Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-1123/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
1-2858-1123/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
I. Y.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Tadas Vilčinskas, Jonas Vilh
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14002-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,kaltinamajam I. Y.,jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,nukentėjusiajam V. K.,jo atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,vertėjai Olgai Gumuliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Y. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. balandžio 19 d., apie 06.16 val., šalia baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. K. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį ranką į veidą, dėl ko V. K. nukrito, tokiu būdu padarė V. K. lūpos žaizdą ir pakaušio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, linijiniu dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės galvos smegenų skilties ir Silvijaus vagoje, smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse-pamatinėse ir kairėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyse ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais veiksmais I. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 punkte.

Kaltinamasis I. Y., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dienos ryte jis susitiko su draugu P. K. ir jie kalbėjosi apie draugus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Tuo momentu priėjo nukentėjusysis, kuris išgirdo, kaip jie kalbasi. Nukentėjusysis paklausė, kokia yra jų pilietybė, pradėjo juos pravardžiuoti ir išprovokavo visą konfliktą. Tai buvo žodinis konfliktas. Viskas vyko bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., išėjus iš baro, kur yra nusileidimas nuo įėjimo į barą apie 5 metrų atstumu. Konfliktas prasidėjo prie laiptų, bet ten buvo pavojinga stovėti, todėl jie nusileido žemyn ir tęsė nemalonų pokalbį. Jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veido sritį. Jis nėra įsitikinęs, ar asmuo, sėdintis teismo posėdžių salėje (nukentėjusysis V. K.) yra tas asmuo, tai buvo momentinis susitikimas prieš 7 mėnesius, todėl jis nelabai įsiminė nukentėjusiojo veidą. Jis sudavė nukentėjusiajam kairės rankos dalimi, riešu. Neplanavo trenkti ir nesitaikė, tačiau sudavė vykstant pokalbiui, tada nukentėjusysis nukrito, o apsauga pradėjo kviesti policiją. Jis (I. Y.) pažiūrėjo į nukentėjusįjį, bet nieko neklausė, kraujo nebuvo, veidas buvo nesužalotas, ir jis (I. Y.) išėjo namo. Įvykio metu jo (I. Y.) draugas buvo su juo, bet jis nėra tikras, ar draugas matė įvykį. Jis (I. Y.) savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl jo, tai neatitinka žmoniško elgesio, tačiau tuo metu jam buvo morališkai sunku išgirsti tuos žodžius, kuriuos sakė nukentėjusysis. Labai atsiprašo nukentėjusiojo, taip gyvenime nesielgia.

Įvykio metu jis (I. Y.) buvo išgėręs, bet nedaug. Tą vakarą jis gėrė tik alų, gal iki to išgėrė porą šotų. Su draugu jie susitiko nuo 22 val., vaikštinėjo iš vieno baro į kitą, vienoje vietoje nesėdėjo. Jis (I. Y.) neskaičiavo, kiek išgėrė alaus iki atėjimo į barą (duomenys neskelbtini), gal 2-4 bokalus. (duomenys neskelbtini) bare iki konflikto praleido 1-2 val. ir tame bare išgėrė 2 bokalus alaus. Neskaičiavo ir neprisimena, kiek tiksliai jis išgėrė, kalbant apie alų iš viso išgėrė apie 6 bokalus, dar bare (duomenys neskelbtini) išgėrė kokteilių, kokį džiną su toniku. Jis nebuvo girtas, jį visur įleido, nes paprastai jei asmuo būna apsvaigęs nuo alkoholio, jo neįleidžia į barą. Jis suprato, kas vyko. Jei įvykio metu jis būtų neišgėręs, tuomet tikriausiai būtų apsisukęs ir išėjęs, bet negali tiksliai pasakyti, nes jį labai įžeidė. Jam atrodo, kad jei būtų buvęs blaivus, tai net nebūtų klausęs, ką nukentėjusysis sako, nes daug replikų buvo. Įprastai jis netampa agresyvesnis išgėręs, niekuomet neturėjo konfliktų. Nors jie daug nebendravo su nukentėjusiuoju, bet jam pasirodė, kad nukentėjusysis tuo metu buvo neblaivus. Jis nelabai kreipė dėmesio, kaip nukentėjusysis bendravo, tai buvo gatvės pokalbis. Jų pokalbis truko apie 5 minutes, tačiau tiksliai pasakyti negali.

Pokalbis prasidėjo jiems su draugu rūkant prie laiptų, nukentėjusysis išgirdo jų pokalbį ir priėjo prie jų. Jie bendravo rusų kalba. Priėjęs nukentėjusysis pasakė, kad jie sėdi su mergina, kuri yra žemos socialinės atsakomybės, jis (I. Y.) atsakė, kad kam jam tai žinoti. Tada pokalbis pakrypo apie (duomenys neskelbtini) ir panašiomis temomis. Jam (I. Y.) konkrečiai priekaištų, pretenzijų iš nukentėjusiojo nebuvo, tačiau jį įžeidė nukentėjusiojo necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimai. Jis neturėjo tikslo atsiminti, ką nukentėjusysis sakė, todėl to neprisimena, tačiau kontekstas buvo necenzūriniai žodžiai ir situacija (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis klausė, kodėl jis (I. Y.) nekariauja, ką čia pamiršo ir panašiai. Jam buvo nemalonu tai girdėti.

Dėl civilinio ieškinio jis mano, kad 20 000 Eur moralinės žalos ieškinys per didelis, jis (I. Y.) mano, kad šiame konflikte jis irgi nukentėjo, patyrė moralinę žalą. Jis mano, kad nukentėjusiajam buvo padaryta moralinė žala, bet ne tokia. Nėra pasirengęs atsakyti, kokia suma būtų teisinga, bet mano, kad 20 000 Eur suma yra per didelė. Dėl įvykio jis nukentėjusiojo nekaltina, tačiau jis (I. Y.) irgi patyrė moralinius nepatogumus.

Jis nekaltina nukentėjusiojo dėl konflikto, kilusio tarp dviejų žmonių, tiesiog taip nutiko, kad jis nukentėjusiajam trenkė pirmas, o ne nukentėjusysis jam. Tikriausiai tuo metu jis (I. Y.) vertino, kad tuoj prasidės muštynės, todėl jis nukentėjusiajam sudavė pirmas. Apmokėti atstovavimo išlaidas sutinka, jei tikrai tos išlaidos yra tokios, o ne išgalvotos. Dėl to, ar nukentėjusysis jam siūlė muštis, tai nukentėjusysis su juo (I. Y.) nusileido laipteliais žemyn pratęsti pokalbio, mano, kad tai įvyko abipusiu susitarimu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo I. Y. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su jam pateiktu įtarimu jis pilnai susipažino, jo esmė jam suprantama, savo kaltę pilnai pripažįsta. 2023 m. balandžio 18 d. jis susitarė susitikti su savo draugu iš (duomenys neskelbtini) P. K. ir, apie 22 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jie susitiko centre ir po ilgos darbo savaitės nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų. Visą naktį vaikščiojo per miestą, gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė per visą naktį, pasakyti negali, tačiau viską puikiai pamena, buvo kondicijoje. Galimai apie 3-4 val. nakties, jau buvo 2023 m. balandžio 19 d., jis su P. K. užėjo į naktinį barą, galimai nurodytą įtarime. Minėtame bare jie buvo dviese, po ko prie jų staliuko prisėdo mergina vardu S., tiksliai jos duomenų jis nežino, ji taip prisistatė. Ankščiau ją matė mieste, bendravo, tačiau jokių jos kontaktų neturėjo. Šalia, prie kito staliuko sėdėjo kompanija, išgėrinėjo, tačiau ką tiksliai jie gėrė, pasakyti negali. Kompanija buvo lyg tai iš 3-4 vyrų ir su jai buvo viena mergina. Bare jie su minėta kompanija nebendravo, jokio konflikto nebuvo. Bare atsiskaitinėjo jis savo banko kortele „Paysera“ ir lyg tai P. K., tačiau ar kortele, ar kitaip, pasakyti negali. Minėtame bare taip pat gėrė alų, tačiau kiek tiksliai išgėrė, nepamena. Po kažkiek laiko su P. K. išėjo į lauką parūkyti, stovėjo prie baro durų ant laiptų. Tai pat iš baro išėjo parūkyti ir minėta kompanija, lygtais 3-4 vyrai. Du vyrai iš minėtos kompanijos pradėjo pirmi dialogą, pradėjo sakyti, kad su jais netinkama mergina sėdi prie staliuko, pradėjo ją pravardžiuoti, smulkmenų nepamena. Po ko paklausė iš kur jie, jie atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini), tada taip pat pradėjo įžeidinėti, pravardžiavo dezertyrais, tačiau taip pat pokalbio pažodžiui nepamena. Pamena, kad jis (I. Y.) visą laiką bandė kalbėti kultūringai, vyrus vadino „Jūs“, tačiau matėsi, kad jie norėjo konflikto. Jis stengėsi nusisukti, nekalbėti, suprato, kad jau vyksta provokacija, ir nieko gero iš to nebus, tačiau vyras, kuriam jis po to sudavė, kažką užsiminė, kad jis (I. Y.) ir P. K. „ne vyrai“. Jis (I. Y.) to vyro paklausė, gal jis nori pakalbėti kaip vyras, į ką minėtas vyras jam atsakė, kad nori ir pasiūlė jam (I. Y.) nueiti į šoną. Tada jis ir tas vyras dviese nusileido nuo laiptų, šiek tiek paėjo ir jis minėto vyro paklausė, ar šis tikrai „to nori“, turėdamas omenyje, ar jis nori muštynių. Minėtas vyras linktelėjo galvą, davė jam (I. Y.) suprasti, kad nori muštynių ir tada jis (I. Y.) pirmas iš karto sudavė tam vyrui ranka vieną smūgį į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Vyras iš karto nukrito, jis (I. Y.) prie jo priėjo, pažiūrėjo jam į veidą, jo akys lygtais buvo atmerktos, jis suprato, kad vyras gyvas ir tada pasakė P. K., kad reikia trauktis. Pamanė, kad minėto vyro kompanija gali pratęsti muštynes. Kai priėjo prie nukritusio vyro, tik pažiūrėjo į jį, jokių kitų veiksmų nedarė. Jis su P. K. išėjo, o vyras, kuriam jis sudavė liko gulėti ant šaligatvio. Kas vyko toliau, jis nežino. Jam nekilo jokio įtarimo, kad minėtam vyrui gali būti kas nors rimto. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), ten dažnai vyko muštinės tarp jaunimo, dalyvavo kartais ir jis, dažnai kas nukrisdavo, keldavosi ir ėjo toliau, todėl ir šį kartą jis pagalvojo, kad nieko blogo nenutiko, tačiau 2023 m. gegužės 10 d. pas jį atvyko policijos pareigūnai ir pasiūlė nuvykti su jais į policijos komisariatą. Jis savanoriškai pareigūnams pateikė rūbus, tai yra striukę ir sportbačius, su kuriais buvo įvykio diena. Tikrai nežinojo, kad minėtas jam nepažįstamas vyras po jo smūgio sudavimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl padaryto labai gailisi (3 t., b. l. 30-33).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti I. Y. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, papildomai nori parodyti, kad viskas prasidėjo dėl kartu sėdėjusios merginos, vyriškis – nukentėjusysis, ją įžeidinėjo. Paskui vyriškis pradėjo klausti kodėl jis (I. Y.) nekovoja kare, sakė, kad važiuotų kariauti. Kare žuvo daug jo draugų, todėl jis įsižeidė. Vyriškis su juo kalbėjo necenzūriniais žodžiais ir jį provokavo. Jis ruošėsi jau išeiti. Vyriškis jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, bet jis (I. Y.) instinktyviai, gindamasis sudavė vyriškiui vieną kartą į žandikaulį ir šis iškart nukrito. Jis (I. Y.) pasižiūrėjo į vyriškį ir nusprendė išeiti namo. Aplinkui stovėjo žmonės, jie kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jo (I. Y.) niekas nebandė sulaikyti. Jis matė kaip nukentėjusysis krito ant nugaros, tačiau ar nukentėjusysis atsitrenkė į šaligatvį su galva, jis nematė. Jis nukentėjusiajam trenkė ne kumščiu o delnu. Labai gailisi dėl to, ką padarė (3 t., b. l. 69-72).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis I. Y. parodė, kad prisimena, kad davė tokius paaiškinimus, galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Savo suduotu smūgiu jis galėjo pataikyti nukentėjusiajam į kairę veido pusę, jis pataikė kažkur į nukentėjusiojo apatinį žandikaulį dešinės rankos riešu, delnu, nes ryte toje vietoje skaudėjo. Į Lietuvą jis (I. Y.) atvyko dar iki karo.

