- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-538-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03955-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teso LT“
- Atsakovas
- Izraelio įmonei Luminati Network Ltd
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teso LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teso LT“ ieškinį atsakovei Izraelio įmonei Luminati Network Ltd dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidus ieškovės dalykinę reputaciją, ir kompensacijos priteisimo, pažeidus autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 38 000 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė kuria kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų produktus. Pagal 2015 m. gruodį sudarytą susitarimą ieškovė tiekė atsakovės veiklai tarpinius interneto protokolo adresus ir taip sudarė galimybes atsakovės vartotojams naudotis internetu anonimiškai, o atsakovė mokėjo ieškovei už šią paslaugą nuo 2016 m. kovo iki 2017 m. gegužės. Pasibaigus šalių sutartiniams santykiams, atsakovė nuo 2017 m. birželio pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas, jog viena iš ieškovės siūlomų paslaugų, kuri rinkoje žymima OxyLabs prekės ženklu, pažeidžia atsakovės intelektinės nuosavybės teises. Nuo 2018 m. gegužės atsakovė ieškovės klientams pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, jog ieškovė pavogė atsakovės technologiją, apsaugotą intelektinės nuosavybės teisėmis, taip pat siūlė ieškovės klientams nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir pradėti naudotis atsakovės paslaugomis. Atsakovė pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją ir padarė 10 000 Eur neturtinę žalą, taip pat pažeidė ieškovės sui generis teises į duomenų bazes bei ieškovės teises į jai priklausančią komercinę paslaptį, todėl privalo mokėti ieškovei 38 000 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Teso LT“ ieškinį atsakovei Luminati Network LTD dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo ir grąžino ieškovei UAB „Teso LT“ 1 245,00 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, jog ieškovė su ieškiniu atsakovei jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudama: 1) pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir dalykinę ieškovės reputaciją pažeidžiančius atsakovės paskleistus teiginius, kad „UAB „Teso LT“ produktas Oxylabs „pažeidžia Luminati patentus“ ir „kol didžioji dalis (pastaba – kainų) spaudimo yra nulemta techninės pažangos, deja, didelė dalis to yra nulemta ir nusikaltėlių, kurie užsiima nelicencijuotu ir tyčiniu kopijavimu, ar netgi atvira vagyste“; 2) įpareigoti atsakovę paneigti nurodytus tikrovės neatitinkančius ir dalykinę ieškovės reputaciją pažeidžiančius teiginius, nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir nebeskleisti tikrovės neatitinkančių ir dalykinę ieškovės reputaciją pažeidžiančių teiginių ir nutraukti ieškovės, kaip sui generis teisių turėtojos, teises pažeidžiančius veiksmus ir nenaudoti ieškovės technologijos ar savo techninėmis savybėmis panašios technologijos atsakovės ūkinėje komercinėje veikloje; 3) uždrausti atsakovei atgaminti, naudoti, platinti ar padaryti viešai prieinamą ieškovei priklausančią ar savo techninėmis savybėmis panašią technologiją; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 38 000 Eur kompensaciją (Vilnius apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-240-585/2019).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kadangi visi ieškovės reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra priskirti Lietuvos teismų jurisdikcijai, o ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareiškiami ir nagrinėjami ieškovės buveinės vietos apylinkės teisme, ieškovei pateikus įrodymus, kad ieškiniu nurodomą žalą nulėmę atsakovės veiksmai yra padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme.
5. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su tapačiu ieškiniu, kurį yra pateikusi Vilniaus apygardos teismui, tai yra ieškiniuose nurodomas tapatus ieškinio faktinis pagrindas (tos pačios faktinės aplinkybės, kurias ieškovė įvardija kaip jam kilusios neturtinės žalos ir turtinės žalos (kompensacijos) atsiradimo pagrindą) ir tapatus ieškinio dalykas (vienas iš Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje pareikštų reikalavimų yra dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, nėra įsiteisėjusi, taigi nėra išspręstas bylos priskyrimo Lietuvos teismų jurisdikcijai klausimas bei visų pareikštų reikalavimų teismingumo klausimas. Todėl teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovės pareikštą ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
6. Pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo yra tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje pareikštais kitais neturtiniais reikalavimais ir yra išvestiniai reikalavimai. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovės ieškinys dėl visų jos reikalavimų turės būti nagrinėjamas apygardos teisme, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo.
7. Teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą apygardos teismai kaip pirmos instancijos teismai nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) straipsnyje nurodyta, kad autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.
8. Ieškovė nuo 2013 m. kuria ir vysto duomenų perdavimo, panaudojant tarpinius duomenų centrų IP adresus technologiją pavadinimu „data center proxy“, kurią sudaro: kompiuterių programos, duomenų centrų serverių duomenų bazės ir konfidencialus know-how. Teigia, kad ieškovė pirmiau nei atsakovė sukūrė, surinko ir pritaikė tokio tipo duomenų bazę. Ieškovė įrodinėja, jog jos technologija yra saugoma pagal ATGTĮ nuostatas, kaip sui generis teisių į duomenų bazes objektas, taip pat kaip komercinė paslaptis ir teigia, jog atsakovė 2016-2017 m. laikotarpiu nesąžiningais būdais įgijo ieškovės sukurtos technologijos know how, tai yra neteisėtais būdais sužinojo, kaip atgaminti duomenų centrų serverių duomenų bazes, panaudojant tarpinius duomenų centrų IP adresus (toliau – ieškovės technologija), atgamino ieškovės technologiją, naudodama identiškus duomenų bazės kodus (komandas) ir pradėjo naudoti bei platinti atgamintą ieškovės technologiją savo ūkinėje komercinėje veikloje, tokiu būdu pažeisdama ieškovės, kaip duomenų bazės autorės, komercinės paslapties turėtojos ir sui generis teisių turėtojos teises.
9. Pagal ATGTĮ neturtines autoriaus teises siekiantis apginti asmuo turi teisę naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais, tarp jų – reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimais siekia įrodyti bei apginti autoriaus neturtines teises – ieškovės autorystės teisę į sukurtas technologijas, reikalaudama atlyginti neturtinę žalą pagal ATGTĮ 77 ir 84 straipsnius. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra nagrinėtini apygardos teisme pagal rūšinio teismingumo taisyklę, ieškovei pateikus įrodymus, kad ieškiniu nurodomą žalą nulėmę atsakovės veiksmai yra padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 4 dalis).
II. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Teso LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 38 000 Eur kompensacijos priteisimo turi būti reiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovės buveinę, o kiti reikalavimai – pagal atsakovės buveinę. Taigi Vilniaus apygardos teismas išskyrė pirminiame ieškinyje pareikštus reikalavimus (ieškinio dalykus), išaiškindamas jų teismingumą. Ieškovė sutiko su apygardos teismo nutarties dalimi, kurioje buvo nurodyta, kad reikalavimai dėl neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo turi būti reiškiami apylinkės teisme, ir atskirąjį skundą pateikė dėl kitos teismo nutarties dalies. Todėl dalis Vilniaus apygardos teismo nutarties jau yra įsiteisėjusi.
10.2. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas nereiškia, kad šiuo metu tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra nagrinėjama kita civilinė byla. Ieškinio reikalavimai, kurie buvo pareikšti apylinkės teisme, pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. įsiteisėjusią nutarties dalį ir turėjo būti reiškiami Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tai, kad nagrinėjant kitus ieškinio reikalavimus bus vertinamos susijusios ar tos pačios aplinkybės, nėra kliūtis šioje byloje pareikštą ieškinį priimti ir nagrinėti. Vien tik šalių ir (ar) pagrindo panašumas arba sutaptis nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti teisme. Tai gali būti tik pagrindu spręsti dėl bylų vėlesnio sujungimo arba vienos iš jų sustabdymo. Tačiau tai nėra kliūtis ieškinį priimti ir pradėti nagrinėti teisme.
10.3. Ieškinys yra teismingas pirmos instancijos teismui, o ne Vilniaus apygardos teismui. Ieškinyje nėra keliami reikalavimai dėl autorių neturtinių teisinių santykių. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartyje jau netiesiogiai išaiškinta, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnio 4 dalį turi būti reiškiamas apylinkės teisme. Autorių neturtinės teisės yra išvardintos ATGTĮ 14 straipsnyje. Ieškinyje nėra reikalavimo dėl šių teisių gynimo ir ATGTĮ 14 straipsnio nuostatomis nėra remiamasi. Todėl išvada, kad byloje kyla ginčas dėl šių teisių, nepagrįsta.
10.4. Teismas nenurodė, kuri konkreti autorių neturtinė teisė yra ginčo dalyku pagal byloje pareikštą ieškinį. Nors abstrakčiai remiamasi aplinkybe, kad ieškiniu siekiama pradėti bylą dėl autorių neturtinių teisių, tačiau dėl kokios konkrečios autorių neturtinės teisės teismas nepasisakė. Ieškiniu reikalaujama turtinės žalos atlyginimo, kai buvo pažeistos autorių turtinės teisės, kurios nurodytos ATGTĮ 15 straipsnyje. Teismas šios ieškovės nurodytos aplinkybės netyrė ir nevertino.
10.5. Ieškovė dėl savo teisių pažeidimo patyrė turtinę žalą, tačiau pasirinko šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vietoje žalos reikalauti priteisti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalį ir 77 straipsnio 1 dalį autorius turi teisę reikalauti šios kompensacijos, atskirai neįrodinėdamas žalos aplinkybės, bet pagrįsdamas tik kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Taigi byloje yra sprendžiamas ginčas dėl turtinių teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui bei nustačius, jog Vilniaus apygardos teisme jau yra nagrinėjama bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš pradžių su keletu tarpusavyje susijusių reikalavimų kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-240-585/2019 atsisakė ieškinį priimti, nurodydamas, jog dalis pareikštų reikalavimų nepriskirtini Lietuvos teismų jurisdikcijai, o ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiama ir nagrinėjama ieškovės buveinės vietos apylinkės teisme, ieškovei pateikus įrodymus, kad ieškiniu nurodomą žalą nulėmę atsakovės veiksmai yra padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, kuria dalis reikalavimų buvo pripažinti neteismingais Lietuvos Respublikos teismams. Tuo tarpu ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties dalies, nepatvirtina pirmos instancijos teismo išvados, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštas ieškinys yra tapatus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tik tą reikalavimų dalį, kuri pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį yra teisminga Lietuvos Respublikos apylinkės teismams. Ieškovė šios Vilniaus apygardos teismo dalies neskundė, taigi ji yra įsiteisėjusi.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią atsakovė padarė ieškovei, skleisdama apie ją tikrovės neatitinkančią ir todėl dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, ir 38 000 Eur kompensaciją už tai, kad atsakovė pažeidė ieškovės sui generis teises į duomenų bazes bei ieškovės teisę į komercinę paslaptį. Pažymėtina, jog ieškiniai, pareikšti pagal CK 2.24 straipsnio 8 dalį dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, yra teismingi apylinkių teismams.
15. Pagal CPK 27 straipsnio 2 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. ATGTĮ 14 straipsnis apibrėžia autorių asmenines neturtines teises, tuo tarpu ATGTĮ 15 straipsnis nustato autorių turtines teises, tai yra autoriui suteikiamos išimtinės teisės leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.
16. ATGTĮ nuostatos taip pat apibrėžia skirtingus pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo būdus. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5-7 punktus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 2) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 3) sumokėti kompensaciją.
17. ATGTĮ 83 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
18. Pagal ATGTĮ 84 straipsnį šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra susijęs su autoriaus neturtinių teisių gynimu ir kompensacijos priteisimo prašo už jos neturtinių teisių pažeidimą. Tačiau ieškovė ieškinyje aiškiai įvardina, jog atsakovė yra pažeidusi jos, kaip sui generis teisių turėtojos, turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnyje, nes atsakovė neteisėtai naudoja ir platina ieškovei priklausančią technologiją, ir kompensacijos prašo pagal ATGTĮ nuostatas, reglamentuojančias atlyginimą autoriui už jo turtinių teisių pažeidimą. Tokie reikalavimai yra nagrinėtini apylinkės teismuose.
19. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kada teismui kyla abejonės dėl tikslaus ieškinio pagrindo suformulavimo, jis turėtų iš pradžių taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne iš karto atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas šia galimybe nepasinaudojo, o vienareikšmiškos išvados, jog ieškovės reikalavimai yra susiję išimtinai tik su neturtinių autoriaus teisių gynimu, ieškinio turinys nepatvirtina.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad tam tikri tinkamam ieškinio išsprendimui būtini faktai galės būti nustatomi tik nagrinėjant kitus ieškovės reikalavimus, dėl kurių jurisdikcijos dar yra sprendžiamas klausimas Lietuvos apeliaciniame teisme, nėra pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus reikalavimams, dėl kurių teismingumo yra kilęs ginčas. Sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog priklausomai nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatų, teismas galės spręsti klausimą arba dėl bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, arba dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo iki tol, kol bus išnagrinėti kiti ieškovės reikalavimai, pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, kuris jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-240-585/2019, taip pat neatsižvelgė į ieškovės reikalavime nurodytą turtinių autoriaus teisių gynimo būdą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.