Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovė „M-Shipping“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litiksa“, Univers Acier Morocco, OAO „Murmansk Shipping Company“, antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovė „M-Shipping“ (toliau – ir „M-Shipping“, pareiškėja) kreipėsi į antstolę V. D. 2020 m. lapkričio 19 d. skundu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės patvarkymą Nr. S-200000954 (toliau – ir Skundžiamas patvarkymas). Nurodė, kad Skundžiamas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei sukelsiantis pareiškėjai didelę žalą. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui 2020 m. lapkričio 9 d. pasibaigus – pilnai įvykdžius išieškotojos be eilės „M-Shipping“ ieškinį, nuspręsta tęsti vykdymą vykdomosiose bylose ir skirstyti antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus skolininkei OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ (toliau – ir skolininkė) priklausiusį laivą (duomenys neskelbtini), lėšas. Skundžiamu patvarkymu antstolė neteisėtai patvarkė tęsti vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/00818, Nr. 0004/20/01101, Nr. 0004/20/01136 ir skirstyti antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusį 290 614,59 EUR, realizavus hipoteka įkeistą laivą gautų, piniginių lėšų likutį paskesnės eilės nei laivo hipotekos kreditorė – pareiškėja, skolininkės kreditoriams AB „Malaja sudochodnaja kompanija“, UAB „Litiksa“ bei Univers Acier Morocco. Šiuo atveju, antstolė neabejotinai sukels pareiškėjai 290 614,59 EUR žalą, dėl ko yra būtina kuo skubiau panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Skundžiamą patvarkymą.

2. Antstolė V. D. išnagrinėjo skundą ir 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-4-200000994 jo netenkino, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolė teisėtai, teisingai ir pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 3 dalimi, priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimas, nes 2020 m. lapkričio 9 d. visiškai įvykdytas išieškotojos be eilės „M-Shipping“ ieškinys, o nesant kitų, pirmesnės eilės išieškotojų, pagrįstai nuspręsta tęsti vykdymą likusiose vykdomosiose bylose. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 bei laivo hipotekos pažymėjimas, neabejotinai įrodo Skundžiamo patvarkymo teisėtumą, pareiškėjos reikalavimas buvo įvykdytas pilnai, o po paskirstymo likęs piniginių lėšų likutis buvo paskirstytas paskesnės eilės kreditoriams – vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01101 išieškotojai UAB „Litiksa“ pagal Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-609-524/2020 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01136 išieškotojai Univers Acier Morocco pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 13 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2T-35-381/2020, kuriuo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvoje Londono arbitražo teismo sprendimą. Piniginės lėšos, realizavus varžytynėse areštuotą skolininkės turtą – laivą (duomenys neskelbtini) paskirstytos pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Antstolės žinioje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0004/20/01136, 0004/20/01101 bei pareiškėjos atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/01177 yra užbaigtos, pilnai įvykdžius vykdomuosius dokumentus, todėl naikinti Skundžiamą patvarkymą nėra pagrindo.

3. Pareiškėja „M-Shipping“ 2021 m. sausio 11 d. teismui pateikė 2021 m. sausio 8 d. prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie civilinės bylos, kuriame nurodė, jog antstolė 2020 m lapkričio 30 d. patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nepagrįstai grindžia tuo, jog jūrų laivo (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini), hipoteka užtikrintų prievolių dydis neva yra lygus tik 204 140 000 RUB, t. y. jog laivas neva buvo įkeistas maksimaliąja hipoteka 204 140 000 RUB sumai, kuri buvo nurodyta 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387. Šie duomenys yra klaidingi, kadangi įkaito davėjas neteisingai užpildė duomenis pareiškime, pateiktame Rusijos tarptautiniam laivų registrui registruojant laivo hipoteką. Pagal laivo hipotekos sutartis laivo hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų dydis neapsiriboja konkrečia suma. Laivo įkeitimo vertė niekaip nesusijusi su maksimaliu laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžiu. Pagal nurodytus pagrindus duomenys, esantys Rusijos tarptautiniame laivų registre, atnaujinti: iš liudijimo skilties, kurioje pateikti duomenys apie maksimalų įsipareigojimo dydį, išbraukti duomenys apie laivo įkeitimo vertę. Tokiu būdu, laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis faktiškai lygus visai laivo vertei jo pardavimo (atliekamo antstolės) iš viešųjų varžytynių metu, t. y. 5 051 000 EUR, tai reiškia, visa suma, kurią antstolei pavyko gauti pardavus įkeistą turtą, turi būti panaudota, siekiant padengti įsipareigojimus įkaito turėtojui, t. y. „M-Shipping“. Nebeaktualus ir negaliojantis 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimas Nr. 200290387 nėra laikytinas laivo hipotekos atsiradimo teisiniu pagrindu. Laivo hipotekos atsiradimo teisinis pagrindas yra būtent laivo hipotekos sutartys, kurioms taikoma Rusijos Federacijos materialinė teisė, t. y. laivo hipoteka yra užtikrinami visi iš laivo hipotekos sutartyse išvardintų kredito sutarčių atsirandantys įsipareigojimai visa apimtimi, nenumatant maksimalios laivo hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos (Rusijos Federacijos hipotekos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, Rusijos federacijos civilinio kodekso 334¹ straipsnis, 340 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad antstolė į bylą pateikė kaip papildomą įrodymą pareiškėjos apskųstą atskiruoju skundu ir neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, kuria Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Minėta nutartis neturi teisinės galios, kadangi yra pareiškėjos apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjos atskiruoju skundu, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2-221-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00338-2020-3, kurios dalyve taip pat yra antstolė.

4. Antstolė V. D. 2020 m. sausio 13 d. atsiliepime Nr. S-21000003 dėl papildomų dokumentų nurodė, kad skolininkės OAO „Murmansk Shipping Company“ pateikta pažyma, negali būti laikoma dokumentu, leidžiančiu daryti prielaidas, kad valstybiniuose registruose buvo padaryta klaida. Sprendžiant klaidos buvimo/nebuvimo faktą, registruojant laivo hipoteką Rusijos tarptautiniame laivų registre, galėtų būti remiamasi tik registrų tvarkytojo sprendimais ir padarytomis išvadomis taisant konkrečias klaidas. Net ir esant objektyviems įrodymams apie buvusią klaidą, techninis jos ištaisymas jau nebegali turėti įtakos civiliniams ginčams Lietuvoje, kadangi procesas jau pabaigtas remiantis turėtais duomenimis ir dokumentais, kurių aktualumą, beje, palaikė pati pareiškėja „M-Shipping“ iki kol buvo patenkintas visas dokumentuose įtvirtintas hipotekinis 204 140 000 RUB reikalavimas. Pareiškėjos pateiktos Rusijos Federacijos teisės normos galėtų būti pagrindas siekiant inicijuoti civilinį ginčą su registro tvarkytoju Rusijoje, kur, pareiškėjos teigimu, registrų tvarkytojas, remdamasis klaidingu skolininkės prašymu, neteisingai įregistravo laivo (duomenys neskelbtini) hipoteką, tačiau ne Lietuvoje, kur ginčas iš esmės baigtas, remiantis nenuginčytais dokumentais ir įrodymais. Kaip teigia pati pareiškėja, laivo hipotekos atsiradimo ir jos dydžio nustatymo pagrindas yra laivo hipotekos sutartis, tuomet pagrįstai galima teigti, kad registro tvarkytojas, vesdamas duomenis į viešą registrą rėmėsi ne skolininkės prašymu, o būtent laivo hipotekos sutartimi, kiek tų sutarčių buvo, kokia sutartis keitė ar papildė kurią, nustatyti neįmanoma, todėl pareiškėjos pateikti dokumentai, negali būti pripažinti teisėtais.