Kadangi kaltinamasis I. Y. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d., apie 22 val. jis susitiko su savo pažįstamu V. P., kuris buvo su moterimi, kurios vardo ir pavardės neprisimena, nes matė ją pirmą kartą, jos požymių, amžiaus jis taip pat nurodyti negali. Jie visi tris nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kur buvo iki pat uždarymo. Bare jie vartojo alkoholį, jis (V. K.) gėrė romą, kiek jis išgėrė, neprisimena, tačiau mano, kad iki vieno butelio. Kai baras užsidarė, jie nuėjo į kitą, šalia esantį barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į šį barą jie atėjo trise, tai galėjo būti 2023 m. balandžio 19 d., apie 4 val., kur toliau vartojo alkoholį. Kas toliau vyko šiame bare, jis neprisimena. Taip pat jis neprisimena, ar jie bare bendravo su kitais jam nepažįstamais asmenimis, taip pat neprisimena, ar bare buvo koks nors konfliktas. Toliau jis visiškai nieko neprisimena iki to momento, kai atsidūrė (duomenys neskelbtini) po atliktos operacijos. Po kurios jis vėmė pusę dienos, žino, kad jis patyrė galvos traumą, tačiau kokiu būdu jis buvo patirtas, nurodyti negali, nes neprisimena. Jeigu jis buvo sumuštas, tai dėl šio įvykio turės pretenzijų, taip pat reikš civilinį ieškinį tuo metu, kai bus nustatytas įtariamas asmuo. Šiuo metu jam skauda galvą, dešinę ausį, svaigsta galva, silpna ir labai pykina. V. P. dienos bėgyje jam nerašė ir apie įvykį ir kas su juo buvo įvykę nepasakojo. Jis (V. K.) nežino ar jam pavyks pasirašyti procesinius dokumentus, tačiau patvirtina, kad jam jo parodymai yra perskaityti ir iš jo žodžių surašyti teisingai (1 t., b. l. 39-42).

Nukentėjusysis V. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prieš apklausą jam buvo pakartotinai išaiškintos jo teisės, nes pirmos apklausos metu jų pasirašyti negalėjo, dėl savo sveikatos būklės. Savo teisės suprato. Prieš apklausą jam buvo duota susipažinti su jo duotais parodymais, kuriuos davė pirmos apklausos metu, juos patvirtina, kad ten viskas buvo nurodyta taip, kiek jis tuo metu galėjo nurodyti. Prie pirmos apklausos papildomai gali nurodyti tik tiek, kad, kiek atsimena, 2023 m. balandžio 18 d., apie 23 val., Vilniaus centre susitiko su savo pažįstamu V. P., o šis buvo su trim savo draugais ir dar buvo dvi merginos, V. P. draugų jis nepažįsta, jie jam savo vardus pasakė, bet jis jų tikrai neatsimena ir negali nurodyti. Kiek atsimena, pradžioje jis su jais susitiko viename bare Vilniaus centre, vėliau jie nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kur, kiek atsimena ir kaip nurodė pirmoje apklausoje, buvo iki baro uždarymo. Tada, kaip ir nurodė pirmoje apklausoje, jis, V. P. ir V. P. viena draugė, kurios nei vardo, nei pavardės šiuo metu jis neatsimena, apie 4 val., nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek šiuo metu atsimena, atėjus į barą, visi trys atėjo prie baro užsisakė alkoholinių gėrimų, jis (V. K.) gėrė romą, jie trise atsisėdo prie staliuko, esančio netoli baro. Sėdėdami prie staliuko, jie tiesiog bendravo, viskas buvo gerai, o ir jis (V. K.) pats nesijautė labai apsvaigęs. Būdamas bare neatsimena, kad būtų bendravęs su dar kažkokiais pašaliniais asmenimis, bet yra įsitikinęs, kad bare jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Atsimena tik tiek, kad vienu metu, jau kai ruošėsi eiti namo, norėjo išeiti parūkyti, bet nuo to laiko jis daugiau jau nieko neatsimena. Tik vėliau jau atsimena, kaip atsikėlė (duomenys neskelbtini), jam daktarai suteikinėjo pagalbą, ir realiai visą tai jis nurodė ir pirmos apklausos metu, nes tik tai ir atsiminė. Jam vėliau tik pareigūnai ir jo draugas V. P. pasakė, kad jis buvo sumuštas, dėl ko jis turi pretenzijų asmeniui, kuris jį sumušė, bet kas jis toks, nežino, nes kaip minėjo, jis įvykio visai neatsimena, bet yra įsitikinęs, ir jo gydytojai sakė, kad jo atmintis po įvykio ir iki dabar yra sutrikusi dėl patirtos galvos traumos įvykio metu, o ne dėl girtumo, nes labai girtas nesijautė. Papildomai gali nurodyti, kad ligoninėje jam buvo galimai atlikta viena galvos operacija, nes daugiau neatsimena, kad operacijos būtų atliktos, jam ligoninėje buvo nustatyta dešiniojo ausies būgnelio plyšimas, kaukolės lūžis, kraujas išsiliejęs į smegenis, stiprus smegenų sutrenkimas, bent jau tai jam nurodė jo gydytojas ligoninėje, bet tikslesnė diagnozė yra parašyta medicininiuose dokumentuose, kuriuos galės atsiųsti jo advokatas. Taip pat jis mano, kad dokumentus galės pateikti ligoninė. Jis nuo įvykio gydėsi (duomenys neskelbtini), bet iki kada tiksliai, neatsimena, dėl traumos, kurią patyrė, gal tai bus nurodyta jo medicininiuose dokumentuose. Po įvykio be (duomenys neskelbtini), kreipėsi į savo polikliniką, (duomenys neskelbtini), bet ten pas gydytoją turėjo laukti labai ilgai eilėje, gal apie mėnesį laiko, kad patektų pas neurologą, dėl to kreipėsi į privačią kliniką UAB (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gegužės 8 d. buvo pas neurologą. Jam ten taip pat davė išrašą dėl apsilankymo, išrašė daug vaistų dėl galvos svaigimo ir dar kažkokius kitus, kurį ir atsiųs jo advokatas. Taip pat jį užrašė papildomiems tyrimams po mėnesio laiko padaryti kompiuterinę tomografiją ir magnetinę tomografiją. Šiuo metu po patirtos traumos jis vis dar turi išsiėmęs nedarbingumo pažymėjimą, negali dirbti, jaučiasi blogai, vartoja daug vaistų, kurių visų neišvardins, bet jie bus jo medicininiuose dokumentuose. Dėl galvos traumos suprastėjo ir jo atmintis, mažai ką atsimena, gali sakyti, kad yra suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, turi daug laiko ir pinigų skirti gydymui. Kas jį sumušė, jis neatsimena, bet tikrai turi pretenzijų tam asmeniui, yra nukentėjęs, patyrė fizinę žalą, dar jam gydytojai tiksliai net negali pasakyti, ar jis pilnai sugis, nes dar darys jam papildomus tyrimus, žiūrės, ar nereikės daryti papildomos operacijos ir gydymas gali tęstis arba metus, arba net du. Kaip minėjo, norės tyrime būti pripažintas civiliniu ieškovu, bet kol kas negali nurodyti sumos, tai padarys jau po gydymo arba tai atsiųs jo advokatas. Jis nėra konfliktiškas žmogus, dėl to yra įsitikinęs, kad su niekuo nekonfliktavo ir dėl ko buvo sumuštas nežino, o ir tikrai neatsimena, kad galėjo būti kažkokių konfliktų. Šiuo metu daugiau nieko nurodyti negali, o ir mano, kad dėl patirtos traumos mažai ką prisimins dėl įvykio, nes iki dabar nieko neatsimena (1 t., b. l. 57-60).

Liudytojas P. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis apie mėnesį laiko gyvena pas draugą I. J., kuris irgi yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio jis neprisimena. Dėl įvykio 2023 m. balandžio 19 d. gali pasakyti, kad jis su I. J. ilsėjosi, vaikščiojo po barus, jis nežino, kelinta buvo valandą kai užėjo į barą (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Jie buvo dviese. Buvo neblaivūs, jis (P. K.) dar suprasdavo savo veiksmus, atmintis dėl išgerto alkoholio dingdavo, bet pagrinde įvykio aplinkybes atsimena. Kai jie atėjo su draugu į barą, buvo daug žmonių. Jie atėjo į barą, užsakė alaus, atsisėdo prie staliuko prie lango. Gėrė alų. Kol jie sėdėjo, jokių konfliktų nebuvo, prie jų prieidavo pasikalbėti ir vaikinai, ir merginos, viskas buvo normaliai. Prie jų buvo priėjusi mergina, jis jai nusipirko gėrimą, pabendravo, net neprisimena, apie ką ir ji išėjo. Jie jau pradėjo ruoštis eiti namo ir išėjo į lauką, kur dar stovėjo ant laiptų ir rūkė, kai iš baro išėjo kompaniją, jų buvo 3 asmenys, jam taip pasirodė, tačiau nėra tikras. Jis matė tą kompaniją bare, bet jie sėdėjo kitoje baro pusėje, jie su jais būdami bare nebendravo. Kai ta kompanija išėjo, matė, kad buvo du vyrai ir mergina. Vienas vyras pradėjo kalbėti, kad jie ne su ta mergina susidėjo, ar jie žino, kas per mergina, kuriai jie nusipirko gėrimą, paminėjo, kad lygtais ji yra prostitutė. Bet vyras kalbėjo ramiai. Jie pasakė, kad su ja nesusidėjo, tiesiog nusipirko gėrimą. Jokio konflikto nebuvo, buvo normalus pokalbis. Tada kitas vyras pradėjo jam kažką kalbėti, jis neprisimena tiksliai, ką, bet jis (P. K.) atsakė, kad jie normalūs, ramūs vaikinai ir kažką panašaus. Vėliau tas vyras pradėjo klausinėti iš kur jie yra, jie pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini), vyras pradėjo klausti, kodėl jie yra čia, o ne kariauja. Kaip sakė, iš karto vyras kalbėjo su juo (P. K.), kažką klausinėjo, jis (P. K.), jam atsakęs, nusileido vienu laipteliu žemiau, taip pat ir jo draugas. Jie nusileido, kad netrukdytų išeinantiems žmonėms, ir tada tas vyras pradėjo kalbėtis su jo draugu I. J., kuris stovėjo priešais tą vyrą. Jis (P. K.) dėl išgerto alkoholio negali tiksliai pakartoti, kas būtent buvo sakoma. Tada vyras pasakė jo draugui I. J. „ar tu „bachuras“, ar tu gali atsakyti už savo žodžius“, draugas pasakė, kad taip, o vyras pasakė „einam pasikalbėsim“, ar kažkas tą prasme. Viskas vyko greitai ir, kaip sakė, buvo išgėręs, todėl negali tiksliai pasakyti. Jie nusileido nuo laiptų į gatvę. To vyro draugai ir jis (P. K.) liko ant laiptų. Jie užsuko už kampo, niekas nėjo iš paskos, praėjus kažkokiam laikui, bet ne daugiau, nei 3 minutėms, jis (P. K.) nusileido nuo laiptų ir pamatė, kad tas vyras krenta ir guli, jis (P. K.) nematė jokio smūgio, nežino, kodėl tas vyras griuvo, jam atrodo vyras judėjo, bet jis (P. K.) nežiūrėjo, priėjo prie draugo ir jie išėjo. Nori patikslinti, kad kai nusileido nuo laiptų, jis (P. K.) matė tą vyrą gulinti iš dešinės pusės nuo jo, jis nematė, kad ant vyro veido būtų kokie sužalojimai, nepastebėjo. Jis neprisimena, kad jo draugas būtų prie šio vyro priėjęs, kol tas gulėjo. Jie tiesiog nuėjo į kitą pusę, o tuo metu prie to vyro priėjo jo draugai. Jie jų nestabdė, nieko nesakė jiems, jie tiesiog išėjo iš ten. Jie neturėjo jokio tikslo tą vakarą su kažkuo tai konfliktuoti, muštis, tiesiog taip išėjo, nes tas vyras pats ieškojo konflikto. Vyro draugai ramiai elgėsi, kol jie stovėjo, jie kalbėjo su jais kažką, klausinėjo ramiai, jie ramiai atsakydavo, tik tas vyras pats pradėjo kabinėtis. Jis (P. K.) negalvojo, kad gali kilti kažkokios muštynės, ar konfliktas, kad vyrai pasikalbės ir ramiai eis namo, nebuvo jokios minties ir tikslo su kažko konfliktuoti. Jis neprisimena, kas ir kokiu būdu atsiskaitė bare, arba draugas mokėjo, arba jis (P. K.). Jis (P. K.) galėjo mokėti mokėjimo kortele, kuri pririšta prie jo telefono, galėjo mokėti grynais, taip pat galėjo mokėti I. J., neprisimena (1 t., b. l. 135-138).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 19 d., apie 3 val., jis kartu su savo draugu V. K. ir E. O. atvyko į (duomenys neskelbtini) barą. Atvykę į barą, jie užsisakė alkoholinių gėrimų, sėdėdami prie vieno iš baro staliukų juos išgėrinėjo. Apie 6 val. jis su V. K. ir E. O. išėjo iš (duomenys neskelbtini) baro į lauką parūkyti, lauke jie rūkė, kalbėjosi su taip pat lauke buvusiais kitais asmenimis (kurių duomenų nežino ir nieko nepažinojo). Jis, būdamas lauke, visuomet stovėjo šalia V. K. ir pokalbio su kitais asmenimis metu nepastebėjo jokio konflikto, bare jie irgi su niekuo nekonfliktavo. Vienu momentu jis pastebėjo, kad V. K. su dviem jaunais vyriškiais (iš pažiūros iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) nusileido laiptukais, einančiais į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, bei atsisukęs pamatė, kad vienas iš vyriškių ranka vieną kartą V. K. trenkė į veido sritį. Po smūgio V. K. prarado sąmonę bei iki atvažiuojant medikams gulėjo kruvinu veidu ant žemės. Asmuo, kuris trenkė V. K., jam (V. P.) nieko nepasakė bei, praėjęs pro jį, su kitu savo draugu nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jis, pamatęs, kad V. K. guli ant žemės, paskambino 112. Asmens, kuris trenkė V. K., jis nepažįsta, su juo pats asmeniškai nebendravo. Girdėjo tik tiek, kad asmuo, kuris trenkė V. K. bei šio draugas kalbėjo rusiškai bei vis kažką užsimindavo apie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-88).

