Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) I. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. spalio 8 d. 2.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų).

Skunde nurodoma, kad dėl šio užfiksuoto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, apgailestauja, nes susiklostė gyvenimiška situacija, kadangi apie teisės vairuoti neturėjimą sužinojo, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, t. y. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu važiavo tiesiog pasivažinėti po miestą, nesimiegojo, susidėlioti mintyse užduotis ir darbus. Pasivažinėjęs važiavo link namų ir jį prisivijo policijos automobilis, kuris važiuodamas paskui įjungė šviesos švyturėlius, po ko jis suprato, kad yra stabdomas. Nedelsiant sustojo. Priėjęs pareigūnas prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policininkas nurodė, kad sustabdė dėl nedegančio vieno žibinto, kuris kartais tiesiog nekontaktuoja ir dieną prieš buvo keistas. Pareigūnas nuėjo į savo automobilį, kartu nusinešė vairuotojo pažymėjimą ir po keleto minučių pakvietė prieiti prie policijos automobilio. Jam priėjus informavo, kad jis neturi teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Nustebo ir informavo pareigūną, kad tai galimai klaida, nes pasibaigus atėmimo laikotarpiui, sekančią dieną, 2024 m. lapkričio 4 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą ir gavo tai įrodančią papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą. Pareigūnas informavo, kad po papildomų mokymų baigimo dar reikėjo nuvykti į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Regitra“ atlikti papildomus veiksmus („atsižymėti“), kad vairuotojo pažymėjimas vėl būtų galiojantis. Ši informacija jam buvo nauja, iki tol nebuvo apie tai informuotas – buvo įsitikinęs, kad po minėtos pažymos gavimo ir iš vairavimo mokyklos tiesioginio pateikimo AB „Regitra“, teisė vairuoti grąžinama automatiškai. Pareigūnas pasakė, kad pažeidimą vis tiek fiksuoja, nors ir atrodo nesąžininga situacija, o dėl vairavimo teisės grąžinimo laiku turi kreiptis į AB „Regitra“. Vairavimo mokykloje baigus papildomą vairuotojų mokymą, jį informavo, kad pažyma bus perduota automatiškai į AB „Regitra“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad paskyrus teisės vairuoti atėmimą net 18 (aštuoniolikai) mėnesių, būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neracionalu, nelogiška, nes jis įvykdė įstatyme numatytas sąlygas.

Vairuotojo pažymėjimas yra ypatingai reikalingas ir jo netekimas labai ilgam terminui, tokiam kaip paskyrė Institucija, padarys labai daug žalos. Institucijos sprendimu yra paskirtas net 18 (aštuoniolikos) mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, kuris pagal bendrąją taisyklę pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjo dienos, o jį apskundus, terminas nepradedamas skaičiuoti ir prasitęsia neapibrėžtam laikui. Pažeidimas buvo užfiksuotas spalio 8 d., kas reiškia, kad iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo praeis nemažai laiko, t. y. šis laiko tarpas yra neapibrėžtas ir jis yra nežinioje, kas nuobaudų skyrimo taisykles daro nepilnai efektyvias, kaip pavyzdžiui neblaiviam vairuotojui specialiosios teisės atėmimas yra skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo momento, todėl mano, kad teisingiausia ir proporcingiausia būtų iš skirto termino atimti terminą nuo pažeidimo padarymo momento iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks pirminis termino apskaičiavimas būtų racionaliausias ir atitiktų proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą. Šiuo atveju, šioje pastraipoje aprašyta aplinkybė vertintina kaip jo padėtį bloginanti aplinkybė.

Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo pragyvenimo šaltinis yra jo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. Dirba su transportu, remontu ir detailingu (profesionalus automobilio valymas, dėl kurio pasiekiamas idealus vaizdas ne tik automobilio išorės, bet ir jo vidaus, nes kreipiamas maksimalus dėmesys į kiekvieną automobilio detalę). Automobilis darbui itin reikalingas kasdien, kas rytą veža ir vakare parsiveža dukrą iš darželio, veža ją į ligonines, jei reikia, ir visur kitur. Dukrai 2 metai ir 10 mėnesių. Laisvalaikiu važiuoja su šeima pasivažinėti po lankytinas vietas, vežasi dukrytę visur, kur jai būtu kažkokia nauda augant, dažnai vyksta į Norvegiją darbo reikalais, ten taip pat dirba su detailingu pagal užsakymus įvairiuose miestuose. Nuo mažens domisi automobiliais ir dirba su jais. Visa jo šeima pragyvena iš jo veiklos, moka būsto paskolą, 430 Eur per mėnesį, moka patalpų nuomą – 1 000 Eur per mėnesį.

Taip pat prašo atsižvelgti į nusižengimo aplinkybes, vertinant pavojingumo prasme. Kelyje elgėsi tikrai saugiai ir užtikrintai savo vairavimu, nes nebuvo sustabdytas vairuojant kažkaip pavojingai gatvėje. Kaip jau minėjo, pareigūnai sustabdė dėl nedegančio žibinto, tačiau už tai nebaudė ir vertino žmogiškai ir supratingai. Dėl teisės vairuoti neturėjimo, mano, kad tai yra veika, visiškai nepavojinga, nei transporto priemonės vairavimas apskritai neturint jokios vairavimo kategorijos, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai ir jog tikrai neišmano kelių eismo taisyklių. Šiuo atveju jis tokio suvokimo neturėjo, nes buvo įvykdęs sąlygas, kurios nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, buvo įsitikinęs, kad teisė vairuoti galiojanti. Taip pat jis nevengia atsakomybės dėl šio formalaus nusižengimo, t. y. tik įsiteisėjus sprendimui sumokės paskirtą baudą. Praeityje nėra teistas, kas šiuo atveju įrodo, jog jis nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių ar pažeidinėti įstatymus.

Jam pritaikius atsakomybę švelninančią teisės normą, nuobaudų tikslai bus pasiekti ir tikrai bus pamoka ateičiai. Po užfiksuoto pažeidimo iš karto nuvyko į AB „Regitra“, po ko jam teisė vairuoti registruose buvo pažymėta ir sugrąžinta, tyčios pažeisti įstatymą ir vairuoti neturint teisės, neturėjo. Tai yra vienkartinis nesusipratimas, kuris tikrai nepasikartos. Tai parodo, jog nėra piktybinis ir nėra linkęs važinėti neturėdamas atitinkamos specialiosios teisės kategorijos. Prašo teismo juo patikėti ir suteikti pasitikėjimą (b. l. 4–7).

Per paskutinius penkerius metus pareiškėjas 29 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, daugelis iš jų yra galiojantys. Paskirtos nuobaudos nėra vykdomos, asmuo baudų nemoka. Administracinių nusižengimų istorija rodo, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuota kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė.

Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas nustatė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą. Pareigūnas peržiūrėjęs visą surinktą medžiagą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė sprendimą. Byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, todėl pareiškėjo skundo argumentais pakeisti nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu I. L. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir paskirta 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių dėl to, kad jis 2024 m. spalio 8 d. 2.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų) (b. l. 8–12).

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės neskirti arba sušvelninti administracinio poveikio priemonės terminą, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su I. L. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas I. L. skunde nurodė, kad jis išklausė papildomus vairuotojų mokymus ir jam vairavimo mokykla pažadėjo, kad šie duomenys bus perduoti AB „Regitrai“, todėl buvo įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir įsiteisėjus sprendimui sumokės jam paskirtą baudą. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, teisė vairuoti yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat nuvežti mažametį vaiką į darželį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 4 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Šie duomenys buvo perduoti AB „Regitra“, tačiau pareiškėjas į AB „Regitrą“ nenuvyko, prašymo sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones nepateikė.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas nežinojus, kad AB „Regitra“ reikia pateikti prašymą dėl specialiosios teisės gražinimo, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2024 m. spalio 8 d. teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teigė, kad padarytas pažeidimas nėra pavojingas ir nesukėlė padarinių. Teismas vertina, kad nors pareiškėjo nusižengimas, už kurį jam buvo skirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pasekmių nesukėlė, tačiau pagal savo pobūdį – vairavimas neturint tam teisės, buvo pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje buvo pagrindas taikyti įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir šios konkrečios veikos pavojingumas neleidžia spręsti, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant tik baudą ir administracinio poveikio priemonės netaikant.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta individualizuojant nuobaudą, o paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikių tenkinimui, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra transporto priemonių estetinis dailinimas ir iš šios veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Be to, teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl to, kad šia veikla taip pat užsiima Norvegijoje, todėl važiuodamas į užsienį turi kartu vežtis ir reikalingą įrangą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbinių funkcijų atlikimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pažymėtina, jog pareiškėjas būdamas mažosios bendrijos vadovu, savo veiklą gali organizuoti taip, kad bendrijos veiklą būtų galima plėtoti ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas užsiima transporto priemonių išorės remontu ir ši veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, taigi pareiškėjo galimybė dirbti ir padengti turimus finansinius įsipareigojimus nėra itin apribota. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šiuo metu šeima gauna minimalias pajamas. Visgi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai kliudytų pareiškėjui susirasti kitą darbą, gauti pajamų ir išlaikyti šeimą. Tuo labiau, kad iki šiol, nors pareiškėjas ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ji buvo atimta, tačiau vykdė bendrijos veiklą, kito darbo neieškojo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisė vairuoti yra reikalinga vaiko vežiojimui į darželį. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų. Kita vertus, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones ir gali nuvežti vaiką į darželį, o pareiškėjo teiginiai, jog žmonai pradėjus dirbti, jis bus vienintelis šeimoje, kuris galėtų tai daryti, nėra laikytina išskirtine aplinkybe, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti, kadangi pareiškėjas pats paaiškino, kad jam išvykus dirbti į užsienį, ši atsakomybė liktų jo žmonai. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta jo ir jo šeimos narių poreikiais.

Šiuo atveju svarbu įvertinti ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus nustatyta, kad penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka pareiškėjas baustas dvidešimt keturis kartus, iš kurių aštuoniolika susiję su nustatyto greičio viršijimu, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, jog pareiškėjas nėra itin drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas, o padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis. Nors pareiškėjas teigė, kad dali nusižengimų padarė ne jis, pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl šių pažeidimų, tačiau teisme negauta jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai būtų panaikinti. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis praeityje nėra teistas, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 2 000 eurų bauda. Teistumas neišnykęs. Taigi, išvardintos aplinkybes visgi rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių teisės normų reikalavimų ir nagrinėjamu atveju negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Pareiškėjas I. L., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad I. L., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Pareiškėjas I. L. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas I. L. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo I. L. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti. I. L. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Pareiškėjo prašymas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas to nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.