Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-268-308/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
eII-268-308/2023
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00049-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
E. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-268-308/2023
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00049-2023-3Procesinio sprendimo kategorija:16.9.4; 21.10.4
ROIK:23222817548(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 19 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. T.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m spalio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2599-2023 (ROIK:23222817548) pakeitimo.

Teismas:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos specialistas 2023-10-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad E. T. 2023 m. spalio 3 d. apie 16.09 val. vairuodamas automobilį OPEL ASTRA STATION WASGON valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 53,00 km, važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (Sankryža su šalutiniu keliu), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą ,numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucijos) vyr. specialistė 2023 m. spalio 31 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-6674-2023 E. T. dėl nurodomo nusižengimo padarymo paskyrė administracinę nuobaudą -170 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėn.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesių terminui, E. T. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, kuriuo prašo pakeisti nutarimą Nr. 52-ANR_N-6674-2023, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vieno mėnesio.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. spalio 3d. važiavo magistraliniu keliu Vilnius-Varėna-Gardinas, kur priekyje kito automobilio vairuotojas važiavo lėtesniu nei leistinas 90 km/val. greičiu. Kadangi priekyje atvažiuojančių automobilių nebuvo, nusprendė pradėti lenkimo manevrą. Tuo momentu nei kelio ženklas Nr. 108, nei ištisinė ar artėjimo linijos jam nebuvo matomos. Atliekant lenkimo manevrą lenkiamo automobilio vairuotojas padidino greitį. Dėl tos priežasties, kad lenkiamo automobilio vairuotojas galimai jo nepastebėjo, nusprendė dar padidinti greitį ir užbaigti lenkimo manevrą .Tuo momentu ir pamatęs, kad lenkimo manevrą užbaigs sankryžos ribose, tačiau pasirinkęs tokį veiksmą kaip saugesnį susidariusios situacijos sprendimą. Atliekant lenkimo manevrą nei priekyje, nei užnugaryje, nei šalutiniuose keliuose nebuvo jokių automobilių, dėl ko šis lenkimas sankryžoje nesukėlė jokių pavojingų padarinių (nei realios žalos, nei realaus pavojaus), neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar kitaip išvengti mano automobilio. Taigi lenkimo manevrą užbaigė sankryžoje netyčia, nesiekė elgtis chuliganiškai ar pavojingu kitų eismo dalyvių sveikatai būdu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei ANK 420 str. 1 d. sankcijose numatytą administracinio poveikio priemonę, o sankcijose numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas veikos pavojingumui, asmenybei, darbo pobūdžiui, šeiminėms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. <...> Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (ANK 34 straipsnio dalis). Nagrinėjamu atveju mano, jog, atsižvelgiant į asmens padėtį gerinančias aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Visų pirma, ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstamas faktas, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nagrinėjant jo prašymą turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog jis prisipažino padaręs ANK 420 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Antra, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT- 37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Tokio pobūdžio KET pažeidimų nėra padaręs, yra savarankiškai dirbantis asmuo: nuo 2022-02-25 yra (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas ir vienintelis darbuotojas. Mažoji bendrija per pirmuosius veiklos metus uždirbo 10 240 Eur dydžio pelną (apie 1 000 Eur/mėn.), kas atitinka jo gautą darbo užmokestį iš šios veiklos. Be to, jis papildomai vykdo veiklą ir pagal verslo liudijimą (pajamos apie 700 Eur/mėn.). Jo bendros pajamos apie 1700 Eur/mėn. Teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina siekiant ir toliau vykdyti mažosios bendrijos vadovo funkcijas ir užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą: tiek kaip mažosios bendrijos vadovas, tiek veikdamas pagal verslo liudijimą, užsiima grindų montavimo paslaugų teikimu. Jam tenka važiuoti į objektus po visą Lietuvą. Be to, turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, ką patvirtina pridedamas AB SEB banko sąskaitos išrašas, jog būsto kredito likutis 2023-10-09 dienai yra 31 056,04 Eur, mėnesinė kredito įmoka sudaro apie 160 Eur. Taigi, netekus pragyvenimo šaltinio, negalėtų ne tik išlaikyti savęs ir savo šeimos narių, bet ir susidarytų įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui. Jis kartu su sutuoktine D. T. yra susilaukę trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio D. T., (duomenys neskelbtini) gimusio K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusio J. T.. Juos visus reikalinga ne tik materialiai išlaikyti (dėl ko jam yra būtina išsaugoti savo pajamų šaltinį), bet jais pasirūpinti gabenant į ugdymo įstaigas, popamokines veiklas ir gydymo įstaigas. Jo septyniolikmetis D. mokosi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (atstumas iki namų 4,57 km), lanko futbolo treniruotes, adresu (duomenys neskelbtini) (atstumas iki namų 6,21 km). Dvylikametis sūnus K. mokosi (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (atstumas iki namų 3,02 km), taip pat lanko krepšinio mokyklą, adresu: (duomenys neskelbtini) (atstumas iki namų 5,56 km). Keturmetis J. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (adresas iki namų 2,88 km). Jeigu vaikus reikėtų lydėti į ugdymo įstaigas pėsčiomis, tai kelionė į vieną pusę truktų 30-60 minučių, kas visiškai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Sutuoktinė D. T. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje jos darbo užmokestis apie 1000 Eur. Į darbą sutuoktinė D. T. vyksta tris kartus. Ji išvažiuoja anksti ryte, o grįžta vėlai vakare, todėl man tenka dažniau rūpintis vaikų gabenimų į ugdymo įstaigas, popamokines veiklas ir į gydymo įstaigas.

