Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. Šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, sutuoktinė pradėjo sudarinėti kliūtis pareiškėjui matytis ir bendrauti su sūnumi. Nebeleidžia pareiškėjui pasiimti sūnaus ilgiau nei dienai, t. y. neleidžia vaikui nakvoti pas tėvą, tokiu būdu atimdama iš vaiko daugybę su tėvu praleidžiamų bendravimo akimirkų (pasirūpinimas vaiku vakare, paguldymas, pasakų skaitymas, laiko leidimas ir rūpinimasis vaiku šiam nubudus). Sutuoktinė puikiai žino, koks svarbus vaikui ir tėvui toks bendravimas, kuris buvo tarp vaiko ir tėvo, šalims gyvenus kartu. Nurodė, kad pastarąsias savaites sutuoktinė visiškai neleido pareiškėjui pasimatyti su sūnumi, nebeatrašo į jo žinutes, neatsiliepia į skambučius. Tai kelia pareiškėjui labai didelį susirūpinimą, ypač po sutuoktinės pareiškimų apie vaiko sveikatos būklę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybę, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes, inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, laikė nepakankama.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10.6. Be to, teismo išvada, kad dėl moterims būdingų savybių vaikui bus geriau būti su mama, yra diskriminacinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas, todėl išlieka taikaus susitarimo galimybė, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas ypač tikslingu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma tvarka neatitiks geriausių vaiko interesų. Papildomai nurodė, kad mažo amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos moterims.

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

16. Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Toks prašymas kvalifikuotinas, kaip kylantis iš šeimos teisinių santykių.

17. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. <...> Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

19. Paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant pareiškėjo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl santuokos apskaitos i?rašo panaikinimo, nepilnamec?io vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sutuoktiniu? turto padalijimo. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudoja privalomąja mediacija, laikoma, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

20. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. <...> Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

21. Tai, kad įstatymas, privalomos mediacijos atveju numato, jog terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, taip pat reiškia, kad anksčiau (t. y. nesibaigus mediacijos procesui) ieškinys teismui negali būti pateiktas.

22. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, taip pat į pateiktus įrodymus, kad pareiškėjas (jo atstovė – advokatė A. B.) 2022 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui išsiuntė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjas, be kita ko, nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio, laikytina nepagrįsta. Be to, priešingai nei niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, nagrinėjamu atveju kreipimasis dėl privalomos mediacijos nelemia to, kad tarp šalių kilęs ginčas tikrai bus išspręstas taikiai, ir kad dėl to nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjo prašoma nustatyti tvarka neatitiks geriausių nepilnamečio vaiko interesų.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pareiškėjo prašoma nustatyti tvarka atitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad nurodytos nepilnamečių vaikų tėvų teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos, užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tame tarpe ir teisę į emociškai bei fiziškai saugią vaikams aplinką.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog neatitiks vaiko geriausių interesų ir poreikių, kadangi vaikui šiuo metu nėra net 2 metų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pažymėtina, jog vien dėl vaiko amžiaus atimti iš vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku ar ją neproporcingai apriboti, nėra pagrindo. Būtent tai ir prieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams, kadangi vaikas yra dar labai mažas, augdamas turi kuo daugiau, kiek įmanoma, bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais, juos pažinti. Kiekvienam iš tėvų turi būti suteikta galimybė užtikrinti savo nepilnamečio vaiko visapusišką vystymąsi, teisę į emociškai saugią aplinką, t. y. kiekvienam iš tėvų turi būti suteikta galimybė prisidėti prie vaiko auginimo, auklėjimo ir jo asmenybės vystymo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka geriausių šalių nepilnamečio vaiko interesų. Be kita ko, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sutuoktinė nedraudžia pareiškėjui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė, atsižvelgęs tik į vieną pareiškėjo sutuoktinės žinutę, tačiau nevertino kitų žinučių, iš kurių akivaizdus pareiškėjo sutuoktinės nenoras leisti pareiškėjui bendrauti su vaiku taip, kaip jis siūlo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjo sutuoktinė ignoravo nemažai pareiškėjo žinučių, į jas neatsakinėjo. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo sutuoktinė nebuvo linkusi bendradarbiauti nurodytu klausimu.

30. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, jog mažo amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos moterims, laiko neatitinkančia susiformavusios teismų praktikos. Pirma, pažymėtina, jog tėvų galimybė dalyvauti auklėjant savo vaikus, juos prižiūrint negali būti skirstoma pagal lytį. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria neva rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra kildinama iš 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 patvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgos, apibendrinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 1999 metais nagrinėtose byloje, kuriose buvo sprendžiami nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyta praktika yra pasenusi, pasikeitęs ir reglamentavimas. Antra, kaip teisės šaltiniu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga. Pažymėtina, jog teisės šaltiniu laikytina ne teismų praktikos apžvalga, o joje nurodytose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai (sprendimai, nutartys, nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog teismų praktikos apžvalga yra tik metodinė medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2015). Taigi, minėta apžvalga yra tik metodinė medžiaga, ir dar nėra pagrindas vadovautis toje metodinėje medžiagoje pateiktomis įžvalgomis.

Dėl procesinės bylos baigties.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

32. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną pareiškėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. L. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną šiokiadienį (nuo pirmadienio iki penktadienio) vaizdo skambučių tarp šalių metu nuo 19 val. iki 20 val.

1.2. L. B. praleidžia su sūnumi A. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdamas sūnų iš J. B. gyvenamosios vietos ar kitos šalių iš anksto sutartos vietos penktadienį laikotarpyje nuo 17:30 val. iki 18:30 val. ir grąžindamas jį į J. B. gyvenamąją vietą ar kitą šalių iš anksto sutartą vietą sekmadienį laikotarpyje nuo 17:00 iki 18:00 val.

1.3. Sūnui A. B. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo ar kitoje įstaigoje arba kitoje sūnaus buvimo vietoje.

1.4. J. B. į L. B., teiraujantis dėl vaiko, parašytas sms žinutes ar žinutes per Messenger programėlę, taip pat el. laiškus arba praleidusi skambutį, atsako arba perskambina jam ne vėliau kaip per 24 valandas (vieną parą) laiko nuo L. B. žinutės, el. laiško ar skambučio, kurį praleido, gavimo.

1.5. L. B. tel. Nr. komunikacijai: (duomenys neskelbtini), šalis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai kitą šalį.