Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui G. T. dėl sutarties neįvykdymo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. V. projektavimo firma, atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu iš civilinės bylos Nr. e2-1670-793/2021 išduoti G. V. atliktus darbus įrodančius dokumentus: CD laikmenas ir brėžinius. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu jam atsakė, kad byloje tokių dokumentų nėra. Tai, pareiškėjo vertinimu, yra akivaizdus faktas ir naujai jam paaiškėjusi aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-l670-793/2021, kurioje nustatytais faktais kaip prejudiciniais buvo remiamasi priimant Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-345-777/2023, teismo sprendimas buvo priimtas be įrodymų apie atliktus G. V. darbus ir nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatliko savo įsipareigojimų.

5. Pasak pareiškėjo, jei teismas civilinėje byloje Nr. 2-345-777/2023 nebūtų rėmęsis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021, kurioje sprendimas priimtas neturint įrodymų, o būtų apklausęs jo prašytus apklausti liudytojus ir skyręs ekspertizę turto vertei nustatyti, civilinėje byloje Nr. 2-345-777/2023 būtų priimtas visiškai priešingas sprendimas ir jo patikslintas ieškinys būtų patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto procesinių prašymų

13. Apeliantas apeliaciniame procese, be atskirojo skundo, pateikė į bylą ir tokius dokumentus: 1) 2024 m. balandžio 22 d. prašymą dėl klaidų ištaisymo (su priedais) (registracijos Nr. DOK-5243), kuriame prašė ištaisyti klaidas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartyje; 2) 2024 m. balandžio 24 d. prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo (su priedais) (registracijos Nr. DOK-5375), kuriuo prašė priimti į bylą teikiamus naujus įrodymus; 3) 2024 m. gegužės 10 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo eigos (registracijos Nr. DOK-2039), kuriuo prašė: sudaryti trijų teisėjų išplėstinę kolegiją atskirajam skundui nagrinėti; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti į teismo posėdį kaip liudytojus apelianto bylas nagrinėjusius teisėjus; 4) 2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai adresuotą pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (registracijos Nr. DOK-2204).

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Apeliantas nepagrindė ir aplinkybių, kad nurodytų įrodymų dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu, kitaip tariant, nemotyvavo išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo. Aplinkybė, kad apeliantas naujais įrodymais siekia pagrįsti atskirojo skundo teiginius, negali būti vertinama, kaip suteikianti teisę apeliantui apeliaciniame procese be apribojimų teikti įrodymus, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

17. Pažymėtina ir tai, kad CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti duomenys ir informacija (Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; apelianto 2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai adresuotas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo) netenkina CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, kadangi apeliantas nepagrindė, kokias šioje civilinėje byloje sprendžiamo klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes tokie įrodymai gali paneigti ar patvirtinti.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantui nepagrindus naujai teikiamų įrodymų ryšio su šioje byloje nagrinėjamu klausimu bei neįrodžius priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, jo naujai pateiktus duomenis atsisakytina priimti.

19. Pasisakant dėl apelianto prašymo ištaisyti klaidas skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartyje, pažymėtina, kad iš šio prašymo turinio matyti, jog apeliantas juo siekia ne klaidos, kuri nekeičia nutarties esmės, ištaisymo, tačiau nutarties motyvų ir padarytų išvadų pakeitimo. Taigi toks apelianto prašymas neatitinka CPK 276 straipsnyje įtvirtinto rašymų apsirikimų ištaisymo instituto paskirties, todėl CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka apelianto nurodyti skundžiamos nutarties turinio aspektai negali būti revizuojami. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (t. y. nutarties motyvų ir išvadų teisingumo) toliau šioje nutartyje, nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą.

20. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

22. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).

23. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio formos pasirinkimas priskirtinas teismo diskrecijai ir apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti apelianto atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, apelianto prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus apelianto prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atitinkamai, atmestinas ir apelianto prašymas žodinio teismo posėdžio metu apklausti liudytojus – apelianto bylas nagrinėjusius teisėjus. Prašymas dėl nurodytų liudytojų apklausos atmestinas ir tuo pagrindu, kad apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti apeliacijos ribas aplinkybėmis, kurios nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko.

24. CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

25. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė byloje iškeltų klausimų ypatingo sudėtingumo ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai lemtų poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose tvarkos. Apeliantui nepagrindus atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkos išimties taikymo, nėra pagrindo tenkinti ir šio apelianto prašymo dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo prielaidų

26. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio ir res judicata galią įgijusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri civilinio proceso teisės doktrinoje laikoma išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o ji taikoma tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymima, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52).

28. Taigi, proceso atnaujinimui ir civilinės bylos nagrinėjimo pakartojimui vien įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros siekiančio asmens išsakytų abejonių dėl šio teismo sprendimo nepagrįstumo aiškiai nepakanka, nes tokia peržiūra būtų nesuderinama su teisinio apibrėžtumo (teisinio tikrumo) principu. Teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimai, atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo principą bei siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, negali būti kvestionuojami. Nukrypimas nuo šio bendrojo principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, be kita ko, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Kaip pažymima EŽTT praktikoje, atitinkamas teismo sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

29. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kitaip tariant, šioje teisės normoje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vienas iš tokių pagrindų, kuriuo remiasi ir apeliantas, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas).

31. Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tokie duomenys turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

32. Nagrinėjamu atveju naujomis ir esminę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis apeliantas laiko kitoje civilinėje byloje (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-l 670-793/2023), kurioje priimtu teismo sprendimu nustatytais faktais kaip prejudiciniais rėmėsi Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-345-777/2023 (t. y. bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti), jo įvardytų duomenų – CD laikmenų ir brėžinių – nebuvimą, interpretuodamas šią aplinkybę kaip rėmimąsi nepagrįstu, priimtu nesant įrodymų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokios apelianto prašyme kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės neatitinka nei naujumo, nei esmingumo reikalavimų, būtinų proceso atnaujinimo institutui taikyti.

33. Faktą, kad į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1670-793/2021 nebuvo pateiktos apelianto nurodytos CD laikmenos ir brėžiniai, apeliantas neabejotinai žinojo 2021 m. liepos 14 d. Tai patvirtina apelianto 2021 m. liepos 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 pateiktas apeliacinis skundas (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurio 2.2.14 papunktyje apeliantas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti brėžiniai ar CD, nors jie vieninteliai, apelianto vertinimu, galėtų patvirtinti, kad G. V. projektavimo firma buvo atlikusi darbus, dėl kurių (ne)atlikimo buvo kilęs ginčas toje byloje. Ieškinį Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-345-777/2023, kurioje prašoma atnaujinti procesą, apeliantas pateikė 2022 m. spalio 19 d., t. y. jau po minėtų aplinkybių aptarimo savo procesiniuose dokumentuose anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

34. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 grįsdamas savo išvadas, nesirėmė apelianto paminėtais įrodymais (CD laikmena ir (ar) brėžiniais), dėl ko nėra pagrindo sutikti ir su tokiais apelianto teiginiais, jog šių įrodymų nebuvimas lėmė nepagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 išvadą, kuria vėliau nepagrįstai rėmėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-345-777/2023 kaip prejudiciniu faktu. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės negali būti laikomos nei naujai paaiškėjusiomis, nei, juo labiau, esminėmis CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo kontekste.

35. Kaip savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų kitoje civilinėje byloje nepakankamumo ir dėl to negalėjimo remtis joje priimtu sprendimu bei šiame sprendime konstatuotais faktais grįsti teismo sprendimo civilinėje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia apeliantas, reiškia ne ką kitą, kaip norą dar kartą pasibylinėti, nors proceso atnaujinimas tam nėra skirtas. Paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas atitinkamas išvadas, be kita ko, ir įrodymų tokioms išvadoms padaryti nepakankamumo aspektu, buvo galima tik instancine tvarka, t. y. apskundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Pažymėtina, kad abejose civilinėse bylose apeliantas yra pasinaudojęs apeliacijos teise ir nurodęs nesutikimo su jam nepalankiomis teismų išvadomis argumentus, taigi šie argumentai jau buvo teismų įvertinti vykusiuose apeliaciniuose procesuose.

37. Aplinkybė, kad teismai apelianto argumentus pripažino nepagrįstais, nesuponuoja galimybės dar kartą kelti tapatų klausimą per proceso atnaujinimo institutą. Nepaisant to, apeliantas prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia, apeidamas įstatyme įtvirtintą instancinę teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarką, revizuoti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 padarytas išvadas. Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka proceso atnaujinimo, kaip ekstraordinaraus būdo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais, paskirties, juo siekiama vien pakartotinio bylos išnagrinėjimo ir galimybės teikti į išnagrinėtą bylą naujus argumentus bei įrodymus.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas procesą vedė neskaidriai, o teismui galimai darė poveikį priešinga bylos šalis. Pažymėtina, kad be deklaratyvių, išimtinai apelianto asmenine nuomone pagrįstų teiginių, byloje tokių duomenų ar požymių nenustatyta.