Liudytojas V. P., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2023 m. balandžio 18 d., apie 20 val. išvyko į miestą praleisti laisvo laiko. Ten susitiko su savo keliais draugais – L. Š. ir dar keliais asmenimis kurių jis asmeniškai nelabai pažįsta. Kai susitiko, jie buvo (duomenys neskelbtini) bare Vilniaus cente ir, ten būnant, jis paskambino arba parašė savo pažįstamam V. K., kad jis irgi atvyktų į miestą. V. K. atvyko gal 22 val., atsimena, kad tuo metu jau buvo tamsu. Tada dar L. Š. ar kažkas iš jo draugų į miestą pakvietė E. O.. Ji prie jų prisijungė irgi apie 22 val. Kai V. K. atvyko, jie visi dar pabuvo (duomenys neskelbtini) bare, o vėliau visi kartu ėjo į kitus barus Vilniaus centre. Buvo dar (duomenys neskelbtini) bare, vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau, kiek jau atsimena, jis, V. K., E. O. ir L. Š. su savo drauge, lygtais daugiau, nuėjo į barą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į šį barą atėjo gal apie 3 val. ar tai apie 4 val., tikslaus laiko jau šiuo metu nelabai atsimena. Į šį barą ėjo dėl to, nes tai buvo vienintelis baras, kuris dirbo ilgiau. Tiek būnant kituose baruose, tiek atėjus į barą (duomenys neskelbtini) jie su niekuo nekonfliktavo. Atėję į barą, jie užsisakė dar alkoholinių gėrimų, kiek V. K. jau buvo išgėręs jis neatsimena, bet tikrai visi buvo išgėrę pakankamai, tačiau elgėsi tvarkingai, nei V. K., nei kažkas kitas iš jų kompanijos jokių nesąmonių nedarė. Būnant bare (duomenys neskelbtini), užsisakę gėrimus, jie atsisėdo prie staliuko. Ten sėdėdami išgėrė gal dar po kelis kokteilius alkoholio. Kiek atsimena, būnant bare, ten buvo dar daug kitų žmonių, o iš darbuotojų tai tiksliai neatsimena, bet lyg tais be baro darbuotojo bare buvo ir apsaugos darbuotojas, bent jau atrodė, kad tai apsaugos darbuotojas, tą vyrą matė pirmą kartą. Kiek atsimena, būdamas bare, prie tualeto jis pabendravo su dviem vyrais, apie kuriuos ir pasakojo pirmos apklausos metu, kurių vienas ir vėliau trenkė V. K.. Vyrai kalbėjo rusų kalba, kaip suprato, jie buvo iš (duomenys neskelbtini), galimai iš (duomenys neskelbtini), su jais bare jis (V. P.) labai daug nekalbėjo, tik kelis sakinius pakalbėjo apie (duomenys neskelbtini). Jie sakė, kad apie kelis metus jie jau gyvena Lietuvoje, bet daugiau su jais į kalbas jis nesileido. Kiek atsimena, daugiau iš jų kompanijos baro viduje su dviem (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, o ir jie nebuvo priėję prie jų staliuko kalbėtis. Apie kelintą valandą jis su tais vyrais kalbėjo prie tualeto, tikrai neatsimena, bet tikrai daug ankščiau, negu vėliau įvyko visas įvykis lauke. Kaip minėjo, baro viduje jokių konfliktų nebuvo, jų kompanija su niekuo nekonfliktavo, o ir nematė, kad V. K. būtų su kažkuo konfliktavęs ar kalbėjęs baro viduje. Tik vėliau, jau gal apie 6 val., iš jų kompanijos buvo likęs jis, E. O. ir V. K., jie išėjo į lauką parūkyti, tiksliai neatsimena, bet lauke galimai jau buvo išėję ir tie du (duomenys neskelbtini). Jie tada stovėjo ant laiptų, prie įėjimo į barą durų, aplinkui buvo ir daugiau kitų asmenų, bet kai kurie buvo laiptų apačioje, o ir tų žmonių jis nepažįsta ir kontaktų neturi. Kai jie stovėjo ant laiptų, atsimena, kad V. K. su tais dviem (duomenys neskelbtini) kažką taip pat kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), kalbėjo kažką apie gyvenimą, ir tikrai kalbėjo rusų kalba, bet yra įsitikinęs, kad kažkokio konflikto nebuvo. Tada tik, kiek atsimena, V. K. su abiem (duomenys neskelbtini) pradėjo leistis laiptais, galvojo, kad gal jie tiesiog leidžiasi į apačią parūkyti, nes galvojo, kad gal jiems viršuje per daug žmonių, bet tada staiga pamatė, kad aukštesnis (duomenys neskelbtini), užsimojęs ranka, iš kumščio trenkė V. K. į veidą ir po smūgio V. K. iš karto krito nugara ant šaligatvio be sąmonės. Jis (V. P.) priėjo prie V. K. ir, pamatęs, kad jis be sąmonės, atsisuko į tuos (duomenys neskelbtini) ir paklausė to aukštesnio, kodėl jis smūgiavo V. K., bet šis, kiek atsimena, jam nieko neatsakė ir abu (duomenys neskelbtini) pasišalino (duomenys neskelbtini) gatve. Jis atsimena, kad pradėjo skambinti „112“ ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) baro guli vyras be sąmonės, jam tada dispečeris aiškino ką reikia daryti su V. K., kaip jam padėti, bet jam dar net nespėjus baigti pokalbio į vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kiek atsimena, gal net trys ekipažai. Kiek atsimena, vienas pareigūnas liko vietoje, o kiti išvažiavo ieškoti (duomenys neskelbtini), nes pareigūnai jau žinojo, kaip jie buvo apsirengę. Vėliau atvažiavo medikai ir jie V. K. išsivežė į ligoninę, o kaip suprato, tų (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nerado. Kai V. K. išsivežė į ligoninę, jis paskambino V. K. geriausiam draugui ir jie nuvyko į ligoninę pažiūrėti V. K. būklės. V. K. ligoninėje jam nieko ir nepapasakojo, nes šiam buvo suteikinėjama pirmoji medicinos pagalba, ir kai neseniai buvo susitikęs su V. K., šis paties įvykio nelabai atsimena, pats klausė, kaip atrodė tie (duomenys neskelbtini), nes pats jis to neatsimena (1 t., b. l. 93-97).

Liudytoja E. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kiek jai žinoma, į apklausą yra kviečiama dėl įvykio, kuris įvykio 2023 m. balandžio 19 d. prie baro (duomenys neskelbtini), kai buvo sumuštas jos draugo V. pažįstamas, koks to nukentėjusiojo vardas ji net nežino, nes tą dieną jį matė pirmą kartą, bet kiek girdėjo, V. į jį kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“, bet ar tai jo vardas, ji taip pat nežino. Dėl tos dienos įvykio gali nurodyti, kad 2023 m. balandžio 18 d. vakare, kelintą tiksliai valandą neatsimena, ji atvyko į Vilniaus centrą ir ten susitiko su savo draugų kompanija, kurioje buvo ir V.. Jie susitiko bare (duomenys neskelbtini), o vėliau, nežino kelintą valandą, prie jų prisijungė ir tas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, kai atvyko, kartu su jais vartojo alkoholinių gėrimų. Jai pasirodė, kad jis tikrai nebuvo konfliktiškas, o kaip tik pakankamai ramus. Pabuvę bare (duomenys neskelbtini), jie nusprendė eiti į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten buvo iki tol, kol baras užsidarė, kelinta tai tiksliai buvo valanda, ji neatsimena. Bet tada, kai baras užsidarė, ji, V. ir tas „(duomenys neskelbtini)“, bei dar, kiek atsimena keli jų draugai, vienas iš jų buvo L., bei buvo dar lygtais kažkokia mergina, kurios ji nepažįsta, galimai L. draugė, visi tada nusprendė eiti į barą (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad baras dar dirba. Kelintą valandą atėjo į barą (duomenys neskelbtini), ji neatsimena, bet kai atėjo, jie visi susirado laisvą staliuką, gėrė kokteilius, kalbėjosi, viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Kažkuriuo metu L. ir jo galimai draugė išėjo ir jie bare liko trise, tai yra ji, V. ir „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėja pasakė, kad jo vardas yra V., dėl to toliau apklausoje nurodys jo teisingą vardą. Jie sėdėjo prie staliuko, su kitais baro lankytojais jie nekalbėjo, prie jų niekas nebuvo priėjęs. Sėdėdami prie staliuko, jie nusprendė, kad kai baigs kokteilius, nueis parūkyti ir važiuos namo. Nežino, kelinta valanda jau buvo, bet lauke jau buvo šviesu, kai jie trise išėjo į lauką parūkyti. Išėję, sustojo iš karto prie baro durų ant laiptų, taip pat šalia jų buvo ir dar kažkokie du vyrai, kurie, kiek atsimena, galimai rūkė. Tada lygtais kažkas iš jų kompanijos paprašė tų dviejų vyrų, kad jie pridegtų cigaretes, ir tie vyrai pradėjo kalbėti rusiškai. Kai jie su jais pradėjo kalbėti rusiškai, ji pati pilnai jų nesuprato, nes rusų kalbos gerai nemoka, bet kažkas iš jų kompanijos tų vyrų paklausė, iš kur jie yra atvykę į Lietuvą. Tie vyrai pasakė, kad jie iš (duomenys neskelbtini). Kai jie pasakė, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini), ji ir jos kompanija dar pasakė jiems (duomenys neskelbtini), į ką jie atsakė (duomenys neskelbtini), ir tada tie du (duomenys neskelbtini) kažką toliau kalbėjosi su V.. Kadangi jie kalbėjosi rusiškai, ji nelabai ir klausė, ką jie kalbą, o ir balso tonas pas visus buvo tikrai mandagus, dėl to nematė tikslo kažką raminti ar klausyti, ką jie kalbą, negirdėjo, kad būtų prasidėjęs kažkoks konfliktas. Kažkuriuo metu tie (duomenys neskelbtini) ir V. nusileido laiptais žemyn, bet tai jai jokio įtarimo nesukėlė, galvojo, kad gal jie rado kokią bendrą temą ir eina pasikalbėti, kur yra daugiau vietos, nes ant laiptų vietos nebuvo labai daug. Kai jie nusileido laiptais, ji į juos nežiūrėjo, bet kai į juos žvilgtelėjo, pamatė, kaip V. krenta ant žemės. Jokio smūgio ji nematė, nesuprato, kas įvyko, iš pradžių pagalvojo, kad gal jam tiesiog pasidarė bloga, net nebuvo pagalvojusi, kad V. kažkuris iš (duomenys neskelbtini) trenkė, bet vėliau, kai jau nulipo laiptais žemyn, jai V. pasakė „pažiūrėk, užmušė“, ji tada V. sakė, kad ką jis čia šneka ir kad tokiais dalykais jis nejuokautų, bet tada jis jai pasakė pažiūrėti į V., kad V. iš abiejų ausų ir iš galvos bėga kraujas, ir, kai ji tai pamatė, suprato, kad galimai kažkuris iš (duomenys neskelbtini) jam trenkė, bet nei kuris, nei kaip ar iš ko trenkė, ji nematė. Tada tie (duomenys neskelbtini), nieko nesakę, pasišalino (duomenys neskelbtini) gatve iš įvykio vietos, o po kelių minučių į vietą atvyko ir policijos pareigūnų ekipažas. Kai atvyko pareigūnai, V. jau buvo pradėjęs skambinti į greitąją medicinos pagalbą, o ji pareigūnams paaiškino, kur pasišalino minėti (duomenys neskelbtini). Tada vienas pareigūnas liko su jais, o kiti išvažiavo ieškoti (duomenys neskelbtini). Kadangi medikai telefonu nurodė, kad jie V. gali paversti ant šono, kad jis nepaspringtų krauju, nes tuo metu jis dar buvo be sąmonės, ji su ten buvusiu pareigūnu taip ir padarė, o kai atvyko medikai, V. sąmonę buvo ir atgavęs, bandė stotis, bet jie jam neleido to daryti, ir medikai, jam uždėję kaklo įtvarą, jį išsivežė į ligoninę. Kai medikai išvažiavo su V. į ligoninę, ji išvyko namo (1 t., b. l. 167-171).

Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Baras dirba kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 8 val., darbo dienomis bare būna tik vienas darbuotojas, tai yra, jeigu tenka dirbti darbo dieną jam, jis visą pamainą dirba vienas, bare jokie kiti asmenys tuo metu nedirba, taip pat bare apsaugos darbuotojų nėra. Savaitgaliais baro darbo metu dirba po du. Dėl įvykio 2023 m. balandžio 19 d. gali papasakoti labai nedaug, nes, kaip minėjo, tai buvo darbo diena ir bare jis dirbo vienas. Jis 2023 m. balandžio 18 d. darbo pamainą pradėjo 21.00 val. kada ir atsidaro baras. Pradėjus darbą, viskas buvo gerai, negirdėjo iš kitų lankytojų ar pats nematė, kad kažkas bare konfliktuotų. Kiek atsimena, apie 24-1 val., į barą atėjo du vyrai, kiek atsimena, vyrai buvo juodaplaukiai, kaip jam pasirodė, jie buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, abu vyrai buvo apie 180 cm ūgio, vienas buvo gal šiek tiek žemesnis. Kiek atsimena, vyrai lietuviškai nekalbėjo, užsisakinėdami gėrimus, su juo bandė kalbėti anglų kalba, labiau gal tiesiog parodė, ko norėtų, nes, kaip suprato, jiems anglų kalba nesisekė ir, kiek girdėjo, tarpusavyje jie galimai kalbėjo rusų kalba. Kadangi jis rusų kalbos nesupranta, negali nurodyti, ką jie galėjo kalbėti, o ir nelabai klausė, ką jie kalbėjo. Kaip jie buvo apsirengę, jis neatsimena. Kiek atsimena, jie išgėrė gal po aštuonis bokalus alaus, bet tiksliai skaičiaus tikrai neatsimena, nes bare klientų buvo tikrai nemažai ir jis visų klientų užsakymų neatsimena. Kiek matė, minėti du vyrai bare su niekuo nekonfliktavo, buvo pakankamai ramūs. Gal apie 3-4 val., gal šiek tiek ankščiau, tikslaus laiko neatsimena, į barą atėjo vyresnio amžiaus vyras, gal apie ar virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, žilų plaukų, kaip šis buvo apsirengęs, jis neatsimena. Jis atėjo kartu su moterimi, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir vyru, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kai jie trise atėjo prie baro, vyresnio amžiaus vyras užsakė alkoholinių gėrimų tiek sau pačiam, tiek su juo atėjusiems asmenims. Vyresnio amžiaus vyras ir kitus alkoholinius gėrimus užsakinėjo su juo atėjusiems vyrui ir moteriai, jie visi kartu gėrė, jie užsisakė gal po pora alkoholinių kokteilių, bet galimai antro kokteilio ir nebaigė, dėl įvykusio incidento lauke. Kiek atsimena, kai atėjo vyresnio amžiaus vyras su savo kompanija, jie buvo vienoje baro pusėje, o tie prieš tai minėtu du vyrai, galimai rusakalbiai, buvo kitoje baro pusėje, ir kiek matė, baro viduje jie tarpusavyje nebendravo. Vėliau tik matė, gal kaip apie 6 val., gal šiek tiek ankščiau, vyresnio amžiaus vyras su savo kompanija išėjo į lauką, galimai parūkyti, taip pat išėjo ir minėti du rusakalbiai vyrai, bet ar jie išėjo visi kartu ar atskirai, šito pasakyti negali. Po kažkiek laiko į barą grįžo kažkurie kiti baro lankytojai, kurie taip pat buvo išėję į lauką ir, atėję prie jo, pasakė, kad lauke buvo įvykis, tai yra, kad vienas iš tų dviejų rusakalbių vyrų, bet kuris iš jų, tiksliai nežino, trenkė vieną kartą į veidą tam vyresnio amžiaus vyrui, ir tas vyras krito ant grindinio be sąmonės, ir į vietą atvyko medikai ir policija. Taip pat baro lankytojai jam minėjo, kad nukentėjęs vyras buvo išvežtas į ligoninę, o tie du rusakalbiai vyrai pasišalino. Baro lankytojai dar sakė, kad tie du rusakalbiai vyrai buvo galimai (duomenys neskelbtini), ir lankytojai matė, kaip tas vyresnio amžiaus vyras su tais dviem rusakalbiais, rūkydamas, kalbėjo rusiškai ant laiptų, ir, kad kažkas iš vyrų, tikrai nežino, ar tie du vyrai, ar tas vyresnio amžiaus vyras, pasakė, kad einam nuo laiptų išsiaiškinsim, ir dėl to įvyko visas įvykis. Jam kiti lankytojai plačiau nepasakojo nei kaip ten lauke viskas įvyko, nei ką tiksliai tie vyrai tarpusavyje kalbėjo, pasakė tik tiek, kiek jis pats dabar atpasakojo. Jis į lauką išėjęs nebuvo, nes dirbo vienas ir turėjo daug darbo, dėl to toliau dėl įvykio nieko ir nesiaiškino. Apie įvykį žino tik tiek, kiek jam papasakojo kiti baro lankytojai, bet tų baro lankytojų jis taip pat nepažįsta ir jų nei vardų nei pavardžių, ar tuo labiau kontaktų nežino. Kaip minėjo, baro viduje nematė, kad vyresnio amžiaus vyras konfliktuotų su minėtais dvejais rusakalbiais vyrais, o ir jie su kažkuo baro viduje nekonfliktavo (1 t., b. l. 106-110).

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bare (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), kartais dirba jam pažįstami barmenai, dėl to jis kartais į barą užsuka jiems padėti. Kiek atsimena, ir 2023 m. balandžio 19 d., apie 3 val., gal šiek tiek ankščiau, jis atėjo į minėtą barą padėti barmenui susitvarkyti, kiek atsimena, tą naktį dirbo barmenas J.. Jis, atvykęs į barą, kiek atsimena, buvo prie durų, baro viduje, kažkiek prižiūrėjo tvarką, kartais nueidavo pasėdėdavo prie baro. Neatsimena, ar atvykus jam į barą, jame jau buvo tas asmuo su savo draugu, kuris sumušė kitą vyrą. Kiek žino, tie du asmenys, iš kurių vienas ir trenkė nukentėjusiam vyrui, yra (duomenys neskelbtini). Taip pat tikrai neužfiksavo laiko ir tiksliai net nelabai atsimena, kada į barą atėjo ir tas nukentėjęs asmuo. Keliese jie buvo atėję, jis nematė, nes tikrai žmonių tą naktį į barą atėjo nemažai ir jis visų neužfiksavo. O kai bare jokių konfliktų jis nematė ir negirdėjo, tai į tuos asmenis dėmesio daug ir nekreipė. Kiek atsimena, dar iki įvykio, kai kelis kartus ėjo parūkyti į lauką, kartais ateidavo ir tie du minėti (duomenys neskelbtini) vyrai, jis įdomumo dėlei jų paklausinėjo, iš kur jie atvyko ir kiek laiko jie gyvena Lietuvoje, kur dirba. Taip pat jie jam sakė, kad Lietuvoje jie gyvena ne pilnus du metus, daugiau jis su jais apie kažką kito ir nekalbėjo. Kaip jam pasirodė, jie abu tikrai nebuvo konfliktiniai, bendravo ramiai, nors, kiek matė, jie buvo ir išgėrę. Su jais baro viduje daugiau ir nebendravo, o jam ir nebuvo užkliuvę, kad jie su kažkuo konfliktuotų, jam nieko nereikėjo išvaryti iš baro dėl jų elgesio, nes baro viduje viskas buvo gerai. O į tą vyrą, kuris nukentėjo, jis iš viso nelabai kreipė dėmesį, nes, kiek atsimena, šis buvo ramus, su niekuo nekonfliktavo. Kiek atsimena, abu (duomenys neskelbtini) buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vienas buvo aukštesnis, kitas buvo žemesnis, kiek atsimena, tas žemesnis (duomenys neskelbtini) buvo su juoda odine striuke, bet kaip buvo apsirengęs aukštesnis vyras, jis neatsimena. Apie 6 val., tiksliai laiko tikrai neatsimena, jis stovėjo lauke ant laiptų ir rūkė, kai iš baro išėjo tie jo minėti du (duomenys neskelbtini) ir tas vyras, kuris vėliau buvo nukentėjęs, kas dar su jais kartu išėjo, jis neatsimena. Kiek atsimena, išėję iš baro minėti trys vyrai jau kažką tarpusavyje kalbėjosi. Jie atsistojo ant laiptų šalia jo ir pradėjo rūkyti. Tarpusavyje jie kalbėjo rusiškai. Ką jie kalbėjo, jis tiksliai neatsimena, nes į jų pokalbį jis nesikišo. Kiek atsimena, vienas (duomenys neskelbtini), ne tas, kuris vėliau trenkė tam lietuviui, kalbėjo su lietuviu, tiksliai nepamena, bet lyg tais tas (duomenys neskelbtini) save ir savo draugą vadino rusiškai „pacanais“, o tas lietuvis jam rusiškai pasakė, kad „kokie jūs dar pacanai“, ir tada tas kitas (duomenys neskelbtini), kuris būtent ir trenkė lietuviui, tam vyrui pasakė, kad „jeigu kažkas neaišku, tai einam nuo laiptų ir išsiaiškinsim“. Po ko tas (duomenys neskelbtini), kuris ir trenkė lietuviui, pradėjo leistis laiptais, o iš paskos ėjo ir tas lietuvis. Galimai kartu su jais nusileido ir tas kitas (duomenys neskelbtini), bet kada tiksliai, jis neatsimena, galimai dar iki smūgio. Kadangi jie, nusileidę laiptais, jau buvo už namo kampo, o jis liko stovėti ant laiptų, ką jie tiksliai darė, jis jau nematė, tik išgirdo galimai kritimo garsą ir pasisukęs pamatė, kaip tas lietuvis jau guli ant žemės. Jis pradėjo leistis laiptais, kaip suprato, trenkė tas aukštesnis (duomenys neskelbtini), kuris, priėjęs prie gulinčio lietuvio, kažką darė. Atsimena, kad kai jis ir dar kažkokie žmonės nusileido laiptais, pamatė, kad lietuvis, gulėdamas ant žemės, buvo visas kruvinas, jam kraujavo iš ausies ir matė, kad jis buvo be sąmonės. O abu (duomenys neskelbtini), nieko nelaukę, iš karto pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės, jis pats net nespėjo pabandyti juos sustabdyti, nes jie pasišalino labai greitai. Tada kažkas iš lauke buvusių asmenų paskambino „112“ ir iškvietė pagalbą ir gal po poros minučių į vietą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Kai atvyko pareigūnai, jis jiems pasakė, kad abu (duomenys neskelbtini) pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės, lygtais pareigūnams pasakė ir tai, kaip jie buvo apsirengę. Kiek atsimena, jam dar pareigūnai pasakė, kad atvažiuodami į vietą jie lyg ir matė tuos du (duomenys neskelbtini), dėl to vienas pareigūnas liko prie gulinčio nukentėjusiojo, o kiti du išvažiavo ieškoti tų (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko į vietą atvažiavo ir medikai, kurie nukentėjusįjį išsivežė į ligoninę, dar kiek matė, kad nukentėjęs sąmonę buvo atgavęs, bet akivaizdžiai nelabai orientavosi aplinkoje, nors, kiek atsimena, jis neatrodė labai neblaivus, iki įvykio normaliai vaikščiojo, labai nesvirduliavo. Jis nei vieno iš įvykio dalyvių nepažįsta, kas dar galėjo matyti įvykį, nežino, ten buvusių žmonių nepažįsta, taip pat, kaip minėjo, (duomenys neskelbtini) ir tas lietuvis paėjo už pastato kampo, kur matomumo esantiems ant laiptų prie įėjimo į barą arba tiems, kas stovėjo kitoje laiptų pusėje, iš viso nėra (1 t., b. l. 174-178).

