- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1692-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16734-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- L. G.-T.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Advokatai
- Elena Gylienė
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. patikslintą ieškinį atsakovei L. G.-T. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo J. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: pakeisti 2012 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-1362-451/2012), patvirtintą L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, dalyje nepilnametės dukros J. T. gyvenamosios vietos pakeitimo: „nepilnametės dukros J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti, kad dukros J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra dukros tėvo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta. Pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą 2012 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civ. b. Nr. 2-1362-451/2012) dalyje dėl dukrai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo priteisimo: „teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti: priteisti iš vaiko motinos L. G.-T., dukrai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki dukros pilnametystės, pinigų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant G. T.. Taikyti išlaikymo indeksavimą, įstatymo nustatyta tvarka. Priteisti iš atsakovės L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 1725,00 Eur (150,00 Eur x 11,5 mėn. 1725 Eur). Priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 88–90).
Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ieškovas sumažino išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą iki 862,50 Eur (b. l. 104).
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pasikeitė dukros J. T. gyvenamoji vieta, dukra gyvena su tėvu G. T. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė nesirūpina dukros išlaikymu ir visiškai neskiria lėšų dukros būtiniems poreikiams, tuo tarpu ieškovas išlaiko dukrą ir pagal 2012 m. kovo 7 d. teismo sprendimą skiria išlaikymą dukrai kas mėnesį po 79,24 Eur, pinigai dukros išlaikymui yra nuimami nuo jo invalidumo pensijos. Atsakovė nepagrįstai naudojasi dukrai skirtomis lėšomis, kurias ieškovas moka pagal teismo sprendimą. Viso laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., atsakovė gavo lėšų 911,14 Eur, kuriuos panaudojo ne dukros išlaikymui, o išleido savo reikmėms. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, jai 13,5 metų jos poreikiai padidėjo, mano, kad motina privalo prisidėti prie dukros išlaikymo, kadangi padidėjo dukros poreikiai bei išlaidos dukros išlaikymui, jos būtinoms reikmėms tenkinti. Ieškovas dirba pagal individualią veiklą, vieno mėnesio mėn. pajamos yra apie 500,00 Eur, t. y. pakankamos išlaikyti save ir dukrą. Ieškovas skiria lėšas dukros išlaikymui, jos būtinoms reikmėms užtikrinti, kurias sudaro maistas, apranga, mokslo reikmės, patalpų išlaikymas ir kt. Ieškovas taip pat moka už būstą. Kadangi atsakovė neskiria dukrai išlaikymo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tai prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą dukrai mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 1725,00 Eur (150,00 Eur x 11,5 mėn. 1725 Eur).
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys susitarė, jog išlaikymo įsiskolinimas sumažinamas iki 862,50 Eur. 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta bus su tėvu. Per tą laiką atsakovė vaiko gyvenamosios vietos neginčijo. Šiuo metu ieškovas su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra pati pareiškė norą gyventi su tėvu. Todėl yra pagrindas keisti teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo. Taip pat priteisti 862,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi pretenzijų, jog mergaitės pinigai būtų pervedami tėvui. Su mergaite eina apsipirkti rūbus ir maistą. Teikia išlaikymą ne pinigais, o labiau rūbais ir daiktais. Atsakovė sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais. Atsakovė sutinka su 862,50 Eur įsiskolinimu. Sutinka, kad dukra gyvena su tėvu. Sutinka, kad ieškinys būtų tenkinamas.
Trečiasis asmuo J. T. 2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai yra 14 metų.
Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 34–36) ir išvadą dėl patikslinto ieškinio (b. l. 96–97), kuriose nurodė, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Atsakovė nuo 2011 m. gegužės 17 d. įrašyta į priežiūros / dispanserinę grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Atsakovė tęsia gydymą Metadono programoje ir lankosi nustatytu režimu. Nepilnametė dukra nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. gyvena su tėvu. Atsakovė su socialine darbuotoja bendrauja geranoriškai, tačiau motyvacija spręsti priklausomybės problemą yra žema. Sunki moters materialinė padėtis, yra dideli įsiskolinimai antstoliams. Atsakovė palaiko ryšius su dukra, kuri gyvena su tėvu, prisideda pagal galimybes prie vaiko išlaikymo. Ieškovas yra motyvuotas spręsti šeimos problemas, su socialine darbuotoja bendrauja geranoriškai. Apsilankymų metu namuose visada tvarkinga ir švaru. Tėvas rūpinasi dukra, palaiko ryšį su mokykla, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Mergaitė turi visas mokyklai reikalingas priemones. Nepilnametė dukra paaiškino, kad jai gerai gyventi su tėčiu, jų tarpusavio santykiai yra geri. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Kauno miesto VTAS nėra gauta pranešimų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra. Mergaite rūpinasi tėvas, kuris nuolat palaiko ryšį su mokykla. Jos mama bendrauti su mokykla ar klasės auklėtoja iniciatyvos nerodo. Nepilnametę dukrą privalo išlaikyti ne tik jos tėvas, bet ir mama. Pastarajai nevykdant pareigos išlaikyti dukrą, iš jos priteistinas išlaikymas, pagal įrodymus apie dukros poreikius, kuriuos ieškovas pateiks byloje. Skyrius pritaria dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės dukrai priteisimo, jeigu atsakovė nepateiks įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nustatyta, kad ieškovas su dukra gyvena 2 aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad namas nuosavybės teise priklauso V. S., kuris būstą išnuomojo žodiniu susitarimu. Šame būste ieškovas su dukra gyvena nuo 2017 m. gruodžio mėn. Namo plotas yra apie 50 kv. m, jame yra 4 kambariai ir virtuvė. Namas šildomas krosnimi su briketais. Name yra vandentiekis, kanalizacija, vonia, tualetas su nutekamuoju vandeniu, maistas ruošiamas ant dujinės viryklės. Name yra reikalingi baldai ir buitinė technika. Nepilnametei yra skirtas atskiras, apie 17 kv. m, kambarys namo antrame aukšte. Kambarys šviesus ir erdvus, apstatytas mergaitei reikalingais baldais. Jame yra lova, rašomasis stalas, spinta, komoda, veidrodis, nešiojamas kompiuteris. Nepilnametei sudarytos sąlygos ilsėtis, ruošti pamokas ir laikytis higienos. Už namo nuomą ieškovas moka 220 Eur ir mokesčius už komunalines paslaugas. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Lanko (duomenys neskelbtini) (mėnesiui kainuoja 5 Eur), kartais eina į (duomenys neskelbtini) dienos centrą. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu G. T., nes tai atitiktų vaiko interesus.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Audronė Lagunovienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko byloje teiktas rašytines išvadas. Buvo ištirta vaiko gyvenamoji aplinka, gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos. Nuo to laiko, kai vaikas gyvena su tėvu, skyrius nėra gavęs jokių pranešimų apie tai, kad tėvas netinkamai rūpintųsi dukra ir neužtikrintų vaiko poreikių. Ieškovo reikalavimų patenkinimas atitiktų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1362-451/2012 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje, be kita ko, šalys susitarė, jog nepilnametės dukros J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. G.-T.. Tėvas G. T. bendraus su dukra ir dalyvaus ją auklėjant tėvų tarpusavio susitarimu. Nepilnametės dukros išlaikymui tėvas mokės po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2011 m. gruodžio 7 d.) iki dukros pilnametystės (b. l. 10–11). Nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. šalių nepilnametė dukra gyvena su tėvu (b. l. 20, 21, 22, 23, 99–100).
Ieškovas patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1362-451/2012 dalį dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo, t. y. nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui bei priteisti iš atsakovės 862,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 88–90, 104).
Ieškovas dirba pagal individualią veiklą, vieno mėnesio pajamos yra apie 500,00 Eur (b. l. 15, 16–17). Gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją 158,48 Eur (b. l. 12). Nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 13). Transporto priemonių savo vardu neturi (b. l. 14). Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, jai yra 14 metų, lanko (duomenys neskelbtini) (mėnesiui kainuoja 5 Eur), kartais eina į (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą (b. l. 18, 96–97). Ieškovui teikiamos socialinių įgūdžių paslaugos (b. l. 24–26). Ieškovas pateikė nepilnametės dukros poreikių lentelę, bendra suma per metus sudaro 3940,00 Eur (b. l. 19). Išvadą teikianti institucija išvadose nurodė bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patirtina, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos (b. l. 37). Atsakovė nuo 2011 m. gegužės 17 d. įrašyta į priežiūros / dispanserinę grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 38). Pagal 2016-2017 metų duomenis atsakovė yra gydoma pagal Metadono programą (b. l. 39, 40). Ieškovas priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 41). Nepilnametė dukra nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. gyvena su tėvu. Apsilankymų metu namuose visada tvarkinga ir švaru. Tėvas rūpinasi dukra, palaiko ryšį su mokykla, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Mergaitė turi visas mokyklai reikalingas priemones. Nepilnametė dukra paaiškino, kad jai gerai gyventi su tėčiu, jų tarpusavio santykiai yra geri. Atsakovė su socialine darbuotoja bendrauja geranoriškai, tačiau motyvacija spręsti priklausomybės problemą yra žema, sunki moters materialinė padėtis, yra dideli įsiskolinimai antstoliams (b. l. 42–43, 44-5, 46–47, 81, 96–97).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Be bendrų vaikų interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Teismas turi išsiaiškinti individualius vaikų interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikų nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jų interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaikų norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą; į vaikų norus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų norai prieštarauja jų interesams.