- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1642-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02161-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- M. D., L. N., A. P., R. J., J. K.
- Ieškovas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. D., L. N., A. P., R. J., J. K., J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-470/2020 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovėms M. D., L. N., A. P., R. J., J. K., J. K. dėl pripažinimo teisės nugriauti savavališkos statybos statinius ir daiktų iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti jam teisę nugriauti savavališkai pastatytus ūkinius statinius, esančius dviejuose jo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini), sklypų unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini); 2) iškeldinti iš ūkinių statinių, nesuteikiant kitos ūkinės paskirties patalpų atsakovėms priklausančius daiktus: M. D. – iš statinio, plane pažymėto indeksu 18G1/m; L. N. – iš statinio, plane pažymėto indeksu 31J1/m; J. K. – iš statinio, plane pažymėto indeksu 29J1/m; A. P. – iš statinių, plane pažymėtų indeksais 24G1m ir 20J1/m; R. J. – iš statinių, plane pažymėtų indeksais 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m; J. K. – iš statinių, plane pažymėtų indeksais 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rūsiu, 30J1/m (toliau – ginčo statinių).
2. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. notarine dovanojimo sutartimi Nr. 3967 įgijo du žemės sklypus, ant kurių stovi Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, laikini ir savavališkai pastatyti bei ieškiniu prašomi nugriauti ūkiniai statiniai. Šie laikini statiniai buvo pastatyti iki ieškovas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus. Atsakovės, gyvendamos gretimai daugiabučiuose namuose, šiais savavališkais statiniais naudojasi jau daug metų ir juos eksploatuoja kaip sandėliukus savo daiktams laikyti. Ieškovas ketino sandėliukus nugriauti, tačiau atsakovės su tuo nesutiko ir gera valia nesutinka iš statinių iškraustyti joms priklausančius daiktus bei ginčija ieškovo teisę griauti statinius.
Atsiliepimas
3. Atsakovės prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos jau senai gyvena daugiabutyje, prie kurio buvo pastatyti sandėliukai ir kuriais jos nuo seno naudojasi. Atsakovės bandė įteisinti sandėliukus, tačiau to padaryti nepavyko. Jos nesutinka su ieškovo reikalavimais nugriauti sandėliukus ir iškeldinti jų daiktus, nes pirmasis žemės sklypų savininkas J. P., kuriam šioje vietoje buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, gerai žinojo, jog naujai suformuotuose sklypuose stovi ir ginčo statiniai. Nuosavybės teisių atkūrimo procese J. P. buvo siūlomi kiti žemės sklypai, tačiau jis atsisakė ir pageidavo būtent sklypo (duomenys neskelbtini), o sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis gavo dovanų 2012 metais iš V. P.. Atitinkamai ieškovas V. P., 2012 metais priimdamas žemės sklypus kaip dovaną iš savo tėvo J. P., taip pat gerai žinojo, jog žemės sklypai yra užstatyti, tačiau nepaisydamas to dovaną priėmė. Kadangi žemės dovanotojas J. P. dovanojamus sklypus perdavė sūnui V. P. netinkamus – su statiniais, kurie nebuvo nurodyti sklypų registruose, dovanotojas prisiėmė prievolę atlyginti visus nuostolius, susijusius su dovana. Būtent dėl to pretenzijas dėl sklypų su statiniais perdavimo ieškovas gali reikšti tik žemės dovanotojui. Be to, niekur nėra fiksuota, kad ginčo sandėliukai pastatyti savavališkai, todėl šiuo metu jie galėtų būti priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, t. y. tokiems statiniams, kuriems pastatyti nereikalingi statybos leidimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino nesuteikiant kitos patalpos atsakovių daiktus iš ieškovo V. P. nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esančių nelegalių statinių: M. D. daiktus iš statinio, plane pažymėto indeksu 18G1/m; L. N. daiktus