Liudytojas S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir bendrasavininkas, ši įmonė turi barą, adresu (duomenys neskelbtini), baro pavadinimas (duomenys neskelbtini). Baras dirba kiekvieną dieną, nuo 21 val. iki 8 val. Bare kartais dirba du barmenai, kartais dirba vienas, priklauso nuo savaitės dienos, pvz.: nuo sekmadienio iki trečiadienio imtinai, bare dirba vienas barmenas, o nuo ketvirtadienio iki šeštadienio imtinai bare dirba du barmenai. Bare jokie apsaugos darbuotojai nedirba, tik bare kartais būna, kaip jis vadina, administratorius, jis nėra įmonės darbuotojas ir jis nėra įpareigotas bare būti visą laiką, jis kartais būna bare, kartais ne, pats pasirenka, kada atvykti. Bare jis dažniausiais prižiūri, kas atvyksta į barą ir tiesiog žiūri bendrą tvarką bare, kas vyksta už baro ribų, neprižiūri, tas asmuo nėra apsaugos darbuotojas, tiesiog jų prašymu jis kartais ateina ir prižiūri bare tvarką. To administratoriaus kontaktų šiuo metu nenurodys, bet tai galės atsiųsti vėliau, kai susižinos jo kontaktus. Bare yra ir apsaugos sistema, yra pavojaus mygtukas, bet jis yra naudojamas tik tada, kai kažkas atsitinka baro viduje, kas vyksta lauke, jie nežiūri ir neprižiūri. Kiek žino, į apklausą jis yra pakviestas dėl įvykio, kuris įvykio prie jo baro, kai buvo sumuštas asmuo. Dėl paties įvykio jis sužinojo tik iš pačių policijos pareigūnų sekančią dieną po įvykio. Kiek žino, įvykis buvo 2023 m. balandžio 19 d. paryčiais, tą dieną bare dirbo vienas barmenas. Nei kas susimušė, nei kas ten buvo per situacija, jis nežino. Jis tik atsimena, kad policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašus iš baro vidaus, o jeigu dar reiktų kažką pateikti, tai galės padaryti (1 t., b. l. 141-144).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios paskirties skyriaus specialisto pareigose. 2023 m. balandžio 18 d., nuo 19.30 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 06.30 val. dirbo ekipaže V1911. Apie 06.16 val., gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur Vilniaus apskrities VPK stebėtojai per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip buvo sumuštas asmuo. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini), todėl iki atvykimo į įvykio vietą užtruko apie 2 minutes. Atvykę pastebėjo, kad vyras, kaip vėliau paaiškėjo, V. K., gulėjo ant grindinio šalia (duomenys neskelbtini) baro, kairiau nuo įėjimo, jam iš galvos, iš ausies gan stipriai bėgo kraujas, vyras buvo be sąmonės. Šis asmuo nieko negalėjo paaiškinti, kadangi visą laiką jis buvo be sąmonės, jo tapatybė buvo nustatyta iš jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kuris buvo jo kelnių kišenėje. Radijo ryšiu jis budėtojo paprašė, kad paskubintų greitosios medicinos pagalbą. Šalia šio asmens buvo moteris, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaip ji buvo apsirengusi, jis negali nurodyti, jos duomenų jis nežino. Taip pat buvo vyras – V. P.. Buvo ir kitų asmenų, tačiau jų duomenų nurodyti negali, kadangi orientavosi į suteikinėjamą pagalbą nukentėjusiajam vyrui iki kol atvyks greitoji. Minioje esantys asmenys pasakojo, kad asmuo, kuris nukentėjo buvo (duomenys neskelbtini) bare, nurodė, kad bare tarp V. K. ir galimai dviejų (duomenys neskelbtini) įvyko kažkoks galimai konfliktas ir vienas iš (duomenys neskelbtini) pasiūlė V. K. išsiaiškinti, tačiau apsaugos darbuotojas jiems nurodė palikti baro patalpas ir V. K. su galimai (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką. Kas buvo lauke, niekas iš minios nematė, tačiau nurodė, kad kai jie išėjo į lauką, V. K. gulėjo kruvinas, o (duomenys neskelbtini) piliečiai išėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Kolega liko suteikinėti pagalbą nukentėjusiajam iki kol atvyks greitoji, o jis (R. V.), įsėdęs į tarnybinį automobilį, išvažiavo ieškoti galimų įtariamųjų asmenų. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau asmenų nesutiko. Niekas iš lauke buvusių asmenų teigė nematę, kaip buvo sumuštas V. K.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72-75).

Liudytoja I. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, 2023 m. balandžio 19 d., ryte, apie 6.15 val., pamainos gale, gavo iškvietimą, kad vyrui galvos žaizda, kraujuoja iš ausies, kiek atsimena, įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini), prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi jie buvo netoliese, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie į įvykio vietą atvyko gana greitai, važiavo su švyturėliais. Atvykus į vietą, pamatė, kad jau yra atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, o ant šaligatvio gulėjo vyras, galva vyro buvo beveik ant važiuojamosios kelio dalies, vyras buvo apklotas šildomąją folija, ką turbūt padarė policijos pareigūnai. Ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir iš karto priėjo prie gulinčio vyro, vyras buvo sąmoningas, aplinkui vyro galvą matėsi nemažai kraujo, o prie vyro buvęs policijos pareigūnas nurodė, kad vyrui kraujuoja iš ausies. Kiek matė, vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaip vyras buvo apsirengęs, ji tikrai to neįsidėmėjo, nes buvo susikoncentravusi į pagalbos jam suteikimą. Kai jai pareigūnas pasakė, kad vyrui kraujuoja iš ausies, ji tada su steriliomis servetėlėmis pradėjo valyti kraują nuo vyro ausies ir ieškojo, kur ant jo galvos yra žaizda. Taip pat, kol suteikinėjo pirmąją pagalbą, ji gulinčio vyro paklausė, ar jis supranta, kur jis yra, paklausė, kaip jis jaučiasi ir koks jo vardas, bet vyras jai tik atsakė, kad jaučiasi gerai, nesupranta, kur jis yra, taip pat vyras negalėjo nurodyti savo vardo, nes, kaip jis jai nurodė, jis savo vardo neatsimena. Kiek atsimena, vyras buvo labai neramus, blaškėsi, vis norėjo keltis nuo žemės, bet ji jam aiškino, kad jis nejudėtų ir gulėtų ant žemės. Ji dar vyro paklausė, ar jis turi savo kažkokį dokumentą, bet vyras jai nieko neatsakė, tik šalia buvusi moteris ir vyras, kaip jai pasirodė, kad gal to vyro draugai, nurodė, kad jis dokumentą turi, ir tada moteris dokumentą ištraukė iš to sužaloto vyro kišenės ir padavė jai. Ji užsirašė asmens kodą ir dokumentą atidavė tai moteriai, o kur ji padėjo vyro dokumentą, ji nematė. Kol suteikinėjo vyrui pagalbą, jai vyras negalėjo paaiškinti, kas čia atsitiko, sakė, kad neatsimena, bet šalia jo buvęs vyras ir moteris, kiek atsimena, pasakė, kad tam vyrui kažkoks kitas asmuo trenkė į galvą ir nukentėjęs vyras krito atbulas ant grindinio ir buvo praradęs sąmonę, bet daugiau nieko nepasakojo. Kai ji nustatė vyro tapatybę, koks jo vardas buvo, tikrai nepasakys, tada ji savo kolegai nurodė, kad jis atneštų įtvarus ir neštuvus. Kai jis atnešė įtvarus, ji vieną įtvarą uždėjo vyrui ant kaklo ir su kolegos pagalba vyrą užkėlė ant neštuvų bei imobilizavo, kad jis nejudėtų. Nes kai pamatė, kad vyrui kraujuoja iš ausies, ji iš karto įtarė, kad jam gali būti kaukolės pamato lūžis. Kai vyrą pasiguldė į savo tarnybinį automobilį, ji jam pamatavo spaudimą ir pastatė lašinę. Ir jie išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kol važiavo vyras, nieko nekalbėjo, tik vis blaškėsi, norėjo keltis, bet ji jam vis to neleido daryti. Kai jau atvyko į ligoninę, iš pradžių ligoninės gydytojai net nežinojo, kur vyrą guldyti, nes vyras buvo su sąmone, o ir jo spaudimas buvo geras, bet jie su kolega tiesiog vyrą perdavė ligoninės medicinos personalui, kuris nusprendė, kad ligonį apžiūrės kabinete, o ji su kolega, baigę pamainą išvyko į bazę (1 t., b. l. 153-156).

2023 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini), sankryžą, yra matomas baras (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), į kurį patekimas yra nuo sankryžos pusės pakylant betoniniais laiptais. (duomenys neskelbtini) g., šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), yra matoma raudonos spalvos dėmė, kuri yra ant šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies šalia šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Taip pat šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra matomas stovintis juodos spalvos paspirtukas už kurio yra padėtas auksinės – sidabrinės spalvos užklotas. Ant stulpo esančio priešais (duomenys neskelbtini) g., ir patekimą į barą (duomenys neskelbtini) yra matomos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis galimai buvo užfiksuotas įvykis. Vaizdo stebėjimo kameros priklauso Vilniaus AVPK (1 t., b. l. 27-34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. S. 2023 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų iš Vilniaus aps. VPK kamerų nurodyta kad buvo nuvykta į Vilniaus aps. VPK įrengtą monitorinę, kurioje buvo perfilmuotas vaizdo stebėjimo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo fragmentas kuriame buvo užfiksuotos V. K. sužalojimo aplinkybės. Vaizdo įraše matoma, kad 2023 m. balandžio 19 d., apie 06.11 val., tyrimo nenustatytas asmuo kairės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį V. K. į galvą, nuo suduoto smūgio pastarasis nukrenta ir galva atsitrenkia į asfaltą (1 t., b. l. 194-195).

2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „IMG_1285“, kurio trukmė 43 sekundės. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. balandžio 19 d., 06.11 val., jame matomas (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, esančios Vilniuje, vaizdas.

Įraše matyti grupelė jaunuolių. Vienas vaikinas (asmuo Nr. 1) trumpų tamsių plaukų, dėvi juodos spalvos megztinį, tamsiai rudos spalvos odinį švarką su šviesios spalvos pamušalu, mėlynus džinsus ir baltus sportbačius su juodos spalvos kulno apdaila. Asmuo Nr. 2 yra vaikinas, dėvintis pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu, mėlynus džinsus ir baltos spalvos sportbačius.

Įraše matyti, kaip abu vaikinai nulipa laiptais žemyn (06:11:22 val.). Asmuo Nr. 1 nubėga šiek tiek nuošaliau. Asmuo Nr. 2, kalbėdamas telefonu, eina link asmens Nr. 1 (06:11:27 val.). 06:11:28 val. laiku matyti, kaip asmuo Nr. 1 užsimoja kaire ranka, ir smogia asmeniui Nr. 2 kairės rankos plaštaka į veido sritį. Asmuo Nr. 2 iš karto parkrenta ant žemės. Asmuo Nr. 1 paima nukentėjusiojo asmens rankas, ir uždeda jas ant nukentėjusiojo pilvo (06:11:34 val.). Netrukus įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1 pasišalina iš įvykio vietos, nueina (duomenys neskelbtini) gatve (2 t., b. l. 2-8).

2023 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš (duomenys neskelbtini) baro (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai spalvoti, data ir laikas rodomi.

Vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera7_NVR (bar)_NVR_20230419035959_20230419041737_504657808“, fiksuotas 2023 m. balandžio 19 d., 03.59 val., jame matomas baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų vaizdas.

Matomas apskritas baras, kampuose – apvalūs staliukai su kėdėmis. Įraše matyti, kaip prie staliuko, esančio dešinės pusės viršutiniame kampe, asmuo Nr. 1, kuris dėvi juodą odinį švarką, tamsios spalvos kelnes ir juodus batus. Tuo metu prie baro matyti sėdintis asmuo Nr. 2, kuris dėvi pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynus džinsus ir baltos spalvos sportbačius. 04:02:05 val. laiku įraše matyti, kaip asmuo Nr. 3 prieina prie staliuko, esančio dešinės pusės viršutiniame kampe. Asmuo Nr. 3 yra vaikinas, trumpų tamsių plaukų, dėvi juodos spalvos megztinį, tamsiai rudos spalvos odinį švarką su šviesios spalvos vidumi, mėlynus džinsus ir baltus sportbačius su juodos spalvos kulno apdaila. Asmuo Nr. 3 atsisėda prie staliuko, ištiesia kojas ir geria gėrimą iš stiklinės. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1 bendrauja su asmeniu Nr. 3, tuo metu asmuo Nr. 2 bendrauja su kita kompanija.

Vaizdo įrašuose pavadinimais „IP Camera7_NVR (bar)_NVR_20230419041738_20230419043228_504745667“, „IP Camera7_NVR (bar)_NVR_20230419043228_20230419051922_504811350“, „IP Camera7_NVR (bar)_NVR_20230419051923_20230419060618_505026463“ matomas baro (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų vaizdas. Vaizdo įrašuose matyti, kaip asmuo Nr. 1 bendrauja kartu su asmeniu Nr. 3, tuo metu asmuo Nr. 2 laiką leidžia su kita kompanija.

Vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera7_NVR (bar)_NVR_20230419060618_20230419063059_505246084“, fiksuotas 2023 m. balandžio 19 d., 06.06 val., jame matomas baro (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų vaizdas. Įraše matyti, kaip asmuo Nr. 2 06:07:36 val. laiku išeina iš baro. Tuo metu asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 3 sėdi prie staliuko, bendrauja ir stebi asmenį Nr. 2. 06:07:59 val. laiku matyti, kaip abu vaikinai (asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 3) atsistoja ir išeina iš baro..

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera8_NVR (bar)_NVR_20230419060323_20230419063059_505223998“ matyti, kaip asmuo Nr. 2 06:07:36 val. laiku išeina iš baro. Tuo metu asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 3 sėdi prie staliuko, bendrauja ir stebi asmenį Nr. 2. 06:07:59 val. laiku matyti, kaip abu vaikinai (asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 3) atsistoja ir išeina iš baro. 06:11:21 val. laiku vaizdo įraše pro langą matyti asmuo Nr. 3. Asmuo praeina pro baro langus (duomenys neskelbtini) gatve ir netrukus apsisukęs nueina į priešingą pusę. 06:13:21 val. laiku įraše matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnų ekipažas. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 28-37).

2023 m. gegužės 15 d. papildomame gautų vaizdo įrašų apžiūros apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti baro (duomenys neskelbtini) darbuotojo, nuo 2023 m. balandžio 18 d., 21.00 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 07.00 val., iš dviejų vidaus stebėjimo kamerų pavadinimais „Baras 1“ ir „Baras 2“, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera8. NVR (bar) NVR 20230419003437 20230419004701 976826547“ (vaizdo įrašo pradžia 2023-04-19 00:34:37, pabaiga 2023-04-19 04:47:01, vaizdo įrašo trukmė 00:12:23, vaizdo kameros pavadinimas „Baras 2“). Vaizdo įrašo laike 00:43:35 matosi, kad į (duomenys neskelbtini) baro vidų įėjo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo P. K. bei įtariamasis I. Y., kuris dėvėjo tamsios spalvos striukę su šviesios spalvos kailinio pamušalu. Vaizdo įrašo laike 00:43:42 matosi, kad I. Y. avėjo baltos spalvos sportbačius su juodos spalvos elementu, galinėje batų dalyje. Vaizdo įrašo laike 09:44:09 matosi, kad P. K. išmaniuoju telefonu vykdo apmokėjimą už gėrimus. Vaizdo įrašo laike 00:45:03 užfiksuotas I. Y. galvos, viršutinės dalies, plaukų nuplikimas. Vaizdo įrašo laike 00:45:57 matosi, kad I. Y. avėjo baltos spalvos sportbačius su paaukštintu aulu bei juodos spalvos elementais galinėje batų dalyje.

Vaizdo įraše pavadinimu „iP Camera? NVR (bar) NVR 20230419021141 20230419025836 977249603“, vaizdo įrašo laike 02:18:55 matosi, kad P. K. išmaniuoju telefonu vykdo apmokėjimų už gėrimus.

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera7 NVR (ba) NVR 20230419034532 20230419041737 977672650“ laike 03:55:52 matosi, kad į baro vidų užėjo nukentėjusysis V. K. kartu su 4 asmenimis.

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera? NVR (bar) NVR 20230419025837 20230419034532 977459647“ laike 03:18:50 matosi, kad P. K. išmaniuoju telefonu vykdo apmokėjimą už gėrimus.

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera? NVR (bar) NVR 20230419045228 20230419051922 977885574“ laike 04:57:27 matosi, kad I. Y. išmaniuoju telefonu vykdo apmokėjimą už gėrimus.

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Camera8 NVR (bar) NVR 20230419051628 20230419060323 978106544“ laike 06:02:46 matosi, kad P. K. išmaniuoju telefonu vykdo apmokėjimą už gėrimus.

Vaizdo įraše pavadinimu „IP Cameras NVR (bar) NVR, 20230419060323 20230419065017 978319362“ laike 06:07:35 matosi, kad nukentėjusysis V. K. išeina iš baro į lauką. 06:08:03 matosi, kad I. Y. ir P. K. išeina iš baro į lauką. Vaizdo įrašo laike 06:11:21 matosi, kad pro baro langą užfiksuotas įtariamasis I. Y., kuris judėjo iš kairės į dešinę pusę. Vaizdo įrašo laike 06:11:34 matosi, kad pro baro langą pakartotinai užfiksuotas įtariamasis I. Y.. Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) baro pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad baro viduje konflikto tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo nebuvo užfiksuota (2 t., b. l. 66-74).

2023 m. gegužės 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. Y. savanoriškai pateikė su savimi turėtus daiktus, be kita ko, ir: baltos spalvos sportbačius, ant kurių paviršiaus yra šviesą atspindintys elementai bei užrašai ant pado šono ir liežuvėlio „EA7 EMPORIO ARMANI“, rudos spalvos striukę su šviesiai rusvos spalvos vidine dalimi, ant kurios yra etiketė su užrašu „JEAL PASKALE“, M dydžio, užsegama užtrauktuku (3 t., b. l. 34-46).

2023 m. gegužės 17 d. gautų vaizdo įrašų apžiūros protokole bei savanoriško daiktų pateikimo sutapimo palyginime užfiksuota, kad, siekiant nustatyti asmenį, kuris sudavė V. K. į veido sritį, buvo paimti ir peržiūrėti vaizdo įrašai iš išvardintų objektų:

1) Policijos informacinėje sistemoje Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainėje, pagal užklausos Nr. UZK-1075282, buvo užsakyti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kameros pavadinimu „(duomenys neskelbtini) miesto kamera 333“, kurios matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) g. Atidarius aplanką pavadinimu „VAPK 333“ matosi vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotas, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame kairiajame kampe, vaizdo įrašo pradžia 21:57:04, vaizdo įrašo pabaiga 22:00:59, vaizdo įrašo trukmė O! 8) pavadinimu „kam. 333“. Jame vaizdo įrašo laiku 21:59:38 matosi, kad (duomenys neskelbtini) g. keliu link (duomenys neskelbtini) pr. eina (duomenys neskelbtini) asmenys. Geltonos spalvos rodykle pažymėtas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip P. K.. Žalios spalvos rodykle pažymėtas asmuo, kuris dėvėjo šviesios spalvos striukę, juodos spalvos džemperį su gobtuvu, kuprinę, tamsios spalvos kelnes bei avalynę. Raudonos spalvos rodykle pažymėtas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip I. Y.. Minėtas asmuo dėvėjo rudos spalvos striukę su šviesios spalvos kailiniu pamušalu (apykaklė, rankovės), su užtrauktuku per vidurį. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad I. Y. dėvėjo mėlynus džinsus, baltos spalvos sportbačius su paaukštintu aulu bei juodos spalvos elementu.

2) 2023 m. gegužės 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovas A. K. pateikė nuo 2023-04-18 22:00 val. iki 2023-04-19 00:35 val. 3 vaizdo įrašus iš stebėjimo kamerų pavadinimais „TLAUKAS +++ LAIPTAI“ ir „-1a VL4 +++ IEJIMAS“. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 3 vaizdo įrašai (AVI formato, spalvoti, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame kairiajame kampe) pavadinimu „1“, „2“, „3“ Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad aukščiau minėti asmenys nuo 2023-04-18 d. 22:05 val. iki 2023-04-19 d. 00:33 val. buvo bare (duomenys neskelbtini).

3) 2023 m. balandžio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojas G. M. pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 00:30 val. iki 00:40 val. 3 vaizdo įrašus iš stebėjimo kamerų pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 3 vaizdo įrašai (AVI formato, spalvoti, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame kairiajame kampe) pavadinimu „10 min link (duomenys neskelbtini)“, „10 sekund“, „(duomenys neskelbtini).g (duomenys neskelbtini)“. Paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 00:32:40, vaizdo įrašo pabaiga 00:32:49, vaizdo įrašo trukmė 00:00:09) pavadinimu „10 sekund“ , kuriame vaizdo įrašo laike 00:32:42 matosi, kad P. K. kartu su I. Y. eina iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. Programa „VLC media player“ paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 00:33:00, vaizdo įrašo pabaiga 00:39:59, vaizdo įrašo trukmė 00:06:59) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vaizdo įrašo laike 00:33:36 matosi, kad aukščiau minėti asmenys eina (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g.

