Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-442-998/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2023-06-22Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-02-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
e2-442-998/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05649-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas, Greta Motiejūnienė, Gintarė Bernotė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-442-998/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05649-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 2.6.27; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“ advokato padėjėjai Gintarei Bernotei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvitos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EMP recycling“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Nėgė“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sadvitos transportas“ 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. spalio 27 d. su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį STR (duomenys neskelbtini) (toliau Sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo nugabenti trijų palečių 2 200 kg krovinį iš UAB „EMP recycling“, (duomenys neskelbtini), (pakrovimo data 2021 m. spalio 29 d.) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (iškrovimo data 2021 m. lapkričio 3 d.). Krovinys buvo vežamas pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 2 d. 119-ajame greitkelio S-8 kilometre (MOP ((duomenys neskelbtini)) Lenkijos Respublikos Kelių kontrolės pareigūnai sustabdė patikrinti ieškovės vairuotojo P. J. vairuotą krovininę autotransporto priemonę „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu vairuotojas pateikė kontrolei: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą su galiojančia technine apžiūra, tarptautinio prekių vežimo keliais licencijos kopiją, 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą.

3. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė du pažeidimus: 1) analizuodami kontrolei pateiktą CMR važtaraštį ir vežamo krovinio VII priedą, taip pat tikrindami transporto priemonės krovinį, Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad dalį tikrinamo krovinio sudarė sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio, kurių svoris 2 096 kg, ir kurie sudėti į maišus „Big Bag“, sukrauti ant trijų padėklų. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad pirminis vežėjas yra atsakovė ir kad sustabdymo metu ji nebuvo įregistruota Lenkijos Respublikos Produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (toliau BDO). Kelių kontrolės pareigūnai taip pat nustatė, kad faktinį vežimą atliko ieškovė, kuri transporto priemonės sustabdymo metu taip pat nebuvo įregistruota BDO. Dėl šios priežasties vairuotojas negalėjo pateikti Kelių kontrolės pareigūnams BDO registracijos numerio; 2) Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad sulaikymo patikrinti metu krovininė autotransporto priemonė „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje neturėjo lentelės, tinkamai ženklinančios atliekų vežimą Lenkijos keliais, t. y. gerai matomoje transporto priemonės priekio vietoje, jos išoriniame paviršiuje nebuvo baltos 400 mm pločio ir 300 mm aukščio lentelės juodos spalvos su didžiąja „A“ raide, kurios minimalus aukštis 200 mm, o minimalus linijų plotis 20 mm. Remiantis patikrinimo rezultatais, Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad ieškovė atliekas keliais vežė neatlikusi transporto priemonių ženklinimo, kaip nurodyta 2012 m. gruodžio 14 d. Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Šių pažeidimų pagrindu, remiantis Lenkijos Respublikos vežimo keliais įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, krovininė autotransporto priemonė „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta į saugomą automobilių aikštelę (vairuotojo prašymu, krovinių erdvė buvo apsaugota – uždėta plomba (serija ir numeris WITD Lodz ((duomenys neskelbtini)) bei skirta 12 000 zlotų bauda).

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodo, kad nei prieš pradedant vežimą, nei vežimo metu atsakovė neinformavo, kad norint sklandžiai vežti atsakovės pateiktą krovinį per Lenkijos Respubliką, turi pareigą įsiregistruoti BDO bei paženklinti transporto priemonę „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad, net Lenkijos pareigūnams sulaikius krovinį dėl registracijos nebuvimo ir apie tai pranešus atsakovei, atsakovė ir toliau tvirtino, jog registracija nereikalinga. Atsakovė pripažino, jog nežinojo apie pareigą registruotis BDO. Atsakovė nurodė maniusi, jog ginčo vežimo metu nebuvo reikalavimo registruotis vežėjams, norintiems vežti atliekas į Lenkiją, galvojusi, kad toks reikalavimas bus taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovė tvirtino, jog registracija neturi būti reikalinga, nes kiti atsakovės vežėjai veža atliekas be registracijos. Ieškovės manymu, atsakovė ne tik kad nesuteikė informacijos, reikalingos formalumams, susijusiems su krovinio gabenimu atlikti, tačiau dar ir klaidino.

5. Ieškovė pažymi, kad šalys vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių pagrindu yra bendradarbiavusios ir anksčiau. Vieno tokio vežimo metu ieškovės vairuotojas pastebėjo, jog atsakovės su CMR važtaraščiu perduotame dokumente yra nurodyta, kad vežamos atliekos. Vairuotojui kilus klausimų dėl vežamo krovinio, ieškovė susisiekė su atsakovės vadybininke, kad išsiaiškintų tokio pobūdžio krovinio gabenimo tvarką. Atsakovės vadybininkė nurodė, kad vežant atliekas, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Tą kartą ieškovė sėkmingai pristatė krovinį į paskirties vietą, nes nebuvo sustabdytas patikrinti Kelių kontrolės pareigūnų. Ieškovės teigimu: (1) atsakovė jau ne pirmą kartą nesuteikė informacijos, reikalingos kroviniui vežti; (2) netgi ieškovei ėmusis iniciatyvos ir paprašius duoti jam krovinio vežimo instrukcijas, atsakovė klaidino, nurodydama, kad kroviniui vežti nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų.

6. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų informavusi apie pareigą registruotis BDO bei reikalavimą ženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, ji (ieškovė) nebūtų patyrusi nuostolių, nes nebūtų pagrindo pažeidimams atsirasti. Kadangi vairuotojas apie reikalingus atlikti formalumus įspėtas nebuvo, atsakomybę už kilusius padarinius, vadovaujantis CMR nuostatomis, turi prisiimti atsakovė.

7. 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei reikalavimą / pretenziją dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, kuriuo pareikalavo atlyginti 3 039,86 Eur nuostolius. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovė atsakė į reikalavimą / pretenziją nurodydama, kad su reikalavimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Ieškovė nurodo, kad be tiesioginių materialinių nuostolių, taip pat patyrė procesinių išlaidų, susijusių su savo pažeistų teisių gynimu, todėl turi būti atlygintos ir jos patirtos išlaidos dokumentų vertimo paslaugoms apmokėti.

8. Ieškovė pažymi, kad šalių sutartiniams santykiams, tiek, kiek jų nereglamentuoja CMR konvencijos teisės normos, taikytinos Lietuvos nacionalinės teisės normos. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.“ CMR važtaraščio pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti krovinio perdavimo vežėjui faktą, krovinio vietų skaičių ir pakuotės išorinę būklę perdavimo metu, taip pat užfiksuoti krovinio pristatymo gavėjui faktą ir krovinio vietų skaičių ir pakuotės išorinę būklę krovinio pristatymo metu. Priimdamas krovinį, vairuotojas P. J. patikrino, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, taip pat krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Tokiu būdu ji (ieškovė) iki galo atliko CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą. Atkreipia dėmesį, kad nei CMR konvencija, nei šalių tarpusavio Sutartis neįpareigoja vežėjo priimti krovinį pagal krovinio pavadinimą, tuo labiau, kad Sutartyje ir nebuvo nurodytas krovinio pavadinimas ar pobūdis. Atsakovė taip pat nepateikė instrukcijų, kaip elgtis, kokius veiksmus atlikti gabenant šį konkretų krovinį. Atsakovė neturi pagrindo tikėtis, kad ieškovė priims krovinį pagal jo pavadinimą ir spręs, kokius veiksmus pagal krovinio pobūdį savarankiškai turi atlikti. CMR konvencijoje imperatyviai nustatyta, jog būtent siuntėjas turi pareigą perduoti visą informaciją apie krovinį vežėjui. Įpareigojimas vežėją rūpintis, koks krovinys bus vežamas, neatitiktų CMR konvencijos nustatytų taisyklių. Atsakovė jokios informacijos apie krovinį neperdavė.