iš statinio, plane pažymėto indeksu 31J1/m; J. K. daiktus iš statinio, plane pažymėto indeksu 29J1/m; A. P. daiktus iš statinių, plane pažymėtų indeksais 24G1m ir 20J1/m; R. J. daiktus iš statinių, plane pažymėtų indeksais 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m; J. K. daiktus iš statinių, 1990-10-05 plane pažymėtų indeksais 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rūsiu, 30J1/m. Civilinės bylos dalį dėl ieškovo teisės nugriauti statinius nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovių M. D., L. N., J. K., A. P., R. J., J. K., po 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės dar 2016 metais inicijavo teisminę procedūrą dėl nuosavybės teisės įgijimo į ginčo sandėliukus pagal įgyjamąją senatį, tačiau jų pareiškimas, nesant sąlygų tokiam faktui konstatuoti, nebuvo patenkintas. Pareiškėjų pareiškimas galutinai išspręstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-304-945/2018, kurioje teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi detaliai ir nuosekliai išanalizavo tokių statinių statybos, registravimo ir įteisinimo teisinį reglamentavimą bei konstatavo sandėliukų statybos neteisėtumo faktą. Tokiu būdu, siekdamas išvengti pasikartojimo, teismas sutiko su minėtoje nutartyje atlikta įrodymų ir teisminio reglamentavimo analize ir ja rėmėsi šioje civilinėje byloje.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1049-273/2019, nurodyta, kad namų valdos techninės apskaitos byloje 1976 m. yra užfiksuoti duomenys apie ginčo statinius ir pažymėtas faktas apie savavališką statybą. Minėtoje byloje taip pat nustatyta, kad po 1990 m. spalio 5 d. atliktos inventorizacijos ginčo statiniai ne tik nebuvo teisiškai įregistruoti, bet ir nebuvo panaikintas įrašas apie savavališką statybą, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų, kaip gyvenamųjų patalpų priklausinių, privatizavimo ir neatlikta jų teisinė registracija. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtoje byloje nustatė, kad yra įrodytos šios aplinkybės: ginčo statiniai yra savavališka statyba, ginčo statiniai nebuvo ir negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai arba kitų nekilnojamojo turto objektų priklausiniai, ginčo statiniai nėra bešeimininkis turtas. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo statiniai buvo pastatyti iki nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo momento, kad atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, o yra tik faktinės jų naudotojos, kad atsakovės šiais ginčo statiniais naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
7. Teismas sprendė, kad teismų išnagrinėtų civilinių bylų procesiniuose sprendimuose, t. y. 2018m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-304-945/2018 ir 2019 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1049-273/2019, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl teismas jomis rėmėsi kaip galutinai įrodytomis ir iš naujo jų nenustatinėjo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
8. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jam teisę nugriauti savavališkai pastatytus, niekieno vardu neregistruotus ir nepripažintus bešeimininkiais sandėliukus, esančius jo privačiuose žemės sklypuose, teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju nenurodė, kokiu būdu atsakovės, nebūdamos statinių savininkės ar teisėtos statinių naudotojos, yra atsakingos už ieškovo teisę griauti statinius, esančius jo sklypuose. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę disponuoti statiniais laisvai, o realizuodamas savavalinės statybos padarinių šalinimą griovimo būdu – privalo laikytis statinio griovimo darbus reguliuojančio teisinio reglamentavimo. Teismui konstatavus, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia atsakovėms materialiųjų teisinių padarinių, šią civilinės bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.37 straipsnį turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.