4) Policijos informacinėje sistemoje Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainėje, pagal užklausą Nr. UZK-1075697, buvo užsakytas V1911 ekipažo transporto priemonės, vaizdo registratoriaus, vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotas, su garsu, data ir laikas nurodytas viršutiniame dešiniajame kampe, vaizdo įrašo pradžia 06:11:44, vaizdo įrašo pabaiga 06:59:50, vaizdo įrašo trukmė 00:48:06). Atidarius aplanką pavadinimu „v1911“, paleidžiamas vaizdo įrašas pavadinimu „VI9L1 KUR 490 ch1 20230419061145 20230419065950“, kuriame vaizdo įrašo laike 06:13:11 matosi, kad V1911 policijos ekipažas (duomenys neskelbtini) g. skuba į įvykio vietą bei tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad šaligatviu eina galimai P. K. ir I. Y. link (duomenys neskelbtini) g. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietų atvažiavo 06:13 val. Vaizdo įrašo laike 06:14:00 matosi, kad (duomenys neskelbtini) g. šaligatvyje guli nukentėjusysis V. K. bei šalia jo matosi 2 liudytojai. Vaizdo įrašo laike nuo 06:14 val. iki 06:37 val. matosi, kad VI911 ekipažas važinėjo po miestą ieškodami asmenų, kurie galimai pasišalino iš įvykio vietos (P. K. bei I. Y.). Vaizdo įrašo laike 06:43:06 matosi, kad greitosios medicinos pagalbos transporto priemonė išvažiavo iš įvykio vietos.

5) 2023 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas elektroniniu būdu pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 06:16 val. iki 06:18 val. vaizdo įrašus iš stebėjimo kamerų, kurių matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), esančio šaligatvio. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 3 vaizdo įrašai pavadinimais „si5 laukas_20230419-055227-055435.mp4“, „IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20230419061600_20230419061712_4668194“, „IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20230419061716_20230419061854_4692337“. Paleidžiamas vaizdo įrašas (AVI formato, nespalvotas, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame dešiniajame kampe, vaizdo įrašo pradžia 05:52:27, vaizdo įrašo pabaiga 06:59:50, vaizdo įrašo trukmė 00:00:56) pavadinimu „s15 laukas_20230419-055227-055435.mp4“, kuriame vaizdo įrašo laike 05:52:47 (rodomas laikas nesutampa su realiu laiku) matosi, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. eina P. K. bei I. Y.. Paleidžiamas vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotas, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame kairiajame kampe, vaizdo įrašo pradžia 06:16:00, vaizdo įrašo pabaiga 06:59:50, vaizdo įrašo trukmė 00:01:11) pavadinimu „IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20230419061600_20230419061712_4668194“, kuriame vaizdo įrašo laike 06:16:23 matosi, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. eina P. K. bei I. Y.. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad I. Y. dėvėjo rudos spalvos striukę su šviesios spalvos kailiniu pamušalu, baltos spalvos sportbačius su paaukštintu aulu bei ant galinės batų dalies matosi juodos spalvos elementas. Tame pačiame vaizdo įrašo laike užfiksuotas I. Y. galvos, viršutinės dalies, plaukų nuplikimas. Paleidžiamas vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotus, be garso, data ir laikas nurodytas viršutiniame kairiajame kampe, vaizdo įrašo pradžia 06:17:16, vaizdo įrašo pabaiga 06:18:53, vaizdo įrašo trukmė 00:01:38) pavadinimu „IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20230419061716_20230419061854_4692337“, kuriame vaizdo įrašo laike 06:17:19 matosi, kad aukščiau minėti asmenys iš (duomenys neskelbtini) g. pasuko į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės.

6) 2023 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) apartamentų darbuotojas pateikė 2023 m. balandžio 19 d. vaizdo įrašus iš lauko stebėjimo kemerų kurių matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) apartamentų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavimo bei automobilių stovėjimo aikštelės. Atidarius aplanką pavadinimu (duomenys neskelbtini), matosi 2 vaizdo įrašai (QuickTime formato, spalvoti, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe) pavadinimais: „IMG 4411“, „IMG, 4413“. Paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 05:29:31, vaizdo įrašo pabaiga 05:34:32, vaizdo įrašo trukmė 00:03:46, rodomas laikas atsilieka apie 43 min. realiam laikui) pavadinimu „IMG 4411“, kuriame vaizdo įrašo laike 05:30:30 (kas atitinka apie 06:17 val. realiam laikui) matosi, kad į (duomenys neskelbtini) apartamentų automobilių stovėjimo aikštelę atbėgo I. Y. bei P. K.. Vaizdo įrašo laike 05:31:22 matosi, kad minėti asmenys pastovėjo vietoje bei pasišalino iš aikštelės.

7) 2023 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. G. pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 06:30 val. iki 06:40 val. 4 vaizdo įrašus (mp4 formato, spalvoti, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe) iš stebėjimo kamerų, kurių numeriai yra: 01, 03, 11, 15 bei matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini), esančio šaligatvio. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 4 vaizdo įrašai pavadinimais: „Ch1_2023-04-19_06-20-00“, „Ch3_2023-04-19_06-20-00“, „Ch11_2023-04-19_06-20-00“, „Ch15_2023-04-19_06-20-00“. Paleidžiamas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 06:17:16, vaizdo įrašo pabaiga 06:18:53, vaizdo įrašo trukmė 00:01:55, rodomas laikas atsilieka 1 val. realiam laikui) pavadinimu „Ch3_2023-04-19_06-20-00“, kuriame vaizdo įrašo laike 05:26:01 matosi, kad aukščiau minėti asmenys perėjo (duomenys neskelbtini) g. kelią bei nuėjo kairiau.

8) 2023 m. balandžio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojas elektroniniu būdu pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 06:20 val. iki 06:35 val. vaizdo įrašą iš stebėjimo kameros pavadinimu „Camera 02“, kurios matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini), esančio šaligatvio bei pagrindinio kelio. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 1 vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotas, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe). Paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 06:17:16, vaizdo įrašo pabaiga 06:36:44, vaizdo įrašo trukmė 00:17:40) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_Camera02_(duomenys neskelbtini)_20230419061904_20230419063644_585960“, kuriame vaizdo įrašo laike 06:27:21 matosi, kad aukščiau minėti asmenys (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu eina link (duomenys neskelbtini) g.

9) Policijos informacinėje sistemoje Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainėje, pagal užklausą Nr. UZK-1081516, buvo užsakyti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kameros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką pavadinimu „VAPK, (duomenys neskelbtini)“ matosi 1 vaizdo įrašas (mp4 formato, spalvotas, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe). Paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 06:29:48, vaizdo įrašo pabaiga 06:31:59, vaizdo įrašo trukmė 00:02:27) pavadinimu „Video_1“, kuriame vaizdo įrašo laikė 06:31:26 matosi, kad aukščiau minėti asmenys (duomenys neskelbtini) g. eina tiesiai link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad I. Y. laiko mobilųjį telefoną prie ausies.

10) 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas P. L. elektroniniu būdu pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 06:25 val. iki 06:45 val. vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų, kurių matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) g. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matosi 4 vaizdo įrašai (MPEG-TS formato, spalvoti, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe, rodomas laikas atsilieka maždaug 15 min. nuo realaus laiko) pavadinimais „IP Camera 01_S20230419065001_E20230419075000“, „IP Camera 14_S20230419065000_F2623641907500“, „IP Camera 16_S20230419065000_E20230419075060“, „IP Camera 17_S20230419065019_E20230419075000“. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad minėti asmenys eina tiesiai (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu link (duomenys neskelbtini) g.

11) 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė 2023 m. balandžio 19 d. nuo 06:58 val. iki 07:03 val. vaizdo įrašą iš stebėjimo kameros pavadinimu „Gatve 1“, kurios matomumas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) esančio šaligatvio. Atidarius aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi 1 vaizdo įrašas (AVI formato, spalvotas, be garso, data ir laikas rodomas viršutiniame kairiajame kampe, rodomas laikas atsilieka 1 val. nuo realaus laiko) pavadinimu „siuntimui“. Paleidžiamas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pradžia 05:58:43, vaizdo įrašo pabaiga 06:03:43, vaizdo įrašo trukmė 00:05:00) pavadinimu „siuntimui“, kuriame vaizdo įrašo laike 06:00:19 (kas atitinka apie 07:00 val. realiam laikui) matosi, kad aukščiau minėti asmenys eina (duomenys neskelbtini), esančiu šaligatviu link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Tame pačiame vaizdo įrašo laike matosi, kad I. Y. avėjo baltos spalvos sportbačius su baltos spalvos raišteliais.

Apžiūrima I. Y. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikta striukė: rudos spalvos su šviesios spalvos vidine dalimi, kailinio pamušalu, su užtrauktuku per vidurį. Toje pačioje savanoriško daiktų pateikimo protokolo, fotolentelėje matosi baltos spalvos sportbačiai su paaukštintu aulu, su baltos spalvos raišteliais bei juodos spalvos elementais galinėje batų dalyje. Palyginus su apžiūrėta vaizdo medžiaga (objektais) matyti, kad pateikti daiktai vizualiai yra panašūs į daiktus (drabužius), kuriuos dėvėjo I. Y. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje matosi I. Y. savanoriškai pateiktų daiktų (drabužių) sutapimo palyginimas su daiktais, kuriuos dėvėjo minėtas asmuo balandžio 19 d. užfiksuotose aukščiau minėtuose vaizdo įrašuose (2 t., b. l. 80-92).

2023 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant VTMT teismo medicinos ekspertei R. G. apžiūrėti VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikti V. K. medicininiai dokumentai. Specialisto išvada: apžiūros metu nustatyta, kad V. K. padarytas galvos sužalojimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu pakaušyje, linijinis momenkaulio lūžis dešinėje, nusitęsiantis į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyse, kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas) (2 t., b. l. 167-170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 164/2023 (01) nurodyta, kad V. K. nustatytas pakaušio dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, linijiniu dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės galvos smegenų skilties ir Silvijaus vagoje, smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse - pamatinėse ir kairėje smilkininėje - pamatinėje galvos smegenų skiltyse; lūpos žaizda. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje dėl pakauškaulio lūžio dešinėje, nusitęsiančio į kaukolės pamatą atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas) (2 t., b. l. 189-190).

2023 m. rugpjūčio 23 d. specialisto paaiškinimų protokole teismo medicinos ekspertė R. G. nurodė, kad V. K. nustatytas sužalojimas tikėtina padarytas smūginio kieto buko daikto poveikiu į veido sritį, t. y. į lūpas ir tikėtina griūnant ir dešine pakaušio – momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Tai atitinka pateiktas tyrimo aplinkybes (2 t., b. l. 191-192).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2074/2023 (01) nurodyta, kad V. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,54 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 193) .