9. Šalių susirašinėjimas „Skype“ programa patvirtina, kad atsakovė apie pareigą registruotis BDO neinformavo nei iki krovinio perdavimo, nei krovinio vežimo metu iki sustabdymo patikrinti. Remiantis CMR Konvencijos nuostatomis, atsakovė turėjo pareigą informuoti ją (ieškovę) apie tai, kad prieš vežant krovinį į Lenkijos Respubliką, ji privalėjo registruotis BDO, tokiu būdu gauti BDO registracijos numerį, ir, pareikalavus Kelių kontrolės pareigūnams, jį pateikti. Atsakovė taip pat turėjo pareigą informuoti apie tai, kad prieš vežant krovinį į Lenkijos Respubliką privaloma paženklinti transporto priemonę „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą. Atsakovė, perduodama krovinį vežti, neinformavo, kokį krovinį reikės gabenti bei kokius veiksmus, susijusius su jo gabenimu, reikės atlikti. Tokia informacija nebuvo nurodyta šalių tarpusavio Sutartyje. Atsakovė pateikė 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą, kuriuose buvo nurodytas krovinio pavadinimas – autokatalizatorių laužas, abu dokumentai buvo pateikti anglų kalba.

10. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakyme į reikalavimą / pretenziją atsakovė nurodė, kad pateikė visą su krovinio vežimu susijusią informaciją bei duomenis ir tokiu būdu atsakovės veiksmai visiškai atitiko CMR Konvencijos 11 straipsnio reikalavimus. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiktina, nes CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata „Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti“ reiškia, kad siuntėjas turi ne tik pridėti prie CMR važtaraščio visus reikiamus dokumentus (ką, šiuo atveju, atsakovė padarė), bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą <...> kitiems formalumams atlikti (ko, šiuo atveju, atsakovė nepadarė). Atsakovė nepateikė instrukcijų nei žodžiu, nei raštu, jog šiuo konkrečiu atveju reikalinga atlikti su krovinio gabenimu susijusius formalumus. Vadinasi, atsakovė neteisingai sutapatino dokumentų pateikimo ir visapusiškos informacijos pateikimo sąvokas, todėl padarė neteisingas išvadas.

Šalies argumentai

11. Ieškovė laikosi pozicijos, jog dokumentų, kuriuose yra nurodytas krovinio pavadinimas, pateikimas nėra nurodymas registruotis BDO. Šį faktą patvirtina tai, kad atsakovė pripažino pati nežinojusi apie poreikį atliekas vežančiam vežėjui atlikti registraciją. Vienas iš atsakovės su CMR važtaraščiu perduotų dokumentų buvo „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, jog, kadangi šio dokumento 9 grafoje buvo nurodytas krovinio pavadinimas „Autocatalyst scarp“ (liet. k. „autokatalizatorių laužas“), ieškovė turėjo suprasti, jog ji turi atlikti papildomus krovinio vežimo veiksmus. Ieškovė pažymi, kad šis dokumentas buvo pateiktas anglų kalba.

12. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji, būdama profesionalus vežėjas, turėjo žinoti, kaip su kroviniu reikia elgtis Lenkijos Respublikoje, nes CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Pažymi, kad vairuotojas nėra įgaliotas ir neturi reikalingos kompetencijos spręsti, ar paimtas vežti krovinys reikalauja papildomo registravimo ar transporto priemonės ženklinimo. Sutartiniai santykiai ieškovę sieja su atsakove, ir būtent ši, kaip krovinio siuntėja, turėjo pareigą vežėjui suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti. Be to, šiuo atveju yra svarbi ne atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog važtaraštyje ir dokumente pavadinimu „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ buvo nurodytas krovinio pavadinimas, bet tai, kad atsakovė neinformavo, jog vežant atliekas į Lenkijos Respubliką būtina būti įsiregistravus BDO. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ji (ieškovė) neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje ir dokumente pavadinimu „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ nurodyta informacija apie prekių pavadinimą.

13. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakyme į reikalavimą / pretenziją atsakovė nurodė, kad, remiantis Sutarties 3.3 punktu, būtent ieškovė turėjo pareigą užtikrinti krovinio ženklinimą, t. y. užtikrinti, kad vežėjo vairuotojas pareikalautų iš krovinio siuntėjo, kad krovinys pagal jo technines savybes būtų tinkamai paruoštas, supakuotas, paženklintas, pakrautas bei įtvirtintas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad šioje Sutarties nuostatoje yra kalbama ne apie transporto priemonės, o apie krovinio ženklinimą. Ieškovė patyrė nuostolių, susijusių ne su krovinio, o su transporto priemonės ženklinimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės manymu, bylos nagrinėjimui nėra aktuali Sutarties 3.3 punkto nuostata. Tiek dėl registracijos nebuvimo BDO, tiek dėl nepaženklintos transporto priemonės nuostolius ieškovė patyrė dėl tos pačios priežasties – dėl to, jog atsakovė nesuteikė reikalingos krovinio vežimo informacijos. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad siuntėjui nepakanka perduoti reikalingus dokumentus vežėjui, o būtina ir suteikti visapusišką informaciją apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nesuteikė informacijos apie poreikį registruotis BDO bei specialiu ženklu „A“ pažymėti transporto priemonę.

Šalies argumentai

14. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės pareigos suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo, ji patyrė nuostolius – sumokėjo administracinę baudą ir patyrė papildomas kelionės išlaidas, kurias atlyginti turi pareigą atsakovė. Netinkamas atsakovės pareigų vykdymas turėjo įtakos nuostoliams atsirasti, kuriuos šiuo atveju sudaro 12 360 Lenkijos zlotų (PLN) administracinė bauda (sumokėta 2021 m. lapkričio 2 d.), 70 PLN nakvynės išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 1 000 PLN transporto priemonės „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežimo ir saugojimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 40 PLN „A“ lentelės pagaminimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.) 24 ir 40 Eur išlaidos kurui, kuris buvo sunaudotas vairuotojui nuvežti iki Lenkijos Respublikos kelių transporto inspekcijos ir atgal (250 km). Iš viso patyrė 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolių. Pagal Lenkijos Respublikos zloto ir euro kursą, galiojusį faktiniu nuostolių patyrimo metu – atitinkamai 2021 m. lapkričio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d., ieškovė nurodo patyrusi 2 922,18 EUR nuostolių, iš viso patyrė 2 962,18 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Sadvitos transportas“ atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovei buvo suteikta pakankamai išsami informacija apie krovinį atsižvelgiant į jos pačios turimą informaciją. Ieškovei buvo pateiktas atiduodamo krovinio apibūdinimas (sąrašas) (angl. „packing list“) su konkrečiu gabenamos atliekos pavadinimu (catalyst scrap), tiksliu svoriu bei palečių kiekiu. Krovinį lydintis CMR važtaraštis buvo užpildytas tinkamai ir jo priedai buvo ne tik jau minėtas krovinio apibūdinimas (sąrašas), bet ir 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Europos tarybos priimto reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ (toliau – Reglamentas) VII priedas. Minėtame priede, kuris vadinasi „Atliekų vežimą lydinti informacija, kuri nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, jo 9 langelyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta gabenama atlieka „Autocatalyst Scrap“. Taip pat buvo aiškiai nurodyti gabenamos atliekos kodai, pagal kuriuos buvo galima identifikuoti gabenamas atliekas, ir kurie ieškovei, kaip savo srities profesionaliai, turėjo būti žinomi ir suprantami, t. y.: pagal Bazelio konvencijos IX priedą – kodas B1130 (išvalyti katalizatoriai, kuriuose yra tauriųjų metalų); nacionalinis kodas gabenamai atliekai – kodas 16.08.01 (panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, remio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos). Žinant tai, kad atsakovė tik perdavė ieškovei faktinio siuntėjo perduotą informaciją, laikytina, kad esant nurodytoms aplinkybėms atsakovė iš savo pusės įvykdė visus jai priklausančius įsipareigojimus. Jokia su kroviniu susijusi informacija nebuvo slepiama, ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, jog neva tai ji (atsakovė) klaidino ieškovę visiškai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

16. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, būdama atidus ir rūpestingas verslo subjektas, viešai nurodantis, kad Lenkija ir Latvija yra pagrindinės krovinių gabenimo kryptys, o pagrindinė įmonės veikla nuo 1995 m. yra krovinių gabenimas tarptautiniais krovinių maršrutais, gavusi 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą, turėjo suprasti šių dokumentų turinį, nors jie buvo pateikti anglų kalba. Priešingu atveju, būtų galima laikyti, kad ieškovė veža krovinius net nežinodama, kokį krovinį veža ir net nebando to išsiaiškinti siekiant išvengti su tuo susijusių nemalonumų ateityje. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ji nėra ir negali būti atsakinga už ieškovę kaip vežėją. Ji negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė nežinojo, kaip elgtis su kroviniu Lenkijos Respublikoje. Tuo labiau, kad atsakovė nebuvo krovinio siuntėjas, faktiniu siuntėju buvo UAB „EMP recycling“, kuris ir turėjo visą su krovinio pervežimu susijusią informaciją pateikti per ją (atsakovę).

Atsiliepimas

17. Atsakovė nurodo, kad ji 2021 m. spalio 27 d. su UAB „EMP recycling“ sudarė krovinio pervežimo sutartį STR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl katalizatorių pervežimo į Lenkijos valstybę. Ji buvo pirmasis vežėjas, o antruoju vežėju buvo ieškovė ir visa tai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta vežimo dokumentuose, o būtent VII priede, kuris buvo pridedamas prie 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraščio. Ieškovė su siuntėju UAB „EMP recycling“ tiesiogiai sutarties nebuvo sudariusi, nes ieškovė su ja (atsakove) susitarė, kad bus išlaikomas neutralitetas santykiuose su atsakovės klientais. Tačiau tai nereiškia, jog atsakovė kaip antrasis vežėjas privalo atsakyti už siuntėjo informacijos trūkumą, jei toks atvejis buvo. Nagrinėjamu atveju UAB „EMP recycling“ laikomas faktiniu siuntėju, turėjusiu pareigą pateikti visapusišką informaciją ir aprūpinti ją visais reikiamais dokumentais, kurie atitinkamai turėjo būti perduoti antrajam vežėjui UAB „Nėgė“ (ieškovei). Nustačius, kad ieškovė dėl kroviniui reikiamų leidimų, žymėjimų ir kitų tiesiogiai su tuo susijusių aplinkybių patyrė nuostolių, konstatuotina, kad UAB „EMP recycling“, kaip faktinis siuntėjas, priskirtos pareigos numatytos CMR 11 straipsnyje tinkamai nevykdė ir ją pažeidė, nes patirtų nuostolių būtų buvę galima išvengti, jei UAB „EMP recycling“ būtų pateikusi pakankamai informacijos reikalingos su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti. Todėl būtent UAB „EMP recycling“, o ne ji – UAB „Sadvitos transportas“, turi už tai atsakyti, o t. y. ji turi atlyginti vežėjo UAB „Nėgė“ patirtus nuostolius, patenkinti ieškiniu reiškiamą reikalavimą.

18. Atsakovės teigimu, kadangi ji kaip ir ieškovė yra vežėjas, ji kaip ir ieškovė neturi pareigos tikrinti prie važtaraščio pridėtų dokumentų ir informacijos reikalingos muitinės ir kitiems formalumams atlikti visapusiškumo bei teisingumo (CMR Konvencijos 11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl UAB „EMP recycling“ neteisėtų veiksmų, ji (atsakovė) neturi prisiimti atsakomybės už siuntėją UAB „EMP recycling“. Atitinkamai, ji neketina ieškovei patirtų nuostolių dengti savo sąskaita, nes tai būtų nelogiška ir neteisinga faktiškai susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Dėl to, atsakovės teigimu, ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į krovinio vežimo tarptautiniais keliais esmę, faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovė nuostolių patyrė dėl UAB „EMP recycling“ veiksmų nesuteikiant reikalingos informacijos su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma sutarties uždarumo principo išimtis ir atsakovu byloje turėtų būti traukiamas faktinis krovinio siuntėjas UAB „EMP recycling“.

19. Trečiasis asmuo UAB „EMP recycling“ atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2021 m. spalio 27 d. trečiasis asmuo UAB „EMP recycling“ pateikė atsakovei užsakymą dėl krovinio pervežimo. Atkreipia dėmesį, kad krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, iš trečiojo asmens UAB „EMP recycling“ pusės niekada nebuvo pasirašyta, tad teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ne šios sutarties, bet užsakymo, pateikto el. laiško forma, pagrindu. Taip pat pažymi ir tai, jog tai nebuvo pirmas trečiojo asmens UAB „EMP recycling“ atsakovei pateiktas užsakymas. Šalis siejo intensyvūs verslo santykiai ir UAB „EMP recycling“ nuolat užsakydavo atliekų pervežimą iš atsakovės.

20. 2021 m. spalio 29 d. krovinys buvo paimtas adresu (duomenys neskelbtini), ir išvežtas į paskirties vietą Lenkijoje. Numatyta krovinio pristatymo diena buvo 2021 m. lapkričio 3 d., tačiau 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „EMP recycling“ gavo iš gavėjo informaciją apie su kroviniu susijusias problemas ir iš karto kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti turimą informaciją apie susidariusią situaciją. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad mašina buvo sulaikyta Lodzės vaivadijos (Lenkija) kelių transporto inspekcijos, nes vežėjui reikalinga registracija BDO sistemoje, atliekų pervežimo licencija bei „A“ lentelė (žymėjimas ant transporto priemonės), ko vežėjas neturėjo ir dėl ko gavo baudą. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė UAB „EMP recycling“ pretenziją dėl 3 039,86 Eur nuostolių atlyginimo (persiuntė ieškovės gautą pretenziją). UAB „EMP recycling“ atsakovės pretenziją atmetė, nurodant, kad visas savo, kaip siuntėjo, pareigas įvykdė tinkamai ir bauda ginčo atveju faktiniam vežėjui skirta būtent dėl paties vežėjo netinkamų ir neprofesionalių veiksmų.