10. Teismo vertinimu, tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir šiuo metu reikalauja išsikraustyti atsakoves su daiktais iš užimamų patalpų ir žemės sklypo. Spręsdamas klausimą dėl atsakovių daiktų laikymo nelegaliai pastatytuose ir todėl griautinuose statiniuose, stovinčiuose ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, teisėtumo, teismas konstatavo, kad atsakovės, neturėdamos ieškovo sutikimo ar sutarties, riboja jo teisę laisvai disponuoti savo žemės sklypais ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisių įgyvendinimą – ieškovas negali realizuoti teisės savo nuožiūra nugriauti savavalinių statinių, t. y. negali laisvai valdyti ir naudoti turtą ir taip realizuoti faktinio jam priklausančio turto valdymo teisės (CK 4.37 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovių nurodytos aplinkybės dėl statinių naudojimo pradžios, esant nustatytam statinių statybos nelegalumo faktui, nėra pagrindas nepagrįstai varžyti ieškovo teisių į juos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes tokius veiksmus atlieka neturėdamos tam teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovės M. D., L. N., A. P., R. J., J. K., J. K. (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas, įgydamas nuosavybės teises į sklypus, kartu įgijo teisę ir atsakomybę spręsti ginčo statinių (sandėliukų) likimą. Ieškovas nėra ir netapo nei ginčo statinių savininku, nei naudotoju. Jis įgijo tik žemės sklypus. Rengiant detalųjį planą, ginčo statiniai jau buvo, tačiau dėl jų likimo nebuvo nuspręsta – nenumatyta nei juos nugriauti, nei kitaip pašalinti. Tai reiškia, kad teisė griauti statinius detaliajame plane nebuvo numatyta, todėl žemės sklypus neatlygintinai priėmę V. ir J. P. taip pat neįgijo teisės juos griauti, tokia teisė neperėjo ir į paskesnius nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus ir žemės sklypų perleidimo sandorius. Todėl ieškovas neįgijo ginčo statinių griovimo teisės. Teismo išvada, kad ieškovas įgydamas sklypus įgijo ir teisę ginčo statinius griauti, nepagrįsta.
11.2. Atsakovės statinius valdo ir naudoja kaip savus, nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai. Tokiu būdu ginčo statiniai turi šeimininkus, kurie jais ir naudojasi. Tai pripažįsta ir teismas, nes sprendime nurodo, kad statiniai nėra pripažinti bešeimininkiais ir kad nėra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Atsakovės nėra ir netapo ginčo statinių savininkėmis, tačiau jais naudojasi iki šiol. Tai reiškia, kad atsakovės naudojasi daiktine teise – statinių naudojimo teise.
11.3. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad jis turi daiktines teises į ginčo statinius. Kadangi ieškovas tokios teisės neįrodinėjo ir jos neturi, o kito tokio asmens taip pat nėra, tai nėra ginčo dėl statinių naudojimo. Todėl apylinkės teismo pasigendamas naudojimo teisinis pagrindas šios bylos atveju visiškai neaktualus vien dėl to, kad statinių naudojimo teisė nėra ginčijama ir atsakovėms to įrodinėti nereikia. Atsakovės yra teisėtos ginčo statinių naudotojos, todėl teismo išvada, kad atsakovės neteisėtai naudojasi ginčo statiniais yra nepagrįsta.
11.4. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad atsakovės dėl statinių griovimo neatliko prieš ieškovą jokių aktyvių veiksmų ir jo suplanuotų griovimo darbų atsakovės nestabdė. Tokius veiksmus prieš ieškovą 2019 metų vasarą atliko Alytaus miesto politikė L. R., kuri blokavo kelią prie sandėliukų, suorganizavo gyventojų mitingą ir iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko savo teisės griauti sandėliukus jis negalėjo realizuoti. Šiuose veiksmuose atsakovės aktyviai nedalyvavo. Ieškovas teismą klaidino interpretuodamas atsakovių veiksmus, o klaidinamas teismas tuo patikėjo.
