Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2538-291/2018 pagal pareiškėjo K. S. prašymą suinteresuotam asmeniui ūkininkui R. K. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-6515-907/2017 pagal pareiškėjų K. S. ir ūkininko R. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6515-907/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte, 9 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas (dabar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtino tarp šalių, t. y. pareiškėjo K. S. ir suinteresuoto asmens ūkininko R. K., sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas, gavęs teismo nutarties kopiją, susitiko su R. K. ir sutarė, kad K. S. R. K. skolingas 500 Eur. Pareiškėjas padavė jam 50 Eur, o po 3 savaičių – dar 450 Eur. Po to R. K. parašė, kad gavo iš jo 450 Eur ir pasakė, kad jis jam neskolingas. Teigė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį iš antstolių gavo patvarkymą ir suprato, kad buvo apgautas, kadangi tokios sutarties jis nebuvo pasirašęs. R. K., duodamas pasirašyti lapą, delnu pridengė surašytą tekstą, o jis pasirašė, ką jam diktavo R. K.: „Perskaičiau, susipažinau“. Teigė, kad kreditorius klaidino jį, kad su juo jau visiškai atsiskaitė, kai padavė jam 500 Eur. Dėl šių priežasčių į teismą dėl taikos sutarties nuginčijamo nesikreipė, taip pat nesuprato procesinių dokumentų esmės ir todėl praleido terminą apskųsti teismo nutartį arba dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo ūkininkas R. K. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bent vieną proceso atnaujinimo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6515-9070/2017.Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė aplinkybėmis, kad jis tik gavęs pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį susitiko su R. K. ir jie susitarė, kad jis skolingas 500 Eur, pinigus sumokėjo, o R. K. pareiškė, jog pareiškėjas jam nieko neskolingas. Tokios sutarties esą jis nebuvo pasirašęs, o parašas ant taikos sutarties atsirado dėl R. K. klaidinimo ir apgaulės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių savo tokius teiginius įrodančių įrodymų. Priešingai, taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl pasekmių ir laisva valia pasirašyta. Taikos sutartis yra pasirašyta pareiškėjo ranka ant abiejų lapo pusių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, jog skolos dydis nebuvo ir negalėjo būti žinomas bylos nagrinėjimo metu, o į bylą pateiktos R. K. 2015-11-02, 2015-12-31 pretenzijos pareiškėjui dėl skolos sumokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių sudaryta taikos sutartis, patvirtina, kad skola, jos pagrindas ir dydis pareiškėjui buvo žinomi dar iki taikos sutarties teismo nutartimi patvirtinimo. O tai, jog pareiškėjas gavęs teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo persigalvojo dėl skolos dydžio, nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017-06-22, 2017-07-11 pinigų priėmimo kvitai įrodo, kad pareiškėjas atliko dalinius mokėjimus pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), antstolio A. B. raštas patvirtina, kad pareiškėjas dengdamas įsiskolinimą R. K. 2017-12-05 sumokėjo 110 Eur. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pripažino ir vykdė taikos sutartimi patvirtintą prievolę atsiskaityti su ūkininku R. K.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktus, neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų pagal CPK 366 straipsnio 2 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas K. S. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį ir atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Jis nesikreipė su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, nebuvo išreikšta jo valia, prašymas ir taikos sutartis yra viename dokumente, toks prašymas negali būti teisėtas. Prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo nėra pasirašytas prašančių šalių, pasirašyta tik taikos sutartis, o parašas taikos sutartyje gautas panaudojus apgaulę. Teigia, kad pareiškėjas nebuvo Šiauliuose, o prašymas teismui surašytas 2017-05-08 Šiauliuose, ir prašoma patvirtinti dar nesudarytą taikos sutartį. Neigia, kad pagal žemės sklypo (miško) valdos tvarkymo sutartis turėtų mokėti pinigus ūkininkui R. K.. Nurodo, kad ant sąskaitų ir pretenzijų jo parašai, tačiau tvirtino, kad jam apie tokius dokumentus nežinoma. Pripažįsta, kad sumokėjo R. K. 500 Eur, tai buvo R. K. idėja, kuris jam sakęs, kad pasirašys naują taikos sutartį ir pastarasis daugiau nereikalaus pinigų iš pareiškėjo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti suinteresuoto asmens naudai iš apelianto (pareiškėjo) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad apelianto atskirajame skunde nėra suformuluota, kokias procesines bei materialines klaidas padarė teismas priimdamas skundžiamą nutartį, bei praleistas terminas pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Teigia, kad apeliantas (pareiškėjas) iki taikos sutarties sudarymo bei teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo suprato bei žinojo, kiek ir kokiu pagrindu yra skolingas, o sudarytoje taikos sutartyje aptarė skolos dydį bei jos grąžinimo terminą. Nurodo, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atnaujinti procesą nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04, 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: (1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; (2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; (3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; (4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-598/2009). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinimai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Apeliantas (pareiškėjas) K. S. prašymą atnaujinti bylos procesą grindė, jo nuomone, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, t. y. kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. patvirtintoje apelianto (pareiškėjo) R. K. ir suinteresuoto asmens K. S. sudarytoje taikos sutartyje nurodytas neteisingas skolos dydis, t. y. 6140,02 Eur, kadangi po teismo nutarties priėmimo jis su R. K. sutarė, kad jam yra skolingas 500 Eur, ir juos sumokėjo; aplinkybėmis, kad jis tik gavęs Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį susitiko su R. K. ir jie susitarė, kad jis skolingas 500 Eur, kuriuos sumokėjo, o kreditorius pareiškė, kad pareiškėjas jam nieko neskolingas; tokios sutarties jis nebuvo pasirašęs, o parašas ant taikos sutarties atsirado dėl R. K. klaidinimo ir apgaulės. Tvirtino, kad procesas turėtų būti atnaujinamas ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktus.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis ir apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad sutartis yra šalių perskaityta, suprasta dėl pasekmių ir laisva valia pasirašyta. Taikos sutartis yra pasirašyta apelianto (pareiškėjo) K. S. ranka ant abiejų lapo pusių. Byloje nėra pateikta jokių argumentų, kad skolos dydis nebuvo ir negalėjo būti žinomas bylos nagrinėjimo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. R. K. pateiktos 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pretenzijos K. S. dėl skolos sumokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtina, kad skola, jos pagrindas ir dydis apeliantui (pareiškėjui) buvo žinomas dar iki taikos sutarties teismo nutartimi patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto (pareiškėjo)nuomonės pasikeitimas dėl skolos dydžio, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atmestina kaip nepagrįsta apelianto (pareiškėjo) nurodyta aplinkybė, jog šalys jau po teismo nutarties priėmimo susitarė dėl kitokio skolos dydžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, t. y. 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitai (50 Eur sumos, 400 Eur sumos), kad apeliantas (pareiškėjas) atliko dalinius mokėjimus R. K. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei antstolio A. B. raštas dėl vykdomo išieškojimo, rašte nurodyta, jog vykdomojoje byloje 2017 m. gruodžio 5 d. yra gautas 110 Eur dydžio mokėjimas R. K. naudai iš K. S.. Pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad procesas galėtų būti atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktus, kadangi apeliantas (pareiškėjas) nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų proceso atnaujinimo galimumą įstatyme numatytais pagrindais. Pažymėtina, kad sutiktina su suinteresuoto asmens R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog iš skunde nurodytų argumentų nėra visiškai aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Neaišku, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Apelianto atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nenurodo, kokias procesines bei materialines klaidas padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tik pakartoja pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas aplinkybes ir papildo jas naujomis, kurios nebuvo nurodytos pareiškime dėl proceso atnaujinimo.Įvertinus atskirojo skundo argumentus, bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog civilinės bylos Nr. 2SP-6515-907/2017 nagrinėjimas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte, 9 punkte numatytais pagrindais.Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-6515-907/2017, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. R. K. už atsiliepimą į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti 242 Eur patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, įvertino pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui R. K. iš apelianto (pareiškėjo) K. S. priteistina 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartį.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.