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos „M-Shipping“ skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra perėmusi visus Rusijos Federacijos banko „Sberbank“ (toliau – „Sberbank“) reikalavimus į skolininkę 2020 m. balandžio 17 d. pasirašytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje, be kita ko, numatyta, kad naujajam kreditoriui pereina ir visos „Sberbank“ turėtos teisės skolininkės atžvilgiu pagal „Sberbank“ ir skolininkės sudarytas hipotekos sutartis. Viena iš tokių sutarčių buvo įkeistas laivas (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini), kurio bendra įkeitimo vertė nurodyta 204 140 000 RUB (2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutartis Nr. 0162-2-103517-?-03, 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartis Nr. 0162-1-103417-?-04 (2018 m. birželio 22 d. papildymas Nr. 1)). Iš antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo Nr. S-190000998, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00113, matyti, kad motorlaivis (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 5 d. viešose elektroninėse varžytynėse Nr. 172587 buvo parduotas MAR HOLDING LTD už didžiausią pasiūlytą kainą 5 051 000 EUR. 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytas ir patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-4-29559. Vadovaujantis tiek 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – ir Konvencija), tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, antstolės depozitinėje sąskaitoje lėšos, gautos viešose varžytynėse pardavus laivą, visų pirma skirtinos pareiškėjos, kuri yra laivo hipotekos kreditorė, reikalavimams vykdyti, išskyrus kreditorius, kurie turi jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėjos teiginys, kad nagrinėjamoje byloje laivo hipoteka užtikrintų ir iki šiol nepadengtų skolininkės reikalavimų pagal kredito sutartis bendra suma sudaro 55 027 599,39 EUR, o ne 204 140 000 RUB, laikytinas nepagrįstu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pirminis kreditorius „Sberbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas nepranešus apie tai suinteresuotiems asmenims – skolininkei ir antstolei V. D. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti antstolės depozitinėse sąskaitose esančias pinigines lėšas, gautas pardavus laivą (duomenys neskelbtini) 204 140 000 RUB sumai ir uždrausti antstolei paskirstyti bei išmokėti už laivą gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus „Sberbank“ ir kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją. Minėtame prašyme nurodyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. „Sberbank“ ir skolininkė sudarė hipotekos sutartį Nr. 0162-1-103417-?-04, kuria inter alia „Sberbank“ naudai buvo įkeistas skolininkei priklausantis 2010 metais Kinijoje pagamintas bendrosios paskirties krovinių laivas (duomenys neskelbtini). Hipotekos sutartis sudaryta užtikrinant skolininkės įsipareigojimų pagal kredito sutartis Nr. 8627-2-100216, 8627-2-217511, 8627-204710-?, 0162-2-103317, 0162-1-103417, sudarytas su „Sberbank“, vykdymą. Maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis – 204 140 000 RUB (apie 3 000 000 Eur). 2018 m. liepos 4 d. buvo išduotas Laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimas Nr. 200290387, kuris yra įregistruotos laivo hipotekos įrodymas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 iš dalies tenkintas pareiškėjo „Sberbank“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – reikalavimų įvykdymui užtikrinti uždrausta antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti už laivą (duomenys neskelbtini) gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus „Sberbank“ ir kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo 204 140 000 RUB ribose.

9. Teismas konstatavo, kad pirminis kreditorius „Sberbank“ aiškiai, pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis yra 204 140 000 RUB ir minėtos sumos reikalavimo ribose Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Minėta teismo nutartis pirminio kreditoriaus „Sberbank“ nebuvo apskųsta. Maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis 204 140 000 RUB nurodytas ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177, antstolei pateiktame 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387, kuriame nurodyta, kad remiantis duomenimis, 2018 m. birželio 27 d. įrašytais į Rusijos tarptautinį laivų registrą Nr. 200290387, patvirtinama, kad laivo (duomenys neskelbtini), priklausančio OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“, identifikacinis mokesčių mokėtojo Nr. (INN) 5190400250, bendrasis valstybinis registracijos numeris (OGRN) 1025100864150, IMO 055624, Kominterna g. 15, Murmanskas, Murmansko sritis, 183038, atžvilgiu 2018 m. birželio 27 d. įregistruota hipoteka Nr. 200290387. Pažymėjimas išduotas remiantis nustatyta tvarka patvirtinta 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi Nr. 0162-1-103417-?-04 ir 2018 m. liepos 4 d. atlikta dokumentų patikra. Hipotekos įkaito davėja nurodyta OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“, hipotekos įkaito turėtoja nurodyta „Sberbank“.

10. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal pirminio kreditoriaus „Sberbank“, tiek pagal 2018 m. liepos 4 d. Laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodytus duomenis, kaip to reikalauja Konvencijos 1 straipsnio nuostatos, Vilniaus apygardos teismas priėmė 2020 m. kovo 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtent, maksimalaus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžio ribose 204 140 000 RUB. Pareiškėja, perimdama visas „Sberbank“ teises skolininkės atžvilgiu, kylančias iš kredito sutarčių ir užtikrintas hipotekos sutartimi, turėjo suvokti, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ta apimtimi, kokia yra nustatyta maksimali hipoteka laivui (duomenys neskelbtini). Pareiškėja viso teisminio bei vykdymo proceso metu kitų, nei 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodytų duomenų iki antstolės vykdomosios bylos užbaigimo neteikė, todėl pareiškėjos argumentai, jog nebeaktualus ir negaliojantis 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimas Nr. 200290387 nėra laikytinas laivo hipotekos atsiradimo teisiniu pagrindu, laikytini nepagrįstais. Už perduotų duomenų registrui teisingumą yra atsakingi patys duomenų teikėjai, kurių pagrindu yra registruojama hipoteka, priimamas teismo sprendimas, todėl minėtų duomenų keitimo, nuginčijimo ar atnaujinimo klausimais teismas plačiau nepasisako, kadangi tai nėra vykdymo bylos nagrinėjamo dalykas.

11. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinant „Sberbank“ (teisių perėmėjas „M-Shipping“) ieškinį 204 140 000 RUB ribose, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi leista paskirstyti pareiškėjai (išieškotojai) priklausančias pinigines lėšas, suma, kuri reikalinga pilnai ieškiniui padengti, iš antstolės depozitinės banko sąskaitos pervesta 2020 m. lapkričio 9 d. pagal pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. antstolei pateiktą mokestinę instrukciją. Darytina išvada, kad tokiu būdu pareiškėjos (išieškotojos) „M-Shipping“ ieškinio (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) reikalavimai šioje byloje yra visiškai įvykdyti ir todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė. Antstolei padengus ir paskirsčius pareiškėjos (išieškotojos) reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177, antstolė, depozitinėje banko sąskaitoje likusią piniginių lėšų sumą 290 614,59 Eur paskirstė paskesnės eilės išieškotojams proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnis). Šias aplinkybes taip pat yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje, kuria atmestas pareiškėjos (kreditorės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, konstatuojant, kad pareiškėjos hipoteka užtikrintas reikalavimas yra įvykdytas pilna apimtimi ir todėl nebėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020. Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad buvo paduotas atskirasis skundas, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177 esančios Murmansko srities arbitražo teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties byloje Nr. A42-3254/2019 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjos paminėtas galimas 55 027 599,39 EUR hipotekinis reikalavimas užtikrintas ir kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto hipotekomis, todėl toks reikalavimo dydis, teismo nuomone, laikytinas labiau teoriniu, nei realiu, juo labiau, kad pareiškėjos pateiktame laivo hipotekos lakšte (kuriuo rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismas) aiškiai įtvirtintas hipoteka užtikrintos prievolės maksimalus dydis 204 140 000RUB, kuris šiai dienai jau yra įvykdytas visiškai.

12. Teismo vertinimu, antstolė vadovaudamasi CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėtai, teisingai ir pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimas, 2020 m. lapkričio 9 d. pilnai įvykdytas išieškotojos be eilės „M-Shipping“ ieškinys, o nesant kitų, pirmesnės eilės išieškotojų, pagrįstai nuspręsta tęsti vykdymą likusiose vykdomosiose bylose. Šiuo atveju, pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamu patvarkymu pažeidžiamos byloje galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, t. y. ieškinio pilnai neįvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra vis dar galiojančios iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikytini nepagrįstais. Antstolės 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymas Nr. S-20000954 priimtas teisėtai, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartį 2020 m. rugsėjo 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, laivo hipotekos pažymėjimą, pareiškėjos reikalavimas buvo įvykdytas pilnai, o po paskirstymo likęs piniginių lėšų likutis buvo paskirstytas paskesnės eilės kreditoriams. Piniginės lėšos, realizavus varžytynėse areštuotą skolininkės turtą, t. y. laivą (duomenys neskelbtini), paskirstytos pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Vykdomosios bylos Nr. 0004/20/01101 ir Nr. 0004/20/01136 bei pareiškėjos atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/01177 yra užbaigtos, pilnai įvykdžius vykdomuosius dokumentus.

13. Teismas pažymėjo, jog pasisakė išimtinai tik dėl skundžiamo 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954 teisėtumo, kiti pareiškėjos nurodyti skundo motyvai, tokie kaip turto realizavimo tvarkos pažeidimai, žalos atsiradimas ir kt., laikytini ne vykdymo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas šiais klausimais plačiau nepasisakė. Teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą dėl 2020 m. kovo 5 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pabaigos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Pareiškėja „M-Shpping“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį, antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-4-200000994, 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą Nr. S-200000954 ir tenkinti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 19 d. skundą dėl antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjama byla pagal pareiškėjos teikiamą atskirąjį skundą yra didelės apimties, joje turi būti nagrinėjamos gausios faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, nagrinėjama byla turi užsienio elementą bei jos išsprendimas turės įtaką didelės vertės pareiškėjos turtinėms teisėms, todėl siekiant išsamaus civilinės bylos išnagrinėjimo ir teisingo procesinio sprendimo joje priėmimo, pareiškėja prašo paskirti civilinę bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai pagal CPK 304 straipsnio 1 dalį.

16. Atskirajame skunde teigiama, kad kreditorius „Sberbank“ ir skolininkė OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ sudarė dvi hipotekos sutartis, kuriomis buvo įkeistas skolininkei priklausantis jūrų laivas (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini): 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutartį Nr. 0162-2-103517-?-03 ir 2018 m. balandžio 27 d. paskesnės hipotekos sutartį Nr. 0162-1-103417-?-04. Tiek hipotekos sutartyje, tiek paskesnės hipotekos sutartyje nustatyta 204 140 000 RUB dydžio įkeičiamo daikto, t. y. laivo, vertė. Hipotekos ir paskesnės hipotekos sutartimis yra užtikrintos skirtingos prievolės. Hipotekos sutarties pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2017 m. birželio 30 d. buvo ir iki šiol yra įregistruota laivo hipoteka, kurios valstybinis registracijos Nr. 30-56-254, hipotekos galiojimo terminas iki 2023 m. kovo 18 d. Paskesnės hipotekos sutarties pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2018 m. birželio 27 d. buvo ir iki šiol yra įregistruota laivo hipoteka, kurios valstybinis registracijos Nr. 200290387, hipotekos galiojimo terminas iki 2022 m. lapkričio 20 d. Nei viename iš nurodytų laivo hipotekos valstybinės registracijos įrodymų nėra nurodyta maksimali laivo hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų suma. „Sberbank“ pateiktame 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodytas maksimalus laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų 204 140 000 RUB (konvertavus į eurus 2 208 829,26 EUR) sumos dydis yra klaidingas, kadangi skolininkė per klaidą supainiojo laivo, kaip įkeičiamo daikto, vertę su maksimaliu laivo hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų dydžiu bei įrašė pareiškime Rusijos tarptautiniam laivų registrui tikrovės neatitinkančią informaciją, jog laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis neva yra lygus tik 204 140 000 RUB, tačiau šie neteisingi duomenys Rusijos tarptautiniame laivų registre šiuo metu yra ištaisyti. Taigi laivas yra įkeistas dvejais atskirais hipotekos suvaržymais, kiekvienu iš kurių laivas yra įkeistas visa savo verte. Nepaisant to, antstolė, vykdydama priverstinį įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos ir užsienio teismų bei arbitražų sprendimų vykdymą, neinformuodama „Sberbank“ ir negavusi „Sberbank“, kaip hipotekos kreditoriaus, rašytinio sutikimo neteisėtai organizavo ir įvykdė laivo priverstinį pardavimą viešosiose varžytynėse – 2019 m. rugpjūčio 5 d. laivo varžytynės Nr. 172587 buvo paskelbtos įvykusiomis, laivas parduotas už 5 051 000 EUR. Skolininkė pagal minėtomis hipotekos sutartimis užtikrintas kredito sutartis bei sutartis dėl neatnaujinamos kredito linijos atidarymo su „Sberbank“ neatsiskaitė, todėl „Sberbank“ Rusijos Federacijoje Murmansko srities arbitražo teisme 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškė skolininkei ieškinį, kurio bendra prašoma priteisti suma ekvivalentu eurais sudaro 53 923 896,82 EUR ir kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. ?42-12899/2019. Šiame ieškinyje taip pat nurodyta, kad prašomos priteisti sumos yra užtikrintos minėtomis tiek hipotekos sutartimi, tiek paskesnės hipotekos sutartimi.

