Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-20-737/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-08
Bylos Nr.: 1A-20-737/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21657-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: Č. D.
Civilinis ieškovas: M. K., Ž. B., V. C.
Advokatai: Vytautas Kucevičius, Aleksandras Jokūbauskas, Aleksandras Jokū

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.13.1Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas (BK 176 str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21657-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.13.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,nuteistojo Č. D. gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Ž. B., V. C., M. K. įgaliotam atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo Č. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Č. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos bausmė.

M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Č. D. M. K. priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Ž. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Č. D. Ž. B. priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

V. C. civilinis ieškinys atmestas, proceso išlaidos jam nepriteistos.

Iš Č. D. M. K. priteista 1 500 Eur proceso išlaidų, o Ž. B. priteista 300 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Č. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas Č. D. ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – ir Ūkis)) ūkininku – darbdaviu, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija), 19 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2045 redakcija) privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, organizuojant darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę ūkyje, pažeisdamas

- Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija), Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – Nuostatai), 11 punkto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. A1-707 redakcija) nurodymus naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, darbo įrenginiai naudojami laikantis darbo priemonės dokumentuose nurodytų saugaus darbo reikalavimų, šiuo atveju – krautuvo GEHL gamintojo instrukcijoje nurodytų draudimų dirbti su krautuvu, jei ant krautuvo nėra apsaugos užtvaro ar išjungta apsauginė blokavimo sistema,

- Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2553 redakcija), Nuostatų 23.1 punkto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai jį atlikti, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį, nekontroliavo ir neužtikrino, kad Ūkyje būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos, saugios darbo priemonės, ūkio darbuotojai naudotųsi tik jiems priskirtomis darbo priemonėmis, atitinkančiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, krautuvo GEHL gamintojo nustatytus privalomus saugaus naudojimo reikalavimus,

dėl nusikalstamo nerūpestingumo neinstruktavo ir nesupažindino E. J. su galimais pavojais dirbant krautuvu GEHL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir krautuvas), ir dėl nepakankamos saugos darbe vidinės kontrolės sudarė sąlygas, kad Ūkio pagalbinis darbininkas E. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, dirbo su nesaugia – techniškai netvarkinga darbo priemone – krautuvu su sugedusia užvedimo sistema, neturinčiu apsauginio lanko ir galiojančios techninės apžiūros, dėl to 2021 m. liepos 1 d. tarp 10.33 val. ir 11.36 val. (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas – pagalbinis darbininkas E. J., atlikdamas Č. D. jam pavestus gyvulių šėrimo bei priežiūros darbus krautuvu, buvo traumuotas krautuvo kėlimo mechanizmo svirties, kuri nusileisdama prispaudė E. J. galvą prie krautuvo korpuso, ir dėl stipraus galvos bei kaklo sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžimais, kaukolės pamato kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies lūžimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies pabrinkimu, įvyko E. J. mirtis.

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį ir:

1.1. Č. D. vietoje už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudos paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

1.2. Pakeisti nuosprendžio dalis, kuriomis iš Č. D. priteisti neturtinės žalos atlyginimai M. K., Ž. B., o V. C. civilinis ieškinys atmestas ir:

2.3.1. iš nuteistojo Č. D. priteisti M. K. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 280 Eur proceso išlaidų, turėtų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu;

2.3.2. iš nuteistojo Č. D. priteisti Ž. B. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Eur proceso išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu;

2.3.3. iš nuteistojo Č. D. priteisti V. C. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Eur proceso išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu;

2.3.4. iš nuteistojo Č. D. priteisti M. K. 900 Eur proceso išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto nuomone, Č. D. buvo nepagrįstai paskirta baudos bausmė. Č. D. teisiamas nebe pirmą kartą. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu jis jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį bei nuteistas subendrinta 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudos bausme. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi nuteistojo Č. D. prašymu teistumas jam buvo panaikintas.

2.2. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad Č. D. pažeidė valstybės politikų elgesio etikos kodekso normų reikalavimus.

2.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip Č. D. atsakomybę švelninančią aplinkybę tai, kad jis M. K. perdavė 4 000 Eur sūnaus laidotuvių išlaidoms padengti. 2024 m. vasario 27 d. posėdžio metu duodamas parodymus Č. D. kategoriškai pareiškė, kad pagal patikslintą kaltinimą jis kaltės nepripažįsta. Kaltininkui nepripažįstant padarius baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, neįmanomas savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2-o ir 3-io punktų nuostatos vienos kitas papildo. Taigi nepripažįstant padarytos veikos, kas suponuoja žalą, pastarosios savanoriškas atlyginimas logine prasme neįmanomas.

2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Č. D. per advokatą siūlė atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą ir 5 000 Eur advokato išlaidas, jeigu baudžiamoji byla būtų nutraukta susitaikius. Šios aplinkybės paneigia lengvinančios aplinkybės buvimą.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Č. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė iš savanaudiškų paskatų. Č. D. buvo pakankamai finansiškai pajėgus, kad įsigytų saugią techniką, tačiau siekdamas didesnės naudos, tokia įranga nepasirūpino. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. J. žūties metu ūkininko ūkyje buvo tik vienas techniškai nesaugus krautuvas „Gehl“, nes baltas „Bobkatas“ buvo išvežtas remontuoti. Taip pat keturtonės traktorinės priekabos kėlimo cilindras buvo nestabilus ir iškrisdavo iš savo lizdo. Įvykio dieną E. J. privalėjo pakrauti į traktorinę priekabą silosą. Visos šios aplinkybės lėmė, kad E. J. neturėjo kitos išeities, kaip tik dirbti su Č. D. ūkininko ūkio nesaugiomis mechaninėmis priemonėmis ir tai yra ūkininko tyčinės veikos rezultato pasekmė tiesiogiai susijusi su darbuotojo žūtimi. Liko neįvertinta tai, kad Č. D., turėdamas 36 metų vadovaujamo darbo patirtį, turėjo veikti kaip savo srities profesionalas, tačiau nuteistojo didelio neatsargumo bei tyčinių veiksmų tarpusavio sąveika lėmė E. J. žūtį.

2.6. Skunde, prašant padidinti priteistos neturtinės žalos dydį pabrėžiama, kad asmeniui mirus, nėra įmanoma atkurti jo gyvybės kaip vienos iš fundamentalių vertybių. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2.7. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai M. K., pirmos instancijos teismas iš esmės vertino tik nuteistojo prašymu iškviestų liudytojų parodymų turinį. Vis dėl to, liudytojų parodymai tik parodo M. K. ir buvusio sutuoktinio santykius. Sūnaus mirties žinia nukentėjusiajai buvo ypatingai skaudi, nes ji buvo beatkurianti ryšį su sūnumi. Ryšio atkūrimą patvirtina telefoninio susirašinėjimo duomenys, nuoširdūs pasveikinimai motinos dienos, jubiliejaus, gimtadienio progomis. M. K. neturi tikslo praturtėti iš sūnaus žūties, jos tikslas visai kitas – sūnaus E. J. garbės apgynimas, jo žūties aplinkybių objektyvus nustatymas, teisingos bausmės kaltam asmeniui paskyrimas, teisingos neturtinės žalos dėl patirtų išgyvenimų priteisimas.

2.8. Skundas grindžiamas kasacinio teismo praktika konstatuojant, kad ir mirusiojo broliai, seserys, kiti artimi giminaičiai taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Ž. B. yra žuvusiojo E. J. sesuo. Pirmos instancijos teismas pripažino tarp jų buvus artimo emocinio ryšio. Nors E. J. paliko sesę su mama būdamas 14 metų, tačiau įvykio metu jį ir seserį siejo atnaujintas emocinis ryšys, kuris buvo šiltai plėtojamas, todėl brolio žūtis buvo dar skaudesnė.