21. Ši civilinė byla buvo inicijuota ieškovės (faktinio vežėjo) iniciatyva ir reikalaujama iš atsakovės, kaip ieškovės užsakovo, atlyginti ieškovės turėtas papildomas vežimo išlaidas, iš viso 2 962,18 Eur, kurias sudaro: 12 360 PLN administracinė bauda; 70 PLN nakvynės išlaidos; 1 000 PLN transporto priemonės išvežimo ir saugojimo išlaidos; 40 PLN „A“ lentelės pagaminimo išlaidos; 40 Eur kuro išlaidos.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo nurodo, kad šioje situacijoje jis, kaip siuntėjas, atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini siunčiant ginčo krovinį, dėl ko nėra ir negali būti atsakingas už ieškovo turėtas papildomas išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, už susidariusias išlaidas yra atsakinga išimtinai pati ieškovė, kuri, kaip vežėja, nebuvo pakankamai profesionali ir nepasirūpino, kad jos veikla atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Dėl to ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

23. Pažymi, kad iš savo pusės ji CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas įvykdė tinkamai ir visiškai. Pirma, ginčo krovinio atveju prie CMR važtaraščio buvo pridėti visi būtini krovinį lydintys dokumentai: 2021 m. spalio 29 d. atiduodamo gabenti krovinio apibūdinimas (sąrašas) (packing list) su konkrečiu gabenamos atliekos pavadinimu („catalyst scrap“ (liet. „Katalizatorių laužas“)), tiksliu jo svoriu bei palečių kiekiu; 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos patvirtinto reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) 18 straipsnyje bei Reglamento Nr. 1013/2006 VII priede nurodytas dokumentas pavadinimu „Atliekų vežimą lydinti informacija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Paaiškina, kad Reglamentas Nr. 1013/2006 nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje. Reglamento Nr. 1013/2006 18 straipsnis numato tam tikrą informaciją, kuri visais atvejais lydi (privalo lydėti) vežamas atliekas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad, siekiant padėti stebėti atliekų vežimą, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtų Reglamento Nr. 1013/2006 VII priede nurodytas dokumentas. Reglamento Nr. 1013/2006 VII priede nurodytą dokumentą iki vežimo pradžios pasirašo vežimą organizuojantis asmuo. Taigi, trečiajam asmeniui UAB „EMP recycling“ Reglamentu Nr. 1013/2006 nustatytos aiškios pareigos, ką jis privalo atlikti norėdamas nepažeisti ir tinkamai laikytis aukščiausios galios Europos Sąjungos teisės akto – Reglamento Nr. 1013/2006 – reikalavimų.

24. Trečiasis asmuo nurodo, kad savo pareigas įvykdė tinkamai – užpildė, pasirašė ir prie CMR važtaraščio pridėjo Reglamento Nr. 1013/2006 VII priede numatytą dokumentą. Lenkijos pareigūnų surašytame Kelių kontrolės protokole Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priede Nr. 1 nėra užfiksuota jokios informacijos, kad šis dokumentas buvo netinkamai užpildytas, nepakankamas ar pan. Pažymi, kad savo pasamdytam vežėjui (atsakovei) pateikė visapusišką informaciją apie patį krovinį ir jo specifiką, kuri buvo reikalinga tolimesniam sėkmingam vežimo procesui organizuoti. CMR konvencijos 11 straipsnis nedetalizuoja, kokia forma siuntėjas turi pateikti vežėjui reikiamą informaciją, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad vežėjas visą reikalingą vežimo informaciją turėjo užfiksuotą rašytiniuose dokumentuose. Vežėjas (atsakovė) turėjo informaciją apie krovinio specifiką, iš kurios galėjo ir turėjo pareigą nuspręsti, ar ji turi teisę vežti tokį krovinį, jei taip – kokiu būdu ir kokioms sąlygoms esant. Pačiame Reglamento Nr. 1013/2006 VII priedo pavadinime buvo aiškiai nurodoma, kad vežamos atliekos: „Information accompanying shipments of waste as referred to in Article 3(2) and (4)“ (liet. „Atliekų vežimą lydinti informacija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“). Taigi, vien perskaičius dokumento pavadinimą buvo galima suprasti, kad krovinys – tai atliekos, kas iš karto sąlygoja poreikį detaliau pasidomėti krovinio specifika. Toliau Reglamento Nr. 1013/2006 VII priedo 9 langelyje buvo aiškiai nurodyta pati gabenama atlieka – „Autocatalyst Scrap“ (liet. autokatalizatorių laužas). Vien ši suteikta informacija yra daugiau nei pakankama vežėjui priimti sprendimus dėl savo galimybių vežti tokį krovinį ir atlikti visus būtinus veiksmus, kad vežimas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Dar daugiau, Reglamento Nr. 1013/2006 VII priedo 10 langelyje buvo aiškiai nurodyti gabenamos atliekos kodai (identifikatoriai): pagal Bazelio konvencijos IX priedą – kodas B1130 (išvalyti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra tauriųjų metalų); nacionalinis kodas gabenamai atliekai – kodas 16.08.01 (panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos). Todėl, jei vežėjas laikė, kad Reglamento Nr. 1013/2006 VII priedo 9 langelyje įrašytas tikslus atliekų pavadinimas yra nepakankamas, vežėjas turėjo papildomą informaciją, pagal kurią galėjo dar išsamiau identifikuoti krovinio specifiką. Gabenamo krovinio sąraše, kuris buvo pateiktas pakraunant krovinį, taip pat buvo aiškiai įvardijamas krovinio turinys („catalyst scrap“ (liet. „katalizatorių laužas“)). Trečiasis asmuo akcentuoja, kad tinkamai įvykdė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį ir iš savo pusės vežėjams pateikė tiek visus būtinus dokumentus, tiek visą būtiną informaciją apie krovinį, kurią turint vežėjai galėjo įsivertinti vežamo krovinio pobūdį ir nuspręsti, ar krovinio vežimas turi kokių nors specifikų, dėl kurių vežėjas turi imtis papildomų veiksmų (pavyzdžiui, atitinkamai pažymėti savo transporto priemonę). Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nėra įvardijamas nė vienas dokumentas, kurio trūkumas nulėmė papildomų išlaidų susidarymą ir už kurio pateikimą būtų atsakingas siuntėjas, taip pat nėra įvardijama nė viena informacijos apie krovinį detalė, kurios vežėjui trūko, kad jis galėtų užsiregistruoti BDO ar pažymėti savo transporto priemonę privalomu ženklu („A“). Kelių kontrolės protokole Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priede Nr. 1 taip pat nėra nurodytas joks dokumentas, už kurio pateikimą būtų atsakingas siuntėjas ir už kurio trūkumą ieškovei skirta bauda. Be to, jei kaltus veiksmus būtų padaręs ne pats vežėjas, bet vežimą organizuojantis asmuo (UAB „EMP recycling“), tai protokolas būtų surašytas ir bauda būtų skirta ne ieškovei, o UAB „EMP recycling“.

25. Trečiasis asmuo pažymi, kad tai, kokie reikalavimai yra keliami vežėjams vežant skirtingų rūšių krovinius skirtingose valstybėse, yra būtent vežėjo kompetencijos klausimas ir tik vežėjas privalo žinoti jam skirtingų valstybių keliamus reikalavimus pervežimui. Siuntėjas savo ruožtu turi pareigą pasirūpinti krovinį lydinčiais dokumentais, kiek jie susiję su paties krovinio specifika ir jai keliamais reikalavimais, taip pat suteikti vežėjui informaciją apie krovinį, kad vežėjas galėtų įsivertinti savo galimybes (faktines ir teisines) vežti tokį krovinį. O tai iš siuntėjo pusės ir buvo padaryta.

26. Atsikertant į argumentus, kad dalis pateiktos informacijos buvo anglų kalba, trečiasis asmuo pažymi, kad kaip ir bet kurių sutartinių santykių atveju, vežimo sutartis sieja bendradarbiavimo pareiga. Jei vežėjui kilo kokių klausimų dėl dokumentuose esančios informacijos, vežėjas turėjo bendradarbiauti su siuntėju ir prašyti tokios informacijos patikslinimo (vertimo). Tačiau atsakovė niekada jokių pretenzijų dėl netikslios dokumentuose esančios informacijos ar anglų kalbos neišreiškė. Ir realiai tokių pretenzijų net negalėjo būti, nes atsakovė su UAB „EMP recycling“ turėjo intensyvius verslo santykius, dažnai veždavo UAB „EMP recycling“ siunčiamus krovinius ir žinojo, kad tie kroviniai yra atliekos.

Atsiliepimas

27. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė kaltina atsakovę, o atsakovė kaltina trečiąjį asmenį UAB „EMP recycling“, kad prieš pakraunant krovinį vežėjai nebuvo informuoti, kad vežant atliekas į Lenkijos Respubliką vežėjui yra būtina būti įsiregistravus BDO. Trečiasis asmuo su tokiais argumentais nesutinka ir laiko, kad būtent vežėjų pareiga buvo žinoti Lenkijos teisės aktų reikalavimus vežėjams ir pasirūpinti savo, kaip vežėjo, registracija BDO. Remiantis Kelių kontrolės protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) Priedu Nr. 1 „Nustatytų pažeidimų sąrašas“, ieškovei bauda skirta pagal Lenkijoje galiojančio Vežimo keliais įstatymą už Lenkijoje galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 „B“ punkto ir Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio pažeidimus. Todėl siekiant išsiaiškinti, kas yra atsakingas už ieškovei skirtą baudą ir protokole įvardintus pažeidimus, aktuali yra minėto Lenkijoje galiojančio teisinio reglamentavimo analizė. Lenkijoje atliekų tvarkymas, saugojimas ir transportavimas yra reglamentuotas 2012 m. gruodžio 14 d. priimtu Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 24 straipsnio nustatytos atliekų transportavimo taisyklės. Šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atliekų vežėjas, teikiantis atliekų vežimo paslaugą, su šia paslauga susijusiuose dokumentuose nurodo individualų registracijos numerį, kaip numatyta 3.54 straipsnio 1 dalyje (angl. „The transport of waste operating the waste transport service shall affix an individual registration number as referred to in Article 3. 54 para. 1, on documents related to this service.“). Pagal to paties įstatymo 50 straipsnį, subjektai, kurie atlieka atliekų vežimą, privalo įsiregistruoti BDO registre. Taigi, įstatymas aiškiai numato pareigas būtent vežėjams (asmeniškai ir individualiai) įsiregistruoti BDO registre ir turėti to registro suteiktą numerį. Suteiktas registro numeris nėra perleidžiamas tretiesiems asmenims, kas reiškia, kad registraciją turi atlikti išimtinai pats vežėjas (registracijos negali už jį atlikti kitas asmuo). Tai yra išimtinė pareiga vežėjams ir už jos nevykdymą kompetentingos Lenkijos institucijos turi teisę skirti baudas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei bauda buvo skirta už jos, kaip vežėjos, pareigų nevykdymą, o ne už tai, kad kažką netinkamai padarė siuntėjas, akivaizdu, kad siuntėjas už tokius vežėjo kaltus veiksmus negali būti atsakingas.

28. Lenkijos Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad atliekų vežimo transporto priemonės turi būti paženklintos pagal 7 dalies nuostatas (angl. „Means of transport of the waste shall be marked in accordance with the provisions issued pursuant to the paragraph“). Pareiga pažymėti savo transporto priemonę numatyta ne kam kitam, o vežėjui, todėl šioje situacijoje būtent vežėjas turėjo pasirūpinti lentelės, tinkamai ženklinančios atliekų vežimą, turėjimu ir siuntėjas UAB „EMP recycling“ neturėjo pareigos tokios lentelės perduoti kartu su kroviniu. Siuntėjas UAB „EMP recycling“ samdė vežėją (atsakovę), kad ji suteiktų krovinio pervežimo paslaugą, ir siuntėjas neturėjo ir neprivalėjo domėtis, kokie teisiniai reikalavimai yra keliami vežėjams, transportuojant jo krovinį, taip pat neprivalėjo rūpintis, kad jo pasamdytas vežėjas atitiktų teisės aktų reikalavimus, turėtų visus leidimus, transporto priemonės ženklinimo priemones ir pan. Užsakant pervežimo paslaugą yra samdomas profesionalas, iš kurio tikimasi aukščiausių paslaugų standarto ir kad jis žinos, o jei nežino, – pasidomės, jam, kaip vežėjui, keliamais reikalavimais.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo nurodo, kad, įvertinus atsakovės turimą patirtį, specializaciją ypatingų reikalavimų ir pavojingų krovinių transportavimo srityje, UAB „EMP recycling“ neturėjo pagrindo abejoti atsakovės kompetencija ir profesionalumu ir neturėjo pati domėtis, tikrinti ir teikti atsakovei, kaip vežėjai, informaciją, kokių reikalavimų atsakovė privalo laikytis kirtusi Lenkijos sieną. Tuo tarpu atsakovė, pasitelkdama kitą faktinį vežėją, turėjo užtikrinti lygiai tokį patį jo profesionalumą, ir UAB „EMP recycling“ nėra ir negali būti atsakinga už netinkamą atsakovės partnerio pasirinkimą.

30. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinio motyvais. Papildė, kad vežėjo funkcija yra pervežti krovinį, o klientas turi suteikti papildomą informaciją apie pervežamą krovinį. Atsakovė turėjo pateikti visą informaciją tokiam kroviniui gabenti. Vežėjas ir vairuotojas nežinojo, ką gabena, vien nurodyta katalizinė medžiaga, tai buvo anglų kalba, norint sužinoti, ką veža, reikėjo ardyti krovinį. Vežėjas jokioje stadijoje netikrina, ką veža. Ieškovė buvo nubausta dėl informacijos stokos. Ieškovė specializuojasi tarptautinių krovinių gabenimo srityje, jai yra žinoma, kad vežant pavojingą krovinį reikia registruotis BDO. Tvirtino, kad vežėjas ir vairuotojas neturi domėtis, ką vežą.

Atsiliepimas

31. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad atsakovė nėra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovė, gavusi dokumentus, turėjo įvertinti, ar šiam kroviniui yra reikalingi papildomi leidimai ir registracijos, norint atlikti pervežimą. Vairuotojas, atvykęs į pakrovimo vietą, turėjo perduoti duomenis ieškovei ir tokiu būdu ieškovė turėjo įvertinti krovinio pobūdį. Dokumentuose buvo nurodyta, kas yra vežama. Atsakovė nežinojo, kad bus vežamas pavojingas krovinys. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens byloje pateikta sutartis nebuvo pasirašyta, todėl prašė jos nevertinti.

32. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nurodė, jog trečiasis asmuo yra atsakovės pusėje. Posėdžio metu rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildė, kad važtaraštyje, sąraše, Reglamento priede yra nurodyta, kas buvo vežama. Vežėjas turėjo žinoti, kad tai krovinio rūšiai reikalingos papildomos registracijos. Dėl tinkamo atsakovo byloje nurodė, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

faktinės bylos aplinkybės

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 27 d. UAB „EMP recycling“ el. paštu pateikė atsakovei užsakymą dėl krovinio pervežimo. Trečiasis asmuo el. paštu atsakovei rašė: „Sveiki. Penktadienį (2021-10-29) turėtume 3PLL, apie 2 200 kg pakrovimui. Ar paimsite?“. Posėdžio metu atsakovė bei trečiasis asmuo nurodė, jog 2021 m. spalio 27 d. sutartis tarp jų buvo sudaryta elektroninio laiško pagrindu, o krovinio pervežimo sutartis STR Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nebuvo pasirašyta, todėl prašė jos nevertinti.

34. 2021 m. spalio 27 d. ieškovė (vežėjas) ir atsakovė (užsakovas) sudarė krovinio pervežimo sutartį STR (duomenys neskelbtini) (Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nugabenti trijų palečių 2 200 kg krovinį iš UAB „EMP recycling“, (duomenys neskelbtini), (pakrovimas 2021 m. spalio 29 d.) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (iškrovimas 2021 m. lapkričio 3 d.)

35. Krovinys vežamas pagal 2021 m. spalio 29 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta: „Įpakavimo būdas – Padėklas, Krovinio pavadinimas – Katalizinė medžiaga“.

36. Prie CMR pridėtas 2021 m. spalio 29 d. pakuočių sąrašas (važtaraštis) ir VII priedas „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priede „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ nurodyta „8. Utilizavimo operacija (arba jei atitinkama šalinimo operacija atliekų, nurodytų Straipsnyje 3(4)) atveju): R kodas / D kodas: R12“, „9. įprastas atliekų aprašymas: AUTOKATALIZATORIŲ LAUŽAS“, „10. Atliekų identifikavimas (užpildykite atitinkamus kodus): (i) Bazelio konvencijos IX priedas: B1130; (ii) OECD (jei skiriasi nuo (i)):; (iii) IIIA priedas (4):;(iv) IIIB priedas (5):; (v) EB atliekų sąrašas:; (vi) Nacionalinis kodas: 16.08.01; (vii) Kita (prašome nurodyti):“. 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priede „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ taip pat nurodyta „Asmens, kuris organizuoja gabenimą, pareiškimas: aš patvirtinu, kad mano žiniomis pirmiau nurodyta informacija yra išsami ir teisinga. Aš taip pat patvirtinu, kad gavėjas buvo prisiėmęs galiojančius rašytinius sutartinius įsipareigojimus (nereikalaujama atliekų, nurodytų Straipsnyje 3 (4), atveju)“, pasirašė J. J. UAB „EMP recycling“ produkto vadovas. 2021 m. spalio 29 d. pakuočių sąraše (važtaraštyje) nurodyta, kad vežama 3 paletės katalizatorių laužas, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis svoris 2 158,50 kg, grynasis svoris 2 096 kg.

37. 2021 m. lapkričio 2 d. Lenkijos Respublikos Kelių kontrolės pareigūnų sustabdė ieškovės vairuotojo P. J. vairuojamą krovininę transporto priemonę „Iveco“, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė kelių kontrolės protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriama nurodyta: „Kontrolės pradžios data ir valanda: 2021-11-02, 13:28:00 val.“, „Sulaikymo vieta: (duomenys neskelbtini) apskritis, 119 km DE S8. Mop (keliaujančiųjų aptarnavimo aikštelė) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)“, „Kontrolės atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini) apskritis, 119 km DE S8, MOP (keliaujančiųjų aptarnavimo aikštelė) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptis“, „Nustatytų pažeidimų skaičius: 2“, „Vairuotojo prašymu, prekių erdvė apsaugota – uždėta plomba, kurios serija ir numeris: WITD Lodz (duomenys neskelbtini)“, „transporto priemonė pastatyta į saugojimo aikštelę“, „12 000 zlotų užstatas / iškaitytas iš mokėjimo kortelės“.

38. 2021 m. lapkričio 2 d. kontrolės protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ame priede pateiktas nustatytų pažeidimų sąrašas. Nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 119-ame greitkelio S-8 kilometre (MOP ((duomenys neskelbtini)) patikrinti sustabdytas sunkvežimis „Iveco“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai priklausantis Lietuvos įmonei – UAB „Nėgė“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) (Lietuva). Sustabdymo metu transporto priemonę vairavęs P. J. minėtos bendrovės vardu vykdė tarptautinį komercinį prekių vežimą keliais. Krovinio vežimas vyko iš Lietuvos teritorijos į Lenkiją. Vairuotojas pateikė kontrolei: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą su galiojančia technine apžiūra, tarptautinio prekių vežimo keliais licencijos kopiją, 2021 m. spalio 29 d. CMR vežimo dokumentus, 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą.

Pažeidimai:

1. Nepavojingų atliekų vežimas kelių transportu, kai vežėjas neturi reikalingo įrašo registre, numatyto Atliekų tvarkymo įstatyme, remiantis 2001 m. rugsėjo 6 d. Vežimo kelias įstatymo 92a str. 1, 7, ir 11 d. (t. y. Dz. U., 2019 m., 2140 pozicija su vėlesniais pakeitimais), 3-ojo Priedo 4.2 p. Nustatyto pažeidimo aprašas: analizuojant kontrolei pateiktą 2021-10-29 CMR vežimo dokumentą ir 2021-10-29 VII Priedą, taip pat tikrinant transporto priemonės krovinį, nustatyta, kad dalį tikrinamo krovinio sudaro sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar palatino (išskyrus 16 08 07), kurių svoris 2 096 kilogramai (netto), sudėti į maišus „Big Bag“, sukrautus ant 3 padėklų. Nustatyta, kad šį krovinį sudaro atliekos, kurių kodas yra 16 08 01, tai yra sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar palatino (išskyrus 16 08 07), kuriuos vežėjas UAB „Nėgė“ iš Lietuvos vežė į Lenkiją. Minėtų vežimo dokumentų įrašai vienareikšmiai rodo, kad sunaudotų katalizatorių, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar palatino (išskyrus 16 08 07), krovinys buvo paimtas iš subjekto „EMP Recykling JSC“, (duomenys neskelbtini). Patikrinimui Patikrinti pateikto 2021-10-29 VII Priedo 5(a) punkte „First Carrier (2) kaip vežėjas yra nurodytas subjektas, veikiantis pavadinimu „Sadvitos transportas“, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), ir kuris nebuvo įregistruotas produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (BDO). Be to, kontrolės metu nustatyta, kad subjektas, atliekantis fizinį vežimą keliais, tai yra UAB „Nėgė“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) (Lietuva), nebuvo nurodyta 2021-10-29 VII Priedo 5(b) punkte „Second Carrier“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 50 str. 1 d. 5 „b“ punktą, įmonė UAB „Nėgė“, kaip minėtų atliekų vežėja, privalėjo atlikti registraciją produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (BDO). 2021-11-02, tai yra kelių kontrolės atlikto patikrinimo metu, UAB „Nėgė“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) (Lietuva), registre nebuvo įregistruota. Kontrolės metu vairuotojas nepateikė jokio BDO registracijos numerio. Atsižvelgiant į minėtus patikrinimo rezultatus, nustatyta, kad nepavojingų atliekų vežimas kelių transportu buvo atliekamas, kai atliekas gabenantis vežėjas neturi reikalingo įrašo registre, kuris nurodomas Atliekų tvarkymo įstatyme.

2. Atliekų vežimas kelių transportu, kai vežėjas nepažymėjęs transporto priemonių taip, kaip numatyta 2012 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 24 str. 7 d., remiantis 2001 m. rugsėjo 6 d. Vežimo keliais Įstatymo 92a str. 1,7 ir 11 d. (t. y. Dz. U., 2019 m., 2140 pozicija su vėlesniais pakeitimais), 3-ojo Priedo 4.8 p. Nustatyto pažeidimo aprašas: analizuojant kontrolei pateiktą 2021-10-29 CMR vežimo dokumentą ir 2021-10-29 VII Priedą, taip pat tikrinant transporto priemonės krovinį, nustatyta, kad dalį tikrinamo krovinio sudaro sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar platinos (išskyrus 16 08 07), kurių svoris 2 096 kilogramai (netto), sudėti į maišus „Big Bag“, sukrautus ant 3 padėklų. Nustatyta, kad šį krovinį sudaro atliekos, kurių kodas yra 16 08 01, tai yra sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar palatino (išskyrus 16 08 07), kuriuos vežėjas UAB „Nėgė“ iš Lietuvos vežė į Lenkiją. Minėtų vežimo dokumentų įrašai vienareikšmiai rodo, kad sunaudotų katalizatorių, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio ar palatino (išskyrus 16 08 07), krovinys buvo paimtas iš subjekto „EMP Recykling JSC“, (duomenys neskelbtini). Sulaikymo patikrinti metu sunkvežimis „Iveco“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje neturėjo lentelės, tinkamai ženklinančios atliekų vežimą per sieną, tai yra gerai matomoje transporto priemonės priekio vietoje, jos išoriniame paviršiuje nebuvo baltos 400 mm pločio ir 300 mm aukščio lentelės juodos spalvos su didžiąja „A“ raide, kurios minimalus aukštis 200 mm, o minimalus linijų plotis 20 mm. Ženklinimas turi būti įskaitomas ir patvarus, be to, atsparus atmosferos sąlygoms. Nustatyta, kad nėra transporto priemonės ženklinimo, kuris atitiktų 2016 m. spalio 7 d. aplinkos ministro potvarkio 10 paragrafą (Dz. U., 2016 m., 1742 pozicija), remiantis 2012 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 24 str. 7 d. (Dz. U., 2013 m., 21 pozicija su vėlesniais pakeitimais). Remiantis minėtais patikrinimo rezultatais, nustatyta, kad vežėjas atliekas keliais vežė neatlikęs transporto priemonių ženklinimo, kuris nurodytas taisyklėse, patvirtintose remiantis 2012 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 24 str. 7 d. Nustatytam pažeidimui įrodyti parengta fotografinė dokumentacija ir transporto priemonės apžiūros protokolas.

39. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sadvitos transportas“ nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog atsakovė jos neinformavo apie pareigą registruotis BDO.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

40. Atsakovė UAB „Sadvitos transportas“ atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu teigė, jog faktiniu siuntėju, turėjusiu pareigą pateikti visapusišką informaciją ir aprūpinti ją visais reikiamais dokumentais, buvo UAB „EMP recycling“. Nustačius, kad ieškovė dėl kroviniui reikiamų leidimų, žymėjimų ir kitų tiesiogiai su tuo susijusių aplinkybių patyrė nuostolių, atsakovės manymu, UAB „EMP recycling“ kaip faktinis siuntėjas priskirtos pareigos, numatytos CMR 11 straipsnyje, tinkamai nevykdė ir ją pažeidė, nes patirtų nuostolių būtų buvę galima išvengti, jei UAB „EMP recycling“ būtų pateikusi pakankamai informacijos reikalingos su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti. Todėl būtent UAB „EMP recycling“, o ne ji už tai turi atsakyti, t. y. atlyginti UAB „Nėgė“ patirtus nuostolius. Dėl to atsakovė mano, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje ir byloje netaikytinas sutarties uždarumo principas.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

43. Remiantis CMR konvencijos 4 straipsniu, kasacinio teismo formuojama praktika, tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276-421/2020).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. STR (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo iš Lietuvos į Lenkiją pervežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas ir būtent šalių pasirašyta sutartis nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas sutartį pasirašiusiam vežėjui. Todėl nepaisant to, kas faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindą atmesti atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje, dėl sutarties uždarumo principo netaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo

45. Ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog atsakovė nepateikė visos informacijos, reikalingos kroviniui vežti tarptautiniais maršrutais.

46. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su vežėjo ir siuntėjo atsakomybės ribų aiškinimu ir taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276-421/2020), pažymėta, jog sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo, yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

47. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).

48. Pabrėžtina, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2006; 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).

49. Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato, jog vežant atliekas per Lenkijos teritoriją būtina registruotis BDO, transporto priemonė privalo būti paženklinta „A“ skiriančiąja lentele (24, 50 straipsniai). Ieškovės teigimu, tokią informaciją turėjo suteikti atsakovė. Tuo tarpu atsakovė, trečiasis asmuo teigia, kad kartu su važtaraščiu buvo pateikta visa informacija, iš kurios vežėjas turėjo suprasti, koks krovinys vežamas ir kad vežant tokį krovinį turi ieškovė registruotis BDO.

50. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Savo ruožtu ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį.

51. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

52. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė sudarant krovinio vežimo sutartį ieškovės neinformavo, koks krovinys bus vežamas, kokias su krovinio vežimu susijusias procedūras privalu atlikti krovinį vežant tarptautiniu maršrutu. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 27 d. šalių sudarytos sutarties, sutartyje nurodyta krovinio pakrovimo vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pakrovimo data: 2021 m. spalio 29 d.; krovinys: 3 paletės, 2 200 kg; iškrovimo vieta: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); iškrovimo data: 2021 m. lapkričio 3 d. Taigi sutartyje jokios informacijos apie krovinio pobūdį, jo vežimo procedūras nėra. Šalys patvirtino, kad tokia informacija taip pat nebuvo derinama kitokiu būdu, pvz. žodžiu, elektroninio ryšio priemonėmis.

53. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės vairuotojui 2021 m. spalio 29 d. atvykus į pakrovimo vietą, jam kartu su CMR važtaraščiu buvo perduotas krovinio gabenimo sąrašas, VII priedas „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Iš pastarųjų duomenų nustatyta, kad juose nurodyta, jog vežamas autokatalizatorių laužas, nurodyti atliekų identifikavimo kodai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, svarbu ne tai, kad minimuose dokumentuose buvo nurodytas krovinio pobūdis, o tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės, jog krovinį būtina deklaruoti. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ieškovė neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje nurodyta informacija apie prekių pavadinimą ir kodą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartį pasirašė šalių – juridinių asmenų – atstovai, kurie turėjo derinti visus su vežimo proceso susijusius klausimus. Todėl būtent sutarties šalims – jų įgaliotiems pagal sutartį asmenimis, o ne vairuotojui turėjo būti suteikta visa informacija apie pareigą deklaruoti krovinį.

54. Akcentuotina, jog tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie pareigą deklaruoti krovinį, jį atitinkamai pažymėti, patvirtina 2021 m. lapkričio 2 d. „Skype“ susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės Lenkijos Respublikos Kelių kontrolės pareigūnams sustabdžius ieškovės vairuotoją. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės atstovė teigė, jog krovinio savininkas nurodė, kad nieko registruoti nereikia. Taip pat atsakovė nurodė, kad veža po 5–6 pilnus krovinius per savaitę <...>, pasidomės dėl to BDO <...>, jiems minėjo, kad tik po naujų metų reikės <...>, turit užsiregistruoti, kito būdo nematau <...>, kol kas organizuok BDO, kad mašiną paleistų, dėl baudos kalbėsim ryt. Teismas pažymi ir tai, kad šalių susirašinėjimas „Skype“ programa patvirtina ne tik tai, kad atsakovė nuosekliai teigė, jog krovinys nedeklaruotinas, kad tokie kroviniai vežami ne pirmą kartą, bet ir tai, kad atsakovė net nežinojo, koks prekės kodas turi būti registruojamas. Nurodė „Vairas annexe tegul pažiūri Siuntėjas siand nedirba o man nieks nesiunčia“. Iš paminėto bei viso susirašinėjimo konteksto galima suprasti, jog „vairas“ tai vairuotojas, kuriam iš esmės atsakovė perkėlė pareigą ne tik dėl deklaravimo, bet ir atitinkamos informacijos, reikalingos deklaravimui, rinkimo.

55. Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog atsakovė pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesuteikė ieškovei visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Priešingai, netgi sulaikius krovinį atsakovė nuosekliai tvirtino, kad tokia deklaracija nereikalinga. Nurodytais motyvais atmestini ir atsakovės bei trečiojo asmens argumentai, jog ieškovė, kaip savo srities profesionalė, nepasirūpino, kad jos veikla atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus.

56. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad būtent dėl siuntėjos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą ir patyrė papildomas išlaidas. Vežėjos kaltė dėl kilusios žalos nagrinėjamu atveju nenustatyta (CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis). Todėl siuntėjai, neįvykdžius CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, pareigą atlyginti ieškovei patirtą žalą turi atsakovė.

57. Ieškovė nurodė, kad patyrė 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 12 360 Lenkijos zlotų (PLN) administracinė bauda (sumokėta 2021 m. lapkričio 2 d.), 70 PLN nakvynės išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 1 000 PLN transporto priemonės „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežimo ir saugojimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 40 PLN „A“ lentelės pagaminimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.) 24 ir 40 Eur išlaidos kurui, kuris buvo sunaudotas vairuotojui nuvežti iki Lenkijos Respublikos kelių transporto inspekcijos ir atgal (250 km).

58. Nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė į bylą pateikė: 2021 m. lapkričio 3 d. sąskaitą už nakvynę – 70 zlotų suma; du 2021 m. lapkričio 3 d. SGB BANK S.A. čekius po 514,75 PLN; 2022 m. lapkričio 3 d. fiskalinį čekį „Auto Naprava“ – 40 PLN suma; 2022 m. lapkričio 2 d. Kelių transporto inspekcijos čekį – 12 360 PLN suma; 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo grynais patvirtinimą – 1 000 PLN suma, komisinis mokestis 10 PLN. Taip pat byloje pateikta UAB „Nėgė“ vairuotojo P. J. komandiruotės apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bauda 2 674,46 Eur, viešbutis 15,14 Eur, palyda iki parkingo, parkavimas 1 na 216,33 Eur, leidimas vežti atliekas 8,65 Eur, Lenkija, 2021.09.24-2021.11.17 2 640 Eur.

59. Atsakovė iš esmės prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo, tik nurodė, jog neaišku, kaip ir kokiu kursu ieškovė skaičiuoja 40 Eur kuro išlaidas, susijusias su sulaikytos transporto priemonės vairuotojo vykimu iki transporto sulaikymo vietos. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė pateikė transporto priemonių „LocTracker“ sekimo sistemos duomenis, kuriuose matyti ieškovės vilkikų maršrutai. Kaip nurodo ieškovė, antro vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš savo paskutinės darbo vietos vyko pas sulaikyto vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją 130 km, vėliau su sulaikytos transporto priemonės vairuotoju grįžo pasiimti transporto priemonės (60 km) bei kartu vyko iki Lenkijos Respublikos kelių transporto inspekcijos (49 km). Iš viso buvo nuvažiuota apie 250 km, kas sudarė apie 40 Eur kuro išlaidų.

60. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus duomenis, neturi pagrindo jais abejoti atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie transporto priemonės sulaikymo vietą, vairuotojo buvimo vietą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei duomenis dėl kito jos vairuotojo vykimo iki sulaikytos transporto priemonės vairuotojo vietos, dėl kuro sąnaudų ar netinkamo kuro paskaičiavimo kurso (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus žalą pagrindžiančius duomenis, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kaip pagrįstą ir įrodytą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

62. Ieškovė prašo priteisti 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių.

63. CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 1 dalyje nustatyta, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje.

64. Šiai bylai aktualioje CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Tai reiškia, kad kreditoriui, įstatymų nustatyta tvarka besikreipiančiam į teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė, ir reiškiančiam ieškinį dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, įstatymu suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių elgesio (pažeistų teisių gynybos) variantų: pirma, reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta; antra, reikalauti jam priteisti šią sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną.

65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma taikytina tiek terminuotų, tiek ir neterminuotų piniginių prievolių atvejais. Be to, CK 6.36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „mokėjimo diena“ negali būti aiškinama kaip reiškianti prievolės (sutarties) įvykdymo termino suėjimo dieną. Ji aiškintina kaip faktinė mokėjimo diena, kurią skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, faktiškai sumoka pinigus arba šie iš jo vykdymo proceso normų nustatyta tvarka išieškomi priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-701/2017).

66. Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kreditoriui (ieškovui) naudojantis CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą jam iš skolininko priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną, teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas tenkinamas, priėmimo metu nėra žinoma skolininko (atsakovo) piniginės prievolės kreditoriui (ieškovui) įvykdymo faktinė diena, taigi teismas negali apskaičiuoti priteistinos sumos Lietuvos nacionaline valiuta (eurais), nes užsienio valiutos ir euro kursas nėra pastovus, nuolat kinta. Dėl to teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, išdėstant patenkinto ieškinio turinį, be kita ko, nurodytina: priteistinos sumos atitinkama užsienio valiuta dydis; išvada, kad ši suma priteistina eurais pagal tos atitinkamos užsienio valiutos ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną.

Žemesnės instancijos teismas

67. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 13 470 PLN nuostolių atlyginimą, pažymi, kad nurodyta suma priteisiama eurais pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną. Šie duomenys skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje https://www.lb.lt. Todėl atsakovė, gera valia vykdydama savo prievolę, privalo atsižvelgti į jos vykdymo metu galiojantį oficialų užsienio valiutos kursą, o prievolės priverstinio vykdymo atveju tokia pareiga teks antstoliui.

68. Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolių atlyginimas (CMR konvencijos 4, 11, 17 straipsniai, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai).

69. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens argumentų

70. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

71. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 427,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 67 Eur žyminis mokestis, 2 141,69 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 219,01 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“ 13 470 PLN (eurais pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 470 PLN (eurais pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 427,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaDiana Bučienė