- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1049-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00635-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- M. D., L. N., R. J., J. K., A. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybė, R. V., R. N.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių M. D., L. N., R. J., J. K., J. K. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-292/2019 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms M. D., L. N., J. K., A. P., R. J., J. K. dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybė, R. V., R. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naudojamus ūkinius pastatus, esančius ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose 0,0600 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), t. y., M. D. - naudojamą vieną ūkinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtą 18G1/m, L. N. – naudojamą vieną ūkinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtą 31J1/m, J. K. – naudojamą vieną ūkinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtą 291/m, A. P. – naudojamus du ūkinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 24G1/m ir 20J1/m, R. J. – naudojamus keturis ūkinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m, J. K. – naudojamus keturis ūkinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rūsiu, 30J1/m, o atsakovėms per nustatytą terminą nenusigriovus ūkinių statinių, pripažinti ieškovui teisę nugriauti atsakovių naudojamus ūkinius statinius atsakovių lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovių statinių nugriovimo išlaidas; prašė priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovui priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jam padovanojo tėvas J. P.. Ieškovui padovanoti žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir juose įregistruotų statinių nėra, taip pat nėra įregistruota jokių disponavimo žemės sklypais teisės suvaržymų. Ieškovas, apžiūrėjęs padovanotus žemės sklypus, pamatė, jog abiejuose sklypuose stovi laikini statiniai (daugumoje - lentiniai, ūkinės paskirties), užimantys didesnę žemės sklypų dalį, dėl kurių jis negali tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme. Į ieškovo parengtą skelbimą, nusigriauti statinius, nei vienas statinių valdytojas neatsiliepė, o Alytaus miesto savivaldybė informavo, kad statiniai yra laikini lentiniai ūkinės paskirties, kurie nepriklauso nei vienai statinio kategorijai, nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punkte, todėl savivaldybė negali įtraukti šių statinių, į statinių neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Savivaldybė taip pat informavo ieškovą, kad statiniais, esančiais jo žemės sklypuose, naudojasi greta esančių dviejų medinių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, ir kad šie statiniai pastatyti savavališkai, t. y. neteisėtai, ir Alytaus miesto detaliajame plane, patvirtintame Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-153, pagalbiniai pastatai pažymėti kaip demontuojami statiniai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės M. D., L. N., R. J., J. K., J. K. ir A. P. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės yra namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojos. Anksčiau šie pastatai buvo tuomečio Alytaus politechnikumo bendrabučiai ir juose centralizuoto šildymo nebuvo, patalpos buvo šildomos tik krosnimis, kūrenamos malkomis, angliais ir durpėmis, todėl kiekvienai šeimai su paskirtu gyvenamuoju plotu buvo priskirtas ir sandėliukas malkoms ir kitam inventoriui laikyti. Prasidėjus butų privatizacijai, su butais kartu buvo inventorizuoti ir sandėliukai, tačiau jie nebuvo privatizuoti, nes sandėliukai prie parduodamų butų kaip priklausiniai nebuvo priskirti, nors sandėliukais nuo apsigyvenimo butuose atsakovės naudojosi, prižiūrėjo, remontavo ir naudojosi kaip savais. Ši problema išaiškėjo formuojant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai 2012 metais buvo atliekami jų kadastriniai matavimai ir atsakovių sandėliukai buvo įtraukti į kitam asmeniui grąžintiną žemę, todėl šiandien jie yra privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad atsakovės nėra sandėliukų statytojos, o tik naudotojos. Nėra