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.174 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje nustatyta, jog nepilnametis vaikas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. gyvena kartu su ieškovu, šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnametei ilsėtis, ruošti pamokas ir laikytis higienos. Nepilnametė dukra yra ieškovo išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama, o atsakovė iš esmės motinos pareigas vykdo netinkamai, veda netinkamą gyvenimo būdą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovė nėra sudariusi dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, ja tinkamai nesirūpina ir neauklėja. Tarp ieškovo ir dukros yra ryšys, dukra nori gyventi su tėvu, jis vaiku rūpinasi ne tik materialiai, bet ir moraliai, gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir tobulėti. Ieškovas rūpinasi dukra, palaiko ryšį su mokykla, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Kauno miesto VTAS nėra gauta pranešimų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovė ieškovo reikalavimui neprieštaravo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu G. T., nes tai atitiktų vaiko interesus. Teismas konstatuoja, kad ieškovas aplinkybių pasikeitimą įrodė, reikalaudamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1362-451/2012 su motina nustatytą šalių dukters gyvenamąją vietą. Todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, jog ieškovas turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko J. T. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Nors šalys neprašė pakeisti bendravimo tvarkos nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1362-451/2012, kur nurodyta, kad tėvas G. T. bendraus su dukra ir dalyvaus ją auklėjant tėvų tarpusavio susitarimu, tačiau teismas šiose bylose yra aktyvus ir atsižvelgiant į tai, kad keistina nepilnametės dukros gyvenamoji vieta su tėvu, pasisakytina ir apie bendravimo tvarką su motina.
Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Byloje nenustačius, jog tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra, konkreti motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.170 straipsnis). Pakeistina sprendimo dalis nurodant, jog motina L. G.-T. bendraus su dukra ir dalyvaus ją auklėjant tėvų tarpusavio susitarimu.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Teismas plačiau dėl ieškovo turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovas savo pareigas vaikui vykdo tinkamai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad tėvas vaiko interesus tenkina tinkamai. Ieškovas vykdydamas savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius, laisvalaikį ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaikų teisių pažeidimus ieškovo atžvilgiu neregistruota. Atsakovė yra vidutinio amžiaus, darbinga moteris (b. l. 50). Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jos sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Sveikatos problemos dėl netinkamo gyvenimo būdo ir sunki turtinė padėtis nesudaro pagrindo nevykdyti pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovė ne tik pati nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo išlaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Atsakovė nepaneigė išaugusio vaiko poreikio fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovas ir neprieštaravo dėl išlaikymo mokėjimo po 150,00 Eur per mėnesį (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018).
Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).
Įvertinus bylos duomenis, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkintinas ieškovo reikalavimas pakeisti sprendimo dalį dėl nepilnametės dukros išlaikymo, nustatant, kad nepilnametės dukros išlaikymas priteistinas iš motinos L. G.-T., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki dukros pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo dienos.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą dukrai 862,50 Eur.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Taigi būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji išlaikymą ieškovo nurodytu laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neteikė išlaikymo vaikui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Nepilnamečio vaiko motinos pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Šiuo metu esančios prievolės teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą negalima laikyti aiškiai apibrėžta, kadangi ji nėra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. faktiškai gyveno su tėvu, atsakovė išlaikymo dukrai neteikė, nors faktinė situacija nustatyta 2012 m. kovo 7 d. teismo sprendimu buvo pasikeitusi. Šalys susitarė, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimo suma yra 862,50 Eur. Atsakovė neprieštaravo, kad ši suma atitinka vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, yra proporcinga. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas 862,50 Eur įsiskolinimas nepilnametės dukros išlaikymui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 27–28, 82–83). Pagal 2018 m. kovo 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2051, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 228,18 Eur (b. l. 98). Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos 228,18 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas 80,00 Eur žyminis mokestis ((862,50 Eur x 3 proc.) + (150 Eur x 12 x 3 proc.)), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 18,19 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1362-451/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kuriomis šalių nepilnamečio vaiko J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. G.-T., nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, priteistas vaikui išlaikymas iš tėvo G. T..
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu G. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią bendravimo tvarką – motina L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus su nepilnamečiu vaiku J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvaus jį auklėjant tėvų tarpusavio susitarimu.
Priteisti iš atsakovės L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą G. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) 862,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) įsiskolinimą nepilnamečio vaiko J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.
Priteisti iš atsakovės L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 228,18 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 18 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti iš atsakovės L. G.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 18,19 Eur (aštuoniolika eurų 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.