Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimo ir 2022 m. spalio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6016-1137/2022 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo G. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Atsakovas G. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., darbdavio pažymą dėl atsakovo charakteristikos, duomenis iš oficialaus Statistikos departamento internetinio puslapio apie šalies ūkio darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, fotonuotraukas. Nors atsakovas neprašo jų priimti, iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog šiais įrodymais jis siekia patvirtinti savo apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padarytų tam tikrų išvadų nepagrįstumo. Ieškovė L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštaravo dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų priėmimo ir taip pat pateikė bei prašė priimti naujus įrodymus – fotonuotraukas, tvirtindama, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsakovui apeliaciniame skunde nurodžius neteisingas aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų galimą įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į nagrinėjamos bylos specifiką bei ypatumus, šalių teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

23. Įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

24. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

25. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

26. Nagrinėjamos bylos atveju šalių vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4154-812/2017 patvirtintus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių – iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismo patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra nurodytas skirtingas tėvų (ieškovės ir atsakovo) indėlis į šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą, darytina išvada, kad šalys sutiko, jog jos lygiomis dalimis teiks išlaikymą sūnui. Kartu tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys sutarė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 300 Eur ir toks išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, pareikštu ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad nuo 2017 m., kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikui, išaugo šalių vaiko poreikiai: išlaikymas iš atsakovo priteistas tuomet, kai vaikui buvo vos 4 metai, dabar jam – 9 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, užsiimti užklasine veikla (lanko futbolo treniruotes, plaukimo pamokas, LEGO lavinamuosius konstravimo užsiėmimus), atsirado problemų su dantimis, vaikas susirado draugų, todėl nori švęsti savo ir jų gimtadienius, naudotis mobiliuoju telefonu, mokytis dirbti kompiuteriu, išaugo išlaidos ugdymui, aprangai, maistui ir pan. Šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaikymas per mėnesį sudaro apie 700 Eur sumą. Šią sumą sudaro ieškovės patiriamos išlaidos: maitinimui – apie 250 Eur, drabužiams ir avalynei – po 80 Eur, vitaminams, vaistams, apmokėjimui už odontologų paslaugas ir pan. – po 40 Eur, kanceliarinėms prekėms – 35 Eur, papildomam ugdymui – apie 65 Eur, už komunalines paslaugas – apie 70 Eur, smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms bei paslaugoms – nemažiau 30 Eur, už mobilųjį telefoną ir jo draudimą, ryšio paslaugas – apie 14 Eur, pramogoms, atostogoms ir stovykloms – mažiausiai 60 Eur, kurui – apie 50 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, laikė pagrįstu ieškovės nurodytą šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 700 Eur per mėnesį suma. Atsakovo įsitikinimu, teismo sprendime nurodyti vaiko poreikiai maistui 250 Eur yra akivaizdžiai neproporcingi vaiko amžiui, pertekliniai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo teiginius vertina kaip deklaratyvius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vien sūnaus kokybiškam maitinimui reikia apie 8-9 Eur per dieną. Sūnus lanko prailgintą grupę mokykloje, tad tenka duoti 2-3 Eur užkandžiams kasdien. Be to, sūnaus išvykoms į varžybas taip pat reikia įdėti maisto.

29. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodyta suma vaiko drabužiams 80 Eur per mėnesį yra per didelė, perteklinė, kadangi vaikas lanko ugdymo įstaigą, dėvi uniformą, kas sumažina papildomų drabužių poreikį, o drabužiai laisvalaikiui, sportui, sezoniniai drabužiai kas mėnesį vaikui paprastai nėra perkami. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi per metus susidaranti 960 Eur suma, skirtina 9 metų amžiaus vaiko visų sezonų drabužiams ir avalynei įsigyti, nelaikytina per didele, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas lanko futbolo treniruotes, kurioms reikalinga įsigyti specializuotus drabužius ir avalynę.

31. Atsakovas tvirtina, kad 100 Eur vaiko ugdymo išlaidos per mėnesį yra per didelės, kasdieniam vaiko ugdymui bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje priemonės kas mėnesį nėra perkamos, papildomo ugdymo užsiėmimai yra iš dalies kompensuojami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vien už vaiko lankomus būrelius ji sumoka per mėnesį 70 Eur. Likusi 360 Eur suma per metus, skiriama įvairioms vaiko ugdymo išlaidoms (kanceliarinių priemonių atnaujinimui, pratybų, kuprinės ir kitų priemonių įsigijimui) nelaikytina per didele. Šalių vaikas vyksta į futbolo turnyrus, kurių per metus susidaro apie 10, už kuriuos reikia susimokėti startinį mokestį, taip pat padengti kelionės mokesčius.

33. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ne visi vaiko poreikiai gali ir turi būti tenkinami, priteisiant išlaikymą, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, dalį vaiko laisvalaikio galima užtikrinti lankant nemokamus renginius, pasinaudojant valstybės finansuojamais kultūriniais projektais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės šiuo atveju apskaičiuota 60 Eur suma per mėnesį, skirtina kitokio pobūdžio vaiko poilsiui ir laisvalaikiui – vaiko atostogoms ir stovykloms, paties vaiko ir jo draugų gimtadieniams švęsti, kitokioms pramogoms. Atsakovas neargumentuoja, kaip tokio pobūdžio vaiko poreikius galima užtikrinti nemokamai.

34. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovės nurodomos 50 Eur kuro išlaidos gali būti priteisiamos, jei negalima vaiko poreikių užtikrinti naudojantis viešuoju transportu, kuris vaikui yra iš dalies kompensuojamas valstybės, tačiau apeliacinės instancijos nesutinka su tokia atsakovo dėstoma pozicija. Nagrinėjamu atveju šalių vaikas yra 9 metų amžiaus, vaikas lanko ne vieną būrelį, visa užklasinė veikla vyksta po pamokų, antroje dienos pusėje, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalinasi su ieškove vaiko vežiojimo į būrelius našta. Todėl tiek ieškovės nurodomos 50 Eur per mėnesį kuro išlaidos, tiek 14 Eur išlaidos per mėnesį, susijusios su šalių vaiko asmeninio mobilaus telefono turėjimu, laikytinos atitinkančiomis vaiko poreikius.

35. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar skaičiavimų, kurie galėtų patvirtinti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti sprendimo priėmimo metu buvo reikalinga mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta suma.

36. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur (atskaičius mokesčius) ir atsakovas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurie sudaro apie 700 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti 300 Eur nepilnamečiam vaikiui išlaikyti reikalingas dydis yra teisingas, laikytinas realiai įvykdomu, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus, sveikatos būklę bei užtikrinančia būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas neatsakingai prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams, dėl ko pastaroji aplinkybė negali nulemti prastesnės jo sūnaus padėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino atsakovo gaunamas realias pajamas, kadangi, atsakovo skaičiavimu, jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 1 132 Eur per mėnesį. Be to, atsakovo teigimu, šaltojo žiemos sezono metu darbų sumažėja, todėl atitinkamai sumažėja ir gaunamos pajamos, todėl tikėtina, kad žiemos sezono metu pajamos sumažės vidutiniškai iki 900 Eur per mėnesį. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, vertinant atsakovo gaunamas pajamas atskaičius mokesčius. Tokie skaičiavimai iš esmės atitinka duomenis, nurodytus atsakovo byloje teiktose pažymose apie atsakovo darbo užmokestį. 2022 metų sausio mėn. darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis dėl ligos, neįskaičiuojamas į skaičiuotiną darbo užmokesčio vidurkį, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų apie atsakovui išmokėtą ligos išmoką. Atsakovo prielaidos apie galimai sumažėsiantį jo darbo užmokestį žiemos sezono metu taip pat neturi realaus pagrindo, kadangi jo pateikta darbo užmokesčio pažyma tokių prielaidų nepatvirtina.

39. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neatsakingai prisiimtų įsipareigojimų ne pirmo būtinumo atsakovo poreikiams tenkinti, tačiau apeliacinės teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje pateiktos 2021 m. gruodžio 7 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo matyti, jog mediacija dėl ieškovės reikalavimų šioje byloje buvo vykdoma nuo 2021 m. gruodžio 2 d. Žinodamas apie ieškovės prašymą teikti didesnį išlaikymą sūnui, atsakovas prisiėmė naujus kreditorinius įsipareigojimus – 2022 m. kovo 14 d. pasiėmė paskolą būsto, kuriuo naudojasi panaudos pagrindais, įrengimui, 2022 m. kovo 19 d. įsigijo paspirtuką, 2022 m. birželio 24 d. – kolonėlę, 2022 m. liepos 18 d. – išorinį diską. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nauji poreikiai ir būtinas jų patenkinimas atsirado sukūrus naują šeimą, UAB „Bitė Lietuva“ kas mėnesį moka apie 170 Eur sumą už paslaugų kompleksą, tarp jų ir mobilaus ryšio paslaugas (atsakovui ir atsakovo sutuoktinei), interneto bei televizijos paslaugas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie šių įsipareigojimų vykdymo kreditoriams atitinkama dalimi turėtų prisidėti ir atsakovo sutuoktinė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo sutuoktinė šiuo metu nedirba, vykdo darbo paieškas, tačiau byloje nėra pateikta nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinio skundo argumentai, kad išsimokėtinai įsigyti daiktai yra skirti kasdienių poreikių užtikrinimui, nėra pertekliniai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad tai nėra pirmosios būtinybės prekės, o pramogos prekės, pagrįstumo.

40. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

41. Apibendrinant nurodytus argumentus, įvertinus atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kuris yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje (2022 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje sudarė 1 126,70 Eur (atskaičius mokesčius)), darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti ne vien tik minimalius, būtinus vaikų poreikius. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas skundžiamu sprendimu padidintas iki 300 Eur pagrįstai ir atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.

Dėl nukrypimo nuo pareikšto reikalavimo ribų ir bylos esmės (ne)atskleidimo

42. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesprendė ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nevertino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pasikeitimo pagrindų ir sąlygų, ginčo santykiui netaikė CK 3.201 straipsnio nuostatų. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, abu priimti sprendimai būtų galiojantys ir vykdytini, todėl nepilnamečiam vaikui kas mėnesį galėtų būti išieškoma 450 Eur išlaikymo suma. Apelianto įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

43. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4154-812/2017 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilna apimtimi ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog šiuo teismo sprendimu keičiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4154-812/2017 priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis.

45. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymo vaikui priteisimą ir priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimą reglamentuoja skirtingos materialinės teisės normos. Apeliantas pagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nesirėmė CK 3.201 straipsnio nuostatomis ir neaptarė priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagrindų ir sąlygų, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis juridinės technikos požiūriu nėra tinkamai suformuluota ir gali lemti tam tikrus neaiškumus vykdymo procese. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų ieškovės reikalavimų ir egzistuoja apeliaciniame skunde nurodomas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir nustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų galimybės teikti vaikui išlaikymą, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas taikė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Apeliaciniame skunde įvardyti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo trūkumai yra ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2022 m. spalio 13 d. sprendimą, pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą bei 2022 m. spalio 20 d. papildomą sprendimą. Tačiau 2022 m. spalio 13 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad keičiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4154-812/2017 priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49. Atsakovas G. S. apeliaciniame skunde prašė priteisti iš ieškovės L. S. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 469 Eur bylinėjimosi išlaidas (450 Eur sumokėjo advokatui už apeliacinio skundo parengimą, taip pat sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį, paduodamas apeliacinį skundą). Ieškovė L. S. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, tai patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme jo naudai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 400 Eur šių išlaidų atlyginimas, kuris neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio 8.11 punkto (1,3 × 1 780,50 Eur (2022 m. II ketv.)) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti jo rezoliucinę dalį ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4154-812/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) išlaidų, susijusių žyminio mokesčio sumokėjimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)“.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.