- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-227-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05247-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius (pirm.)
- Kreditorius
- "Šiaulių miesto savivaldybės administracija, "Šiaulių bankas', " Energijios skirstymo operatorius", "Šiaulių vandenys", BUAB Šiaulių duona plius, "Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centras", " Gelvora ", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos", Gelvora, bankrutuojanti AB "Snoras", UAB "Intrum Lietuva", Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, „Apsaugos komanda“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, "Baltijos kreditų sprendimai"
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-209-1028/2020 pagal bankrutuojančio fizinio asmens A. M. bankroto administratoriaus G. M. prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi A. M. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. M.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo A. M. byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Bankrutuojantis fizinis asmuo nesutiko, kad būtų patvirtinti pateikti UAB „Intrum Lietuva“ ir BUAB „Šiaulių duona plius“ finansiniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino A. M. bankroto byloje kreditorių reikalavimus, tarp jų ir UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinį reikalavimą - 799318,65 Eur bei BUAB „Šiaulių duona plius“ kreditorinį reikalavimą – 11091,01 Eur.
5. Teismas nurodė, kad nors bankrutuojantis asmuo ir laiko, jog skola BUAB „Šiaulių duona plius“ padengta, tačiau iš jo paties pateiktos jam išduotos antstolės pažymos matyti, kad skolos likutis 2019-08-14 dienai - 11091,01 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas patvirtino BUAB „Šiaulių duona plius“ finansinis reikalavimas 11091,01 Eur sumai. Kadangi bankroto administratorius patikslintame 2019-12-19 kreditorių sąraše jokių BUAB „Šiaulių duona plius“ apskaičiuotų palūkanų tvirtinimui nepateikė, o BUAB „Šiaulių duona plius“ rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nenurodė, kokia priskaičiuota procesinių palūkanų pagal teismo įsakymą suma, be to, BUAB „Šiaulių duona plius“ patvirtinti reikalavimą dėl procesinių palūkanų nereiškė ir 2019-11-20 prašyme bankroto administratoriui, teismas padarė išvadą, kad toks abstraktus reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų patvirtinimo bankroto byloje nėra galimas.
6. Teismas nustatė, jog bankroto administratorius pateikė teismui UAB „Intrum Lietuva“ finansinį reikalavimą 799318,65 Eur sumai. Nors bankrutuojantis asmuo prieštaravimuose teigė, kad kreditorius neturi reikalavimo teisės, nėra pakeistas išieškotoju vykdymo procese, neteisingas skolos dydis, tačiau šiuos bankrutuojančio asmens teiginius, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs tai, jog UAB „Intrum Lietuva“ bankroto administratoriui kartu su kreditoriniu reikalavimu pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad BAB „Snoras“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Intrum Lietuva“, pagal kurias BAB „Snoras“ reikalavimas į bankrutuojantį asmenį šiuo metu priklauso UAB „Intrum Lietuva“, teismas sprendė, jog UAB „Intrum Lietuva“ turi galiojančią reikalavimo teisę į bankrutuojantį fizinį asmenį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir atsisakyti tvirtinti UAB „Intrum Lietuva“ bei BUAB „Šiaulių duona plius“ kreditorinius reikalavimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. BUAB „Šiaulių duona plius“ yra neskolingas, teismas nepagrįstai pagal antstolės pažymą patvirtino 11091,01 Eur minėto kreditoriaus reikalavimą. Pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 18000 Eur pagal kasos pajamų orderius. 18000 Eur mokėjimas atliktas po teismo įsakymo priėmimo. Jei 18000 Eur būtų buvę sumokėti kitokiu pagrindu, dėl šios aplinkybės įrodymo pareiga tenka BUAB „Šiaulių duona plius“.
7.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad BAB bankas „Snoras“ reikalavimo teisę perleido 2015-07-31 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Intrum Lietuva“, pagal kurias BAB „Snoras“ reikalavimas į bankrutuojantį asmenį šiuo metu priklauso UAB „Intrum Lietuva“, t. y. ne tik iki bankroto bylos pradžios, bet net iki Šiaulių apygardos teismo galutinio 2017-09-21 sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Dėl to teismas nepagrįstai taikė FABĮ 23 str. 4 d, 23 str. 7 d. faktams, kurie su bankroto byla visiškai nesusiję ir turi būti sprendžiami civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017 dėl šalies civiliniame procese pakeitimo. Be to, priešingai nei nurodė teismas, antstolės pažymoje nurodytas skolos likutis yra patvirtinamas antstolės patvarkymais vykdomojoje byloje. UAB „Intrum Lietuva“ neskundė antstolės patvarkymų nustatytais terminais, todėl teisinio pagrindo remtis duomenimis, kurie prieštarauja antstolės patvarkymams.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į bankrutuojančio fizinio asmens A. M. atskirąjį skundą, bankroto administratorius Gediminas Mockus prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį 2020 m. sausio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2FB-209-1028/2020 palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde pateikti faktai ir aplinkybės neatitinka tikrovės, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismui kartu su kreditorių sąrašų buvo pateikti visi įrodymai apie pateiktus kreditorių UAB „Intrum Lietuva“ ir BUAB „Šiaulių duona plius“ reikalavimų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria patvirtinti fizinio asmens bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.
12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančio asmens fizinio asmens bankroto administratorius pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų, jis kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (CPK 185 straipsnis).
13. Apeliantas nesutinka dėl teismo patvirtintų dviejų kreditorinių reikalavimų ir teigia, kad kreditorei BUAB „Šiaulių duona plius“ jis nėra skolingas, o kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ aplamai į jį neturi reikalavimo teisės. Šiuos bankrutuojančio asmens atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.
14. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius pateikė teismui BUAB „Šiaulių duona plius“ finansinį reikalavimą 17278,87 Eur sumai. 42903,95 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditorei BUAB „Šiaulių duona plius“ priteista 2018-01-31 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3002-650/2018. Antstolės pažyma patvirtina, kad 2019-08-14 dienai skolos likutis yra 11091,01 Eur. Nors bankrutuojantis asmuo ir teigia, kad jis yra sumokėjęs minėtai kreditorei 18000 Eur ir pateikia kasos pajamų orderius, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, šiame kontekste pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog kasos pajamų orderiai neįrodo, kad 18000 Eur kreditorei BUAB „Šiaulių duona plius“ buvo sumokėta skolai pagal 2018-01-31 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3002-650/2018 dengti, o ne kitais tikslais. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo teismas, netgi ir laikant, jog bankrutuojantis asmuo kreditorei BUAB „Šiaulių duona plius“ sumokėjo 18000 Eur, dar lieka daugiau kaip 25000 Eur įsiskolinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog antstolės V. Š. pažyma patvirtina, kad 2019-08-14 dienai skolos likutis BUAB „Šiaulių duona plius“ yra 11091,01 Eur. Kreditorius BUAB „Šiauliai duona plius“ rašytiniuose paaiškinimuose prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą tokia apimtimi, kokia nurodyta antstolės 2019-08-14 pažymoje, išduotoje bankrutuojančiam asmeniui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino bankrutuojančio asmens A. M. bankroto byloje kreditorių BUAB „Šiauliai duona plius“ ir jo 11091,01 Eur kreditorinį reikalavimą.
16. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius pateikė teismui UAB „Intrum Lietuva“ finansinį reikalavimą 799318,65 Eur sumai. Teismų informacinėje Liteko sistemoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą įgijo iš UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o pastaroji iš BAB „Snoras“ (t. 2, b. l. 94-105).
17. Pagal FABĮ 23 straipsnio 4 dalį, fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 str. 7 d.).
18. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus dėl kreditorinių reikalavimų ir jų dydžio, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas bankrutuojančio asmens A. M. kreditorių UAB „Intrum Lietuva“, kuris perėmė BAB „Snoras“ skolą, nuo galiojančių FABĮ nuostatų nenukrypo ir vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tuo pačiu atmestinas ir apelianto argumentas dėl UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dydžio, nes Intrum Lietuva“ pagrįstai antstolės išieškotą sumą pirmiausiai priskyrė palūkanoms, o ne pagrindinei skolai dengti (CK 6.54 straipsnis, CPK 753-757 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.