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad dar 2019 m. gruodžio 18 d. „Sberbank“ atstovai susipažino su antstolės administruojamomis vykdomosiomis bylomis, kurios susijusios su išieškojimu iš laivo, ir sužinojo, kad antstolei atlikus už varžytynėse parduotą laivą gautų lėšų skirstymą paskesnės eilės nei „Sberbank“ skolininko kreditoriams, antstolės depozitinėje sąskaitoje 2019 m. lapkričio 28 d. dienai likusi nepaskirstyta piniginių lėšų suma buvo 2 893 656,63 EUR, 2019 m. gruodžio 13 d. – 2 610 354,55 EUR. Taigi, antstolė neinformavusi „Sberbank“, kaip laivo hipotekos kreditorės, 2019 m. gruodžio 13 d. jau buvo neteisėtai išskirsčiusi apie pusę už laivo pardavimą gautų piniginių lėšų paskesnės eilės nei „Sberbank“ kreditoriams. Iki 2020 m. kovo 2 d., kai buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių kartu su 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimu Nr. 200290387, antstolė apskritai nesivadovavo jokiais laivo hipotekos įrodymais, nesusipažino su Tarptautiniame Rusijos laivų registre išviešintais laivo hipotekos duomenimis ir neteisėtai bei savavališkai skirstė iš laivo pardavimo gautas itin dideles piniginių lėšų sumas paskesnės eilės kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 tenkindamas „Sberbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių uždraudė antstolei paskirstyti bei išmokėti už laivo pardavimą iš varžytynių vykdymo procese gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus „Sberbank“ ir kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 204 140 000 RUB ribose, kas konvertavus į eurus sudaro 2 208 829,26 EUR. „Sberbank“ atstovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvoje klaidingai sutapatino paskesnės hipotekos sutartyje nurodytą 204 140 000 RUB (tuo metu apie 3 000 000 EUR) laivo įkeitimo vertę su maksimaliu laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžiu, taip pat per klaidą neatsižvelgė į tai, kad laivas yra įkeistas ne vienu, bet dviem atskirais ir savarankiškais hipotekiniais suvaržymais.

18. Atskirajame skunde teigiama, kad 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. MMP/170420-C „M-Shipping“ perėmė visas „Sberbank“ teises dėl visų tarp „Sberbank“ ir skolininkės sudarytų kredito sutarčių ir sutarčių dėl neatnaujinamos kredito linijos atidarymo, įskaitant visas sutartis, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos minėtos hipotekos sutartis ir paskesnės hipotekos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 tenkindamas pareiškėjos prašymą leido antstolei išmokėti pareiškėjos naudai visas antstolės sąskaitoje likusias už laivo pardavimą gautas pinigines lėšas. Niekur nei pareiškėja prašyme neprašė, nei nutartyje teismas nenurodė, jog antstolei leidžiama išmokėti pareiškėjai tik 204 140 000 RUB dydžio sumą (konvertavus į eurus 2 208 829,26 EUR). Niekur nėra užsimenama, jog teismas neva leidžia antstolei išmokėti už laivo pardavimą gautas lėšas kitiems asmenims, kurie nėra hipotekos kreditoriais ir kurių naudai, laivo atžvilgiu, nebuvo nustatyta jokių jūrinių suvaržymų. Pareiškėja pateikė antstolei mokestinę instrukciją, kuria prašė antstolės išmokėti pareiškėjos naudai visas antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomas už laivo pardavimą gautas pinigines lėšas. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/01177, kurioje 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-20-4-00000938 antstolė paskirstė ir išmokėjo pareiškėjai, kaip laivo hipotekos kreditorei, iš viso 2 208 829,26 EUR. Antstolė 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-200000954, t. y. Skundžiamą patvarkymą, kuriuo antstolė patvarkė: „Vilniaus apygardos teismo 2020-03-05 nutartimi civ. Byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui 2020-11-09 pasibaigus – pilnai įvykdžius išieškotojo be eilės OOO „M-SHIPPING“ ieškinį, tęsti vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/818, Nr. 0004/20/01101, Nr. 0004/20/01136 ir skirstyti antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus skolininkei OAO „Murmansk Shipping Company“, priklausiusį laivą (duomenys neskelbtini), lėšas.“ Skundžiamame patvarkyme antstolė nurodė, jog: „Įvertinus aplinkybes, kad pilnai padengus ir paskirsčius išieškotojo be eilės reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177, antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusi piniginių lėšų suma 290 614,59 EUR skirstytina paskesnės eilės išieškotojams proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai: <...> išieškotoja AB „Malaja sudochodnaja kompanija“, <...> išieškotoja UAB „Litiksa“, <...> išieškotoja Univers Acier Morocco.“ Iš Skundžiamo patvarkymo turinio yra aišku, kad net antstolei paskirsčius lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177 ir išmokėjus pareiškėjai, kaip laivo hipotekos kreditorei, 2 208 829,26 EUR sumą, antstolės depozitinėje sąskaitoje likusių skolininkei priklausančių lėšų likutis sudarė 290 614,59 EUR, kurį, kaip nurodoma, antstolė ketina paskirstyti paskesnės eilės, nei pareiškėja, skolininkės kreditoriams. Antstolė galimai nesąžiningai ir tendencingai klaidino pareiškėją apie tikrąjį antstolės sąskaitoje likusių už laivo pardavimą piniginių lėšų likučio dydį, kuris buvo žymiai didesnis nei antstolės 2020 m. gegužės 29 d. pažymoje pareiškėjai nurodyta 2 148 509,30 EUR suma.