jokių duomenų, kad sandėliukai yra laikini statiniai. Sandėliukai yra gyvenamųjų namų priklausiniai, kurie nebuvo įteisinti. Atsakovės mano, kad jos byloje nėra tinkami atsakovai, nes Alytaus miesto savivaldybė rengdama detalųjį planą, žinojo, kad šioje vietoje yra statiniai. Tokiu būdu, nuosavybės atkūrimas į žemę, kurioje yra statiniai yra nepagrįstas. Prievolę atlaisvinti sklypą turi savivaldybė, o ne atsakovės, nes statinių savininkė yra valstybė ir ji turėjo pasirūpinti, kad šių statinių nebūtų, nes savivaldybė negalėjo suformuoti žemės sklypus kaip laisvų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakoves per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jų naudojamus ūkinius statinius, esančius ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtus Namų valdos techninės apskaitos bylos (duomenys neskelbtini) , 1990 m. spalio 5 d. žemės plane, t. y. M. D. - statinį pažymėtą 18 G1/m, L. N. – statinį pažymėtą 31J1/m, J. K. – statinį, pažymėtą 29J1/m, A. P. – statinius, pažymėtus 24G1/m ir 20J1/m, R. J. – statinius, pažymėtus 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m ir 32J1/m, J. K. – statinius, pažymėtus 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rūsiu, 30J1/m; atsakovėms nenusigriovus naudojamų ūkinių pastatų per 2 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas pripažino ieškovui teisę nugriauti naudojamus ūkinius statinius atsakovių lėšomis ir kartu išieškoti iš jų nugriovimo išlaidas; priteisė ieškovui iš kiekvienos atsakovės po 6,97 Eur žyminį mokestį, po 250 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, po 24,14 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidoms, iš viso po 281,11 Eur.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas yra dviejų žemės sklypų po 0,0600 ha, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas ir reiškia negatorinį ieškinį, įrodinėdamas, kad atsakovės trukdo jam naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, nes atsakovės naudojasi žemės sklypuose esančiais statiniais – sandėliukais, kurie nėra atsakovių nuosavybė. Atsakovės neneigia ir nėra ginčo dėl to, kad jos naudojasi sandėliukais, kaip pagalbinėmis patalpomis, tačiau neįrodė, kad jos sandėliukais naudojasi kokiu nors kitu teisiniu pagrindu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip sklypų savininkas turi teisę reikalauti iš atsakovių pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad jos nėra sandėliukų statytojos, tačiau nesutiko su jų argumentais, jog jei jos nėra sandėliukų statytojos, tai ir neturi prievolės juos nugriauti. Nurodė, kad atsakovės neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu jos naudojasi sandėliukais, ir kad jų elgesys svetimame žemės sklype naudojantis atsakovėms nepriklausančiais statiniais, juos remontuojant, pritaikant savo reikmėms, atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad statiniai būtų pripažinti savavališka statyba ar bešeimininkiu turtu. Teismas atsakovių argumentus dėl netinkamo miesto detalaus plano suformavimo, nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo, kad atsakovės nėra tinkamos atsakovės byloje, pripažino nereikšmingais ieškovo pareikšto negatorinio ieškinio atveju ir juos atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pasirinkdamas negatorinį ieškinį, kaip savo teisių gynimo būdą, nukreipė savo reikalavimą į atsakoves – faktinius sandėliukų naudotojus. Teismas nurodė, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovių lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovių reikiamas išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas teismas ieškovui priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies norma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovės prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovių sumokėtą žyminį mokestį ir atsakovių nemokėtą žyminį mokestį valstybei. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas;
1.2. Atsakovės kaip ginčo sandėliukų naudotojos neturi pareigos nugriauti ginčo sandėliukus. Prievolę nugriauti ginčo sandėliukus turėjo Alytaus miesto savivaldybė, vėliau, dovanotojai, padovanoję sklypus su sandėliukais ieškovui ir pats ieškovas, priėmęs žemės sklypus su jame esančiais pastatais kaip dovaną;