2.9. V. C. yra žuvusiojo E. J. senelis iš jo mamos pusės. Visada laukė vyriausiojo anūko tikslu visapusiškai atkurti tarpusavio bendravimą, buvo nusprendęs palikti jam užgyventą nekilnojamąjį turtą. Bet tuo pačiu nedrįso fiziškai trukdyti jaunam žmogui. Kontaktai tarp senelio ir vyriausiojo anūko vyko tik telefonu, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Anūko žūtis V. C. buvo ir yra didžiulis, neblėstantis sukrėtimas. Anūkas palaidotas šeimos kapavietėje šalia mirusios V. C. žmonos.

Šalies argumentai

2.10. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Č. D. veiksmų įvykio dieną bei dėl to duotų prieštaringų parodymų turinio, nepasisakė dėl Č. D. siekio vilkinti nelaimingo atsitikimo tyrimą teikiant skundus, kurių visi buvo atmesti, nevertino P. J. ir E. B. melagingų parodymų konteksto dėl siekio neteisėtu būdu padėti darbdaviui, visiškai nepasisakė dėl valstybės politiko Č. D. būdo savybių piktybiškai vengiant šalinti aplinkybes dėl jo nekilnojamojo turto nepriežiūros, iššaukiant pavojų (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės bei ypatingai nepilnamečių vaikų dienos centro lankytojų saugumui; neanalizavo bei nepasisakė dėl Č. D. turtinės padėties nusikalstamos veikos padarymo metu.

2.11. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi rekomendacijomis, taikomomis civilinėse bylose ir neįvertinęs Č. D. turtinės padėties, sumažino šias išlaidas. Vadovaujantis rekomendacijomis, taikomomis baudžiamosiose bylose, maksimali atlygintinų išlaidų nukentėjusiesiems už jų atstovo darbą suma būtų 9 760,14 Eur, už darbą ikiteisminiame tyrime dar būtų 2 110,3 Eur suma.

Atsiliepimas

4. Apel iaciniu skundu Č. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiųjų M. K., Ž. B. ir V. C. pareikštus civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Apeliantas nurodo neturėjęs galimybių numatyti, kad dėl jo neveikimo gali kilti tokie pavojingi padariniai, kaip nukentėjusiojo E. J. mirtis. Č. D. nurodė, jog yra įsitikinęs, kad krautuvas „GEHL“ yra nenaudojamas ir stovi remonto dirbtuvėse bei laukia savo eilės jo remontui. Be to, jis buvo įsitikinęs, kad E. J. nesinaudos jo ūkyje esančia technika, nes jis neturėjo specialios teisės vairuoti transporto priemones ir buvo samdomas nudirbti kitus darbus, kurie yra pagalbiniai ir atliekami rankomis. Nei jis pats, nei kiti darbuotojai nėra matę, kad E. J. dirbtų su šiuo krautuvu ar kita savaeige žemės ūkio technika. Šį įsitikinimą patvirtino ir tai, kad Č. D. žinojo, jog vienas asmuo negali užvesti šio krautuvo dėl esamų gedimų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Apeliantas negalėjo suprasti daromos veikos rizikingumo ar pavojingo pobūdžio ir numatyti nelaimingo atsitikimo darbe.

4.2. Skunde teigiama, kad Č. D. veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, o tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Vadovaudamasis teismų praktika, apeliantas nurodo, kad atsitikus nelaimingam įvykiui dėl darbuotojo neatsargumo ir darbo saugos reikalavimų nesilaikymo, darbdavys nėra traukiamas baudžiamojo atsakomybėn.

4.3. Analizuojamo įvykio aplinkybių niekas nematė ir nežino, kaip visa tai atsitiko, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. J. neturėjo teisės dirbti su krautuvu „GEHL“, o Č. D. niekada neliepė E. J. dirbti su šiuo krautuvu. Galimai nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad E. J., nepaisydamas Č. D. nurodymų, savavališkai tik dėl jam vienam žinomų priežasčių ir motyvų, iš fermoje esančių remonto dirbtuvių užsikūrė ir pasiėmė krautuvą „GEHL“ ir su juo ketino kažką daryti. Kadangi krautuvas buvo techniškai netvarkingas, E. J. būnant šalia krautuvo ir ketinant kažką su juo daryti, krautuvo kėlimo mechanizmo svirtis pajudėjo žemyn ir jį prispaudė prie krautuvo važiuoklės konstrukcijos. Įvertinus šias aplinkybes, apeliaciniame skunde teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pačio E. J. netinkamo elgesio ir jo neatsargumo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo Č. D. apeliacinius skundus negauta.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti Č. D. apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašė atmesti Č. D. skundą ir tenkinti nukentėjusiųjų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą. Prokurorė Asta Bernatavičienė prašė atmesti nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo skundus ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo Č. D. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiųjų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas nesutinka su Č. D. paskirta baudos bausme, prašydamas nuteistajam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę ir nesutinka su atstovaujamiems nukentėjusiesiems priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti bei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nuteistasis Č. D. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir prašo atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Dėl Č. D. kaltės, padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

9. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, visus apeliacinio skundo ir proceso dalyvių pateiktus argumentus, nustato, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos nuosekliu ir objektyviu įrodymų vertinimu. Nuosprendyje išsamiai aprašomas nagrinėjamų įrodymų turinys ir objektyviai analizuojamos reikšmingos bylos aplinkybės. Nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka nuteistojo asmenybės ypatumus, todėl teisėjų kolegija, remdamasi Č. D. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų, naikinti pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio bei priimti išteisinamojo nuosprendžio.

10. Apygardos teismui pateiktame Č. D. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo Č. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, Č. D. negalėjo numatyti to, kad dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai – E. J. mirtis, jis buvo įsitikinęs, jog krautuvas „GEHL“ yra nenaudojamas. Manė, kad E. J. nesinaudos technika, nes neturėjo teisės vairuoti ir buvo samdomas atlikti kitus fizinius darbus. Apeliantas ginčija taip pat ir priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir E. J. mirties buvimą. Skunde pabrėžiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl E. J. neatsargumo ir darbo saugos reikalavimų nesilaikymo.

11. Nuteistasis Č. D. neneigia, kad jis buvo E. J. darbdavys, taip pat neneigia, kad E. J. įvykio dieną turėjo atlikti gyvulių šėrimo darbus. Byloje taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad E. J. mirė darbo metu, atlikdamas darbines funkcijas, nes techniškai netvarkingas krautuvas jį mirtinai sužalojo. Pirmos instancijos teismas aptartas aplinkybes ištyrė ir išanalizavo skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija, apeliantams jų neginčijant, pakarotinai dėl to nepasisako.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad tarp Č. D. veiksmų ir kilusių padarinių – E. J. mirties – egzistuoja priežastinis ryšys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

13. Byloje nėra ginčo, kad Č. D. ūkyje kaip samdomas darbuotojas dirbo velionis E. J.. Tai patvirtina SODROS duomenų bazės išrašai, neneigia ir pats nuteistasis. Pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, tai yra, E. J. atliekant darbines funkcijas Č. D. ūkyje. Taigi, Č. D., kaip darbdavys, turėjo imtis priemonių, kad darbuotojų darbo sąlygos būtų saugios ir atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija), darbdavys privalo užtikrinti, kad visos naudojamos darbo priemonės, tame tarpe krautuvas „GEHL“, būtų techniškai tvarkingos ir atitiktų saugos reikalavimus (3 t., b. l. 150-154).

14. Pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo Č. D. vardu registruotas krautuvas „GEHL“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) bei savivartė traktoriaus priekaba, šalia kurios rastas žuvęs E. J., nelaimingo atsitikimo metu buvo naudojami techniškai netvarkingi. Šios transporto priemonės neturėjo galiojančios techninės apžiūros, krautuvas buvo naudojamas negamykliniu būdu sujungus laidus, atjungus apsaugines blokavimo sistemas, išėmus krautuvo kabinos duris bei apsauginį lanką; priekabos hidraulinio cilindro tvirtinimo detalė buvo sulūžusi, cilindras nesilaikė vietoje. Šias aplinkybes patvirtina pirmos instancijos teismo apklaustų liudytojų E. B. ir P. J. parodymai, Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštas (2 t., b. l. 176), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-519(22), 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolai bei kiti ištirti įrodymai.

15. Kad nurodytos techninės priemonės, tame tarpe ir krautuvas „GEHL“ buvo techniškai netvarkingos neginčija ir apeliantas, tačiau nuteistasis neigia žinojęs, kad žuvusysis darbuotojas E. J. juo naudojosi, atlikdamas darbines funkcijas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad šie Č. D. parodymai vertinami kaip nepatikimi, prieštaraujantys kitiems ištirtiems įrodymams. Tą aplinkybę, kad krautuvas „GEHL“ buvo naudojamas ūkyje patvirtina pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai. E. J. žuvo, jį traumavus būtent krautuvo „GEHL“ kėlimo mechanizmo svirčiai, kuri jo galvą prispaudė prie krautuvo korpuso. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 186/2021 (06) (3 t., b. l. 144-146), įvykio vietos, lavono ir vietovės apžiūros protokolas (1 t., b. l. 23-31), liudytojų P. J. bei E. B. parodymai ir kiti ištirti įrodymai. Tai, kad šis krautuvas darbui buvo naudotas ne vieną kartą, patvirtina ir liudytojų P. J. bei E. B. parodymai, duoti nelaimingo atsitikimo dieną, tai yra 2021 m. liepos 1 d. Į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai (2 t., b. l. 43 – 49) patvirtina, kad įvykio vietoje nurodyti liudytojai paaiškino, kad E. J. į tvartą šieno rulonus ir silosą atsiveždavo pats, bei pats pasikraudavo į priekabą pašarus. Liudytojas P. J. pridūrė, kad jo žiniomis krautuvas, kuris prispaudė E. J., nebuvo sugedęs. Analogiškus paaiškinimus liudytojai davė ir apklausiami Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų 2021 m. liepos 1 d. (nelaimingo atsitikimo dieną), nurodyta, kad paprastai E. J. su mini krautuvu „GEHL“ į fermas atsiveždavo šieno ritinių ir siloso galvijams šerti, taip pat su krautuvu pakraudavo į priekabą pašarų, kuriuos kiti darbuotojai veždavo į laukus (3 t., b. l. 185, 187). Vėlesnėse proceso stadijose, taip pat ir pirmos instancijos teisme, liudytojai P. J. ir E. B. parodymus pakeitė, ir aiškindami įvykio aplinkybes, savo parodymus priderino prie Č. D. parodymų, teigdami, kad žuvusysis E. J. atlikdamas darbus krautuvu „GEHL“ nesinaudojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojų E. B. ir P. J. parodymai teisingi buvo tik patys pirminiai, o vėliau jie buvo keičiami siekiant priderinti prie faktinio jų abiejų darbdavio – nuteistojo gynybinės versijos, išdėstytos 2021 m. liepos 9 d. paaiškinime VDI. Nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodymų pakeitimą liudytojai aiškino šoku, ši jų versija laikytina nelogiška ir prieštaringa. Teisėjų kolegija netiki liudytojų paaiškinimais, kad jie kelis kartus vienodai melavo būtent nelaimingo atsitikimo dieną, pirmieji radę žuvusį bendradarbį darbo vietoje. Priešingai, akivaizdu, kad iškart po įvykio šie liudytojai dar neturėjo laiko ir motyvacijos suderinti parodymų nei tarpusavyje, nei su nuteistuoju, todėl darbo inspekcijos bei policijos pareigūnams įvykio aplinkybes nurodė teisingai. Taip pat pastebėtina, kad būtent nelaimingo atsitikimo dieną liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir pačiai nelaimingo atsitikimo darbe situacijai, nes žuvusio mirtis neatsiejamai susijusi su mini krautuvo „GEHL“ naudojimu darbo vietoje.

16. Tai, kad Č. D. buvo žinoma, jog techniškai netvarkingas krautuvas naudojamas ūkio darbams atlikti, patvirtina ir E. B. parodymai apie šio krautuvo remonto darbus. Techninius pakeitimus krautuve atliko patys darbuotojai, su nuteistojo žinia ir akivaizdu, kad šie pakeitimai buvo atlikti ne savitiksliai, o būtent jo naudojimo palengvinimui. Liudytojas, apklausiamas 2021 m. liepos 22 d., nurodė, kad su P. J. dėl krautuvo „GEHL“ apsauginiame lanke esančių elektros daviklių gedimo, šį lanką išėmė visai, o laidus sujungė tiesiogiai, kad krautuvas veiktų. Durelės buvo išimtos seniai, tam, kad būtų galima lengviau įlipti į kabiną. Kad krautuvas buvo naudojamas ūkyje patvirtina ir E. B. parodymai apie šio krautuvo užvedimo specifiką. Jis nurodė, kad šis krautuvas, kurį laiką pastovėjęs, užsikurdavo tik panaudojus specialias užvedimo dujas, jas papurškus į oro filtrą ir greitai nubėgus į kabiną ir, įjungus degimą, starteriu sukant variklį, taip užvesti galėdavo ir vienas žmogus. O kai jis kurį laiką padirbėdavo, užsivesdavo ir be dujų (1 t., b. l. 149 – 150).

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinio skundo argumentai, kad Č. D. žinojo, jog vienas asmuo negali užvesti „GEHL“ krautuvo dėl esamų gedimų, paneigti pirmos instancijos teismo argumentais, kuriems visiškai pritaria teisėjų kolegija. Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai, pastebėjo, kad liudytojų E. B. ir P. J. parodymai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo dieną, radus krautuvo strėlės prispaustą E. J., P. J. krautuvą užvedė iškart, pasukęs raktelį. Liudytojai nurodė, kad krautuvas sunkiau užsivesdavo tik tada, kai ilgiau pastovėdavo. Tai, kad P. J. įvykio dieną iškart užvedė krautuvą, kurį prieš tai naudojo ir žuvusysis E. J., ir kuris taip pat šį krautuvą užvedė vienas pats, nes kaip nustatyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, tuo metu šalia kitų ūkio darbininkų nebuvo, patvirtina, kad krautuvas ūkyje buvo eksploatuojamas nuolat. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad krautuvo „GEHL“ apžiūrų atliktų 2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. metu, abu kartus krautuvas buvo užvestas tik panaudojus specialias variklio paleidimo dujas, tik patvirtina liudytojų parodymus, kad ilgiau pastovėjęs krautuvas nesikurdavo, nes po nelaimingo atsitikimo 2021 m. liepos 1 d., krautuvas iki jo bandymo užvesti apžiūrų metu nebuvo eksploatuojamas kelias savaites.

18. Aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nuteistasis nežinojo, kad žuvusysis jo ūkio darbuotojas E. J. atlikdamas ūkio darbus naudojosi techniškai netvarkingu krautuvu „GEHL“ yra paneigta. Pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai, kurie aptari ir šioje nutartyje, neabejotinai patvirtina, kad E. J., šerdamas gyvulius Č. D. ūkyje, pašarams atsivežti naudojosi techniškai netvarkingu, nesaugiu, tačiau pritaikytu atlikti ūkio darbams, paveikiant jo apsaugos sistemą, krautuvu „GEHL“, kuriuo pakraudavo į priekabą ir silosą, skirtą nuvežti gyvuliams į laukus. Pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent šio mini krautuvo „GEHL“, t. y. darbo priemonės, kuri buvo techniškai netvarkinga, prispaustas E. J. ir žuvo darbo metu, darbo vietoje. Taigi, Č. D., būdamas E. J. darbdaviu, neužtikrino, kad nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone, nors šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, jog žinojo, kad darbo įrenginys yra nesaugus.

19. Liudytojų P. J. bei E. B. parodymai, duoti nelaimingo atsitikimo dieną, (2021 m. liepos 1 d.) patvirtina, kad E. J. krautuvu naudodavosi nuolat atlikdamas ūkio darbus. Taip pat nustatyta, kad krautuvo „GEHL“ užvedimo raktas buvo prieinamas bet kuriam ūkio darbuotojui. Liudytojų parodymai patvirtina, kad įprastai jis būdavo įkištas į užvedimo spynelę, taigi, akivaizdu, kad Č. D. ūkyje buvo sudarytos sąlygos, kad prie minėtos technikos prieitų ir ja galėtų naudotis kiekvienas darbininkas, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad E. J. krautuvu nelaimingo atsitikimo dieną naudojosi savavališkai.

20. Apeliacinio skundo argumentus, kad E. J. nesinaudos nuteistojo ūkyje esančia technika, nes jis neturėjo specialios teisės vairuoti transporto priemones ir buvo samdomas nudirbti kitus darbus, kurie yra pagalbiniai ir atliekami rankomis, paneigia ne tik pirminiai liudytojų P. J. bei E. B. parodymai, duoti nelaimingo atsitikimo dieną, bet ir buvusių Č. D. ūkio darbuotojų liudytojų V. R., G. J., S. S. ir S. G. parodymai, o taip pat duomenys apie Č. D. ūkyje registruotų gyvulių skaičių. Liudytojai nurodo, kad ūkyje dirbantis vienas darbuotojas, dirbdamas be technikos, negalėtų pašerti gyvulių. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. vien Č. D. ūkyje buvo laikoma 50 avių, 93 taurieji elniai, 75 danieliai ir 36 „Aubrakų“ veislės galvijai be to ūkis turėjo ir 168,16 ha dirbamos žemės plotus, o SODROS duomenimis 2021 m. liepos 1 d. Č. D. ūkyje dirbo tik du samdomi darbuotojai – E. J. ir P. J. (E. B. dirbo R. D. ūkyje). Taigi, vasaros metu, vykstant šienapjūtei ir P. J. intensyviai dirbant didelio bendro ploto laukuose, E. J. gyvulių šėrimu ūkyje rūpinosi vienas. Tad nagrinėjamu atveju teisėju kolegija neturi pagrindo manyti, kad Č. D. būdamas ūkio savininkas, atsakingas už darbų ūkyje organizavimą, nesuvokė, kad E. J. pavestų ūkio darbų atlikti neįmanoma rankomis, nenaudojant technikos. Šiuo atveju liudytojų P. J. bei E. B. pirminiuose parodymuose nurodyta gyvulių šėrimo tvarka neabejotinai buvo žinoma ir pačiam nuteistajam. Liudytojai patvirtino, kad įprastai žuvusysis E. J. su „bobkatu“ šieno rulonus kieme atsiveždavo pats, fermose gyvulius šerdavo vienas, į tvartą šieno rulonus ir silosą atsiveždavo pats su pakrovėju, tvarte gyvulius šerdavo du kartus per dieną, laukuose gyvulius šerdavo vieną kartą per dieną, pašarų į priekabą pakrovėju prikraudavo pats E. J., o P. J. ar E. B. tik ją nutraukdavo į aptvarus.

21. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 176 straipsnyje įtvirtintų veikų, ne kartą pasisakyta, kad tais atvejais, kai iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Analizuojamu atveju, nustatyta, kad Č. D. neįvertino, kad E. J. neturėjo fizinių galimybių naudodamasis vien rankomis pašerti visus darbdavio ūkyje esančius gyvulius, juolab, kad anksčiau ūkyje dirbę darbuotojai tai atlikdavo krautuvų pagalba ir nesuteikė darbuotojui tinkamų darbo priemonių, neinstruktavo, kaip jomis turėtų būti naudojamasi. Pats Č. D. nurodė, kad E. J. buvo draudžiama dirbti su krautuvais, tačiau įvertinus mirusiajam paskirtų funkcijų atlikimą ir ankstesnę ūkyje naudotą praktiką, siekdamas užtikrinti saugią darbo praktiką, nuteistasis privalėjo pasirūpinti arba techniškai tvarkinga ir saugia technika arba imtis atitinkamų priemonių, kad šia įranga nebūtų galimybių pasinaudoti. Taigi, išdėstyti argumentai rodo darbų kontrolės nepakankamumą Č. D. ūkyje, o būtent tai, kad darbdavys – Č. D. neužtikrino ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų kontrolės, kuris su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas nei vairavimo teisių, nei darbdavio įgaliojimų.

22. Galimybės naudotis techniškai netvarkingu „GEHL“ krautuvu kontekste, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis buvo ėmęsis priemonių, siekiant apriboti naudojimąsi techniškai netvarkingu mini krautuvu. Priešingai, bet kuris darbuotojas, net ir dirbdamas vienas, turėjo galimybę šį krautuvą užkurti ir naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, nepaisant to, jog tai buvo nesaugu. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai P. J. ir E. B.. Abu liudytojai iš esmės nurodė, kad krautuvo „GEHL“ raktelis buvo paliktas krautuvo salone. Krautuvas buvo sugedęs 2-3 mėnesius, strigdavo stabdžiai, tam, kad jis užsivestų į oro filtrą reikėjo pūsti eterį. Pirminės apklausos metu liudytojai nurodė, kad apsauginis lankas buvo išimtas, nes jis strigdavo, o tik pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nurodė, kad E. J. ir dieną prieš įvykį naudojosi „GEHL“ krautuvu, anksčiau tai taip pat darė ir patys liudytojai. Pažymėtina, kad krautuvo naudojimo ūkyje aplinkybę taip pat patvirtina ir jo sutvarkymas taip, kad išėmus stringantį apsauginį lanką, jis vis tiek galėtų užsikurti. Be to, siekiant padaryti, kad į krautuvą būtų patogiau įlipti, buvo išimtos durys, kas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad krautuvas ūkyje buvo naudojamas intensyviai. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad E. J. naudojimasis techniškai netvarkingu ir nesaugiu krautuvu „GEHL“ buvo įprasta praktika. Be to, E. J. pradedant dirbti Č. D. ūkyje V. R., suprasdamas žuvusiojo darbo pobūdį, paaiškino, kaip turėtų būti dirbama su technika. Taigi, E. J. žinojo, kaip veikia ūkyje esanti technika ir esant poreikiui turėjo reikiamą informaciją, kad galėtų techniką valdyti.

