Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovės advokato padėjėjos Sandros Poškienės skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 040 Eur bauda už tai, kad jis savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas licenzijos prekybai alkoholio gaminiams, laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., vykdė prekybą alkoholio gaminiais neturėdamas tam leidimo, t. y.:

1.1. 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 21.00 val. M. Š. pardavė du plastikinius 0,9 litro talpos 12 laipsnių stiprumo vyno ,,Ziolowy Gorski“ ir 0,75 litro talpos 11 laipsnių stiprumo stiklinį butelį putojančio vyno ,,Alita Sweet“, už alkoholį sumokėjo 13 Eur;

1.2. 2023 m. lapkričio 12 d. apie 22.00 val. M. Š. pardavė du butelius 0,75 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo putojančio vyno „Alita Sweet“, už du butelius vyno sumokėjo 16 Eur;

1.3. 2023 m. lapkričio 16 d. apie 10.15 val. V. P. pardavė du butelius 0,9 litro talpos 13 laipsnių stiprumo vyno „Mocny Fajrant“, buteliai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos banderolėmis, už du butelius sumokėjo 6 Eur;

1.4. 2023 m. lapkričio 28 d. apie 23.45 val. A. M. pardavė keturias skardines 0,568 litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus „Švyturys Žalia Balta“, už keturias alaus skardines sumokėjo 8 Eur;

1.5. 2023 m. gruodžio 28 d. apie 00.15 val. V. D. pardavė vieną 0,9 litro talpos 12 laipsnio stiprumo plastikinį butelį vyno „Ziolowy Gorski“ su Lenkiškais užrašais ir Lenkijos Respublikos banderole, už butelį vyno „Ziolowy Gorski“ sumokėjo 4 Eur;

1.6. 2023 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val. D. K. pardavė 0,7 litro talpos 37,5 laipsnių stiprumo butelį degtinės „Zaranoff Wodka“, už butelį sumokėjo 15 Eur,

taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktus.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovė advokato padėjėja Sandra Poškienė pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nors R. B. neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau tokia jo pozicija paneigta byloje esančiais duomenimis, o būtent – liudytojų M. Š., V. P., A. M., D. K. bei V. D. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnų G. G. ir E. K. tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūno E. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, protokolais dėl daiktų ir dokumentų paėmimo. Teismas nutartyje taip pat sprendė, kad R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, administracinį nurodymą įvykdė 2023 m. liepos 17 d., o administracinį nusižengimą pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį padarė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, pakartotinumas skaičiuojamas nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, o ne nuo administracinio protokolo surašymo dienos, todėl R. B. padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal iš ANK 127 straipsnio 2 dalį. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs bei išanalizavęs visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei įrodymus, padarė išvadą, jog 2024 m. gruodžio 20 d. alkoholinius gėrimus Lenkijos Respublikoje R. B. neįgijo, šią versiją pilnai paneigė surinkti ir ištirti įrodymai. Patikrinimo metu, alkoholį gabeno savo transporto priemone būtent R. B., jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena bei priimta nutartis poėmiui atlikti. Todėl akivaizdu, kad Lenkijos Respublikoje įgytų ir R. B. gabentų alkoholinių gėrimų konfiskavimas taikomas asmeniui betarpiškai įvykdžiusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 2 dalyje, R. B., o ne R. B., taigi grąžinti poėmio metu paimtus alkoholinius gėrimus, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. dėl akcizais apmokestinamų prekių prekybos baustas 2016 m. balandžio 8 d., 2019 m. birželio 28 d., 2021 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. liepos 17 d. Nors du iš nurodytų administracinių nusižengimų padaryti daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, anksčiau asmeniui paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų padarymo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. B. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą vykdė pakankamai ilgai – laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., per nurodytą laikotarpį fiksuoti 6 nelegalios prekybos alkoholiu epizodai. Nors dėl neaiškių priežasčių buvo delsiama net daugiau nei 1,5 metų įteikti protokolą R. B., nėra tinkama teisinė praktika bei pripažintina ydinga, tačiau nesudaro teisinio pagrindo R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. B. paskirta bauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nenustatė pagrindų taikyti R. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nusižengimo pobūdis, pavojingumo laipsnis bei pareiškėjo asmenybė leidžia spręsti, kad paskirta administracinė nuobauda (piniginė bauda) yra tinkama bei padėsianti siekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės atsakomybės tikslų – paveikti pažeidėją, atgrasyti nuo naujų teisės pažeidimų ir ugdyti pagarbą įstatymui. Nutartyje teismas taip pat nustatė, kad išnagrinėtą skundą inicijavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., jo skundas buvo atmestas, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, teismas nutarė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš nubausto asmens R. B..

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį, o būtent: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės, t. y. poėmiu metu paimtus daiktus (alkoholinius gėrimus) grąžinti teisėtam įgijėjui ir savininkui R. B.; R. B. paskirtą baudą sumažinti ir paskirti 520 Eur dydžio baudą; nepriteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. 741,66 Eur proceso išlaidų, patirtų jam teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

3.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę neskirti administracinio poveikio priemonės - daikto konfiskavimo, kai tai nėra būtina, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti daug individualių kriterijų, tokių kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė, jo praeityje daryti pažeidimai, jo polinkis toliau daryti pažeidimus, galimybė pasiekti nuobaudos tikslus švelnesnėmis nuobaudomis, o tai kiekvienu atveju yra individualu, nes toks vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių analizės. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad administracinės poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Apelianto manymu, nutarime išvardintų alkoholinių gėrimų konfiskavimas, akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo reikalavimo, kadangi byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. B. buvo alkoholinių gėrimų įgijėjas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio asmens buvo panaudota banko mokėjimo kortelė atsiskaitant už alkoholinius gėrimus, to nepatvirtino ir teismo išreikalauti bankų išrašai. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad būtent liudytojas R. B. atliko mokėjimus už alkoholinius gėrimus ir R. B. panaudojo banko mokėjimo kortelę. Liudytojas R. B. nuo pat pirmos apklausos laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis buvo alkoholinių gėrimų įgijėjas, už prekes jis atsiskaitė grynaisiais pinigais ir banko mokėjimo kortele. Nors liudytojas R. B. ir nurodė, kad atsiskaitydamas naudojo „Revolut“ banko mokėjimu, tačiau „Revolut“ pateiktame rašte nurodyta, kad R. B. laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. jokių mokėjimų ir atsiskaitymų neatliko, tačiau tai nereiškia, kad R. B. neatsiskaitinėjo kito banko mokėjimo instrumentu įgydamas alkoholinius gėrimus Lenkijoje.

3.3. Akivaizdu, kad tiek Marijampolės apylinkės teismo, tiek Institucijos priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikti argumentai yra formalūs. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų vykdomą teisingumą, ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir taikomos administracinio poveikio priemonės - konfiskuoti tyrimo metu paimti įvairūs alkoholiniai gėrimai (išvardinti nutarime), neskirti, o alkoholinius gėrimus grąžinti teisėtam įgijėjui ir savininkui R. B..

3.4. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės, kad šiuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. nustatytas 35 procentų (nedarbingas 65 procentų) darbingumo lygis, jo sutuoktinė A. B. dirba tik 0,5 etato, šeima turi keturis nepilnamečius vaikus, gauna socialinę paramą. R. B. paskirta 1 040 Eur dydžio bauda yra sunki finansinė našta, todėl, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sveikatos būklę, darbingumo lygį, šeimos sudėtį ir pajamas, kurios yra minimalios, manytina, kad skirta bauda yra per griežta, todėl ją prašoma mažinti ir skirti pusę minimalios baudos sumos, kadangi esamos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą dar labiau mažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Visų šių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šių aplinkybių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ANK 35 straipsnio prasme, kas lėmė nepagrįstą ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui.

3.5. 2025 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, taip pat nuo proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Būtent dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš R. B., todėl šioje dalyje skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą Institucijos viršininkė V. D. prašė skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovės advokato padėjėjos Sandros Poškienės skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, skundo netenkino bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – alkoholinių gėrimų konfiskavimu, o taip pat su administracinės nuobaudos individualizavimu bei sprendimu priteisti iš R. B. proceso išlaidas, patirtas jam teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Taigi, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto (alkoholinių gėrimų) konfiskavimo

7. Už ANK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą (ANK 127 straipsnio 4 dalis).

8. ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustačius, jog buvo padarytas administracinis pažeidimas, numatytas ANK 127 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai pritaikytas turto konfiskavimas pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį. Skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius kelia klausimą dėl minėtos administracinio poveikio priemonės – turto (alkoholinių gėrimų) konfiskavimo, nurodant, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. B. buvo alkoholinių gėrimų įgijėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo teiktas toks pat prašymas, jį motyvuojant tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir skunde apygardos teismui, kurį skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, išsprendė teisingai.

10. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. B. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 20 d. 12.15 val., buvo pastebėtas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. B., kilus įtarimui, kad minėtu automobiliu gali būti gabenami alkoholiniai gėrimai, kurie gali būti parduodami neturint tam leidimo, minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. Automobiliui sustojus policijos pareigūnės priėjo prie vairuotojo, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo R. B., o iš priekinės keleivio vietos išlipo R. B.. R. B. buvo supažindintas su Marijampolės apylinkės teismo priimta nutartimi atlikti poėmį jo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, o taip pat automobilyje Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo paimti nutarties kopiją bei ant pasirašyti ant nutarties atsisakė. R. B. supažindinus su teismo nutartimi, jis teigė, kad automobilyje esantys alkoholiniai gėrimai priklauso ne jam, juos Lenkijos Respublikoje įsigijo R. B.. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnės matė, kaip R. B. priėjęs prie R. B., kuris stovėjo už automobilio, R. B. perdavė alkoholio įsigijimo kvitus R. B.. Pastarasis, priėjęs prie pareigūnės teigė, kad automobilyje esantys alkoholiniai gėrimai priklauso jam. Apžiūrint automobilio vidų, automobilio gale ant kilimėlių buvo sudėti įvairių rūšių alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Apžiūrint automobilio bagažinę, joje buvo rasta taip pat įvairių rūšių alkoholinių gėrimų. Visas automobilyje buvęs alkoholis buvo paimtas, surašytas poėmio protokolas, dėl alkoholinių gėrimų paėmimo, kuris buvo įteiktas R. B., tačiau jis pasirašyti ant protokolo atsisakė. Be to, pastarasis paprašė, kad jam būtų įteikta Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kurią jis buvo atsisakęs paimti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio išrašo dėl registruotos kelių transporto priemonės nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B. (transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. kovo 18 d.).

11. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. B. teigė, kad 2024 m. gruodžio mėn. grįžus į Lietuvos Respubliką, sugalvojo nusipirkti alkoholio švenčių ir artėjančio gimtadienio proga, tačiau neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, todėl paprašė pažįstamo R. B., kuris gyveno tame pačiame name, kuriame apsistojęs buvo R. B., nuvežti jį į Lenkijos Respubliką, kad galėtų pigiau įsigyti alkoholinių gėrimų. Alkoholinius gėrimus Lenkijoje pirko trijose skirtingose parduotuvėse, iš kurių dvejose mokėjo grynaisiais, o trečiojoje „Revolut“ mokėjimo kortele, kurios galiojimo laikas šiuo metu jau yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į besibaigiantį banko kortelės terminą, R. B. norėjo panaudoti pirkiniams visus joje likusius pinigus, todėl už alkoholinius gėrimus dalinai atsiskaitė „Revolut“ mokėjimo kortele.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi kreipėsi į Revolut Bank, UAB, vadovą ((duomenys neskelbtini)), gauti nagrinėjamai bylai būtiną informaciją: 1) ar Revolut Bank, UAB, R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo išduota mokėjimo kortelė; 2) jei kortelė buvo išduota, ar ji buvo galiojanti 2024 metų gruodžio mėnesį; 3) jei kortelė buvo išduota ir galiojant, pateikti šia kortele atliktų mokėjimų Lenkijos Respublikoje išrašą už 2024 metų gruodžio mėnesį. Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. liepos 21 d. gautas Revolut Bank, UAB atsakymas, iš kurio matyti, kad R. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. minėtame banke turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dvi banko „Revolut“ korteles. Banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pabaiga – 2024 m. rugsėjo mėn., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pabaiga – 2027 m. liepos mėn. Iš minėto Revolut Bank, UAB atsakymo taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. R. B. iš „Revolut“ banke esančios sąskaitos mokėjimų Lenkijos Respublikoje neatliko. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog iš pateikto Revolut Bank, UAB atsakymo darytina išvada, kad vienos iš R. B. turimų „Revolut“ banko kortelių galiojimo terminas 2024 m. gruodžio mėn. buvo pasibaigęs, o kita banko kortelė galiojanti iki 2027 m. liepos mėn., todėl nepagrįstos R. B. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, jog už alkoholį, pirktą Lenkijos Respublikoje, jis dalinai atsiskaitė banko kortele. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2024 m. gruodžio 27 d. R. B. paaiškinimo matyti, jog jis atsiskaitymo už alkoholinius gėrimus aplinkybes nurodė skirtingai, o būtent – teigė, kad už prekes sumokėjo grynaisiais pinigais. 2025 m. gruodžio 31 d. R. B. paaiškinime taip pat nurodyta, kad R. B. už Lenkijos Respublikoje įsigytas prekes, t. y. alkoholinius gėrimus, sumokėjo grynaisiais pinigais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių trijų pirkimo kvitų akivaizdu, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytus alkoholinius gėrimus, kurių suma – 1 662,55 PLN, 1 215,24 PLN buvo sumokėta grynaisiais pinigais, o 447,31 PLN mokėjimo kortele. Taigi, apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytai išvadai, jog nepatvirtinta R. B. versija, kad vienoje iš parduotuvių Lenkijos Respublikoje jis atsiskaitė „Revolut“ banko kortele, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad kituose bankuose (AB „Swedbank“, AB „SEB” bei AB „Artea“), jis sąskaitų neturi. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria, jog Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartyje teisingai konstatuota, kad R. B. sau nuosavybės teise priklausančiu automobiliu gabeno Lenkijos Respublikoje įgytą alkoholį, o prekių įsigijimo kvitai iki policijos pareigūnams 2024 m. gruodžio 20 d. sustabdant policijos pareigūnams, taip pat buvo pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, o kaip nurodyta ir policijos pareigūnės 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime, pareigūnės matė, kaip R. B. priėjęs prie R. B., kuris stovėjo už automobilio, R. B. perdavė alkoholio įsigijimo kvitus R. B., taigi akivaizdu, jog neginčijamsi įrodyta, jog alkoholinių gėrimų priklausymo R. B. versija buvo sugalvota tik tam, kad R. B. išvengtų Lenkijos Respublikoje įgyto alkoholio konfiskavimo.

13. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau numatytas teisinis reguliavimas, o taip pat administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės bei nustatyti duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad naikinti 12 vnt. alkoholinio gėrimo „Akropolis“, 12 vnt. alkoholinio gėrimo „Statesman“, 10 vnt. alkoholinio gėrimo „Michel“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Stock Grapefruit“, 3 vnt. alkoholinio gėrimo “Vodka Bocian“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Lubelska“, 8 vnt. alkoholinio gėrimo „Bols“ , 5 vnt. alkoholinio gėrimo „Soplica“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Finlandia“, 4 vnt. alkoholinio gėrimo „Alita Wild sweet“, 15 vnt. alkoholinio gėrimo „Zubrowska“, 23 vnt. alkoholinio gėrimo „Tradicinis gubernija“, 6 vnt. alkoholinio gėrimo „Party kriaušių skonio“, 6 vnt. alkoholinio gėrimo „Party ananasų skonio“, 24 vnt. alkoholinio gėrimo „Meistrų“, 24 vnt. alkoholinio gėrimo „Wolfas Engelman“; 60 vnt. alkoholinio gėrimo „Desperados“ priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konfiskavimą pagrindo nėra.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

14. Skundžiamu Institucijos Nutarimu R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 040 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas į 24 dalis, apmokant visą baudą iki 2027 m. balandžio 18 d. Pažymėtina, jog ANK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pakartotinis vertimąsis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint tam licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 1 040 Eur iki 2 400 Eur. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. paskirta minimalaus dydžio nuobauda.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Apeliaciniame skunde R. B. atstovas advokatas teigia, jog paskirta bauda jo atstovaujamajam yra sunki finansinė našta, todėl, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. sveikatos būklę, darbingumo lygį, šeimos sudėtį ir pajamas, kurios yra minimalios, manytina, kad skirta bauda yra per griežta, todėl ją prašoma mažinti ir skirti pusę minimalios baudos sumos. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš Institucijos Nutarimo matyti, jog buvo nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo.

17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2025 m. gegužės 16 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad praeityje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., be kitų administracinių nusižengimų, yra baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su vertimusi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, padarymą, o administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą jis nubaustas Institucijos Nutarimu, R. B. iš tiesų padarė pakartotinai. 2023 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolu (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini) jis nubaustas dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (pažeidimo data ir laikas: 2023 m. kovo 12 d. 19.30 val.), paskirtą 195 Eur baudą sumokėjo 2023 m. liepos 17 d.

18. Taigi, analizuojamu atveju, kaip aptarta anksčiau šioje nutartyje, yra nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į R. B. asmenybę – jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ne kartą baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip minėta anksčiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra baustas ne tik už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veikla, kuriai reikalinga licencija (leidimas), tačiau ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamą administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pakartotinai, taigi akivaizdu, jog skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo bei sutuoktinės sveikatos būkle, o taip pat nepilnamečių vaikų turėjimu, egzistavo jam darant tiek šį administracinį nusižengimą, tiek aptartą anksčiau, susijusį su nelegalia prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio, net ir žinant jam gresiančią atsakomybę, neatgrasė. Todėl, atsižvelgiant į nusižengimo mastą, Institucija proporcingai parinko nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant minimaliam, o mokėjimo terminą išdėstant į 24 dalis (po 43 Eur kas mėnesį). Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad paskirtos nuobaudos – baudos dydis, kuris Institucijos Nutarimu paskirtas minimalus, o jo apmokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kasmėnesines 43 Eur įmokas, neleidžia daryti išvados, ši finansinė našta yra pernelyg didelė bei griežta ir jos mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl apeliaciniame skunde advokato išdėstytų aplinkybių pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

19. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Kaip matyti iš skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundo nagrinėjimą inicijavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., jo skundas buvo atmestas, todėl, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, jog teisinga valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (741,66 Eur) priteisti iš R. B.. Iš apelianto advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo matyti, jog su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkama, nurodant, kad sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nepagrįstai vadovavosi ANK 666 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B., todėl šioje dalyje skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

21. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. B.. Skunde apeliantas atkreipė aukštesniojo teismo dėmesį, jog minėtame sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, taip pat nuo proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.

22. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde atstovas advokatas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., priteisimo iš jo, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šios nutarties 21 punkte aptartas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. B. taip pat neleidžia apygardos teismui spręsti priešingai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.