1.3. Sandėliukų statytojai atsakovėms nėra žinomi, tačiau ginčo statiniai negalėjo būti savavališkai pastatyti valstybinėje žemėje ir apie 49 metus valstybinėje žemėje stovėti, todėl sandėliukų statyba buvo legali, tačiau statytojai dokumentų kitiems naudotojams neperdavė, statybos dokumentai archyvuose nerasti;
1.4. Detaliojo plano, nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypų neatlygintinai perdavimo ir dovanojimo sutarčių duomenys yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes juose yra bylai svarbių duomenų. Kai buvo rengiamas Žemės sklypo, esančio tarp Piliakalnio gatvės, valstybinio miško, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir studentų skvero, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, inžinerinei infrastruktūrai (dviračių ir pėsčiųjų takui), naujų žemės sklypų ribų formavimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas AK-10-01-SDP ir kai jis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-153 buvo patvirtintas, ginčo statiniai jau buvo, tačiau dėl jų likimo nebuvo sprendžiama. Detaliojo plano Aiškinamajame rašte nurodyta, kad į sklypą (duomenys neskelbtini), patenka statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl juos numatoma nugriauti;
1.5. Ieškovas sklypus su ginčo pastatais juose gavo kaip dovaną. Pagal dovanojimo sutartis dovanotojas prisiėmė prievolę atlyginti visus nuostolius, susijusius su netinkamu sklypų perdavimu;
1.6. Ginčo sandėliukai buvo pastatyti tuo metu, kai žemė, ant kurios buvo jie pastatyti, kartu su šiais statiniais priklausė valstybei. Sklypų formavimo metu, ir suformuotų sklypų 2010 m. birželio 30 d. detaliuoju planu patvirtinimo metu, žemė kurioje jie buvo, buvo valstybinė žemė ir ji jau buvo statiniais užimta, o statiniai CK 4.40 str. 1 d. pagrindu buvo žemės savininko - valstybės. Visuotinai yra žinoma, kad formuojant sklypus perdavimui, jie turi būti laisvi. Žemės sklypai pardavimui arba nuosavybės teisių žemės atkūrimui turi būti formuojami laisvoje valstybinėje žemėje. Jei sklype yra statiniai, bet ne savininko, kuriam bus parduodama žemė, tai jam turi būti nustatytas statinio servitutas, o jei statiniai neturi savininko ir yra griautini, tai turi padaryti perduodantis sklypą asmuo, bylos atveju - Alytaus m. savivaldybė. Galimas atvejis, kai gaunantis sklypą asmuo sutinka sklypą priimti su griautinais statiniais. Tačiau Alytaus miesto savivaldybė veikdama valstybės vardu suformavo statiniais užimtus sklypus, neišsprendusi jų atlaisvinimo;
1.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sandėliukai išliko dėl atsakovių veiksmų, t. y. dėl atsakovių padarytų ginčo sandėliukų pagerinimų. Teismas nenustatė sandėliukų laikomųjų konstrukcijų, kurios padėjo sandėliukams iki šiol išlikti, jų pagerinimų ar atstatymų. Šiuo pagrindu teismas negali atsakovių įpareigoti sandėliukus nugriauti, nes tokios pareigos nenumato įstatymas;
1.8. Atsakovės ieškovo subjektinę teisę pažeidžiančių veiksmų neatliko ir jų negali nutraukti, atsakovių kaltės dėl pastatytų sandėliukų nėra, nes jos sandėliukų nestatė. Atsakovės yra tik atsitiktiniai šių statinių naudotojai, todėl nėra ieškovo subjektinių teisių pažeidėjai ir joms negali būti taikomi nei vienas įpareigojimas iš ieškovo nurodyto subjektinių teisių gynimo būdo;
1.9. Ieškovo ieškinys nėra negatorinis, kadangi neatitinka negatorinio ieškinio reikalavimų. Atsakovės yra netinkami atsakovai. Atsakovės neatliko jokių ieškovo subjektines teises pažeidžiančių veiksmų, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti jų atžvilgiu reikalavimo nutraukti ieškovo subjektyvinę teisę pažeidžiančius veiksmus įpareigojant atsakoves sandėliukus nugriauti. Nėra ir kito teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovėms būtų uždėta prievolė tai padaryti savo lėšomis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovių 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliacinio skundo motyvai paremti prielaidomis, bet ne įrodymais;
Šalies argumentai
2.2. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 matyti, kad atsakovės siekė tapti ginčo sandėliukų savininkėmis, pateikdamos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Atsakovės pačios save laikė sandėliukų valdytojais ir naudotojais. Šios aplinkybės atsakovės neneigė ir šioje byloje;
2.3. Teismas, remdamasis pačių atsakovių paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis, nustatė, kad sandėliukai blogos būklės (lentiniai, apgriuvę), ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės palaikė jų būklę juos remontuodamos savo medžiagomis ir pritaikydamos savo poreikiams, nes priešingu atveju, sandėliukai kaip statiniai, iki šio laiko nebūtų išlikę;
2.4. Sprendimai dėl detalaus plano, nuosavybės teisių atkūrimo nenuginčyti, todėl atsakovių keliami klausimai dėl netinkamo miesto detalaus plano suformavimo, nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo, nagrinėjant negatorinį ieškinį yra teisiškai nereikšmingi;
2.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovėms buvo suteikta galimybė kreiptis į įvairias institucijas dėl joms aktualių klausimų, susijusių su ginčo sandėliukais išsprendimo, tačiau atsakovių skundai įvairioms institucijoms nebuvo patenkinti;
2.6. Apie piniginių lėšų stygių teismo sprendimui įvykdyti atsakovės turėjo pagalvoti pradėdamos bylinėtis ir tris metus sąmoningai vilkindamos šios bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Iš bylos ir iš prijungtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 medžiagos nustatyta, kad ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančiuose dviejuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypai), yra atsakovių naudojami ūkiniai statiniai. Pagal 1990 m. spalio 5 d. einamosios inventorizacijos plano duomenis ūkiniais pastatais naudojasi atsakovė M. D. statiniu plane pažymėtu 18G1/m, L. N. naudojasi statiniu plane pažymėtu 31J1/m, J. K. naudojasi statiniu plane pažymėtu 291/m, A. P. naudojasi dvejais statiniais plane pažymėtais 24G1/m ir 20J1/m, R. J. naudojasi keturiais statiniais plane pažymėtais 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m ir J. K. naudojami keturiais statiniais plane pažymėtais 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m ir 30J1/m (toliau – ginčo statiniai).
11. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovas nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo iš savo tėvo J. P. 2012 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 3967 pagrindu. J. P. ir jo broliui V. P. nuosavybės teisės į ginčo sklypus atkurtos 2012 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 2S-227 ir Nr. 2S-226. V. P. vieną iš ginčo sklypų ((duomenys neskelbtini)) 2012 m. liepos 26 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 3776 perleido savo broliui J. P..
12. Ieškovas, motyvuodamas tuo, kad dėl ginčo statinių negali naudotis ginčo sklypais, pareiškė negatorinį ieškinį atsakovėms (CK 4.98 str.), kuriame reikalauja įpareigoti atsakoves nugriauti ginčo statinius, o atsakovėms per nustatytą terminą nenusigriovus ginčo statinių, pripažinti ieškovui teisę nugriauti ginčo statinius ir išieškoti iš atsakovių statinių nugriovimo išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus patenkino motyvuodamas tuo, kad nors atsakovės nėra ginčo statinių savininkės, tačiau dėl to, kad pagerino jų būklę ir tokiu būdu statinius išsaugojo, todėl turi prievolę juos nugriauti. Apeliaciniame skunde atsakovių nesutikimas su sprendimu yra grindžiamas tuo, jog ieškovo ieškinys neatitinka negatorinio ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovės yra netinkami atsakovai byloje, nėra ginčo statinių statytojai, todėl neatliko jokių ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų. Apeliančių nuomone, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
13. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 ).
14. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
15. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).
16. Iš prijungtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 nustatyta, kad pareiškėjos M. D., L. N., J. K. ir R. J. pareiškimu prašė nustatyti faktą, jog jos įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius. Alytaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė, konstatavęs, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi (c. b. Nr. 2A-304-945/2018), išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
18. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą.).
19. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 (1 t., b. l. 76–96; 2 t., b. l. 3–7) nustatyta, kad Namų valdos techninės apskaitos byloje 1976 m yra užfiksuoti duomenys apie ginčo statinius ir pažymėtas faktas apie savavalinę statybą. Šioje byloje (1 t., b. l. 97, 2 t., b. l. 30) nustatyta, kad po 1990 m. spalio 5 d. atliktos inventorizacijos ginčo statiniai ne tik nebuvo teisiškai įregistruoti, bet ir nebuvo panaikintas įrašas apie savavalinę statybą, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų, kaip gyvenamųjų patalpų priklausinių, privatizavimo ir neatlikta jų teisinė registracija. Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2A-304-945/2018 pareiškėjų statusu dalyvavo dalis šios bylos atsakovių, suinteresuotu asmeniu – ieškovas, o įrodinėjimo dalyką taip pat sudarė faktinės aplinkybės dėl ginčo statinių statuso. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos nagrinėjamoje byloje remtis Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2A-304-945/2018 nustatytais faktais kaip prejudiciniais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu įrodytomis laikytinos šios aplinkybės: ginčo statiniai yra savavališka statyba, ginčo statiniai nebuvo ir negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai arba kitų nekilnojamojo turto objektų priklausiniai, ginčo statiniai nėra bešeimininkinis turtas.
20. Byloje nėra ginčo dėl ginčo sklypų nuosavybės, dėl to, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki nuosavybės teisių į ginčo sklypus atkūrimo ir kad atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, o yra faktinės ginčo statinių naudotojos bei kad atsakovės šiais ginčo statiniais naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės kaip faktinės ginčo statinių naudotojos yra tie subjektai, kurie turi pareigą nugriauti ginčo statinius, esančius ieškovo žemės sklypuose.
21. Ieškovo nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų pašalinimas yra siejamas su ginčo statinių nugriovimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo teises pažeidžia būtent ginčo statinių pastatymas ieškovo sklypuose. Ieškovo reikalavimas nėra grindžiamas CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Ieškovas nereikalauja pašalinti ginčo statinių kaip savavališkos statybos. Byloje yra įrodyta, kad atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, nėra ginčo statinių savininkės, o faktiškai naudojasi ginčo statiniais bei laiko juose savo daiktus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės savo medžiagomis remontuodavo ginčo statinius, palaikydamos statinių būklę, kad jais būtų galima naudotis bei pritaikydamos savo poreikiams, nelaikytina ginčo statinių atstatymu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas atsakovėms priklausančių daiktų laikymo ginčo statiniuose, esančiuose ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, nevertina kaip jo nuosavybės teisių pažeidimo ir nereikalauja atsakovių savo daiktus pašalinti iš jo sklypų.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, kurie apribojo ieškovo galimybes naudotis ginčo sklypais pagal paskirtį. Ieškovas dovanojimo sandorio pagrindu įsigijęs ginčo žemės sklypus su jame esančiais teisiškai neregistruotinais statiniais, inventorizavimo metu pripažintais savavališka statyba, demontuojamais ir menkaverčiais statiniais, kartu įgijo atsakomybę dėl ginčo statinių kaip savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neatliko jokių ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakoves nugriauti ginčo statinius yra nepagrįstas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkami taikė bei aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias savininko nuosavybės teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
24. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį atmetus, ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo priteistina valstybei 104,59 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti (CK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie valstybės patirtas 28,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei J. K. (t. 3, b. l. 17). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, valstybei iš ieškovo priteistina 28,95 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Kitos atsakovės nepateikė rašytinių įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
25. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovas privalo atlyginti atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde atsakovės prašė priteisti iš ieškovo atsakovių sumokėtą žyminį mokestį. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 100 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 4 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės J. K. ir A. P. už apeliacinį skundą sumokėjo po 16,67 Eur žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 54,55), o atsakovės M. D., L. N., R. J., J. K. nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo yra atleistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu (t. 5, b. l. 56-63). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistina atsakovėms J. K. ir A. P. po 16,67 Eur kiekvienai, o valstybei priteistina 66,66 Eur (100-(16,67x2)) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,95 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 95 centus) advokato pagalbos išlaidoms ir 104,59 Eur (šimtas keturi eurai 59 centai) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 centus) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 centus) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 66 centus) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.