23. Č. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl didelio E. J. neatsargumo. Kaip nustatyta, E. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones naudojosi krautuvu „GEHL“, atlikdamas darbines funkcijas, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais dėl žuvusiojo neatsargumo įtakos nelaimingam atsitikimui. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. apskritai nebuvo instruktuotas dėl darbo su krautu „GEHL“ bei supažindintas su galimais pavojais dirbant juo.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu E. J. ūkyje buvo vienas. Mirtinus sužalojimus jis patyrė būdamas šalia krautuvo, kadangi jį klūpantį šalia krautuvo rado Č. D. ūkio darbuotojai P. J. ir E. B.. E. J. prie keltuvo korpuso prispaudė krautuvo mechanizmo svirtis. Krautuvui „GEHL“ esant techniškai tvarkingam krautuvo mechanizmo svirtis nebūtų nusileidusi žemyn ir prispaudusi E. J.. Taigi, aptartų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad tai, kad nelaimingo atsitikimo metu krautuvą valdė neapmokytas ir valdyti krautuvą teisės neturintis pagalbinis darbininkas E. J., nors organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau, kaip patvirtina pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai, nebuvo nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga. Būtent darbdavys turi pareigą sudaryti saugias darbo sąlygas ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo būtent saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Č. D. ūkyje nepakankamumas, nes 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų, dėl to E. J., neturėdamas vairavimo teisių, dirbo su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“, nesilaikant krautuvo „GEHL“ gamintojo nustatytų privalomų saugaus krautuvo naudojimo reikalavimų, kuris jį mirtinai traumavo. Šias išvadas patvirtina tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvada (4 t., b. l. 17 – 23), specialisto A. S. parodymai, nelaimingo atsitikimo darbe aktas (3 t., b. l. 151 – 154). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2022 m. sausio 5 d. išvada (4 t., b. l. 42 – 45) ir kiti pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai.

25. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija), 19 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2045 redakcija) darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, organizuojant darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę ūkyje, tačiau nuteistasis to neužtikrino. Taip pat Č. D. neužtikrino, kad būtų laikomasi darbuotojų darbo funkcijoms atlikti naudojamo krautuvo „GEHL“ gamintojo instrukcijoje nurodytų draudimų dirbti su krautuvu, jei ant krautuvo nėra apsaugos užtvaro ar išjungta apsauginė blokavimo sistema. Tokiu būdu nuteistasis Č. D. pažeidė nurodyto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija), Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – Nuostatai), 11 punkto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. A1-707 redakcija) nurodymus naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, darbo įrenginiai naudojami laikantis darbo priemonės dokumentuose nurodytų saugaus darbo reikalavimų. Taip pat nuteistasis nesilaikė aptariamo Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2553 redakcija), Nuostatų 23.1 punkto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 redakcija) reikalavimų, nustatančių, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai jį atlikti, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. Nuteistasis nekontroliavo ir neužtikrino, kad Ūkyje būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos, saugios darbo priemonės, ūkio darbuotojai naudotųsi tik jiems priskirtomis darbo priemonėmis, atitinkančiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, krautuvo „GEHL“ gamintojo nustatytus privalomus saugaus naudojimo reikalavimus. Šiuo atveju Č. D. neužtikrino, kad E. J. negalėtų pasinaudoti techniškai netvarkingu krautuvu. Nustatyta, kad techniškai tvarkingas krautuvas negalėtų veikti be apsauginio lanko, tačiau su nuteistojo žinia šis lankas buvo išimtas ir laidai specialiai sujungti negamykliniu būdu, kad jis veiktų ir be apsauginio lanko. Bylos duomenys, krautuvo instrukcija, specialisto paaiškinimai taip pat patvirtina, kad techniškai tvarkingą krautuvą galima būtų užvesti ir juo pradėti dirbti tik tuomet, kai operatorius atsisėda į savo vietą, nuleidžia apsauginį lanką, užsisega saugos diržą, krautuvas turi būti valdomas tik nuo operatoriaus sėdynės, veiksmai, operatoriui stovint išorėje, negali būti atliekami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu krautuvo kėlimo mechanizmo svirtis buvo pakelta į viršų, o E. J. buvo jos judėjimo trajektorijoje, tokiu būdu, leisdamasis krautuvo kėlimo mechanizmas prispaudė E. J. galvą, ją traumuodamas, ko pasekoje E. J. mirė. Nors tiksli priežastis, dėl ko nusileido krautuvo strėlė, prispausdama E. J. galvą, nenustatyta, tačiau specialisto A. S. parodymais, žuvusysis, būdamas krautuvo išorėje, jo dešinėje pusėje, krautuvo strėlės judėjimo trajektorijoje, nesant krautuvo durelių, galėjo pasiekti dešinę svirtį, norėdamas valdyti krautuvą, arba netyčia ją pastumti, ir, esant įjungtam degimui, strėlė nusileido, jį prispausdama. Taigi, E. J. veiksmai krautuvo išorėje, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad žuvusiajam nebuvo žinomi krautuvo „GEHL“ gamintojo nustatyti privalomi saugaus naudojimo reikalavimai bei galimi pavojai. Taigi, tinkamu E. J. apmokymu ir instruktavimu nuteistasis nepasirūpino.

26. Vertinant priežastinio ryšio buvimą nuteistojo veiksmuose akcentuotina ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 186/2021 (06) (3 t., b. l. 144 – 146), specialisto L. U. paaiškinimai patvirtina, kad E. J. mirė dėl stipraus galvos ir kaklo sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžimais, kaukolės pamato kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies lūžimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies pabrinkimu. Specialistas nurodė, kad E. J. lavone rasti daugybiniai specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant galvą ir kaklą kietais bukais žalojančiais daiktais; šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, veikiant (prispaudžiant) nukentėjusiojo galvą ir kaklą ratinio krautuvo darbinėmis dalimis, ir jų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

27. Aptartų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad Č. D. dėl nepakankamos saugos darbe vidinės kontrolės sudarė sąlygas, kad Ūkio pagalbinis darbininkas E. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, dirbo su nesaugia – techniškai netvarkinga darbo priemone – krautuvu su sugedusia užvedimo sistema, neturinčiu apsauginio lanko ir galiojančios techninės apžiūros, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas – pagalbinis darbininkas E. J., atlikdamas Č. D. jam pavestus gyvulių šėrimo bei priežiūros darbus krautuvu, buvo traumuotas krautuvo kėlimo mechanizmo svirties, kuri nusileisdama prispaudė E. J. galvą prie krautuvo korpuso, ir dėl stipraus galvos bei kaklo sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžimais, kaukolės pamato kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies lūžimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų kaklinės dalies pabrinkimu, įvyko E. J. mirtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių – E. J. žūties ir nuteistojo Č. D. norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl jo kaltė dėl darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo laikytina pilnai įrodyta. Būtent Č. D. veika, pasireiškusi dėl nepakankamos saugos darbe ir vidinės kontrolės užtikrinimu, buvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo E. J., kilti. Taigi, aptarti argumentai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistojo veika priežastiniu ryšiu nėra susijusi su kilusiomis pasekmėmis, t. y. E. J. mirtimi.

28. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Č. D. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kad kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija šiai išvadai ir jos motyvams pilnai pritaria. Nuteistasis Č. D., būdamas darbdaviu ir atsakingas už darbų saugą savo ūkyje, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo, kokie darbai ir kokias technines priemones naudojant yra atliekami, šeriant ūkio gyvulius) ir savo asmenines savybes (žinojo darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus) galėjo ir turėjo suprasti, kad, ūkyje neturinčiam teisės dirbti su krautuvu, neinstruktuotam ir su galimais pavojais nesupažindintam darbuotojui naudojant techniškai netvarkingą, sugedusia užvedimo sistema, nuimtu apsaugos užtvaru ir išjungta apsaugine blokavimo sistema krautuvą „GEHL“, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbuotojams. Tačiau Č. D. elgėsi nerūpestingai, nes sudarė sąlygas, kad E. J. vykdytų gyvulių šėrimo ir priežiūros darbus, naudodamasis techniškai netvarkingu, nesaugiu krautuvu „GEHL“, žinodamas, kad šis darbuotojas neturi teisės vairuoti krautuvo, yra neapmokytas ir neinstruktuotas dirbti krautuvu, neįspėtas apie galimus pavojus dirbant šiuo krautuvu, žinodamas, kad krautuvas yra techniškai netvarkingas ir nesaugus, Č. D. nesidomėjo, ar šis darbuotojas atliks pavestus gyvulių šėrimo darbus nenaudodamas techniškai netvarkingų ir nesaugių darbo įrenginių, neužtikrino, kad E. J. atliktų tik tuos darbus, kuriuos jis apmokytas dirbti saugiai, ir su saugia darbo priemone. Č. D. žinojo, kad ūkyje gyvulių šėrimui, pakraunant ir gabenant jiems pašarus, naudojamas krautuvas „GEHL“, traktoriai ir jų priekabos, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad jam pavedus E. J. pašerti gyvulius, tuo labiau, iš ūkio vienu metu išvykus traktoristams E. B. ir P. J., E. J. pašarus kraus ir gabens, naudodamas krautuvą, galėjo ir turėjo numatyti, kad, dirbdamas be specialaus apmokymo, nesaugiu ir techniškai netvarkingu krautuvu, E. J. gali patirti sužalojimus, kurie gali baigtis ir mirtimi. Taigi darytina išvada, jog Č. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu.

29. Nagrinėjamos bylos proceso metu gautais ir išnagrinėtais įrodymais bei nuosekliais pirmos instancijos teismo argumentais, kurie pagrįsti išsamiu darbuotojų saugos ir sveikatos sritį reguliuojančių teisės aktų ir faktinių aplinkybių išnagrinėjimu, pateikta pagrįsta išvada, jog būtent dėl darbdavio neveikimo, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, netinkamo pareigų atlikimo, pasireiškusio Č. D. neatsargia kalte, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai Č. D. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl tenkinti nuteistojo skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Č. D. paskirtos bausmės

30. Nukentėjusiųjų atstovo Aleksandro Jokūbausko skunde prašoma pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį dalyje dėl Č. D. paskirtos bausmės ir prašoma nuteistajam vietoje baudos bausmės paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Be to, Č. D. savo apeliaciniu skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tai pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

31. Apylinkės teismas, individualizuodamas Č. D. skiriamą bausmę atsižvelgė į tai, kad Č. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, žuvo žmogus. Č. D. nors praeityje buvo teistas, tačiau teistumas jam buvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad jis yra laikomas neteistu. Taip pat teismas akcentavo, kad nuteistasis baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 175-178), atsižvelgė ir į (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šioje komisijoje pagal M. K. skundą buvo svarstytas Č. D. kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) metų kadencijos (duomenys neskelbtini) elgesys (dėl pastato (duomenys neskelbtini), nepriežiūros, jam siunčiamų administracinio proceso dokumentų nepriėmimo (duomenys 8 t., b. l. 30-44, 77-82), politiko veiklos ataskaitos) dėl jo atitikties valstybės politikų elgesio kodeksui, buvo rekomenduota savo elgesį ar veiklą suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politiko elgesio principais (7 t., b. l. 114-119). Apylinkės teismas nenustatė Č. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs tai, kad Č. D. iškart po įvykio savo noru sumokėjo M. K. 4 000 Eur E. J. laidojimo išlaidoms padengti, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino ir tai, kad nelaimingas įvykis įvyko ir dėl didelio žuvusiojo neatsargumo, kadangi jis net ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, naudojosi krautuvu. Be to, E. J. nemažai nusimanė apie techniką ir suprato, kad jo naudojamas krautuvas „GEHL“ yra techniškai netvarkingas ir nesaugus, tačiau vis tiek juo naudojosi. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir BK 55 straipsnio nuostatas, teismas paskyrė Č. D. mažesnę nei vidurkis baudos bausmę.

32. Apeliaciniame nukentėjusiųjų atstovo skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta Č. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Byloje nėra ginčo, kad Č. D. sumokėjo M. K. 4 000 Eur laidotuvių išlaidoms. Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateiktų civilinių ieškinių matyti, kad pirminiai civiliniai ieškiniai buvo pateikti tik dėl neturtinės žalos priteisimo. Vėliau M. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo taip pat prašė ir turtinės žalos priteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Č. D. padengė didžiąją dalį turtinės žalos, o tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šiuo atveju vien tai, kad Č. D. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, kad nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos. Č. D. pastangos atlyginti visą padarytą žalą buvo nuoširdžios, o atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis.

33. Nukentėjusiųjų atstovo skunde taip pat keliamas Č. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo klausimas. Skunde teigiama, kad Č. D. nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, kadangi siekdamas sutaupyti, neremontavo sugedusios technikos. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi nei skunde nurodyti argumentai, nei bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis siekė sutaupyti ir todėl neremontavo krautuvo „GEHL“. Savanaudiškos paskatos paprastai siejamos su tyčiniais nusikaltimais, nes šios paskatos rodo sąmoningą norą gauti asmeninę naudą, nepaisant galimų pasekmių kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, Č. D. nuteistas ne dėl tyčinės, o dėl neatsargios nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Č. D. veikė skatinamas savanaudiškų motyvų. To nepatvirtina ir išnagrinėtos bylos duomenys, todėl nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentai dėl šios sunkinančios aplinkybės inkriminavimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas advokatas nesutinka, jog Č. D. yra neteistas ir pabrėžia, kad Č. D. 2019 metais kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam teistumą, prašyme nurodydamas, kad ateityje laikysis visų įstatymų ir moralės normų.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Č. D. buvo panaikintas teistumas pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, todėl baudžiamosios teisės kontekste jis laikomas neturinčiu teistumo, t. y. neteistu ir bausmė jam skiriama kaip teisiamam pirmą kartą. Tad pirmos instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, teisinės klaidos nepadarė. Nuteistojo pasižadėjimai laikytis ateityje teisės normų, nagrinėjamu atveju reikšmingi tik tame kontekste, kiek jie charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau teistumo klausimo vertinimui jie teisinės reikšmės neturi.

36. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu Č. D. yra nuteistas už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo padarymą. Jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis laikomas teisiamu pirmą kartą, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ir paties žuvusiojo rizikingo elgesio įtaką pasekmių kilimui, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui parinkti nuteistajam švelnesnę iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkta bausmės rūšis pirmą kartą teisiamu laikomam asmeniui yra proporcinga ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nustatant Č. D. skirtinos bausmės dydį, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytais baudos dydžiais ir paskyrė žemesnę už vidurkį baudą, skirtiną už neatsargaus nusikaltimo padarymą, t. y. 200 MGL dydžio baudą. Kaip minėta, šiuo atveju teismas atsižvelgė, kad nėra Č. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bylos duomenimis jis charakterizuojamas pakankamai teigiamai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta, net ir įvertinus (duomenys neskelbtini) komisijos svarstytą Č. D. kaip politikos elgesį dėl siunčiamų administracinio proceso dokumentų nepriėmimo ir pastato nepriežiūros (7 t., b. l. 114 – 119). Kadangi nurodytas faktas susijęs su Č. D. kaip Alytaus miesto savivaldybės 2019 – 2023 metų kadencijos tarybos nario veikla ir bausmės skyrimui esminės įtakos neturi, teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, Č. D. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti.

Dėl civilinių ieškinių

38. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. D. ūkio darbuotojas E. J. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai traumuotas besinaudodamas nuteistajam priklausančia techniškai netvarkinga darbo priemone – krautuvu „GEHL“. Taip pat nustatyta, kad būtina sąlyga ir pagrindine E. J. mirties priežastimi buvo darbuotojų saugos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti darbdavys Č. D., pažeidimas – t. y. nuteistasis Č. D. nepasirūpino, kad jo darbuotojai dirbtų tik techniškai tvarkingomis ir saugiomis priemonėmis, o darbuotojai, kurie neturi teisės dirbti su jomis, to nedarytų ir neturėtų tam galimybės. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas Č. D. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. K., Ž. B. ir V. C. klausimą, vadovaujasi CK įtvirtintomis civilinės atsakomybės bendrosiomis normomis ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis.

40. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo atimta nukentėjusiesiems artimo žmogaus – sūnaus, brolio ir anūko, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo M. K.

41. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji yra žuvusiojo E. J. motina, M. K. civiliniu ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu prašė iš Č. D. priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos ir 2 068,15 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas nukentėjusiosios ieškinį tenkino iš dalies ir jos naudai iš nuteistojo priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, nukentėjusioji pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmos instancijos nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti M. K. naudai iš Č. D. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 280 Eur proceso išlaidų, turėtų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

42. Pirmos instancijos teismas M. K. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė, tačiau apeliantė skundo šioje dalyje nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų priteisimo.

43. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs, kad M. K. yra žuvusiojo motina, pagrįstai sprendė, kad ji dėl Č. D. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri tiesiogiai susijusi su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, iš dalies, ir sveikatos būklės pablogėjimu, kuris patvirtintas ir medicininiu dokumentu. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertino ne tik biologinį nukentėjusios ryšį su sūnumi, bet ir faktinius santykius. Remdamasis liudytojų apklausomis, ištirtais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad M. K. santykiai su sūnumi E. J. nepasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teismas vertino, kad po nukentėjusiosios skyrybų su E. J. tėvu, sūnus 2000 m., būdamas 13 metų amžiaus, išvažiavo gyventi pas senelę iš tėvo pusės ir nebenorėjo grįžti pas mamą. Nuo to laiko su nukentėjusiąja žuvusysis negyveno, o suaugęs jis išvyko į Ispaniją, vėliau buvo įkalintas. E. J. suaugus, M. K. su juo ryšių iš esmės nepalaikė. Nustatyta, kad po ilgo įkalinimo išėjęs į laisvę E. J. pas motiną lankėsi vieną kartą, dar kartą buvo susitikę ligoninės Priėmimo skyriuje. Taigi, akivaizdu, kad E. J. suaugus, jis su motina ryšių nepalaikė, nepaisant to, kad po įkalinimo du kartus buvo susitikę ir po kartą SMS žinutėmis pasveikino vienas kitą su motinos diena bei gimtadieniu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. K. teiginiai apie atkuriamą ryšį nebuvo įrodyti.

44. Pirmos instancijos teismas nuosekliai išanalizavo ištirtus įrodymus, ir juos aprašė nuosprendyje. Teismas argumentavo, kuriuos parodymus vertino kaip patikimus ir dėl kokių priežasčių jais grindė nuosprendžio išvadas dėl M. K. ryšių su žuvusiuoju, todėl teisėjų kolegija skundo argumentus, kad teismas nuosprendį grindė išimtinai tik nuteistojo prašymu iškviestų liudytojų parodymais, atmeta kaip nepagrįstą.

45. Teisėjų kolegija pritaria, pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų D. D., V. K. parodymų apie itin dažną M. K. skambinimąsi su sūnumi vertinimui kaip nepatikimų. Šių liudytojų parodymus paneigia turtinio suinteresuotumo šioje byloje neturinčių E. J. artimųjų sugyventinės V. J., tėvo A. J., močiutės A. J., tetos, močiutės sesers N. T. parodymai. Taip pat teismas pagrįstai vertino, kad liudytojų M. K. giminaičių I. K. ir J. B. parodymai nekonkretūs, abstrakčiai atkartojantys pačių civilinių ieškovių M. K. ir Ž. B. parodymus. Tuo tarpu jokio turtinio suinteresuotumo šioje byloje neturintys E. J. artimieji – sugyventinė V. J., tėvas A. J., močiutė A. J., šios sesuo N. T. parodė, kad E. J. su motina nebendravo, ryšių nepalaikė nuo vaikystės, kai savo noru išėjo iš jos gyventi, motina jo nelankė nei gyvenant kaime pas močiutę, nei vėliau kalėjime, nei išėjus į laisvę, su motina minimaliai pradėjo bendrauti tik prieš žūtį. V. J. patvirtino, kad jai girdint E. J. kelis kartus kalbėjo su motina telefonu, bet ji nepastebėjusi nė iš vieno jų siekio šiltesnio, artimesnio kontakto, motina netgi atsisakė jai padėti spręsti E. J. girtavimo problemą. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kitų, su E. J. dažnai bendravusių, liudytojų V. K., V. G., V. S. parodymai. Nurodyti liudytojai taip pat patvirtino nebuvus iš esmės jokio ryšio tarp E. J. ir jo motinos, parodė, kad E. J. sakydavęs, jog motinai jis yra seniai miręs. Iš šių liudytojų parodymų matyti ir tai, kad įkalinimo įstaigoje E. J. lankė, jį palaikė, dėl jo pergabenimo atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Ispanijos į Lietuvą, jį finansiškai remti stengėsi tik giminaičiai iš tėvo A. J. pusės, sugyventinė, jie teigė, kad E. J. buvo skaudu dėl to, kad motina, artimieji iš jos pusės jo nelankė kalėjime, nepalaikė sunkiu metu.

46. Remiantis aptartais įrodymais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad E. J. ryšys su motina ir kitais giminaičiais iš jos pusės buvo iš esmės seniai nutrūkęs ir jų santykiai nebuvo tokie, kokie paprastai būna motinos ir vaiko.

47. Pirmos instancijos teismas, mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad M. K., po sūnaus išėjimo gyventi atskirai nuo jos, sukūrė ir antrą šeimą, susilaukė dar dviejų sūnų, jau netgi ir anūkų, dirbo ir turėjo visiškai savarankišką, atskirą nuo sūnaus E. J. gyvenimą. Teismas sprendė, kad nors šios aplinkybės ir neneigia civilinės ieškovės patirto skausmo ir dvasinių išgyvenimų, vis tik parodo, kad M. K. dėl seniai, dar su paaugliu sūnumi nutrūkusio ir iš esmės neatkurto artimo ryšio gali lengviau išgyventi sūnaus E. J. netektį. Su šiomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti ir teisėjų kolegija.

48. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir Č. D. turtinę padėtį, kuri 2019-2021 metų turto ir pajamų deklaracijos duomenimis buvo gera bei įvertino tai, kad nelaimingą atsitikimą įtakojo ir paties E. J. elgesys.

49. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nukentėjusiajai M. K. nustatytinas neturtinės žalos dydis 4 000 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytos žalos dydį skundo argumentų kontekste, taip pat atsižvelgus į pirmos instancijos metu nustatytas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad šis neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ar suformuotai teismų praktikai baudžiamosiose bylose, esant neatsargiai kaltės rūšiai. Teisėjų kolegija pritaria, kad Č. D. įvykdytas nusikaltimas neatsargus, susijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais ir nors pasekmės skaudžios ir negrįžtamos – nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo žmogus, nustačius nukentėjusiosios M. K. nutolusius santykius su sūnumi, nėra pagrindo spręsti, kad jos patirta neturtinė žala nustatyta neteisingai.

