Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą suinteresuotajam asmeniui ūkininkui R. K. dėl proceso atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismas 2017-05-15 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys bendru sutarimu patvirtino, kad K. S. pripažįsta bei patvirtina, kad jis yra skolingas kreditoriui ūkininkui R. K. 5687 Eur skolos, 453,02 Eur delspinigių, iš viso 6140,02 Eur; Skolininkas nurodytą skolą ir delspinigius įsipareigoja kreditoriui sumokėti iki 2017-05-25 (1, 2 p.).

Civiliniame kodekse (CK 6.983 straipsnio 1 dalyje) yra numatyta galimybė dar teismo nepasiekusį ginčą išspręsti taikos sutartimi, kurią patvirtintų teismas. Supaprastinto civilinio proceso tvarka (CPK 579–582 str.) šalių sudaryta taikos sutartis, jeigu ji yra patvirtinama teismo, taip pat įgauna teismo sprendimo galią šalims ir taikiam ikiteisminiam besiginčijančių asmenų susitarimui suteikia priverstinai vykdytino dokumento galią. Paprašytas patvirtinti taikos sutartį, teismas priima nutartį. Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Pagal teisminę praktiką tokios teismo nutarties teisėtumo peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

Nustatyta, jog pareiškėjas procesą atnaujinti prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-15 patvirtintoje R. K. ir K. S. sudarytoje taikos sutartyje nurodytas neteisingas skolos dydis, t. y. 6140,02 Eur, kadangi po teismo nutarties priėmimo jis su R. K. sutarė, kad jam yra skolingas 500 Eur ir juos sumokėjo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas (LAT 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004, LAT 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė aplinkybėmis, kad jis tik gavęs Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-15 nutartį, susitiko su R. K. ir jie susitarė, kad jis skolingas 500 Eur, kuriuos sumokėjo, o kreditorius pareiškė, kad pareiškėjas jam nieko neskolingas; Tokios sutarties jis nebuvo pasirašęs, o parašas ant taikos sutarties atsirado dėl R. K. klaidinimo ir apgaulės. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 369 str. 2 d.). Priešingai, taikos sutarties 8 punkte nurodyta, kad sutartis yra šalių perskaityta, suprasta dėl pasekmių ir laisva valia pasirašyta. Taikos sutartis yra pasirašyta pareiškėjo ranka ant abiejų lapo pusių. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad skolos dydis nebuvo ir negalėjo būti žinomas bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktos R. K. 2015-11-02, 2015-12-31 pretenzijos K. S. dėl skolos sumokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras ŪRK Nr. 0000044, Nr. 0000045, dėl kurių buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtina, kad skola, jos pagrindas ir dydis pareiškėjui buvo žinomas dar iki taikos sutarties teismo nutartimi patvirtinimo. O tai, jog pareiškėjas gavęs teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo persigalvojo dėl skolos dydžio, nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

2017-06-22, 2017-07-11 pinigų priėmimo kvitai (50 Eur sumai, 400 Eur sumai) įrodo, kad K. S. atliko dalinius mokėjimus R. K. pagal PVM sąskaitą faktūrą ŪRK Nr. 0000044. Antstolio Andriaus Bespalovo raštas patvirtina, kad K. S. dengdamas įsiskolinimą R. K. 2017-12-05 sumokėjo 110 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjas pripažino ir vykdė taikos sutartimi patvirtintą prievolę atsiskaityti su R. K., todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šalys jau po teismo nutarties priėmimo susitarė dėl kitokio skolos dydžio, atmestina kaip nepagrįsta. Skolininko mokėjimai atlikti jau po taikos sutarties teisme patvirtinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant nutartį.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujinamas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktus, tačiau nenurodo jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių proceso atnaujinimą, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismų praktikoje nustatyta, kad pateikiamuose įrodymuose (šiuo atveju įrodymai nepateikti) įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė reikalavimą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurių neįrodo.

Pareiškėjas nurodo, kad pasirašant taikos sutartį net nebuvo supratęs, kad tai jo nebūtos skolos pripažinimas, taip pat nesuprato jam atsiųstų procesinių dokumentų esmės. CPK įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 7, 42 str.), todėl pareiškėjo netinkamas procesinių pareigų vykdymas negali būti pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnį.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai; asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2015). Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nėra pagrindo vertinti materialiųjų teisinių pagrindų buvimo taikos sutarties nuginčijimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apylinkės teismas, tvirtindamas 2017-05-15 nutartimi taikos sutarties sąlygas įvertino jas, konstatuodamas, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

Prašymo netenkinus iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos 363 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88, 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo K. S. prašymą.

Priteisti iš K. S., a. k (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išalaidas.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.