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. Y. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino I. Y. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, I. Y. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje I. Y., tarp jo ir nukentėjusiojo V. K. kilus žodiniam konfliktui, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo smurtą prieš V. K., t.y. sudavė šiam vieną smūgį ranka į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Tai, kad I. Y. aptariamomis aplinkybėmis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo V. K. bei liudytojų P. K., V. P., E. O., J. K., A. A., S. T., R. V. ir I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos, vaizdo įrašų bei kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis specialisto išvados Nr. G 164/2023 (01) duomenimis, nukentėjusiajam V. K. buvo padaryti sužalojimai – lūpos žaizda ir pakaušio dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, linijiniu dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės galvos smegenų skilties ir Silvijaus vagoje, smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse - pamatinėse ir kairėje smilkininėje - pamatinėje galvos smegenų skiltyse, kurie visumoje dėl pakauškaulio lūžio dešinėje, nusitęsiančio į kaukolės pamatą atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas), ir, remiantis 2023 m. rugpjūčio 23 d. specialisto paaiškinimų protokolu, nekyla abejonių, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, todėl tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių nukentėjusiajam šiuo atveju yra priežastinis ryšys.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014). Teismo vertinimu, kaltinamasis I. Y. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. smogdamas nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, jiems stovint ant kietos dangos – pėsčiųjų tako, privalėjo suvokti ir suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, privalėjo numatyti ir numatė, kad gali jį sužaloti, tačiau padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Tokiu atveju kaltinamojo veika yra kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, nagrinėjamu atveju – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis I. Y., 2023 m. balandžio 19 d., apie 06.16 val., šalia baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. K. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį ranką į veidą, dėl ko V. K. nukrito, tokiu būdu padarė V. K. lūpos žaizdą ir pakaušio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, linijiniu dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės galvos smegenų skilties ir Silvijaus vagoje, smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse-pamatinėse ir kairėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyse ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi paminėti tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui abu asmenys bendru sutarimu išėjo iš baro į lauką. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jam pasakius, jog jis yra iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis pardėjo įžeidinėti, sakė, kad jis su draugu yra dezertyrai, kad jie „ne vyrai“, į tai reaguodamas I. Y. nukentėjusiojo paklausė, gal jis nori pakalbėti kaip vyras su vyru, į ką minėtas vyras jam atsakė, kad nori ir pats pasiūlė išeiti į lauką. Nusileidus nuo laiptų, kaltinamasis paklausė, ar šis tikrai „to nori“, turėdamas omenyje, ar jis nori muštynių ir nukentėjusiajam linktelėjus galvą, kaltinamasis tai suprato, kaip provokaciją, kad pastarasis nori muštynių, todėl pirmas iš karto sudavė tam vyrui ranka vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko šis nukrito ant grindinio. Konstatuotina, jog paties nukentėjusiojo veiksmai bei elgesys galėjo iššaukti tokį kaltinamojo elgesį, kadangi akivaizdu, jog pats nukentėjusysis akivaizdžiai siekė „vyriškai“ pasikalbėti su kaltinamuoju, savo elgesiu ir veiksmais parodė ir demonstravo, kad jis nebijo ir net nori muštis, kas patvirtina, jog kaltinamasis pagrįstai galėjo suprasti, jog tai yra fizinio konflikto pradžia. Nors tuo momentu nebuvo jokių aktyvių smurtinių veiksmų iš nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusiojo elgesys, tai, kad abu asmenys išėjo „vyriškai“ pakalbėti, parodo, jog kaltinamasis siekė tęsti bare prasidėjusį žodinį konfliktą, o pasakęs, kad „tikrai to nori“ tik sustiprino kaltinamojo manymą, kad nukentėjusiojo ketinimas „vyriškai“ pasikalbėti, tai yra muštis, bus realizuotas. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo V. K. elgesys buvo provokuojantis ir pavojingas, keliantis grėsmę, todėl I. Y. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys.

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-153-976/2022, 2K-55-387/2023). Prokurorė teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti I. Y. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog I. Y. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. balandžio 19 d., apie 06.16 val., buvo neblaivus, patvirtina paties kaltinamojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad su draugu susitiko apie 22 val., vaikštinėjo iš vieno baro į kitą, iš viso išgėrė apie 6 bokalus, dar bare (duomenys neskelbtini) išgėrė kokteilių, kokį džiną su toniku, teigė, kad jis nebuvo girtas, nes jį visur įleido, kadangi paprastai jei asmuo būna apsvaigęs nuo alkoholio, jo neįleidžia į barą. Kaltinamasis teigė, jog suprato, kas vyko, taip pat paaiškino, jog galbūt, jei įvykio metu jis būtų neišgėręs, tuomet tikriausiai būtų apsisukęs ir išėjęs, bet negali tiksliai pasakyti, nes jį labai įžeidė. Jam atrodo, kad jei būtų buvęs blaivus, tai net nebūtų klausęs, ką nukentėjusysis sako, nes daug replikų buvo. Kaltinamasis nurodė ir tai, kad įprastai jis netampa agresyvesnis išgėręs, niekuomet neturėjo konfliktų. Taigi iš aptartų kaltinamojo parodymų matyti, jog jis nevertina, kad jo veiksmams turėjo įtakos pavartotas alkoholio kiekis. Savo elgesį grindžia provokuojančiu paties nukentėjusiojo elgesio, įžeidinėjimu, kas ir išprovokavo I. Y. tokį elgesį. Taigi konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad I. Y. elgesys buvo nulemtas jo vartoto alkoholio ir pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Baigiamųjų kalbų metų prokuroras prašė kaltinamajam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, yra netikslingas, nes jo eliminavimas iš visuomenės net ir dviejų metų ar trumpesniam laikotarpiui bus nukreiptas iš esmės tik į nuteistojo nubaudimą ir prieštaraus teisingumo principui.

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu nustatytos dvi I. Y. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatytų kitų įstatyme įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimą, todėl teismas nesvarsto galimybės dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo. Kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai (gauti duomenys, kad kaltinamasis atlygino 800 Eur iš 1 054,47 Eur minėtam civiliniam ieškovui) (3 t., b. l. 169). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, kas, teismo įsitikinimu, rodo, jog kaltinamasis iš esmės gailėjosi dėl savo nesugebėjimo susivaldyti, savo elgesį įvertino kritiškai. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, atvykęs į Lietuvą prieš du metus, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini), planuoja čia gyventi ir toliau, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog I. Y. praeityje būtų teistas bei baustas administracine tvarka. Duomenų, jog I. Y. būtų linkęs smurtauti, nėra. Be to, nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję kiek daugiau nei pusė metų, per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie I. Y. daromus teisės pažeidimus. Tai iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad kaltinamasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir trumpalaikės, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ne tik izoliuotų patį kaltinamąjį nuo visuomenės, bet apsunkintų jam galimybę toliau dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas sprendžia esant pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti I. Y. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam terminui be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Kaltinamąjį yra būtina įpareigoti per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (šis įpareigojimas turi padėti nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį, taip pat šiuo įpareigojimu bus įgyvendinamas ir nubaudimo tikslas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamasis bausmės vykdymo metu įpareigotinas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (šis įpareigojimas skiriamas įvertinus nusikaltimo padarymo laiką, drausmins kaltinamąjį ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos) (BK 48 straipsnio 6 dalis), taip pat kaltinamasis bausmės vykdymo metu įpareigotinas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (šis įpareigojimas turi padėti atlyginti padarytą žalą) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Minėtų įpareigojimų paskyrimas I. Y. užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu I. Y. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam I. Y. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 10 d., 09.20 val. iki 2023 m. gegužės 11 d., 11.37 val. (2 dienos) (3 t., b. l. 15-17, 86-87), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi (3 t., b. l. 80-84) I. Y. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant 3 mėnesių jos taikymo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., įpareigojant I. Y. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar bylos nagrinėjimu teisme, darbu ar vykimu į gydymo įstaigą medicininės pagalbos reikalingumu, išskyrus laikotarpį nuo 8.00 val. iki 18.00 val., nustatant, kad šios kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu I. Y. leidžiama kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 18.00 val. išvykti iš savo gyvenamosios vietos, nustatyta tvarka informavus šią kardomąją priemonę prižiūrinčią instituciją ir pateikus duomenis, reikalingus intensyvios priežiūros dienotvarkei sudaryti. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis ši kardomoji priemonė buvo tęsiama ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi yra pratęsta iki 2024 m. sausio 11 d. Minėta kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 054,47 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam V. K. dėl jo patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 182-183). Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2023 m. rugpjūčio 30 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 184) nurodyta, kad V. K. 2023 m. balandžio 19-26 d. buvo teikiamos paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) (Intrakranijiniai sužalojimai – kai būklė nesudėtinga) už 983,00 Eur, o 2023 m. birželio 2 d. buvo suteiktos paslaugos – kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis už 71,47 Eur. Bendra suteiktų paslaugų kaina – 1 054,47 Eur.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis I. Y. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė lūpos žaizda ir pakaušio dešinės pusės sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, linijiniu dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą (smilkinkaulio piramidę), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės galvos smegenų skilties ir Silvijaus vagoje, smulkiais sumušimo židiniais abipus kaktinėse-pamatinėse ir kairėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyse. Tokiu būdu tarp jo veikos ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos teikiant nukentėjusiajam V. K. gydymo paslaugas dėl pastarojo patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. Y. teisiamojo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad jau atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 800 Eur (3 t., b. l. 169), priteistina atlyginti turtinės žalos suma mažintina ta apimtimi, kuria ją jau atlygino kaltinamasis, ir iš jo priteistina likusi neatlyginta turtinės žalos suma – 254,47 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo I. Y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 254,47 Eur likusių neatlygintų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat šioje byloje nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajam V. K. iš I. Y. priteisti 5000 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodyta, kad turtinės žalos dydį įrodantys įrodymai yra pateikiami kartu su šiuo ieškiniu, t.y. gydymo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas pažymi, kad visos patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios būtent su jo sveikatos ir turto sužalojimu. Taip pat pažymi, kad šis dydis yra paskaičiuotas ir į ateitį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui vaistus, paskirtus gydytojo, gali tekti gerti visada, nepertraukiamai, dėl sveikatai padarytų negrįžtamų padarinių. Dėl neturtinės žalos ieškinyje nurodyta, kad ieškovas patyrė nesunkius kūno sužalojimus, taip pat padaryta žala jo turtui, taip pat jis patyrė didelius nepatogumus ir stresą dėl įvykusio išpuolio, dėl to jam padaryta žala turi būti atlyginta. Sveikatos ir turto sužalojimas lėmė ir tai, kad ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir dvasinius bei emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Ieškovas yra socialiai aktyvi asmenybė, dėl to aktyvi veikla bendruomenėje, bendravimas su emociškai artimais žmonėmis ir pažįstamais yra svarbus jo emocinei ir dvasinei būklei. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kūno ir turto sužalojimai lėmė ieškovui ne tik fizinio skausmo ir nepatogumų sukėlimą, bet ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko turi būti atlyginta visa patirta neturtinė žala, kurią ieškovas vertina 20 000 Eur (3 t., b. l. 167-168). Pažymėtina, kad nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai yra pateikiami kartu su civiliniu ieškiniu, tačiau byloje tokių dokumentų nebuvo pateikta. Tai teisiamojo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusysis, ir jo atstovas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad motyvuojant neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo padaryta žala ir nukentėjusiojo turtui, nors byloje tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas T. Vilčinskas nurodė, kad, kadangi nukentėjusiajam padaryta tęstinė žala, ji gali didėti ir bus pateikti ją patvirtinantys įrodymai, jie, siekdami greitai išnagrinėti šią bylą, nes kaltinamais prisipažino ir dalinai atlygino žalą, dėl turtinės žalos norėtų pasisakyti atskirai ir prašo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos spręsti po nuosprendžio priėmimo. Dėl neturtinės žalos mano, kad ji yra aiški, nukentėjusiajam yra sunku susikoncentruoti, jis negalėjo dirbti ir šiuo metu daug laiko skiria gydymui ir nesusijusioms su darbo funkcijomis veiklomis, tai yra savęs priežiūra. Todėl prašo klausimą dėl neturtinės žalos išspręsti teismui nagrinėjant bylą.

Šioje dalyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi jo dydžio nustatymui reikalingi gydymo ir kitas partirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiojo V. K. civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti 20 000 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Y. nurodė, kad, jo manymu, 20 000 Eur moralinės žalos ieškinys per didelis, jis (I. Y.) mano, kad šiame konflikte jis irgi nukentėjo, patyrė moralinę žalą. Jis mano, kad nukentėjusiajam buvo padaryta moralinė žala, bet ne tokia. Nėra pasirengęs atsakyti, kokia suma būtų teisinga, bet mano, kad 20 000 Eur suma yra per didelė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015; 2K-194-387/2021) iki 11 585 Eur (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015; 2K-212-489/2020 ). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę ir nerimą dėl savo sveikatos, įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo ir laikotarpio po jo. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę, manytina, įtakos ir jo likusį gyvenimą, kadangi sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvos srityje. Tačiau siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. I. Y. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, tačiau neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei minėtas aplinkybes, nukentėjusiajam V. K. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 eurų.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas su CD ir USB laikmenomis (priedais prie apžiūros protokolų) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Y. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, I. Y. įpareigoti:

- per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

- visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti I. Y. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 10 d., 09.20 val. iki 2023 m. gegužės 11 d., 11.37 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam I. Y. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir, įvertinus kaltinamojo jau atlygintą žalos dalį (800 Eur), priteisti iš kaltinamojo I. Y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 254,47 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo I. Y. nukentėjusiojo V. K. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam V. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą su CD ir USB laikmenomis (priedais prie apžiūros protokolų) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė