Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teso LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-9090-433/2019 pagal ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinį atsakovei Izraelio įmonei Luminati Network LTD dėl neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, jog teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

12. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, teikia rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentais, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė taip pat iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktus paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu nustato, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

14. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Taigi siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.

15. Šioje byloje nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir vertina likusių dviejų ieškinio elementų – dalyko ir pagrindo, tapatumą.

16. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Kitas tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovė UAB „Teso LT“ 2019-01-02 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir dalykinę UAB „Teso LT“ reputaciją pažeidžiančiu atsakovės Luminati Network LTD paskleistus teiginius, kad UAB „Teso LT“ produktas Oxylabs „pažeidžia Luminati patentus“; „Kol didžioji dalis [pastaba - kainų] spaudimo yra nulemta techninės pažangos, deja, didelė dalis to yra nulemta ir nusikaltėlių, kurie užsiima nelicencijuotu ir tyčiniu kopijavimu, ar netgi atvira vagyste."; įpareigoti atsakovę Luminati Network LTD: paneigti tikrovės neatitinkančius ir dalykinę UAB „Teso LT“ reputaciją pažeidžiančius teiginius, nurodytus ieškinio 177.1-177.1.2 p., nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir nebeskleisti tikrovės neatitinkančių ir dalykinę UAB „Teso LT“ reputaciją pažeidžiančių teiginių, nurodytų ieškinio 177.1-177.1.2 p., nutraukti UAB „Teso LT“, kaip sui generis teisių turėtojo teises pažeidžiančius veiksmus ir nenaudoti UAB „Teso LT“ technologijos ar savo techninėmis savybėmis panašios technologijos Luminati Network LTD ūkinėje komercinėje veikloje; uždrausti Luminati Network LTD atgaminti, naudoti, platinti ar padaryti viešai prieinamą UAB „Teso LT“ priklausančią ar savo techninėmis savybėmis panašią technologiją; priteisti iš atsakovės Luminati Network LTD ieškovei 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 38 000 EUR kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-240-580/2019). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, jog dalis pareikštų reikalavimų nepriskirtini Lietuvos teismų jurisdikcijai, o ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiama ir nagrinėjama ieškovės buveinės vietos apylinkės teisme, ieškovei pateikus įrodymus, kad ieškiniu nurodomą žalą nulėmę atsakovės veiksmai yra padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, kuria dalis reikalavimų buvo pripažinti neteismingais Lietuvos Respublikos teismams, o ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo (t. y. dėl 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir 38 000 EUR kompensacijos priteisimo iš atsakovės) ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir UAB „Teso LT“ ieškinio priėmimo klausimą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 29 d. grąžinus bylą Vilniaus apygardos teismui, 2019 m. gegužės 3 d. ieškovės ieškinys atsakovei Izraelio įmonei Luminati Network LTD dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, draudimo atgaminti, naudoti ir platinti technologiją ar technologiją, kuri techninėmis savybėmis identiška, bei dėl kompensacijos priteisimo, buvo priimtas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovei buvo išsiųstas ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinys atsakovei Luminati Network LTD dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, draudimo atgaminti, naudoti ir platinti technologiją ar technologiją, kuri techninėmis savybėmis identiška, bei kompensacijos priteisimo. Taigi akivaizdu, kaip ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-240-580/2019 pagal ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinį atsakovei Izraelio įmonei Luminati Network LTD dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, draudimo atgaminti, naudoti ir platinti technologiją ar technologiją, kuri techninėmis savybėmis identiška ir kompensacijos priteisimo, todėl apeliantės teiginys, jog skundžiama pirmosios instancijos nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2019-01-07 (c. b. Nr. e2-240-580/2019) nutarčiai, kuria buvo nuspręsta, kad šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus ieškovės dalykinę reputaciją ir kompensacijos priteisimo pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises prašo priteisti iš atsakovės 10 000 EUR neturtinę žalą, kurią atsakovė padarė ieškovei, skleisdama apie ją tikrovės neatitinkančią ir todėl dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ir 38 000 EUR kompensaciją už tai, kad atsakovė pažeidė ieškovės sui generis teises į duomenų bazes bei ieškovės teisę į komercinę paslaptį. Apeliacinės instancijos teismui išanalizavus ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinį, matyti, kad ieškinio reikalavimas yra analogiškas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-240-580/2019 reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kurioje ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10 000 EUR dydžio neturtinę žalą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ir ieškovės UAB „Teso LT“ dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos paskleidimo ir 38 000 EUR dydžio kompensaciją pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises, atsakovei ūkinėje komercinėje veikloje naudojant ieškovės technologiją ir savo techninėmis savybėmis panašią technologiją.

9. Kitas elementas, kuriam esant ieškinys pripažintinas tapačiu – faktinis ieškinio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovės UAB „Teso LT“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacijos priteisimo iš atsakovės Izraelio įmonės Luminati Network LTD grindžiamas iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, kaip ir ieškinys Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019.

10. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019 ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti neatitinkančius tikrovės ir dalykinę ieškovės UAB „Teso LT“ reputaciją pažeidžiančius atsakovės paskleistus teiginius, sutampa su ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštu reikalavimu priteisti neturtinę žalą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ta apimtimi, jog abejose teismo bylose bus nustatinėjama, ar atsakovės išsakyta pozicija pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskleidimo, negalės priteisti ieškovės prašomos neturtinės žalos. Taigi akivaizdu, jog šioje apimtyje ieškovės pareikšti ieškinių reikalavimai abejose teismo bylose (t. y. tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje c. b. Nr. e2-240-580/2019, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje c. b. Nr. e2-9090-433/2019) visiškai sutampa, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas ieškovės UAB „Teso LT“ ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus ieškovės dalykinę reputaciją paliko nenagrinėtą.

11. Pastebėtina, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019 ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės kaip sui generis teisių turėtojos teises pažeidžiančius veiksmus ir nenaudoti ieškovės technologijos ar savo techninėmis savybėmis panašios technologijos atsakovės ūkinėje komercinėje veikloje taip pat sutampa su ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštu reikalavimu priteisti kompensaciją už sui generis savininko teisių į duomenų bazes pažeidimą ta apimtimi, jog abejose bylose bus nustatinėjama, ar atsakovės naudojama technologija pažeidžia ieškovės autorių ir gretutinių teisių turėtojos teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovės autorių ir gretutinių teisių pažeidimo, negalės priteisti ieškovės prašomos kompensacijos. Taigi akivaizdu, jog šioje apimtyje ieškovės pareikšti ieškinių reikalavimai abejose teismo bylose (t. y. tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9090-433/2019) visiškai sutampa, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas ieškovės UAB „Teso LT“ ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises paliko nenagrinėtą.

12. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9090-433/2019 esminis ir pagrindinis klausimas yra, ar atsakovė paskleidė ieškovės dalykinę reputaciją žeidžiančią informaciją ir ar atsakovė neteisėtai naudojo technologiją panašią į ieškovės naudojamą technologiją. Būtent šis klausimas bus sprendžiamas abejose teismo bylose. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus ieškovės dalykinę reputaciją ir kompensacijos priteisimo pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises yra išvestiniai reikalavimai iš abejoms byloms bendro reikalavimo nustatyti neteisėtus atsakovės veiksmus. Kitaip tariant, Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo yra tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje pareikštais reikalavimais ir yra išvestiniai reikalavimai. Pažymėtina, jog reikalavimai atlyginti žalą yra kildinami iš civilinės atsakomybės prievolės, o ši prievolė yra papildoma, atsirandanti iš įstatymo ar sutartyje numatytų pareigų pažeidimo. Taigi akivaizdu, jog pirmiausia turi būti nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ir šis klausimas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra sprendžiamas dvejose bylose, t. y. tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-580/2019, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9090-433/2019.

13. CPK 33 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad jei reikalavimai susiję ir vienas iš jų teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, tai, nepriklausomai nuo to, kad reikalavimai susiję atsiejamai, vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, visi reikalavimai in corpore gali būti reiškiami apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Tokia pozicija yra paaiškinama tuo, kad bylą, kurios tam tikra dalis yra teisminga apylinkės teismui, gali išnagrinėti apygardos teismas, kurį sudaro aukštesnės kvalifikacijos teisėjai. Rūšinio teismingumo taisyklės iš esmės būtų pažeistos tada, jei bylą, kurios tam tikra dalis teisminga apygardos teismui, išnagrinėtų apylinkės teismas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2011). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė UAB „ Teso LT“ turėjo visas galimybes nereikšti ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teisme, kol nebuvo išspręstas teismingumo klausimas Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-28 nutartimi, tačiau ji to nepadarė. Ieškovė nesirūpino proceso koncentracija ir ekonomiškumu (CPK 7 str.), kuriuos sąlygotų viena, o ne dvi tapačios bylos Lietuvos teismuose. Taigi ieškovei pasirinkus tęsti dvi tapačias bylas, akivaizdu, jog ji piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų elementų sutaptį, t. y. kad teisme buvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl to skundžiama nutartimi pagrįstai, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kuria siekiama išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo, ieškovės UAB „Teso LT“ 2019-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus ieškovės dalykinę reputaciją ir kompensacijos priteisimo pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises paliko nenagrinėtą.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartis prieštarauja 2019-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, priimtai nagrinėjamoje byloje (c. b. Nr. e2S-538-431/2019), kuria nuspręsta, kad civilinėje byloje Nr. e2-240-585/2019 sprendžiamas ginčas nėra tapatus byloje nagrinėjamam ginčui. Apeliantės teigimu, 2019-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jau buvo išspręstas ieškinio tapatumo klausimas – nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teisme pareikštam ieškiniui. Ši nutartis įsiteisėjo, todėl įgijo res judicata galią, tapo privaloma ne tik byloje dalyvaujančioms šalims, bet ir žemesnės instancijos teismams.

16. Pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjas pažymi, jog vienodą teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas (CPK 4 str.) yra išaiškinęs, kad vadovaujantis proceso įstatymu (CPK 182 str. 2 p.), įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Toks pat išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015. Be to, nors Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo 2019-03-21 nutartis ir įsiteisėjo, tačiau ja šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, kadangi ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl, pagal teismų praktiką, nutartis toje pačioje byloje neįgavo res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Ir nors paminėtoje 2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra privalomi klausimą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip teisingai pažymėta atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Toks išaiškinimas liečia ir apeliacinės instancijos teismą, kuris, antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu gali prieiti prie kitokių išvadų nei pirmesnėje nutartyje, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016).

17. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog apeliantės skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo 2019-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-538-431/2019, buvo priimta ieškovės ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, bet grąžinus šį klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl akivaizdu, jog ji neturi res judicata galios. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skundžiamą nutartį teismas priėmė patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 str.) ir nustatęs, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-240-580/2019 pagal ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinį atsakovei Izraelio įmonei Luminati Network LTD dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, draudimo atgaminti, naudoti ir platinti technologiją ar technologiją, kuri techninėmis savybėmis identiška ir kompensacijos priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo nenagrinėtą, todėl atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja 2019-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria nuspręsta, kad civilinėje byloje Nr. e2-240-585/2019 sprendžiamas ginčas nėra tapatus byloje nagrinėjamam ginčui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

19. 2019 m. lapkričio 14 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas priteisti atsakovei Luminati Networks LTD iš ieškovės UAB „Teso LT“ 12 829,65 EUR išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 45 075 USD išlaidų už eksperto išvados parengimą.

20. Pažymėtina, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 p.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018). Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, priimdamas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą atsakovės naudai.

22. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir už eksperto išvados parengimą atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai klausimas dėl šių atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą,

24. Atsakovė 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui prašymą priteisti 2 618,43 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 nutarties parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2019-11-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija LPV Nr. 18729 (2428,43 EUR sumai) ir 2019-11-13 mokėjimo nurodymą (2428,43 EUR suma).

25. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 EUR bruto. Taigi galima priteisti maksimali suma už atsakovei advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. y. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) sudaro 515,60 EUR (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 1289 EUR (2019 m. II ketvirtis) × 0,4 koef.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovės Luminati Networks LTD išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti gerokai viršija maksimalius kriterijus, todėl iš ieškovės atsakovei Luminati Networks LTD priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma, įvertinus ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgus į Rekomendacijas, mažintina iki 400,00 EUR.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Teso LT“ atsakovei Luminati Networks LTD 400,00 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.