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė klaidingai sutapatino laivo hipoteka užtikrintų pareiškėjo reikalavimų į skolininkę dydį su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 204 140 000 RUB apimtimi. Antstolė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, neįvykdė Konvencijos ir CPK imperatyviai reikalaujamų veiksmų – neinformavo apie laivo pardavimą iš varžytynių nei įstaigos, atsakingos už laivo registravimą, nei „Sberbank“, negavo „Sberbank“ rašytinio sutikimo, neišsiaiškino fakto, jog laivas yra įkeistas dviem atskirais hipotekos suvaržymais, kurie nuo 2017–2018 metų yra išviešinti Tarptautiniame Rusijos laivų registre, neteisėtai pardavė laivą iš varžytynių už 5 051 000 EUR sumą bei ją neteisėtai skirstė ir išmokėjo paskesnės eilės nei „Sberbank“, o nuo 2020 m. balandžio 17 d. – pareiškėja, kreditoriams. Prieš priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė taip pat privalėjo susipažinti tiek su Tarptautiniame Rusijos laivų registre išviešintu faktu, jog laivas yra įkeistas dviem atskirais hipotekos suvaržymais, tiek su tą patį faktą patvirtinančiais pareiškėjos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, kurios dalyvė yra ir antstolė, pateiktais rašytiniais įrodymais dėl galiojančių laivo hipotekinių suvaržymų bei jais užtikrintų prievolių dydžio, tačiau antstolė to nepadarė. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai perkelia pareiškėjai antstolės, kaip valstybės įgalioto asmens, pareigas, kurių pati antstolė neįvykdė. Akivaizdu, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų pasekmių dėl pačios antstolės padaryto grubaus Konvencijoje ir CPK įtvirtintų imperatyvių nuostatų pažeidimo. Skundžiamu patvarkymu antstolei paskirstant ir išmokant už laivo pardavimą likusių piniginių lėšų likutį ne pareiškėjai, bet paskesnės eilės skolininkės kreditoriams ir skolininkei, būtų grubiai pažeidžiamos Konvencijos nuostatos bei pareiškėjos, kaip laivo hipotekos kreditorės, teisės. Visi antstolės su išieškojimu iš hipoteka įkeisto laivo susiję veiksmai, kuriais buvo parduotas laivas bei iš jo pardavimo gautos lėšos skirstomos kitiems nei pareiškėja kreditoriams, kurie neturi jūrinių suvaržymų pagal Konvenciją, yra neteisėti bei grubiai pažeidžiantys Konvencijos bei Lietuvos Respublikos CK ir CPK nuostatas. Kadangi antstolė pažeidė Konvencijos 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima vadovautis Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir, neįvykdžius įsipareigojimų hipotekos kreditorei – pareiškėjai, pervesti likusias pardavus laivą gautas lėšas paskesnės eilės skolininkės kreditoriams ir skolininkei. Skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė į byloje esančius aktualius ir galiojančius Laivo hipotekos valstybinės registracijos įrodymus: tarptautinio Rusijos laivų registro išrašą Nr. 201209076, kuris yra hipotekos ir paskesnės hipotekos įrodymas, laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimą Nr. 201209059, kuris yra hipotekos įrodymas bei laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimą Nr. 201209037, kuris taip pat yra paskesnės hipotekos įrodymas.

20. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti visa apimtimi ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį.

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisinga, paremta objektyviais nenuginčytais įrodymais, kreditoriaus reikalavimas 204 160 000 RUB ribose (koks buvo nurodytas vykdomajame dokumente) jau yra pilnai įvykdytas, todėl nutartis negali būti panaikinta ar pakeista. Antstolė, vykdydama priverstinį įsiteisėjusių Lietuvos ir užsienio teismų bei arbitražų sprendimų ir nutarčių vykdymą, organizavo ir įvykdė skolininkei OAO „Murmansk Shipping Company“ priklausiusio laivo (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą viešose varžytynėse. 2019 m. rugpjūčio 5 d. areštuoto turto, laivo (duomenys neskelbtini) varžytynės Nr. 172587, buvo paskelbtos įvykusiomis, turtas parduotas už 5 051 000 EUR. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas 2019 m. rugsėjo 4 d. Atlikus už varžytynėse parduotą turtą gautų lėšų skirstymą ir įvykdžius įsiteisėjusius ir Lietuvoje pripažintus vykdomuosius dokumentus, dėl piniginių lėšų ieškojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo laikomas nepaskirstytas skolininkei priklausančių piniginių lėšų likutis. Antstolės kontoroje 2020 m. rugsėjo 29 d. užregistruotas „M-Shipping“ atstovo prašymas atlikti iš skolininkui priklausančio turto pardavimo gautų lėšų likučio paskirstymą pervedant jas kreditoriui „M-Shipping“ bei advokatų kontorai ADLEX prašyme nurodytomis sumomis ir tvarka. „M-Shipping“ 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė visus „Sberbank“ reikalavimus į skolininkę, įskaitant ir pagal 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartį Nr. 0162-1-103417-?-04, kurios pagrindu „Sberbank“ naudai buvo įkeistas jūrinis laivas (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 uždraudė antstolei paskirstyti bei išmokėti už laivą gautas lėšas kitiems kreditoriams išskyrus „Sberbank“ ir kreditoriams, turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 204 140 000 RUB ribose. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pripažino „M-Shipping“ „Sberbank“ teisių perėmėju, o 2020 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusia nutartimi leido antstolei lėšas paskirstyti ir išmokėti „M-Shipping“ 204 140 000 RUB ribose. 2020 m. lapkričio 9 d. vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 išieškotojo atstovo prašymas tenkintinas – atliktas lėšų paskirstymas taip, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020. Šiuo paskirstymu buvo pilnai įvykdyta OAO „Murmansk Shipping Company“ priklausiusio laivo (duomenys neskelbtini) hipoteka užtikrinta prievolė išieškotojai „M-Shipping“. Po šio paskirstymo, 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės depozitinėje sąskaitoje likęs piniginių lėšų likutis paskirstytas paskesnės eilės išieškotojams UAB „Litiksa“ ir Univers Acier Morocco, kadangi hipotekos kreditoriaus, t. y. kreditoriaus be eilės, reikalavimas buvo pilnai įvykdytas.

22. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo, įvardino ir dokumentus (laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimas), kurie 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime dėl procesinių teisių perėmimo patvirtino būtent ginčo objekto, t. y. laivo (duomenys neskelbtini) hipoteka užtikrintos prievolės dydį – likutį, kuris yra 204 140 000 RUB. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2020 m. kovo 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įvardino šią sumą, kaip tą, kurios reikia, tam, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai būtų pilnai įvykdyti – „204 140 000 RUB ribose“ – tokį hipotekos reikalavimo dydį palaikė ir pati skolininkė. Antstolė teismui teikė prašymą dėl nutarties išaiškinimo, o pareiškėja į šį antstolės prašymą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog viskas ir taip aišku, todėl nereikalingi jokie papildomi išaiškinimai, taip tik patvirtindamas savo poziciją, kadangi turėjo papildomą galimybę išsamiai išanalizuoti savo pareiškimą bei jo pagrindu priimtą teismo nutartį – o joje nurodyta 204 140 000 RUB. Pareiškėjos teismui teikiami 2 laivo hipotekos pažymėjimai, kuriuose nenurodyta maksimali laivu (duomenys neskelbtini) užtikrintų prievolių suma, tačiau hipotekos kreditorius Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 kovo 5 d. taikė laikinąsias pasaugos priemones 204 140 000 RUB ribose, pateikė identiškos formos pažymėjimą, kuriame aiškiai nurodyta ir maksimali laivo hipoteka užtikrintų prievolių suma, t. y. 204 140 000 RUB. Pastarasis laivo hipotekos pažymėjimas nėra nuginčytas ar pakeistas, hipotekos kreditoriaus reikalavimas įvykdytas remiantis būtent šiuo pažymėjimu, kuris pripažintas įvykusiose civilinėse bylose. Pareiškėjos atstovė advokatų profesinė bendrija ADLEX, 2020 liepos 7 d., atstovaudama skolininkės interesus, pripažino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kurią šiuo prašymu siekiama pakeisti, teisėtumą ir joje esančios informacijos tikrumą bei išdėstė poziciją, kad kitų kreditorių reikalavimų vykdymas galimas tik po to kai bus patenkintas hipotekos kreditoriaus „M-Shipping“ reikalavimas 204 140 000 RUB ribose. Galima teigti, kad laivo hipotekos pažymėjimas, kuriame įtvirtinta 204 140 000 RUB maksimali laivo hipoteka, buvo ir tebėra pagrindinis teismų, kreditoriaus bei skolininko pripažintas dokumentas, kuriuo remiantis kreditorius inicijavo ir įvykdė savo reikalavimo išieškojimą Lietuvoje, todėl kreditoriaus prašymai, kuriais siekiama keisti jau pasibaigusio proceso pagrindą ir esmę teismo turėtų būti atmesti, kaip neturintys jokio juridinio pagrindo.

23. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad nei skolininkė, nei pareiškėja negali teismui užtikrinti ir pagrįstai įrodyti, kad sudarant kreditavimo sandorius, nebuvo ir nebus sudaryta jokių kitų ar kitokių susitarimų, keičiančių ir papildančių vienas kitą, kurie galėtų pakeisti proceso esmę ir eigą, kurie pagal poreikį galės būti teikiami į procesą neribotą laiką, teigiant, kad neva vėl buvo padaryta klaida ar neapsižiūrėjimas, todėl antstolė mano, jog teismas turėtų kritiškai vertinti bet kokius naujus dokumentus ar įrodymus, kuriais siekiama pakeisti jau pasibaigusio proceso esmę ir vertinti tik dokumentus, kurie buvo pateikti iki pilno hipotekos kreditoriaus reikalavimo įvykdymo. Procese jau yra konstatuota bei įrodyta, kad išieškotojo minima bendra 52 818 770,13 Eur reikalavimo suma, užtikrinta praktiškai visu OAO „Murmansk Shipping Company“ kilnojamu ir nekilnojamu ypač didelės vertės turtu, kurio nerealizavus pareiškėja net teoriškai negali teigti, kad ji turi šį reikalavimą, kadangi esant hipoteka užtikrintai prievolei preziumuojama, kad reikalavimas, nepaisant jo dydžio, yra pilnai apsaugotas įkaitu. Antstolė neginčija fakto, kad kreditorius galimai dar turi reikalavimų į skolininką, tačiau po visiško, laivo hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo, išieškotojas negali siekti kitų, hipoteka užtikrintų, reikalavimų patenkinimo iš skolininkui priklausančių lėšų tol, kol nebus realizuotas visas, ypač didelės vertės kilnojamas nekilnojamas (tame tarpe ir keletas kitų laivų) hipoteka įkeistas turtas, kuris įkeistas minėto 52 818 770,13 Eur kredito užtikrinimui. Dokumentų ir duomenų, surinktų iki pilno hipotekos kreditoriaus reikalavimo įvykdymo visuma, neleidžia suabejoti priimtų sprendimų ir patvarkymų teisingumu, pareiškėjo manipuliacijos atrandant ar kitaip suprantant vis naujus dokumentus, bei šių dokumentų, kurie iš esmės nėra pildantys, o labiau keičiantys visą bylos esmę, teikimas tik po to kai gavo pilną savo reikalavimo patenkinimą, nesukuria jokių naujų aplinkybių civiliniame ginče, kurios galėtų sąlygoti šio, jau pasibaigusio, civilinio ginčo korekcijas, nes, pasikartojant, visas procesas buvo vedamas ir užbaigtas remiantis viešais, pareiškėjo bei skolininko savalaikiai teiktais duomenimis, dokumentais ir prašymais. Naivu būtų tikėti, kad pirminis kreditorius „Sberbank“, su visais savo juridiniais ir finansiniais resursais, kuris sudarė ir formulavo visas tas painias viena kitą dengiančias, abejotino teisėtumo, išviešintas ir neišviešintas, kreditavimo sutartis, turėdamas galimai net apie 52 milijonų reikalavimo teisę į skolininkę, žinodamas apie pardavimo procesą dar iki pačių varžytynių paskelbimo, galėtų padaryti tokią šiurkščią klaidą, nesuprasti savo dokumentų esmės ir kreiptis į teismą tik su apie 1,8 milijono eurų reikalavimu, nes priešingai, nei nurodo pareiškėjas, advokatų kontora COBALT, kuri atstovavo pirminį kreditorių „Sberbank“ proceso pradžioje, nepadarė jokių klaidų, o teisingai rėmėsi išimtinai tik tais duomenimis ir sumomis, kurias pateikė jų klientas „Sberbank“, neužsiiminėjo manipuliacijomis.

24. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

26. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundas dėl antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954 „Dėl 2020-03-05 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pabaigos“. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nebuvo objektyvus.

Dėl teisėjų kolegijos sudarymo atskirajam skundui nagrinėti

28. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

29. Pažymėtina, kad byloje ginčas iš esmės kyla tik dėl vieno antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954 „Dėl 2020-03-05 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pabaigos“. Kaip minėta, apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo patvarkymo panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su atskiruoju skundu, 2021 m. kovo 8 d. nutartimi paskyrė jį nagrinėti vienam teisėjui. Teisėja, kuriai nagrinėti paskirta ši byla, įvertinusi bylos apimtį ir pobūdį, taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

30. Teisme 2021 m. kovo 24 d. (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio išvakarėse) gautas pareiškėjos „M-Shipping“ prašymas dėl įrodymų prijungimo, kuriuo prašoma prijungti Rusijos Federacijos advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ profesionalią teisinę išvadą – memorandumą dėl jūrinio laivo (duomenys neskelbtini) (IMO numeris (duomenys neskelbtini)) hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžio nustatymo, su vertimu į lietuvių kalbą. Prašyme nurodoma, kad šioje teisinėje išvadoje – memorandume Rusijos teisės specialistai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė ir konstatavo, kad: hipotekos sutartyje nenumatyta konkreti užtikrinama skolininkės įsipareigojimų suma, o tai reiškia, kad hipotekos sutartyje nenumatytas joks laivo hipotekos įkaito davėjo atsakomybės apribojimas; konkreti užtikrinamų įsipareigojimų suma paskesnės hipotekos sutartyje nėra nustatyta, o tai reiškia, kad paskesnės hipotekos sutartyje nenumatytas joks laivo hipotekos įkaito davėjo atsakomybės apribojimas; remiantis Hipotekos sutartimis, Laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis nėra apribotas (tame tarpe ir užstato vertės dydžiu (užstato objekto kaina) arba kitokiu būdu); pagal hipotekos sutartis pareiškėjos laivas įkeistas 2 (dviem) hipotekos suvaržymais.

31. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

33. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jų pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

35. Pareiškėjos „M-Shipping“ skundžiamu antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-200000954 „Dėl 2020-03-05 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pabaigos“ antstolė patvarkė: „Vilniaus apygardos teismo 2020-03-05 nutartimi civ. byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui 2020-11-09 pasibaigus – pilnai įvykdžius išieškotojo be eilės OOO „M-SHIPPING“ ieškinį, tęsti vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/00818, Nr. 0004/20/01101, Nr. 0004/20/01136 ir skirstyti antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus skolininkei OAO „Murmansk Shipping Company“, priklausiusį laivą (duomenys neskelbtini), lėšas.“

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

38. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių kad antstolė, vykdydama priverstinį įsiteisėjusių Lietuvos ir užsienio teismų bei arbitražų sprendimų ir nutarčių vykdymą, organizavo ir įvykdė skolininkei OAO „Murmansk Shipping Company“ priklausiusio laivo (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini), registruoto Rusijos Federacijoje, priverstinį pardavimą viešose varžytynėse. 2019 m. rugpjūčio 5 d. areštuoto turto – laivo (duomenys neskelbtini) varžytynės Nr. 172587, buvo paskelbtos įvykusiomis, turtas parduotas už 5 051 000 Eur. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas 2019 m. rugsėjo 4 d. Pažymėtina, kad nors pareiškėja ir argumentuoja, jog varžytynės buvo įvykdytos neteisėtai, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. Bylos duomenimis antstolė, tęsdama vykdymą skirsto (taip pat ir Skundžiamu patvarkymu), jos depozitinėje banko sąskaitoje esančias lėšas (jų likutį), gautas už realizuotą turtą, t. y. minėtą laivą.

39. Pareiškėjos esminis argumentas, kuriuo grindžiamas tiek skundas dėl antstolės veiksmų, tiek atskirasis skundas yra tai, jog minėtas laivas buvo įkeistas pareiškėjai hipoteka, todėl lėšos (jų likutis), gautas už realizuotą laivą turi būti skiriamas pareiškėjai. Atskirajame skunde teigiama, kad pirminis kreditorius Rusijos Federacijos bankas „Sberbank“, kurio teisių perėmėja yra pareiškėja, ir skolininkė OAO „Murmansk Shipping Company“ sudarė dvi hipotekos sutartis, kuriomis buvo įkeistas skolininkei priklausantis jūrų laivas (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini): 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutartį Nr. 0162-2-103517-?-03 ir 2018 m. balandžio 27 d. paskesnės hipotekos sutartį Nr. 0162-1-103417-?-04. Nurodoma, kad tiek hipotekos sutartyje, tiek paskesnės hipotekos sutartyje nustatyta 204 140 000 RUB dydžio įkeičiamo daikto, t. y. laivo, vertė. Teigiama, kad tiek hipotekos ir paskesnės hipotekos sutartimis yra užtikrintos skirtingos prievolės. Nurodoma, kad hipotekos sutarties pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2017 m. birželio 30 d. buvo ir iki šiol yra įregistruota laivo hipoteka, kurios valstybinis registracijos Nr. 30-56-254, hipotekos galiojimo terminas iki 2023 m. kovo 18 d., o paskesnės hipotekos sutarties pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2018 m. birželio 27 d. buvo ir iki šiol yra įregistruota laivo hipoteka, kurios valstybinis registracijos Nr. 200290387, hipotekos galiojimo terminas iki 2022 m. lapkričio 20 d. Teigiama, kad nei viename iš nurodytų laivo hipotekos valstybinės registracijos įrodymų nėra nurodyta maksimali laivo hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į byla pateikti dokumentai.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Hipotekos registro duomenys yra vieši, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.170 straipsnio 7 dalis). Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Maksimalioji hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma; hipotekos sandoryje privalo būti nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris (CK 4.182 straipsnio 1 dalis).

41. Taigi hipoteka – tai daiktinė teisė (lot. ius in rem). Tai absoliuti teisė, kuri galioja ne tik inter partes (liet. tarp šalių), bet ir erga omnes (t. y. hipoteką šios daiktinės teisės turėtojas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis). Hipotekai būdingi sekimo paskui daiktą ir prioriteto prieš kitus kreditorius požymiai. Hipotekos teisę būtina paviešinti. Hipoteka išlieka net ir skolininko bankroto atveju. Pagal teisinį reglamentavimą hipotekos objektu gali būti tiek visas daiktas, tiek jo dalis (CK 4.171 straipsnio 1, 2 dalys); tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantis daiktas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis, 4.181 straipsnio 1 dalis). Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

42. Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192–4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis). Taigi, hipotekos teisė suteikia ją turinčiam kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė, t. y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė ,,seka paskui daiktą“ – išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui. Taigi hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamąjį turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019).

43. Tarptautinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis jūrinius suvaržymus ir įkeitimus yra 1993 m. Tarptautinės konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų. Konvencijos 1 straipsnis nustato, kad valstybėse, šios Konvencijos šalyse, pripažįstamas jūrų laivų įkeitimas, hipoteka ir tokio pat pobūdžio registruojamas suvaržymas (toliau – suvaržymas) ir užtikrinamas jų vykdymas su sąlyga: a) toks įkeitimas, hipoteka ir suvaržymas, atlikti ir įregistruoti pagal valstybės, kurioje registruotas laivas, įstatymus; b) registras ir bet kokie dokumentai, kurie turi būti deponuojami registro tvarkytojui pagal valstybės, kurioje registruotas laivas, įstatymus, yra atviri visuomenei susipažinti, o išrašus iš registro ir tokių dokumentų kopijas galima gauti iš registro tvarkytojo; c) registre arba bet kuriame dokumente, minimame b punkte, nurodytas asmens, kurio naudai sudarytas įkeitimas, hipoteka ar suvaržymas, mažiausiai vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas arba nurodoma, kad jie yra pareikštiniai, taip pat didžiausia užtikrinama suma, jei to reikalauja registracijos valstybės įstatymai arba jei ta suma yra nurodyta įkeitimą, hipoteką ir suvaržymą sukuriančiame dokumente, ir data bei kita informacija, kuri pagal registracijos valstybės įstatymus nurodo kito registruoto įkeitimo, hipotekos ir suvaržymo eiliškumą. Konvencijos 5 straipsnyje nurodyta, kad 4 straipsnyje nustatyti jūriniai suvaržymai turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, ir joks kitas reikalavimas negali turėti pirmenybės prieš tokius jūrinius suvaržymus arba tokį įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, kurie atitinka 1 straipsnio reikalavimus, išskyrus 12 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš priverstinį laivo pardavimą valstybėje, šios Konvencijos šalyje, kompetentinga institucija tokioje valstybėje, šios Konvencijos šalyje, užtikrina, kad apie tai pagal šį straipsnį būtų pranešama: a) įstaigai, atsakingai už registrą registracijos valstybėje; b) visiems įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, kurie nėra pareikštiniai, turėtojams; c) visiems įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, kurie yra pareikštiniai, turėtojams ir visiems 4 straipsnyje nurodyto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo turėtojams su sąlyga, kad kompetentinga institucija, vykdanti priverstinį pardavimą, gauna pranešimą apie atitinkamus reikalavimus; ir d) registruotam laivo savininkui. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laivo priverstinio pardavimo atveju valstybėje, šios Konvencijos šalyje, bet koks įregistruotas įkeitimas, hipoteka ar suvaržymas, išskyrus tuos, kuriuos prisiima pirkėjas turėtojų sutikimu, ir visos teisės sulaikyti laivą bei kiti bet kokio pobūdžio apribojimai nustoja laivui galioti. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausia apmokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos; tokios sąnaudos ir išlaidos apima inter alia eksploatacinę laivo priežiūrą ir įgulos išlaikymą, taip pat atlyginimus ir kitas sumas ir sąnaudas, minimas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, susidarančias nuo arešto arba konfiskavimo dienos; pajamų likutis paskirstomas pagal Konvencijos nuostatas tiek, kiek reikia, kad būtų patenkinti atitinkami reikalavimai; kai patenkinami visų pareiškėjų reikalavimai, pajamų likutis, jei toks yra, sumokamas savininkui ir yra laisvai perleidžiamas. Taigi remiantis minėtomis Konvencijos nuostatomis, hipotekos kreditorius turi teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš pardavus hipotekos objektą gautų pajamų pirmiau už kitus skolininko kreditorius, išskyrus kreditorius, kurie turi jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją.

44. Byloje nėra ginčo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 iš dalies tenkino pareiškėjo „Sberbank“, kurio teisių perėmėja yra pareiškėja „M-Shipping“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir „Sberbank“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti uždraudė antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti už laivą (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini) gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus „Sberbank“ ir kreditoriams, turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 204 140 000 RUB ribose. Byloje taip pat nėra ginčo, jog „Sberbank“ kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktame 2018 m. liepos 4 d., laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodytas maksimalus laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų sumos dydis yra 204 140 000 RUB (konvertavus į eurus 2 208 829,26 EUR). „Sberbank“ teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad „Sberbank“ 2018 m. balandžio 27 d. ir OAO „Murmansk Shipping Company“ sudarė hipotekos sutartį Nr. 0162-1-103417-?-04, kuria inter alia „Sberbank“ naudai buvo įkeistas OAO „Murmansk Shipping Company“ priklausantis 2010 metais Kinijoje pagamintas bendrosios paskirties krovinių laivas (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad „Sberbank“ 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Murmansko srities arbitražo teismą su ieškiniu, kuriuo iš OAO „Murmansk Shipping Company“ prašoma priteisti 2 283 894 029,44 RUB, 7 023 794,34 EUR ir 25 630 706,89 JAV dolerių, ieškinys buvo priimtas ir jo pagrindu pradėta civilinė byla. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, be kita ko, pakeitė „Sberbank“ jo teisių perėmėju – „M-Shipping“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir antstolei V. D. leido už laivą (duomenys neskelbtini), IMO (duomenys neskelbtini), gautas lėšas paskirstyti bei išmokėti teisių perėmėjui - pareiškėjai „M-Shipping“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad minėtos Vilniaus apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos, t. y. iš antstolės depozitinės banko sąskaitos 2020 m. lapkričio 9 d. pervesta 2 208 829,26 EUR pareiškėjai pagal pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. antstolei pateiktą mokestinę instrukciją.

45. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Šių procesinių priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo (į)vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai kokiu pagrindu ir kokia apimtimi Vilniaus apygardos teismas taikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl to plačiau nepasisako.

46. Konvencijos 2 straipsnyje yra nurodyta, kad įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo eiliškumas ir, nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų, jų poveikis trečiosioms šalims nustatomi registracijos valstybės įstatymais; tačiau, nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų, visus reikalus, susijusius su vykdymo procedūra, reglamentuoja valstybės, kurioje atliekamas vykdymas, įstatymai. Vadinasi, šiuo atveju vykdymo procese taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos. Taigi, nagrinėjamu atveju laivo pardavimo iš varžytynių gautos lėšos turi būti skirstomos tiek Konvencijoje, tiek ir CPK numatyta tvarka.

47. CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. CPK 675 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jų pakeitimas ir įvykdymas, taip pat „Sberbank“ kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimas Nr. 200290387, kuriame, kaip nurodo pareiškėja, galimai klaidingai buvo nurodytas maksimalus laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų 204 140 000 RUB (konvertavus į eurus 2 208 829,26 EUR) sumos dydis ir kad šiuo metu šie duomenys yra ištaisyti, nesuteikia pagrindo teigti, jog buvo įvykdyti visi reikalavimai, užtikrinti tiek 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutartimi Nr. 0162-2-103517-?-03, tiek ir 2018 m. balandžio 27 d. ir paskesnės hipotekos sutartimi Nr. 0162-1-103417-?-04 ir kad šios hipotekos sutartys pasibaigė. Byloje nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutarties Nr. 0162-2-103517-?-03 pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2017 m. birželio 30 d., o 2018 m. balandžio 27 d. paskesnės hipotekos sutarties Nr. 0162-1-103417-?-04 pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2018 m. birželio 27 d. buvo ir iki šiol yra įregistruotos laivo hipotekos. Antstolė šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. „Sberbank“ kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktame 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodoma, kad jis išduotas remiantis nustatyta tvarka patvirtinta 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi Nr. 0162-1-103417-?-04. Net jei antstolė, kaip ji nurodo, vadovavosi „Sberbank“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktame 2018 m. liepos 4 d. laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjime Nr. 200290387 nurodytais duomenimis, jog maksimalus laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų sumos dydis yra 204 140 000 RUB (konvertavus į eurus 2 208 829,26 EUR), antstolė nepaaiškino ir nepateikė duomenų, kodėl nesivadovavo 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutarties Nr. 0162-2-103517-?-03 pagrindu Tarptautiniame Rusijos laivų registre 2017 m. birželio 30 d. įregistruota laivo hipoteka, kuria nėra nustatytas maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis.

49. Taigi, pareiškėja turi teisę patenkinti tiek hipotekos sutartimi, tiek paskesnės hipotekos sutartimi užtikrintus reikalavimus iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (išskyrus kreditorius, kurie turi jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją). Bylos duomenimis Skundžiamu patvarkymu skirstant antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus skolininkei OAO „Murmansk Shipping Company“ priklausiusį laivą (duomenys neskelbtini), lėšas, kreditorių, kurie turi jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog Skundžiamas patvarkymas, o kartu ir antstolės patvarkymas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir antstolės patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti Skundžiamą patvarkymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nepriimti pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ 2021 m. kovo 25 d. į bylą pateiktų naujų įrodymų.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį, antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-4-200000994 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą Nr. S-200000954 „Dėl 2020-03-05 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 pabaigos“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.