Be to, jo motina J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (28 km atstumu nuo jo gyvenamojo būsto). Ji yra neįgali, dėl ko jis, kaip pilnametis sūnus, privalo jai padėti nuvykti pas medikus, į gydymo įstaigas, taip pat padėti jai buityje. Jeigu iš jo būtų atimta teisė vairuoti, savo neįgalia motina pasirūpinti galėtų žymiai rečiau.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę, nei ANK 420 str.1d. sankcijose numatytą administracinio poveikio priemonę, o ANK 420 str.1d. sankcijose numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, mano asmenybei, darbo pobūdžiui, šeiminėms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų.

Teismo posėdyje skundo pareiškėjas pilnai palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nurodė, kad jis iš karto po padaryto nusižengimo gailėjosi , bet ši jo pozicija surašant protokolą ir skiriant nuobaudą nebuvo gal aiškiai užfiksuota, po šio nusižengimo jis padarė tinkamas išvadas ir jis yra nusiteikęs laikytis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų vairuojant transporto priemones.

Institucija, priėmusi nutarimą- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2023-10-31 Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr.52-ANR-6674-2023 nepakeistą, bei prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimu nurodo, kad Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama tik išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019).

Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „ Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas“. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o dar pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Kaltės forma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia tiek dėl neatsargumo. Vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalėjo būti įsitikinęs, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju E. T. nepaisydamas KET 136 punkto reikalavimų, kuriame rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, pakankamai judriame kelio ruože lenkdamas sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdamas galimybę ir pareiga vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir E. T. kaltės.

E. T. skunde nurodytos aplinkybės, jog atliekant lenkimo manevrą lenkiamo automobilio vairuotojas padidino greitį ir dėl tos priežasties, kad jausdamas, jog esą lenkiamo automobilio vairuotojo nepastebėtas, nusprendė dar padidinti greitį ir užbaigti lenkimo manevrą ir tuo momentu pamatė, kad lenkimo manevrą užbaigs sankryžos ribose, tačiau pasirinko tokį veiksmą kaip saugesnį situacijos sprendimą niekuo nepagrįstas ir laikytinos Pareiškėjo gynybine pozicija siekiant išvengti gręsiančios atsakomybės ir tai negali būti prielaidomis teisės pažeidimui padaryti, o toks pasirinktas vairuotojo elgesys vertintinas kaip lengvabūdiškas, pavojingas elgesys kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už tris metus matyti, kad E. T. du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinio nusižengimo padarymo metu viena nuobauda galiojo, kas ne itin teigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Pažymėtina, kad E. T. teisinei padėčiai švelninti nepakanka vien to, jog jis anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus ar tokio pobūdžio KET pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai, kad Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, nevengė administracinės atsakomybės ir kitos aplinkybės, yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip, kad teigia Pareiškėjas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus per 5 metus matyti, kad E. T. buvo tik 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2023-05-17 pravažiavo sankryžą ,kurioje yra ženklas „STOP“ per geltoną šviesoforo signalą ir 2021-08-17 Alytaus m vairuodamas automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, abi paskirtas baudas yra sumokėjęs iš karto po jų paskyrimo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Patraukto administracinėn atsakomybėn E. T. kaltė pagal LR ANK 420 str.1 d. yra įrodyta, bei ir pats skundo pareiškėjas pateiktu skundu neginčija pačio nusižengimo padarymo fakto, neginčija ir paskirtos baudos dydžio, tik daugiau kreipia dėmesį į nusižengimo padarymo aplinkybes ir ginčija jam paskirtą terminą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to teismas skundą nagrinėja tik tuo aspektu ,ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

ANK 34 str. reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ANK 34 str. 6 d. numatyta teisinė galimybė paskirti mažesnę baudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį , pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 30¹ str. 1 d. ir ANK 34 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.

Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 str. 5 d. įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės

Neginčytina, kad skundo pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę, kur tokį lenkimo manevrą draudė kelio ženklai ir kelio žymėjimas. ANK 420 str.1d. normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės vairuotojai vairuodami transporto priemones neatliktų lenkimo manevrų pažeisdami KET reikalavimus ir tuo pačiu nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir savo gyvybei, sveikatai ir turtui.

Iš skundžiamo nutarimo ir surinktų įrodymų(tame tarpe pateikto vaizdo įrašo) turinio matyti, kad skundo pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas prieš Valkininkų miestelį važiuojant nuo Vilniaus, kur arti kelio nėra gyvenviečių ,o yra laukai , bei kelyje nebuvo daugiau važiuojančių transporto priemonių, nei aplenktoji. Nors lenkimo manevrą pareiškėjas galėjo būti pradėjęs dar nesant ištisinės linijos, bet iš informacinio kelio ženklo “Susikirtimas su šalutiniu keliu“ ir kelio ženklinimo jis turėjo suprasti, kad lendamas transporto priemonę jis lenkimo manevrą galės užbaigti tik jau ištisinės juostos, draudžiančios lenkimo manevrą, galiojimo zonoje.

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019).

Dėl asmenybės

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.). Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 6 d. Aplinkybės, apibūdinančios skundo pareiškėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjui galėtų daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė, nei ANK 422 str. 9 d. numatyta, poveikio priemonė.

Skundo pareiškėjas nėra teistas už nusikaltimų padarymą, administracinių nusižengimo išrašu už 5 metus patvirtinama, kad E. T. prieš tai nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimų padarymą ar kitų grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Iš pateiktų su skundu įrodymų matyti, kad pareiškėjo darbas yra susijęs su nuolatiniu važinėjimu po įvairias vietoves Lietuvoje dėl vykdomų darbų po įvairius objektus pas užsakovus. Kartu matosi, kad pareiškėjas augina ir rūpinasi trimis nepilnamečiais vaikais, kuriuos veža į mokyklas, būrelio ,kitus užklasinius užsiėmimus, bei rūpinasi (duomenys neskelbtini) gyvenančia neįgalia motina, padėdamas jai buityje .

Iš aukščiau išdėstyto yra pagrindas teigti, kad skundo pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d., nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str).

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

ANK 35 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.);

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skundo pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., šiuo atveju egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 36 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo

Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. ANK 22 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Iš skundo pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo jam turėjo poveikį , kadangi jis pergyvena, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės dirbti ir pasirūpinti šeimos poreikiais.

Iš pateiktų duomenų matosi, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baudžiamas už grubių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų linkęs sistemingai nesilaikyti KET reikalavimų ir linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus. Bet pareiškėjo padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį visgi buvo pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui ir dėl to yra pagrindas jam taikyti įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kur tokios priemonės paskyrimas kartu atliktų ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens papildomą auklėjimo funkciją.

Iš surinktų įrodymų galima konstatuoti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam terminui pareiškėjui apsunkintų jo galimybes dirbti, bei apsunkintų galimybes rūpintis savo nepilnamečiais vaikais , rūpinimąsi globojama neįgalia motina ir neturėtų lemiamos auklėjamosios reikšmės jo elgesiui ateityje vairuojant transporto priemones. Dėl to teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, būtų pakankamas E. T. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, bei būtų pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems LR ANK 22 str., pasiekti. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ,atsižvelgus į nusižengimo padarymo ir šeimynines aplinkybes, yra pagrindas taikyti ANK 34 str.6d. ,bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais būtų pakankamas terminas pasiekti nuobaudos tikslus atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesio terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Alytaus apskrities Vyriausio policijos komisariato 2023 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-6674-2023 , kuriuo E. T. a.k(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal LR ANK 420 str.1d. 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., sutrumpinant administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 1(vieno) mėnesio , o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas