Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui G. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-200-904/2014 dėl išlaikymo dydžio ir padidinti išlaikymo dydį dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo G. J.; 2) priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. J., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. B.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., mokamą po 113,38 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį. Per šešerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė dukros poreikiai, išaugo išlaidos jos išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos (mokyklos reikmėms, aprangai, būreliams, laisvalaikio praleidimui). Nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, tačiau nežino nei kur dirba, nei kokį gauna uždarbį. Pati ieškovė aprūpina dukrą gyvenamuoju plotu, perka maistą, higienos priemones, moka už komunalines paslaugas, rūpinasi dukros poreikiais, perka rūbus, moka už būrelius. Dėl nepilnamečio sūnaus L. J. nurodė, kad atsakovas sūnui niekada išlaikymui lėšų neteikė ir su sūnumi nebendrauja.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismui nenurodė neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymo nukelti teismo posėdį.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. papildomai paaiškino, kad atsakovas apie teismo posėdį žino, su atsakovu bendrauja telefonu. Nurodė, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, jų auklėjime nedalyvauja. Ieškovė ir atsakovas bendrauja dėl finansinių klausimų – vaikų išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, specialybės nėra įgijusi. Kadangi mažasis vaikas Leonas iki šiol negauna darželio, jau trečius metus niekur nedirba, gyvena iš vaikams skiriamų pašalpų. Gyvena viena, padeda ieškovės mama, kas mėnesį duoda po 200,00 Eur. Atsakovas vaikams išlaikymą teikia ne nuolatos, tik tada kai ji paprašo, pvz., kai Leonas gulėjo ligoninėje, pervedė 300,00 Eur, už praeitą mėnesį šiek tiek atsiuntė pinigų, praeitą mėnesį neatsiuntė ir pan. Nurodė, kad atsakovas yra baigęs 8 klases, specialybės nėra įgijęs, dirba statybose Danijoje. Nurodė, kad užsienyje dirba nelegaliai, tačiau uždirba daug – anksčiau parsiveždavo po 3000,00 Eur per du mėnesius (sutaupytų lėšų). Kiek žino, atsakovas kitos šeimos neturi, daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas. Ieškovė taip pat yra sveika, vaikai sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių neturi. Nurodė, kad turi apie 400,00 Eur skolą už butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečių vaikų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. B. ir atsakovas G. J.. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (senasis pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-904/2014 buvo priteistas iš atsakovo G. J. išlaikymas nepilnametei dukrai G. J., mokamas periodinėmis išmokomis po 113,38 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti teismo sprendimu priteistą dukrai išlaikymo dydį argumentuodama tuo, kad per šešerius metus paaugus vaikui, pasikeitė ir vaiko poreikiai, todėl priteisto išlaikymo vaikui neužtenka, ir prašo iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti 300,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra nuo 2014 m. sausio 27 d., padidėjo šalių nepilnametės dukters poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ((duomenys neskelbtini)), iš esmės padidėjo nepilnametės dukters poreikiai. Šalių nepilnametė dukra G. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Kai buvo priteistas išlaikymas, dukrai buvo 6 metai. Šiuo metu dukra yra 13 metų. Kaip ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodo ieškovė, praėjus daugiau nei 6 metams nuo priteisto išlaikymo, dukros poreikiai žymiai išaugo: ji lanko mokymosi įstaigą, todėl atsirado išlaidos mokyklos reikmėms, daugiau išlaidų reikia aprangai, būreliams, laisvalaikio praleidimui.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo sprendimo (2014 m. sausio 27 d.), kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai, praėjo daugiau nei šešeri metai, daro išvadą, kad per tą laiką žymiai išaugo šalių dukros poreikiai, atsirado papildomų išlaidų. Dukra yra mokyklinio amžiaus, paauglė, todėl akivaizdu, kad atsirado naujų papildomų išlaidų, kurių nebuvo 2014 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, tai yra atsirado būtinybė įsigyti mokyklines prekes, uniformą, reikalingas visavertis maistas, higienos priemonės, be to, kaip tvirtina ieškovė, dukra lanko papildomus būrelius, išaugo išlaidos laisvalaikio praleidimui. Darytina išvada, kad šalių dukrai 2014 m. sausio 27 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo 113,38 Eur per mėnesį neužtenka net minimaliausiems jos poreikiams patenkinti.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma yra ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarytų apie 468,41 Eur. Nors ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Nors ieškovė ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek kiekvieną mėnesį ji išleidžia būtiniausiems dukters poreikiams, tačiau teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. praėjus daugiau nei 6 metams, šalių nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaikų poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims.

Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sunų, kuris šiuo metu nėra priimtas į vaikų darželį, gyvena nuomojamame bute, duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones nepateikė. Pagrindiniai pajamų šaltiniai – gaunamos socialinės pašalpos ir vaikų močiutės materialinė pagalba. Patvirtino, kad turi įsiskolinimų už butą už 400 Eur.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą taip pat nepateikė. Ieškovės teigimu, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, kitos šeimos nėra sukūręs, daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas nelegaliai dirba Danijoje, gauna nemažas pastovias pajamas.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nepilnametei dukrai užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus ji būtų lavinama, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų dukters maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Teismo vertinimu, atsakovas turi įstatymo pareigą teikti savo vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų pilnavertį vaiko gyvenimą, o neapsiribotų tik pačių būtiniausių vaikų kasdienių poreikių užtikrinimu.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašymas padidinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2014 m. sausio 27 d. sprendimu priteistą išlaikymą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros G. J. išlaikymui po 300,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 24 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnūs L. J. nuo gimimo gyvena su ieškove (motina) A. B., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Institucijos pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečio L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neišsakė.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove (motina) A. B., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių sūnus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra 3 metų. Ieškovė teigimu, šiuo metu sūnus darželio nelanko, sveikatos problemų ar sutrikimų neturi.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tačiau įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sunų, kuris šiuo metu nėra priimtas į vaikų darželį, gyvena nuomojamame bute, duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones nepateikė. Pagrindiniai pajamų šaltiniai – gaunamos socialinės pašalpos ir vaikų močiutės materialinė pagalba. Patvirtino, kad turi įsiskolinimų už butą už 400 Eur. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą taip pat nepateikė. Ieškovės teigimu, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, kitos šeimos nėra sukūręs, daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas nelegaliai dirba Danijoje, gauna nemažas pastovias pajamas.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus amžių, ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. J. išlaikymui 300,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 24 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 175,18 Eur (((300 – 113,38) x12 mėn. x 3 proc.) + 300 x 12 mėn. x 3 proc.)) žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2014 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-904/2014 priteistą išlaikymą atsakovo G. J. nepilnametei dukrai G. J. ir priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 (tris šimtus Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 24 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 (tris šimtus Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 24 d., iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,18 Eur (šimtas septyniasdešimt penki Eur 18 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.