Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 29 d. 21 val. iki 2025 m. sausio 30 d. 12.10 val. (1 para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 29 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai M. N. į veidą, taip padarė nukentėjusiajai kirstinę viršutinės lūpos žaizdą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. mano, kad yra visos BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, nes jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji M. N. jam atleido, jokių pretenzijų nereikš ir žalos atlyginimo nereikalauja, jie ir toliau gyvena kartu, panaudos sutartis patvirtina, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat, apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino jo asmenybę, nes, nors jis anksčiau ir buvo teistas, bausmę atliko, o jo teistumas nėra absoliuti kliūtis BK 38 straipsnio taikymui, jis daugiau nei metus laiko nepadarė naujų nusikaltimų, yra darbingo amžiaus, dirba neoficialiai, ir bylos duomenys nepatvirtina, kad jis dar nusikals.

Dėl skirtos bausmės

7.1. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Ir visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę.

7.2. Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.3. Nuteistasis R. S. anksčiau teistas, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Palanga) 2022 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės apribojimo bausme, tačiau atlikęs bausmę, 2023 m. gegužės 2 d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumui neišnykęs, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Ir šiuo atveju aptartos aplinkybės neabejotinai parodo, kad R. S. kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir švelnesnės bausmės rūšys. Nors nuteistojo padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusioji jam dėl padaryto nusikaltimo atleido, tačiau jo pasikartojantys nusikalstami veiksmai ir nusikalstamų veikų padarymo analogiškas pobūdis vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jis pagrįstai ir teisėtai pripažintas ir recidyvistu (BK 27 straipsnis).

7.4. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytas net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į paties kaltininko asmenybę, visiškai teisingai nustatė ir skiriamos arešto bausmės dydį, kuris yra žymiai mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad R. S. prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, sudarė pagrindą baudžiamąją bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

8. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei prašymas priteisti valstybei 112,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės M. Saveljevos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. S. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

8.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

8.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis R. S., o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė, į nuteistojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo išlaidos, susidariusios už gynėjos jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. S. valstybei 112,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.