39. Visi apelianto civilinėse bylose Nr. e2-1670-793/2021, Nr. 2-345-777/2023 ir nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo reikšti nušalinimai teisėjams buvo išspręsti CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir pripažinti nepagrįstais, taigi teisėjų nešališkumas negali būti kvestionuojamas iš naujo.

40. Pasisakant dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepaskyrė byloje žodinio teismo posėdžio ir neapklausė liudytojų, kuriuos apeliantas norėtų apklausti, pažymėtina, kad pagal CPK 369 straipsnio 2 dalies reikalavimus prašymas atnaujinti procesą yra nagrinėjamas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismui prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, teisės normos ir procesinė tokių prašymų išnagrinėjimo tvarka nebuvo pažeistos.

41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CPK 370 straipsnyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką bei ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formaliųjų reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje rašytino proceso tvarka datą. Šiame teismo posėdyje, apie kurį informuojamos bylos šalys, ir yra išsprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Ir trečia, jeigu teismas visgi prašymą patenkina ir procesą atnaujina, kitame teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas nusprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 35 punktas).

43. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimas vyksta antrajame iš trijų etape, po kurio, tokį prašymą patenkinus, sektų bylos nagrinėjimo iš esmės (t. y. trečiasis) etapas (CPK 369 straipsnio 3–4 dalys). Akivaizdu, kad liudytojų apklausa būtų įmanoma tik trečiajame etape, t. y. jeigu teismas nuspręstų, jog pagrindas atnaujinti procesą egzistuoja ir jį atnaujintų. Nagrinėjamu atveju antrajame prašymo dėl proceso atnaujinimo etape šis prašymas nebuvo patenkintas, nebuvo ir pagrindo pradėti trečiojo bylos nagrinėjimo etapo (bylos nagrinėjimo iš esmės) ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimų, kurie sprendžiami tik trečiajame proceso etape (pvz. spręsti dėl liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo ir pan.).

44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas susipažino ir su prie atskirojo skundo pridėtais apelianto ranka surašytais motyvais, tačiau dėl šių motyvų nėra pagrindo pasisakyti, kadangi jie yra sunkiai įskaitomi, nepakankamai rišlūs ir aiškūs, neaiškus jų ryšys su skundžiama nutartimi, jais neginčijamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, taigi jie peržengia šio apeliacinio proceso ribas.

45. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto prašymo atnaujinti procesą argumentus ir dėl jų padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai kitokios apeliacinio teismo išvados nelemia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

46. Apeliantas kelia ir neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimą, nesutikdamas su priteistomis iš jo suinteresuotam asmeniui G. T. 500 Eur bylinėjimosi išlaidomis.

47. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai bylos šaliai pareiga nesiejama nei su asmens turimu statusu (bedarbis, pensininkas, turintis neįgalumą asmuo ar pan.), nei su jo turtine padėtimi ar gaunamomis pajamomis.

48. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, suinteresuotas asmuo G. T. bylinėjimosi išlaidų patyrė būtent dėl apelianto inicijuoto proceso, todėl, atsižvelgiant į proceso, išnagrinėjus apelianto prašymą, baigtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui, kurias šis patyrė už atsiliepimo į apelianto prašymą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Skirtingai nei yra įsitikinęs apeliantas, net ir tokia aplinkybė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio byloje sumokėjimo, neatleidžia nuo pareigos atlyginti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

49. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens G. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžių, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jų mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė galioja ir apeliacinės instancijos teisme.

52. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmestas visa apimtimi, apelianto apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53. Į bylą pateikti duomenys patvirtinta, kad nagrinėjant atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. T. patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apelianto.

54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

55. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,5, Lietuvos statistikos departamento (dabar Valstybės duomenų agentūra) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.15 papunktis).

56. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 1 009,10 Eur (2 018,20 Eur x 0,5).

57. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens G. T. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžių, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, suinteresuotam asmeniui iš apelianto (pareiškėjo) priteisiama 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.