Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, teistas paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Palanga) 2022 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Bausmę atlikęs, 2023 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis, 2025 m. sausio 29 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai M. N. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai kirstinę viršutinės lūpos žaizdą, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis R. S. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad įvykio dieną namuose su nukentėjusiąja vartojo alkoholį; neprisimena, ar nukentėjusioji jį įžeidė žodžiu ar stumtelėjo, todėl jis supyko ir vieną kartą sudavė jai ranka į veidą. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė, pats iškvietė policiją, prisipažino sudavęs; nukentėjusioji jam atleido ir jie toliau gyvena kartu. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu arba neskirti arešto arba laisvės atėmimo bausmės, nes jis vienintelis išlaiko jų dviejų asmenų šeimą dirbdamas neoficialiai; oficialiai nedirba, nes neturi susitvarkęs dokumentų leidžiančių gyventi Lietuvoje; jie gyvena nemokamai kitam asmeniui priklausančiame pastate, nes su šeimininku yra susitarę ir jį prižiūri. Prašo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusioji yra 4 mėnesį nėščia, jeigu jis turės atlikti realią bausmę, nukentėjusioji viena pati neišgyvens, neturės kuo maitintis. Pasižada ateityje nebenusikalsti, supranta, kad turi pradėti gyventi dorai, dirbti.

Kadangi kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Greta kaltinamojo R. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2025 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d., 19.55 val., gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS, kad Palangoje, paskambinęs vyriškis norėjo prisipažinti, kad moteriai davė į veidą namuose. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjas R. S., kuris nurodė, jog susipyko su savo sugyventine M. N., kuriai šis trenkė vieną kartą į veido sritį. R. S. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. R. S. nurodyti dėl ko kilo konfliktas ir dėl kokios priežasties šis trenkė jai, negalėjo dėl savo neblaivumo (b. l. 8-11).

Iš 2025 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).

Iš 2025 m. sausio 30 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta M. N., ant kurios veido, kairės akies paakyje, matomas paraudimas ir ryškėjanti hematoma, ties nosimi ir burna matoma daug įvairių raudonų žymių, burnoje ties viršutine ir apatine lūpa matomas sudžiūvęs, galimai, kraujas (b. l. 35-40).

Iš 2025 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitinka R. S., kuris nurodo, kad susipyko su sugyventine ir teigia „aš jai į snukį daviau, pripažįstu pilnumoje“. R. S. alkotesteriu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnams bendraujant su M. N., kuri nurodė, jog „trupučiuką gavo“, trenkė vieną kartą. M. N. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 50-52).

Iš 2025 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 129/2025(03) nustatyta, kad M. N. nustatyta kirstinė viršutinės lūpos žaizda. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. N. parodė, kad R. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena pusantrų metų. Kartu su jais gyvena jos buvęs vyras V. N., su juo oficialiai nėra išsiskyrę, tačiau tarp jų jokių santykių nebėra jau pusantrų metų. 2025 m. sausio 29 d., apie 18.00 val., su sugyventiniu R. grįžo namo iš Palangos neblaivūs, namie savo lovoje miegojo V.. Apie 19.00 val. tarp jos ir sugyventinio R. kilo konfliktas dėl buvusio vyro. Konflikto metu, kiek prisimena, išvadino sugyventinį R. necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis kairia ranka jai sudavė į dešinę veido pusę, dėl ko pajuto fizinį skausmą bei pradėjo bėgti kraujas. Vėliau tiksliai įvykio detalių neprisimena dėl neblaivumo, tačiau pamena, jog po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, buvo atvykę medikai, kurie ją išsivežė į ligoninę (b. l. 26-29).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. S., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. N., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis R. S. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą bylą jo atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose nurodytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstydamas kaltinamojo R. S. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, teismas atsižvelgia į tai, jog nors duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir su nukentėjusiąja susitaikė, tačiau kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį teistumą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. S. oficialiai nedirba, neturi nei nuosavos, nei nuomojamos pastovios gyvenamosios vietos, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teismui daryti išvadą, jog jis kategoriškų išvadų dėl savo elgesio iki šiol nepadarė ir toliau daro smurtines nusikalstamas veikas, todėl visa tai rodo, kad nėra visų BK 38 straipsnyje numatytų pagrindų bei teismo įsitikinimo, kad likęs nenubaustas šis kaltinamasis tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnis kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomas.

Dėl bausmės paskyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis yra teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis yra Latvijos Respublikos pilietis, darbingo amžiaus, tačiau legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pasak kaltinamojo dirba neoficialiai ir gyvena kito asmens neoficialiai jam suteiktame naudotis pastate; turi sugyventinę.

Baudžiamuoju įsakymu šioje byloje R. S. buvo paskirta arešto bausmė, teismo posėdis surengtas jam su šia bausme nesutinkant. Teismo posėdžio metu kaltinamasis laikėsi savo pozicijos, nurodė, kad šiuo metu yra ir susitaikęs su nukentėjusiąja, su kuria vėl kartu gyvena ir prašė skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes nukentėjusioji šiuo metu laukiasi (pateikė tai patvirtinančią pažymą), jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl, jeigu jam teks atlikti realią bausmę, ji neturės kaip pragyventi ir prasimaitinti. Pažymėtina, jog kaltinamasis nėra pateikęs jokių įrodymų, kad būdamas laisvėje išties dirba ir jie abu išsilaiko iš jo pajamų; be to, kaltinamajam už jo padarytą tos pačios moters atžvilgiu nusikalstamą veiką skiriama trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, kurios trukmė nesudaro pagrindo daryti jo pageidaujamas išvadas, o nukentėjusioji yra veiksni pilnametė moteris, galinti ir turinti pati savimi pasirūpinti. Anksčiau R. S. paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nesilaikė įstatymų ir padarė naują nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, įvertinęs visas byloje ištirtas įvykio aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią informaciją, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina reali arešto bausmė.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl proceso išlaidų

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. S. išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gerai nemokantis proceso kalbos (lietuvių k.) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį (byla išnagrinėta per du trumpus teismo posėdžius, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 29 d. 21:00 val. iki 2025 m. sausio 30 d. 12.10 val. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, R. S. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti R. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą.

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąją priemonę – pareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.