11.5. Kadangi ieškovas neturi teisės griauti ginčo statinius, o teismas, nutraukdamas šioje dalyje bylą, teisės griauti ginčo statinius jam nesuteikė, todėl teismo sprendimas iškeldinti atsakovių daiktus iš ieškovo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių naudojamų statinių, nesuteikiant daiktams kitos patalpos, naikintinas, nes teismo sprendimas ieškovui nesukuria jo siekiamų teisinių padarinių. Atsakovių naudojimasis statiniais ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovo teises galimai pažeidžia statinių buvimas sklypuose.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad juo kvestionuojamos teismo išvados, kuriomis konstatuota, kad ieškovas ir be teismo pripažinimo turi teisę griauti jo sklypuose esančius ginčo statinius, kuriuose atsakovės laiko joms priklausančius daiktus. Tai yra, apeliaciniu skundu atsakovės ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo ieškinys ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.
12.2. Atsakovių apeliacinio skundo motyvai paremti tik jų pačių daromomis prielaidomis, bet ne įrodymais, patvirtinančiais jų nurodytus argumentus. Atsakovės akivaizdžiai ignoruoja ankstesnius teismų priimtus sprendimus ir juose padarytas išvadas, paneigiančias atsakovių apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.
12.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neturi teisės griauti ginčo statinius, kuriais naudojasi atsakovės, nes nėra įstatymo, suteikiančio teisę ieškovui tai daryti. Šioje byloje neginčijama, kad ginčo statiniai – vadinami sandėliukai, kuriais naudojasi atsakovės laikydamos juose savo daiktus, yra ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Aukščiau nurodytais teismų dokumentais nustatyta, jog ginčo statiniai, esantys ieškovo žemės sklypuose, yra savavališka statyba. Atsakovės jokių teisių į savavališkos statybos statinius, esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, neturi, nes aukščiau minėtais teismų dokumentais nustatyta aplinkybė, kad atsakovės ginčo statiniais naudojasi be jokio teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui V. P. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ant jų yra pastatyti ginčo ūkiniai pastatai (sandėliukai), kuriais naudojasi atsakovės ir laiko juose savo daiktus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-304-945/2018 pagal pareiškėjų ir nagrinėjamos bylos atsakovių M. D., L. N., R. J. ir J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus miesto savivaldybei, V. P. ir kt. dėl nuosavybės teisės pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1049-273/2019 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovėms M. D., L. N., J. K., A. P., R. J. ir J. K. dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo), konstatuota, kad 1976 metų ir vėlesniais Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis ginčo statiniai yra savavalinė statyba, jiems neatlikta teisinė registracija ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų, kaip gyvenamųjų patalpų priklausinių, privatizavimo; ginčo statiniai nebuvo pripažinti bešeimininkiu turtu; atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, o yra faktinės jų naudotojos ir naudojasi jais be teisinio pagrindo.
15. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti jam teisę nugriauti savavališkai pastatytus ūkinius statinius, esančius dviejuose jo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti iš ūkinių statinių, nesuteikiant kitos ūkinės paskirties patalpų atsakovėms priklausančius daiktus.
16. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino atsakovių daiktus iš ieškovo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytų statinių; kitą civilinės bylos dalį (dėl ieškovo teisės nugriauti statinius) nutraukė remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliaciniu skundu apeliantės prašo panaikinti tą teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovių daiktų iškeldinimo iš naudojamų ginčo statinių. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas neturi daiktinių teisių į ginčo statinius, teismo sprendimu jam nebuvo suteikta teisė nugriauti šiuos statinius, atsakovės statinius valdo ir naudoja kaip savus, nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai, šie statiniai nėra pripažinti bešeimininkiais. Tai reiškia, kad atsakovės yra įgiję į ginčo statinius vieną iš daiktinių teisių – statinių naudojimo teisę.
18. Apeliaciniu skundu nėra kvestionuojamos teismo išvados dėl ginčo statinių pastatymo, jų teisinio statuso, naudojimosi ir pan., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje iš naujo įrodinėti aplinkybes, susijusias su ginčo statinių teisiniu statusu ir jų valdymu bei naudojimusi, kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais paminėtose kitose civilinėse bylose, nėra pagrindo, nes tokios aplinkybės (prejudiciniai faktai) neįrodinėtinos pagal įstatymą ir suformuotą teismų praktiką (CPK 182 straipsnio 2 punktas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).
19. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto (žemės sklypų, ant kurių pastatyti savavališki statiniai) valdymo pažeidimu, todėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daiktinę teisę.
20. Valdymas, kaip viena iš daiktinių teisių, gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal CK 4.98 straipsnį, turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
22. Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
23. Kaip minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose stovi nelegaliai pastatyti ginčo statiniai, kuriais naudojasi atsakovės be teisinio pagrindo. Ieškovas negali pašalinti savo teisės pažeidimo ir nugriauti savavališkai pastatytus ginčo statinius, kadangi juose atsakovės laiko savo daiktus ir gera valia atlaisvinti šiuos statinius atsisako.
24. Aptartos aplinkybės ir teisinis ginčo santykio reglamentavimas leidžia spręsti, kad ieškovas negatorinio ieškinio sąlygas įrodė, t. y. 1) kad jis yra nekilnojamojo turto, ant kurio pastatyti nelegalūs statiniai, savininkas; 2) kad ieškovas negali pradėti nelegalių statinių griovimo procedūros, kadangi atsakovės gera valia atsisako atlaisvinti ginčo statinius ir pasiimti iš jų savo daiktus.
25. Taigi, ieškovui įrodžius, kad jis yra turto savininkas ir jo teisės yra pažeistos, atsakovėms teko pareiga įrodyti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, šią bylai reikšmingą aplinkybę atsakovės bandė įrodyti kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 dėl nuosavybės teisės pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo, tačiau teismai atsakovių reikalavimą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Tai, be kita ko, reiškia, kad atsakovėms neįrodžius kito teisėto ginčo statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais fakto, nekilnojamojo daikto valdymas baigėsi, kadangi jo valdytojo (atsakovių) bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi (CK 4.33 straipsnio 2 dalis). Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės teisėtai naudojasi viena iš daiktinės teisės teisių – daikto naudojimosi teise. Pažymėtina, kad nustačius neteisėtą ginčo statinių valdymo faktą, negali tapti teisėtas šių statinių naudojimosi ar disponavimo jais faktas. Darant priešingą išvadą, būtų pažeistas bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritus (lietuviškai – iš neteisės teisė neatsiranda).
26. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad teismui nusprendus netenkinti ieškovo pirmojo reikalavimo dėl teisės nugriauti ginčo statinius, ieškovas taip pat neturi jokių daiktinių teisių į šiuos statinius. Pažymėtina, kad ieškinio dalis dėl statinių nugriovimo palikta nenagrinėta ne todėl, kad tokios teisės ieškovas neturi, bet todėl, kad tokios pareigos neturi atsakovės, t. y. teismas sprendė, kad jis negali nustatyti atsakovėms tokių materialiųjų teisių ir pareigų, kurių jos neturi ir negali įgyti nei pagal įstatymą, nei teismo sprendimu. Kita vertus, ieškovas ir nesiekia įgyti daiktinių teisių į savavališkai pastatytus ir teisiškai neregistruotus ginčo statinius, taip pat nei jis, nei kitos institucijos (savivaldybė) nėra pradėjusios statinių įteisinimo ir pripažinimo bešeimininkiu procedūros, todėl apeliančių argumentai dėl ieškovo teisių į ginčo statinius apimties nėra teisiškai reikšmingi, be to, minėti argumentai grindžiami samprotavimais ir nepagrįsti teisiniais argumentais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir atmetus atsakovių apeliacinį skundą, apeliančių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš atsakovių 400 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
32. Ieškovo prašoma priteisti advokatės atstovavimo išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą suma pagrįsta pridėtais prie atsiliepimo į apeliacinį skundą šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais (2 t., b. l. 94-95), neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ir yra gerokai mažesnė. Todėl atsakovių apeliacinį skundą atmetus, ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu, priteisiant jam iš kiekvienos atsakovės po 66,66 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k (duomenys neskelbtini) po 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.