50. Apeliacinio skundo bei civilinės ieškovės atstovo teisme išsakytais argumentais nuteistasis proceso metu tardamasis dėl žalos atlyginimo su M. K., siekiant būti atleistas nuo atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, siūlė atlyginti ženkliai didesnę neturtinę žalą nei nustatė pirmos instancijos teismas, t.y. 20 000 Eur neturtinę žalą ir 5 000 Eur advokato išlaidas. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus pažymi, kad Č. D. ketinimai savanoriškai atlyginti žalą susitaikymo atveju nėra besąlygiškas įrodymas, kad tokį neturtinės žalos dydį jis pripažino. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, įvertinęs visus teisiamojo metu ištirtus įrodymus, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu Č. D. civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nepripažino. Nuteistasis pirmos instancijos teisme paaiškino, kad padengė M. K. prašytas 4 000 eurų laidojimo, 4 savaičių paminėjimo po mirties išlaidas – 1 000 eurų davė M. K. per šermenis, dar 3 000 eurų pervedė į sąskaitą. Dėl žalos atlyginimo bandė susitarti Č. D. advokato kontoroje, bet prašomos sumos buvo neadekvačios. Tuo metu žuvusiojo tėvai dar nebuvo gavę VSDFV išmokų, todėl nuteistasis, norėdamas jiems pagelbėti, buvo numatęs E. J. tėvui ir motinai skirti po 10 000 eurų. A. J. pasakė, kad jam iš Č. D. nieko nereikia, o M. K. paprašė 40 000 eurų. 2021 metais Č. D. turtinė padėtis buvo labai sunki, turėjo skolų bankams, netgi skolinosi M. K. laidotuvėms duotus pinigus. Vėliau VSDFV žuvusiojo tėvams išmokėjo po maždaug 32 000 eurų išmokas. Šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis M. K. civilinio ieškinio nepripažino, o proceso dalyvių neviešo bendravimo metu išsakytus argumentus, siekiant pasiekti teisinio kompromiso, teisėjų kolegija negali vertinti kaip įrodymo, pagrindžiančio neturtinės žalos dydį.

Dėl neturtinės žalos priteisimo Ž. B.

51. Nukentėjusioji Ž. B., žuvusiojo sesuo, civiliniu ieškiniu prašė iš Č. D. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas Ž. B. ieškinį tenkino iš dalies ir iš Č. D. jos naudai priteisė 4 000 Eur, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmos instancijos nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti Ž. B. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Eur proceso išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus brolio, nepataisomai keičia nukentėjusiųjų gyvenimą, todėl suprantama, kad dėl E. J. žūties Ž. B. buvo padaryta neturtinė žala, kuri tiesiogiai susijusi su jos patirtais ir tebepatiriamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija.

53. Šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ryšius palaikė nukentėjusioji ir žuvusysis, taigi vien turimas giminystės ryšys savaime neleidžia daryti išvados, kad šeimos narys ar giminaitis dėl asmens žūties patyrė neturtinę žalą. Nustatinėdamas priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Ž. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pačios Ž. B. paaiškinimus apie bendravimą su žuvusiuoju, tai patvirtinančius liudytojų parodymus, kad broliui išėjus iš įkalinimo įstaigos, ji atnaujino ryšius su juo ir juos palaikė. Nors bendravimas tarp brolio ir sesers nebuvo intensyvus, tačiau akivaizdu, kad jis buvo šiltas ir artimas. Vis dėl to teismas atsižvelgė, kad Ž. B. nuo vaikystės negyveno kartu su broliu, ilgą laiką visiškai nesimatė, kartu nešventė švenčių, neleido atostogų. Byloje nėra duomenų, kad dėl brolio žūties ji būtų patyrusi psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų priverta kreiptis į medikus.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą, Ž. B. priteisė mažesnį nei buvo prašoma neturtinės žalos dydį. Priešingai asmenys, kurie nurodo, kad tik pradėjo atkūrinėti ryšius su žuvusiuoju E. J., jie ne tik pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet ir reikalauja padidinti jiems jau priteistos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju dar tik beatsistatantys ryšiai, palyginus juos su ilgiau egzistuojančiais ir nuolat palaikomais ryšiais, negali būti laikomi tokiais stipriais, kad būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos. Nustatytos neturtinės žalos dydis, įvertinus jį sistemiškai su ištirtais įrodymais, pagrindžiančiais civilinės ieškovės ir žuvusiojo ryšius, atitinka teisminę praktiką šios kategorijos bylose bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, neturi pagrindo jo didinti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo V. C.

55. Nukentėjusysis V. C., žuvusiojo senelis iš motinos pusės, pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti šią nuosprendžio dalį ir priteisti V. C. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1 000 Eur proceso išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

56. Spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam V. C. priteisimo, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bendravo su E. J.. Teismas sprendė, kad jo ryšys su E. J. buvo seniai nutrūkęs ir neatsinaujinęs ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo tam prieštarauti. Be paties V. C. parodymų, nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų turėjęs su E. J. tokį ryšį, kad būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą. Priešingai, nustatyta, kad V. C. po to, kai dar vaiką anūką E. J., pagal liudytojų N. T., A. J., nukentėjusiojo A. J. parodymus, atvežė auginti A. J., būtų su juo artimiau bendravęs, nėra. Jis nelankė E. J. nei įkalinimo įstaigoje, nei anūkui išėjus į laisvę, faktiškai jo ryšys su E. J. buvo seniai nutrūkęs ir neatsinaujinęs, jie nuo pat E. J. paauglystės, kai V. C. šį dar porą kartų aplankė, gyvenantį kaime, nesimatė. Nors V. C. teigė, kad jie bendravo, skambinosi, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pirmos instancijos teismas įvertino civilinio ieškovo parodymus kitų įrodymų kontekste ir pagrįstai sprendė kad artimas V. C. ryšys su žuvusiuoju neįrodytas, todėl keisti nuosprendžio šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytos neturtinės žalos, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliaciniame skunde, apylinkės teismo nuosprendyje nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius buvo tinkamai atsižvelgta tiek į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas įstatyme nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, bei įvertino jų visumą, pateikė išsamius motyvus, dėl ko mažina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, ir kolegija neturi teisinio pagrindo šiems motyvams nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2 607 iki 28 962 Eur) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017). Taigi šioje byloje priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra akivaizdžiai per maži ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

58. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. K., Ž. B. ir V. C. atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

59. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

60. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad buvo atliekamas įrodymų tyrimas, tai, kad atstovas gynė trijų nukentėjusiųjų, iš esmės turinčių analogišką interesą, interesus, į patenkinto civilinio ieškinio dalį, pačių civilinių ieškinių apimtį bei tai, kad teisminis nagrinėjimas iš dalies užtruko ir dėl ieškinių pagrįstumo įrodinėjimo, nes būtent siekiant įrodyti civilinio ieškinio dydį buvo apklausta 10 liudytojų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą sumažinti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61. Nors nukentėjusiųjų atstovo skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą priteistino maksimalaus užmokesčio, tačiau nesutiktina, kad baudžiamosiose bylose yra numatytos didesnės galimos priteisti sumos. Vienas iš palyginamųjų kriterijų gali būti apeliacinio skundo surašymo įkainiai, kurie tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose sutampa ir yra 2,5 koeficiento, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems bylinėjimosi išlaidas nurodė besivadovaujantis netinkamomis rekomendacijomis, nepaneigia teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo sumažinti nukentėjusiesiems priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

62. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas pateikė prašymą M. K. priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Analizuojamu atveju bylos nagrinėjimas aukštesnės instancijos teisme vyko tiek nuteistojo tiek nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų iniciatyva. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Č. D. gynėjas advokatas nukentėjusiesiems siūlė susitarti taikiai, tačiau nukentėjusieji nesutiko su advokato pasiūlymu. Byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kadangi pirmasis posėdis buvo atidėtas siekiant suteikti galimybę nuteistajam susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Įvertinus tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat atmetamas ir Č. D. apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo M. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiųjų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliaciniame skunde ir nuteistojo Č. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. K., V. C. ir Ž. B. atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo Č. D. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas