Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-586-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-586-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05649-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-586-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05649-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. spalio 27 d. su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį STR (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal ją ji įsipareigojo nugabenti 2 200 kg svorio (tris paletes) krovinį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (pakrovimo data 2021 m. spalio 29 d.), į z. o. o. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (iškrovimo data 2021 m. lapkričio 3 d.). Krovinys buvo vežamas pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 2 d. 119-ajame greitkelio S-8 kilometre (MOP Niwiska) Lenkijos Respublikos kelių kontrolės pareigūnai sustabdė patikrinti ieškovės vairuotojo P. J. (P. J.) vairuotą krovininę autotransporto priemonę „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu vairuotojas pateikė kontrolei vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą su galiojančia technine apžiūra, tarptautinio prekių vežimo keliais licencijos kopiją, 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą.

3. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė du pažeidimus: 1) analizuodami kontrolei pateiktą CMR važtaraštį ir vežamo krovinio VII priedą, taip pat tikrindami transporto priemonės krovinį, Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad dalį tikrinamo krovinio sudarė sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio, kurių svoris 2 096 kg ir kurie sudėti į maišus „Big Bag“, sukrauti ant trijų padėklų. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad pirminis vežėjas yra atsakovė ir kad sustabdymo metu ji nebuvo įregistruota Lenkijos Respublikos produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (toliau – BDO). Kelių kontrolės pareigūnai taip pat nustatė, kad faktinį vežimą atliko ieškovė, kuri transporto priemonės sustabdymo metu taip pat nebuvo įregistruota BDO. Dėl šios priežasties vairuotojas negalėjo pateikti Kelių kontrolės pareigūnams BDO registracijos numerio; 2) Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad sulaikymo patikrinti metu krovininė autotransporto priemonė „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje neturėjo lentelės, tinkamai ženklinančios atliekų vežimą Lenkijos keliais, t. y. gerai matomoje transporto priemonės priekio vietoje, jos išoriniame paviršiuje nebuvo baltos 400 mm pločio ir 300 mm aukščio lentelės, juodos spalvos, su didžiąja „A“ raide, kurios minimalus aukštis 200 mm, o minimalus linijų plotis 20 mm. Remdamiesi patikrinimo rezultatais, Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad ieškovė atliekas keliais vežė neatlikusi transporto priemonių ženklinimo, kaip nurodyta 2012 m. gruodžio 14 d. Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Šių pažeidimų pagrindu, remiantis Lenkijos Respublikos vežimo keliais įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, krovininė autotransporto priemonė „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta į saugomą automobilių aikštelę (vairuotojo prašymu krovinių erdvė buvo apsaugota – uždėta plomba (serija ir numeris WITD Lodz (duomenys neskelbtini)) ir skirta 12 000 zlotų bauda.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad nei prieš pradedant vežimą, nei vežimo metu atsakovė neinformavo, kad, norint sklandžiai vežti atsakovės pateiktą krovinį per Lenkijos Respubliką, yra nustatyta pareiga įsiregistruoti BDO ir paženklinti transporto priemonę „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad, net Lenkijos pareigūnams sulaikius krovinį dėl registracijos nebuvimo ir apie tai pranešus atsakovei, atsakovė ir toliau tvirtino, jog registracija nereikalinga. Atsakovė pripažino, jog nežinojo apie pareigą registruotis BDO. Atsakovė nurodė maniusi, jog ginčo vežimo metu nebuvo reikalavimo registruotis vežėjams, norintiems vežti atliekas į Lenkiją, galvojusi, kad toks reikalavimas bus taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovė tvirtino, jog registracija neturi būti reikalinga, nes kiti atsakovės vežėjai veža atliekas be registracijos. Ieškovės manymu, atsakovė ne tik nesuteikė informacijos, reikalingos formalumams, susijusiems su krovinio gabenimu, atlikti, tačiau dar ir klaidino.

5. Ieškovė pažymėjo, kad šalys vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių pagrindu yra bendradarbiavusios ir anksčiau. Vieno tokio vežimo metu ieškovės vairuotojas pastebėjo, jog atsakovės su CMR važtaraščiu perduotame dokumente yra nurodyta, kad vežamos atliekos. Vairuotojui kilus klausimų dėl vežamo krovinio, ieškovė susisiekė su atsakovės vadybininke, kad išsiaiškintų tokio pobūdžio krovinio gabenimo tvarką. Atsakovės vadybininkė nurodė, kad, vežant atliekas, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Tą kartą ieškovė sėkmingai pristatė krovinį į paskirties vietą, nes nebuvo sustabdyta patikrinti Kelių kontrolės pareigūnų. Ieškovės teigimu: (1) atsakovė jau ne pirmą kartą nesuteikė informacijos, reikalingos kroviniui vežti; (2) netgi ieškovei ėmusis iniciatyvos ir paprašius duoti jai krovinio vežimo instrukcijas, atsakovė klaidino, nurodydama, kad kroviniui vežti nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų.

6. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų informavusi apie pareigą registruotis BDO ir reikalavimą ženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, ji (ieškovė) nebūtų patyrusi nuostolių, nes nebūtų pagrindo atsirasti pažeidimams.

7. 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei reikalavimą / pretenziją dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, juo pareikalavo atlyginti 3 039,86 Eur nuostolius. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovė atsakė į reikalavimą / pretenziją nurodydama, kad su reikalavimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.

8. Ieškovė pažymėjo, kad šalių sutartiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja CMR konvencijos teisės normos, taikytinos Lietuvos nacionalinės teisės normos. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę“. CMR važtaraščio pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti krovinio perdavimo vežėjui faktą, krovinio vietų skaičių ir pakuotės išorinę būklę perdavimo metu, taip pat užfiksuoti krovinio pristatymo gavėjui faktą ir krovinio vietų skaičių ir pakuotės išorinę būklę krovinio pristatymo metu. Priimdamas krovinį, vairuotojas P. J. patikrino, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, taip pat krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi ji (ieškovė) iki galo atliko CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą. Atkreipia dėmesį, kad nei CMR konvencija, nei šalių tarpusavio Sutartis neįpareigoja vežėjo priimti krovinį pagal krovinio pavadinimą, tuo labiau kad Sutartyje ir nebuvo nurodytas krovinio pavadinimas ar pobūdis. Atsakovė taip pat nepateikė instrukcijų, kaip elgtis, kokius veiksmus atlikti gabenant šį konkretų krovinį. CMR konvencijoje imperatyviai nustatyta, jog būtent siuntėjas turi pareigą perduoti visą informaciją apie krovinį vežėjui. Įpareigojimas vežėją rūpintis, koks krovinys bus vežamas, neatitiktų CMR konvencijos nustatytų taisyklių. Atsakovė jokios informacijos apie krovinį neperdavė.

Šalies argumentai

9. Ieškovė laikosi pozicijos, jog dokumentų, kuriuose yra nurodytas krovinio pavadinimas, pateikimas nėra nurodymas registruotis BDO. Šį faktą patvirtina tai, kad atsakovė pripažino pati nežinojusi apie poreikį atliekas vežančiam vežėjui atlikti registraciją. Vienas iš atsakovės su CMR važtaraščiu perduotų dokumentų buvo „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, jog, kadangi šio dokumento 9 grafoje buvo nurodytas krovinio pavadinimas „Autocatalyst scarp“ (liet. k. „autokatalizatorių laužas“), ieškovė turėjo suprasti, jog ji turi atlikti papildomus krovinio vežimo veiksmus. Ieškovė pažymi, kad šis dokumentas buvo pateiktas anglų kalba.

10. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji, būdama profesionali vežėja, turėjo žinoti, kaip su kroviniu reikia elgtis Lenkijos Respublikoje, nes CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Pažymi, kad vairuotojas nėra įgaliotas ir neturi reikalingos kompetencijos spręsti, ar paimtas vežti krovinys reikalauja papildomo registravimo ar transporto priemonės ženklinimo. Sutartiniai santykiai ieškovę sieja su atsakove, ir būtent ši, kaip krovinio siuntėja, turėjo pareigą vežėjui suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti. Be to, šiuo atveju yra svarbi ne atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog važtaraštyje ir dokumente pavadinimu „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ buvo nurodytas krovinio pavadinimas, bet tai, kad atsakovė neinformavo, jog vežant atliekas į Lenkijos Respubliką būtina būti įsiregistravus BDO. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ji (ieškovė) neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje ir dokumente pavadinimu „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ nurodyta informacija apie prekių pavadinimą.

11. Ieškovė nurodė, kad netinkamas atsakovės pareigų vykdymas turėjo įtakos nuostoliams atsirasti, kuriuos šiuo atveju sudaro 12 360 Lenkijos zlotų (PLN) administracinė bauda (sumokėta 2021 m. lapkričio 2 d.), 70 PLN nakvynės išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 1 000 PLN transporto priemonės „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežimo ir saugojimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 40 PLN „A“ lentelės pagaminimo išlaidos (sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d.), 24 ir 40 Eur išlaidos kurui, kuris buvo sunaudotas vairuotojui nuvežti iki Lenkijos Respublikos kelių transporto inspekcijos ir atgal (250 km). Iš viso patyrė 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolių. Pagal Lenkijos Respublikos zloto ir euro kursą, galiojusį faktiniu nuostolių patyrimo metu, atitinkamai 2021 m. lapkričio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d., ieškovė nurodo patyrusi 2 922,18 Eur nuostolių, iš viso patyrė 2 962,18 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei buvo suteikta pakankamai išsami informacija apie krovinį, atsižvelgiant į jos pačios turimą informaciją. Ieškovei buvo pateiktas atiduodamo krovinio apibūdinimas (sąrašas) (angl. „packing list“) su konkrečiu gabenamos atliekos pavadinimu (catalyst scrap), tiksliu svoriu ir palečių kiekiu. Krovinį lydintis CMR važtaraštis buvo užpildytas tinkamai ir jo priedai buvo ne tik jau minėtas krovinio apibūdinimas (sąrašas), bet ir 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Europos tarybos priimto reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ (toliau – Reglamentas) VII priedas. Minėtame priede, kuris vadinasi „Atliekų vežimą lydinti informacija, kuri nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, 9 langelyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta gabenama atlieka „Autocatalyst Scrap“. Taip pat buvo aiškiai nurodyti gabenamos atliekos kodai, pagal kuriuos buvo galima identifikuoti gabenamas atliekas ir kurie ieškovei, kaip savo srities profesionalei, turėjo būti žinomi ir suprantami, t. y.: pagal Bazelio konvencijos IX priedą – kodas B1130 (išvalyti katalizatoriai, kuriuose yra tauriųjų metalų); nacionalinis kodas gabenamai atliekai – 16.08.01 (panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, remio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos). Žinant tai, kad atsakovė tik perdavė ieškovei faktinio siuntėjo perduotą informaciją, laikytina, kad esant nurodytoms aplinkybėms atsakovė iš savo pusės įvykdė visus jai priklausančius įsipareigojimus. Jokia su kroviniu susijusi informacija nebuvo slepiama, ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, jog neva ji (atsakovė) klaidino ieškovę, visiškai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

13. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, būdama atidus ir rūpestingas verslo subjektas, viešai nurodantis, kad Lenkija ir Latvija yra pagrindinės krovinių gabenimo kryptys, o pagrindinė įmonės veikla nuo 1995 m. yra krovinių gabenimas tarptautiniais krovinių maršrutais, gavusi 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą, turėjo suprasti šių dokumentų turinį, nors jie buvo pateikti anglų kalba. Priešingu atveju būtų galima laikyti, kad ieškovė veža krovinius net nežinodama, kokį krovinį veža, ir net nebando to išsiaiškinti, siekdama išvengti su tuo susijusių nemalonumų ateityje. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ji nėra ir negali būti atsakinga už ieškovę kaip vežėją. Ji negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė nežinojo, kaip elgtis su kroviniu Lenkijos Respublikoje. Tuo labiau, kad atsakovė nebuvo krovinio siuntėja, faktinė siuntėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėjo visą su krovinio pervežimu susijusią informaciją pateikti per ją (atsakovę).

Atsiliepimas

14. Atsakovė nurodė, kad ji 2021 m. spalio 27 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį STR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl katalizatorių pervežimo į Lenkijos valstybę. Ji buvo pirmasis vežėjas, o antrasis vežėjas buvo ieškovė ir visa tai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta vežimo dokumentuose, o būtent VII priede, kuris buvo pridėtas prie 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraščio. Ieškovė su siuntėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai sutarties nebuvo sudariusi, nes ieškovė su ja (atsakove) susitarė, kad bus išlaikomas neutralitetas santykiuose su atsakovės klientais. Tačiau tai nereiškia, jog atsakovė kaip antrasis vežėjas privalo atsakyti už siuntėjo informacijos trūkumą, jei toks atvejis buvo. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikoma faktiniu siuntėju, turėjusiu pareigą pateikti visapusišką informaciją ir aprūpinti ją visais reikiamais dokumentais, kurie atitinkamai turėjo būti perduoti antrajai vežėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovei). Nustačius, kad ieškovė dėl kroviniui reikiamų leidimų, žymėjimų ir kitų tiesiogiai su tuo susijusių aplinkybių patyrė nuostolių, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip faktinė siuntėja, priskirtos pareigos, numatytos CMR 11 straipsnyje, tinkamai nevykdė ir ją pažeidė, nes patirtų nuostolių būtų buvę galima išvengti, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi pakankamai informacijos, reikalingos su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti. Todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ji – UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi už tai atsakyti, t. y. atlyginti vežėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius, patenkinti ieškiniu reiškiamą reikalavimą.

15. Atsakovės teigimu, kadangi ji kaip ir ieškovė yra vežėja, ji kaip ir ieškovė neturi pareigos tikrinti prie važtaraščio pridėtų dokumentų ir informacijos, reikalingos muitinės ir kitiems formalumams atlikti, visapusiškumo bei teisingumo (CMR Konvencijos 11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų, ji (atsakovė) neturi prisiimti atsakomybės už siuntėją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės teigimu, ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes atsakove byloje turėtų būti traukiama faktinė krovinio siuntėja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovei užsakymą dėl krovinio pervežimo. Atkreipia dėmesį, kad krovinio pervežimo sutartis Nr. 37451, kuri buvo pateikta kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės niekada nebuvo pasirašyta, tad teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ne šios sutarties, bet užsakymo, pateikto el. laiško forma, pagrindu. Taip pat pažymi ir tai, jog tai nebuvo pirmas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei pateiktas užsakymas. Šalis siejo intensyvūs verslo santykiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat užsakydavo atliekų pervežimą iš atsakovės.

17. 2021 m. spalio 29 d. krovinys buvo paimtas adresu (duomenys neskelbtini), ir išvežtas į paskirties vietą Lenkijoje. Numatyta krovinio pristatymo diena buvo 2021 m. lapkričio 3 d., tačiau 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš gavėjo informaciją apie su kroviniu susijusias problemas ir iš karto kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti turimą informaciją apie susidariusią situaciją. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad mašina buvo sulaikyta Lodzės vaivadijos (Lenkija) kelių transporto inspekcijos, nes vežėjui reikalinga registracija BDO sistemoje, atliekų pervežimo licencija bei „A“ lentelė (žymėjimas ant transporto priemonės), ko vežėjas neturėjo ir dėl ko gavo baudą. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl 3 039,86 Eur nuostolių atlyginimo (persiuntė ieškovės gautą pretenziją). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės pretenziją atmetė, nurodydama, kad visas savo, kaip siuntėjo, pareigas įvykdė tinkamai ir bauda ginčo atveju faktiniam vežėjui skirta būtent dėl paties vežėjo netinkamų ir neprofesionalių veiksmų.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo nurodė, kad šioje situacijoje ji, kaip siuntėja, atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini siunčiant ginčo krovinį, dėl ko ji nėra ir negali būti atsakinga už ieškovės turėtas papildomas išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, už susidariusias išlaidas yra atsakinga išimtinai pati ieškovė, kuri, kaip vežėja, nebuvo pakankamai profesionali ir nepasirūpino, kad jos veikla atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus.

19. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad tinkamai įvykdė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį ir iš savo pusės vežėjams pateikė tiek visus būtinus dokumentus, tiek visą būtiną informaciją apie krovinį, ją turėdami vežėjai galėjo įsivertinti vežamo krovinio pobūdį ir nuspręsti, ar krovinio vežimas turi kokių nors specifikų, dėl kurių vežėjas turi imtis papildomų veiksmų (pavyzdžiui, atitinkamai pažymėti savo transporto priemonę). Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nėra įvardijamas nė vienas dokumentas, kurio trūkumas nulėmė papildomų išlaidų susidarymą ir už kurio pateikimą būtų atsakingas siuntėjas, taip pat nėra įvardijama nė viena informacijos apie krovinį detalė, kurios vežėjui trūko, kad jis galėtų užsiregistruoti BDO ar pažymėti savo transporto priemonę privalomu ženklu („A“). Kelių kontrolės protokole Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo 1 priede taip pat nėra nurodytas joks dokumentas, už kurio pateikimą būtų atsakingas siuntėjas ir už kurio trūkumą ieškovei skirta bauda. Be to, jei kaltus veiksmus būtų padaręs ne pats vežėjas, bet vežimą organizuojantis asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tai protokolas būtų surašytas ir bauda būtų skirta ne ieškovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė kaltina atsakovę, o atsakovė kaltina trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad prieš pakraunant krovinį vežėjai nebuvo informuoti, kad vežant atliekas į Lenkijos Respubliką vežėjui yra būtina būti įsiregistravusiam BDO. Trečiasis asmuo su tokiais argumentais nesutinka ir mano, kad būtent vežėjų pareiga buvo žinoti Lenkijos teisės aktų reikalavimus vežėjams ir pasirūpinti savo, kaip vežėjo, registracija BDO.

21. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinio motyvais. Papildė, kad vežėjo funkcija yra pervežti krovinį, o klientas turi suteikti papildomą informaciją apie pervežamą krovinį. Atsakovė turėjo pateikti visą informaciją, reikalingą tokiam kroviniui gabenti. Vežėjas ir vairuotojas nežinojo, ką gabena, tik anglų kalba buvo nurodyta katalizinė medžiaga, norint sužinoti, ką veža, reikėjo ardyti krovinį. Vežėjas jokioje stadijoje netikrina, ką veža. Ieškovė buvo nubausta dėl informacijos stokos. Ieškovė specializuojasi tarptautinių krovinių gabenimo srityje, jai yra žinoma, kad vežant pavojingą krovinį reikia registruotis BDO. Tvirtino, kad vežėjas ir vairuotojas neturi domėtis, ką veža.

Atsiliepimas

22. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad atsakovė nėra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovė, gavusi dokumentus, turėjo įvertinti, ar šiam kroviniui yra reikalingi papildomi leidimai ir registracijos, norint atlikti pervežimą. Vairuotojas, atvykęs į pakrovimo vietą, turėjo perduoti duomenis ieškovei ir ieškovė turėjo įvertinti krovinio pobūdį. Dokumentuose buvo nurodyta, kas yra vežama. Atsakovė nežinojo, kad bus vežamas pavojingas krovinys. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis, pateikta byloje, nebuvo pasirašyta, todėl prašė jos nevertinti.

23. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nurodė, jog trečiasis asmuo yra atsakovės pusėje. Posėdžio metu rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildė, kad važtaraštyje, sąraše, Reglamento priede yra nurodyta, kas buvo vežama. Vežėjas turėjo žinoti, kad tai krovinio rūšiai reikalingos papildomos registracijos. Dėl tinkamo atsakovo byloje nurodė, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 470 PLN (eurais pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 427,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25. Dėl tinkamo atsakovo byloje teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo iš Lietuvos į Lenkiją pervežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas ir būtent šalių pasirašyta sutartis nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas sutartį pasirašiusiam vežėjui. Todėl nepaisant to, kas faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą atmesti atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje, dėl sutarties uždarumo principo netaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė sudarant krovinio vežimo sutartį ieškovės neinformavo, koks krovinys bus vežamas, kokias su krovinio vežimu susijusias procedūras privalu atlikti krovinį vežant tarptautiniu maršrutu. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 27 d. šalių sudarytos sutarties, sutartyje nurodyta krovinio pakrovimo vieta: UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); pakrovimo data: 2021 m. spalio 29 d.; krovinys: 3 paletės, 2 200 kg; iškrovimo vieta: (duomenys neskelbtini); iškrovimo data: 2021 m. lapkričio 3 d. Taigi sutartyje jokios informacijos apie krovinio pobūdį, jo vežimo procedūras nėra. Šalys patvirtino, kad tokia informacija taip pat nebuvo derinama kitokiu būdu, pvz., žodžiu, elektroninio ryšio priemonėmis.

27. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog, atsakovės vairuotojui 2021 m. spalio 29 d. atvykus į pakrovimo vietą, jam kartu su CMR važtaraščiu buvo perduotas krovinio gabenimo sąrašas, VII priedas „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. Iš pastarųjų duomenų nustatyta, kad juose nurodyta, jog vežamas autokatalizatorių laužas, nurodyti atliekų identifikavimo kodai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, svarbu ne tai, kad minimuose dokumentuose buvo nurodytas krovinio pobūdis, o tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės, jog krovinį būtina deklaruoti. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ieškovė neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje nurodyta informacija apie prekių pavadinimą ir kodą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartį pasirašė šalių – juridinių asmenų – atstovai, kurie turėjo derinti visus su vežimo proceso susijusius klausimus. Todėl būtent sutarties šalims – jų įgaliotiems pagal sutartį asmenimis, o ne vairuotojui turėjo būti suteikta visa informacija apie pareigą deklaruoti krovinį.

28. Teismas akcentavo, kad tai, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie pareigą deklaruoti krovinį, jį atitinkamai pažymėti, patvirtina 2021 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas programa „Skype“ tarp ieškovės ir atsakovės, Lenkijos Respublikos kelių kontrolės pareigūnams sustabdžius ieškovės vairuotoją. Šalių susirašinėjimas programa „Skype“ patvirtina ne tik tai, kad atsakovė nuosekliai teigė, jog krovinys nedeklaruotinas, kad tokie kroviniai vežami ne pirmą kartą, bet ir tai, kad atsakovė net nežinojo, koks prekės kodas turi būti registruojamas. Teismas pažymėjo, kad iš viso susirašinėjimo konteksto galima suprasti, jog vairuotojui iš esmės atsakovė perkėlė pareigą ne tik dėl deklaravimo, bet ir dėl atitinkamos informacijos, reikalingos deklaravimui, rinkimo.

29. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl siuntėjos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą ir patyrė papildomas išlaidas. Vežėjos kaltė dėl kilusios žalos nagrinėjamu atveju nenustatyta (CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis). Todėl siuntėjai, neįvykdžius CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, pareigą atlyginti ieškovei patirtą žalą turi atsakovė.

30. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus žalą pagrindžiančius duomenis, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kaip pagrįstą ir įrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2023 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-442-998/2023, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

31.1. Apeliantė nurodo, kad, būtent ieškovė turėjo pareigą įsiregistruoti BDO registre (Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis ir 50 straipsnis) ir paženklinti savo transporto priemonę „A“ ženklu. Jokių specifinių su ženklinimu ar registracija BDO registre pareigų Atliekų tvarkymo įstatymas siuntėjai nenustatė.

31.2. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą, numatytą CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje, iki krovinio perdavimo vežėjui prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Savo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tinkamai. Prie CMR važtaraščio buvo pridėti visi būtini krovinį lydintys dokumentai („packing list“, CMR važtaraštis, forma pagal Reglamento VII priedą).

31.3. Apeliantė akcentuoja, kad užsakant pervežimo paslaugą yra samdomas profesionalas, iš kurio tikimasi aukščiausių paslaugų standarto ir kad jis žinos, o jei nežino – pasidomės jam, kaip vežėjui, keliamais reikalavimais ir turės visas būtinas priemones.

31.4. Pažymima, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja ir teismų praktikai, kurioje buvo spęstos panašios situacijos ir taikyta CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis. Panašiose situacijoje, kai vežėjai baudas ir papildomas išlaidas patiria už tuos pažeidimus, kuriuose būtent jiems kaip vežėjams numatytos pareigos ir jie tas pareigas pažeidžia, teismas sprendžia, kad atsakomybė už tokius pažeidimus tenka būtent patiems vežėjams. Deja, šios bylos atveju teismas nusprendė priešingai ir nesuvadovavo teismų precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, 2018 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-36706-545/2018).

31.5. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo pakankamai duomenų padaryti išvadą, jog trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė visą informaciją atsakovei, ir tai sprendime būtina aiškiai konstatuoti, atskiriant dviejų siuntėjų veiksmus, kadangi galima situacija, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau atsakovė, perduodama užsakymą ieškovei, šios pareigos neįvykdė.

Atsiliepimas

32. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

32.1. Pažymima, kad atsakovė savo kaip siuntėjos pareigas įvykdė tinkamai, jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti priešingai, byloje nenustatyta.

32.2. Akcentuojama, kad atsakovė ieškovei perdavė visą jai trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą informaciją, todėl tokios situacijos, kaip nurodoma apeliaciniame skunde (nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau atsakovė, perduodama užsakymą ieškovei, galbūt šios pareigos neįvykdė) nebuvo ir negalėjo būti.

33. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

33.1. Ieškovė pažymi, kad atsakovė, perduodama ieškovei krovinį vežti, neinformavo, kokį krovinį reikės gabenti ir kokius veiksmus, susijusius su jo gabenimu, reikės atlikti. Tokia informacija nebuvo nurodyta ir šalių tarpusavio sutartyje. Atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą, šiuose dokumentuose buvo nurodytas krovinio pavadinimas – autokatalizatorių laužas. Abu dokumentai ieškovei buvo pateikti anglų kalba. Trečiojo asmens teigimu, krovinį ieškovė turėjo priimti pagal pavadinimą, išsiaiškinti, kokio pobūdžio krovinį reikės vežti. Su tokia apeliantės pozicija nesutiktina, nes nei CMR konvencija, nei šalių tarpusavio sutartis neįpareigoja vežėjo priimti krovinį pagal krovinio pavadinimą, tuo labiau kad sutartyje ir nebuvo nurodytas krovinio pavadinimas ar pobūdis.

33.2. Priimdamas krovinį, ieškovės vairuotojas P. J. patikrino, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, taip pat krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Tokiu būdu ieškovė visapusiškai atliko CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, ginčo dėl to nėra.

33.3. Ieškovė sutiko ir sutinka, kad pareigą registruotis BDO turėjo ji – ieškovė, tačiau, ieškovės teigimu, apie registravimosi poreikį ją turėjo informuoti atsakovė, vykdydama jai (siuntėjui) CMR konvencijos priskirtą pareigą perduoti vežėjui visus krovinio vežimui reikalingus dokumentus ir suteikti visą reikalingą informaciją.

33.4. CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Pažymėtina, kad ieškovės vairuotojas nėra įgaliotas ir neturi reikalingos kompetencijos spręsti, ar paimtas vežti krovinys reikalauja papildomo registravimo ar transporto priemonės ženklinimo. Sutartiniai santykiai ieškovę sieja su atsakove, ir būtent ši, kaip krovinio siuntėja, turėjo pareigą vežėjai suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą su krovinio vežimu susijusiems formalumams atlikti.

33.5. Pažymima, kad atsakovė neinformavo ieškovės, jog vežant atliekas į Lenkijos Respubliką būtina būti įsiregistravus BDO. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ieškovė neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje ir dokumente pavadinimu „VII priedas Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ nurodyta informacija apie prekių pavadinimą.

33.6. Ieškovė pažymi, kad apeliantė į bylą pateikė rašytinius įrodymus dėl dokumentų ieškovei pateikimo, tačiau ne dėl informacijos ieškovei pateikimo. Ieškovė pareiškia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė ar trečiasis asmuo prieš perduodant krovinį, krovinio perdavimo metu ar krovinio transportavimo metu būtų suteikę informaciją ieškovei, reikalingą muitinės ar kitiems formalumams atlikti. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad atsakovė pati nežinojo esant reikalinga krovinį deklaruoti ir transporto priemonę ženklinti „A“ ženklu.

33.7. Apeliantės vertinimu, apeliantė neteisingai sutapatino dokumentų pateikimo ir visapusiškos informacijos pateikimo sąvokas, todėl padarė neteisingas išvadas. Atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovės vairuotojas pagal krovinio pavadinimą spręs, kokius veiksmus pagal krovinio pobūdį savarankiškai turi atlikti. CMR konvencijoje imperatyviai nustatyta, jog būtent siuntėjas turi pareigą perduoti visą informaciją apie krovinį vežėjui. Įpareigojimas vežėją rūpintis, koks krovinys bus vežamas, neatitiktų CMR konvencijos nustatytų taisyklių. Atsakovė jokios informacijos apie krovinį ieškovei neperdavė.

33.8. Pažymima, kad atsakovė pripažino, jog nežinojo apie pareigą registruotis BDO. Atsakovė nurodė maniusi, jog ginčo vežimo metu nebuvo reikalavimo registruotis vežėjams, norintiems vežti atliekas į Lenkiją, galvojusi, kad toks reikalavimas bus taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovė ne tik kad nesuteikė ieškovei informacijos, reikalingos formalumams, susijusiems su krovinio gabenimu, atlikti, tačiau ieškovę dar ir klaidino.

Šalies argumentai

33.9. Ieškovė nurodo, kad krovinio siuntėjas tiesiog turi pareigą visapusiškai informuoti vežėją, instruktuoti jį dėl vežamo krovinio. Jeigu vežėjui (ne vairuotojui, ne dokumentuose, ne anglų kalba) būtų buvęs nurodytas krovinio pobūdis ir minimali informacija, kad kroviniui gabenti būtina atlikti tam tikrus formalumus, vežėja būtų registravusi krovinį ir pasirūpinusi transporto priemonės ženklinimu. Ieškovė patyrė nuostolių, nes atsakovė jos (vežėjo) neinformavo apie vežamo krovinio specifinį pobūdį ir formalumus, reikalingus atlikti gabenant būtent tokį krovinį. Ieškovė ne tik kad neįpareigota pati spręsti dėl muitinės ar kitokių formalumų atlikimo, bet, nežinodama krovinio specifinio pobūdžio, net ir neturėjo poreikio domėtis krovinio vežimui per Lenkijos teritoriją keliamais reikalavimais.

33.10. Apeliantė nurodo, kad apeliaciniame skunde minimomis bylomis negalima remtis kaip precedentais. Atsakovė teigia, kad teismas turėtų vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. civiline byla Nr. e2A-445-730/2022. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad būtent siuntėjas, šiuo atveju – apeliantė, nurodžiusi informaciją vežti krovinį ieškovės vairuotojui, turėjo suteikti aiškią ir visapusišką informaciją – pateikti instrukcijas apie muitines procedūras ir kitus formalumus. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių įsivertinti, ar vežamam kroviniui reikalinga registracija, nes iš atsakovės negavo atitinkamos informacijos. Be to, pati atsakovė nežinojo apie deklaravimo poreikį, todėl tokios informacijos ji netgi ir negalėjo perduoti ir ieškovei. Svarbu ir tai, kad dokumentai ieškovės vairuotojui buvo perduoti kita, ne valstybine kalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių, patirtų vežant krovinį pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Lenkijos Respublikoje, vežėjui nesant įregistruotam Lenkijos Respublikos produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (toliau – BDO) ir transporto priemonei neturint atitinkamo ženklinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu pateikė atsakovei užsakymą dėl krovinio pervežimo. Trečiasis asmuo el. paštu atsakovei rašė: „Sveiki. Penktadienį (2021-10-29) turėtume 3PLL, apie 2 200 kg pakrovimui. Ar paimsite?“ Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė bei trečiasis asmuo nurodė, jog 2021 m. spalio 27 d. sutartis tarp jų buvo sudaryta elektroninio laiško pagrindu, o krovinio pervežimo sutartis STR Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nebuvo pasirašyta, todėl prašė jos nevertinti.

28. 2021 m. spalio 27 d. ieškovė (vežėja) ir atsakovė (užsakovė) sudarė krovinio pervežimo sutartį STR (duomenys neskelbtini) (Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nugabenti trijų palečių 2 200 kg krovinį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (pakrovimas 2021 m. spalio 29 d.), į z. o. o. „(duomenys neskelbtini)“ (iškrovimas 2021 m. lapkričio 3 d.).

29. Krovinys vežamas pagal 2021 m. spalio 29 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) 466312. Jame nurodyta: „Įpakavimo būdas – Padėklas, Krovinio pavadinimas – Katalizinė medžiaga.“

30. Prie CMR pridėtas 2021 m. spalio 29 d. pakuočių sąrašas (važtaraštis) ir VII priedas „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“. 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priede „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“ nurodyta: „8. Utilizavimo operacija (arba jei atitinkama šalinimo operacija atliekų, nurodytų Straipsnyje 3(4)) atveju): R kodas / D kodas: R12“, „9. įprastas atliekų aprašymas: AUTOKATALIZATORIŲ LAUŽAS“, „10. Atliekų identifikavimas (užpildykite atitinkamus kodus): (i) Bazelio konvencijos IX priedas: B1130; (ii) OECD (jei skiriasi nuo (i)):; (iii) IIIA priedas (4):; (iv) IIIB priedas (5):; (v) EB atliekų sąrašas:; (vi) Nacionalinis kodas: 16.08.01; (vii) Kita (prašome nurodyti):“. 2021 m. spalio 29 d. pakuočių sąraše (važtaraštyje) nurodyta, kad vežama 3 paletės katalizatorių laužo, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis svoris 2 158,50 kg, grynasis svoris 2 096 kg.

31. 2021 m. lapkričio 2 d. Lenkijos Respublikos kelių kontrolės pareigūnai sustabdė ieškovės vairuotojo P. J. (P. J.) vairuojamą krovininę transporto priemonę „Iveco“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė kelių kontrolės protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriama nurodyta: „Kontrolės pradžios data ir valanda: 2021-11-02, 13:28:00 val.“, „Sulaikymo vieta: Wieruszovo apskritis, 119 km DE S8. Mop (keliaujančiųjų aptarnavimo aikštelė) Nhviska. Niwiska, Vroclavo kryptis“, „Kontrolės atlikimo vieta: Wieruszovo apskritis, 119 km DE S8, MOP (keliaujančiųjų aptarnavimo aikštelė) Niwiska, Vroclavo kryptis“, „Nustatytų pažeidimų skaičius: 2“, „Vairuotojo prašymu, prekių erdvė apsaugota – uždėta plomba, kurios serija ir numeris: (duomenys neskelbtini)“, „transporto priemonė pastatyta į saugojimo aikštelę“, „12 000 zlotų užstatas / iškaitytas iš mokėjimo kortelės“.

32. 2021 m. lapkričio 2 d. kontrolės protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ame priede pateiktas nustatytų pažeidimų sąrašas. Nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 119-ame greitkelio S-8 kilometre ((duomenys neskelbtini)) patikrinti sustabdytas sunkvežimis „Iveco“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai priklausantis Lietuvos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) (Lietuva). Sustabdymo metu transporto priemonę vairavęs P. J. minėtos bendrovės vardu vykdė tarptautinį komercinį prekių vežimą keliais. Krovinio vežimas vyko iš Lietuvos teritorijos į Lenkiją. Vairuotojas pateikė kontrolei: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą su galiojančia technine apžiūra, tarptautinio prekių vežimo keliais licencijos kopiją, 2021 m. spalio 29 d. CMR vežimo dokumentus, 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą.

33. Kontrolės metu nustatyta, kad subjektas, atliekantis fizinį vežimą keliais, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, gabenanti atliekas, neturi reikalingo įrašo registre (produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (BDO), kuris nurodomas Atliekų tvarkymo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad vežėja atliekas keliais vežė neatlikusi transporto priemonių ženklinimo, kuris nurodytas taisyklėse, patvirtintose remiantis 2012 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi. Nustatytam pažeidimui įrodyti parengta fotografinė dokumentacija ir transporto priemonės apžiūros protokolas.

34. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog atsakovė jos neinformavo apie pareigą registruotis BDO.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

35. Šalių santykiams taikytina 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija). Byloje nėra ginčo dėl to, kad vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius. Taikant CMR konvenciją, turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

36. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šaliai nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, pagrįstai nurodė, jog, remiantis CMR konvencijos 4 straipsniu, kasacinio teismo formuojama praktika, tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276-421/2020).

38. Nagrinėjamoje byloje formaliai yra du siuntėjai (trečiasis asmuo atsakovės atžvilgiu ir atsakovė ieškovės atžvilgiu). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinio pervežimo paslaugą pagal šalių pasirašytą krovinio pervežimo sutartį, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nepaisant to, kas faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.

Dėl CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų siuntėjo pareigų įvykdymo

39. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo suteikta informacija apie tai, kad vežanti atliekas vežėja turi registruotis BDO registre ir specialiu ženklu paženklinti savo transporto priemonę, dėl šios informacijos vežėjai nesuteikimo pastaroji patyrė nuostolių (jai paskirta bauda) ir papildomų išlaidų.

41. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog teismas nepagrįstai per plačiai aiškino CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neteisingai paskirstė pareigas siuntėjai ir vežėjai, nepagrįstai iš siuntėjos reikalaudamas padaryti tai, už ką yra atsakinga pati vežėja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atsakovės argumentais.

42. Trečiasis asmuo iki krovinio perdavimo atsakovei, o atsakovė – ieškovei (vežėjai) turėjo pareigą, numatytą CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje, t. y. prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjai suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad ši pareiga buvo įvykdyta tokiu būdu:

- vežėjai buvo pateiktas 2021 m. spalio 29 d. atiduodamo gabenti krovinio apibūdinimas (sąrašas) („packing list“) su konkrečiu gabenamos atliekos pavadinimu („catalyst scrap (liet. katalizatorių laužas)), tiksliu jo svoriu ir palečių kiekiu;

- prie CMR važtaraščio buvo pridėtas 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinto reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ (toliau – Reglamentas) 18 straipsnyje ir Reglamento VII priede nurodytas dokumentas pavadinimu „Atliekų vežimą lydinti informacija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, kurio pavadinime ir turinyje nurodyta informacija apie perduodamą krovinį, t. y. žinia, kad tai yra atliekos.

43. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo krovinio atveju prie CMR važtaraščio buvo pridėti visi būtini krovinį lydintys dokumentai („packing list“, CMR važtaraštis, forma pagal Reglamento VII priedą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė sudarant krovinio vežimo sutartį ieškovės neinformavo, koks krovinys bus vežamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teismo teiginiais nesutinka. Priešingai, kaip teisingai nurodo apeliantė, minėtų pateiktų dokumentų pagrindu vežėjai buvo pateikta ir žinoma visa reikiama informacija apie krovinį ir jos pagrindu vežėja galėjo ir turėjo pareigą nuspręsti, ar ji turi teisę vežti tokį krovinį, jei taip – kokiu būdu ir kokioms sąlygoms esant.

44. Pažymėtina, kad vien paties Reglamento VII priedo pavadinimas atskleidžia, kad yra vežamos atliekos: „Information accompanying shipments of waste as referred to in Article 3(2) and (4)“ (liet. „Atliekų vežimą lydinti informacija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“). Reglamento VII priedo 9 langelyje buvo aiškiai nurodyta pati gabenama atlieka – „autocatalyst scrap“ (liet. autokatalizatorių laužas). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši suteikta informacija yra daugiau nei pakankama vežėjai priimti sprendimus dėl savo galimybių vežti tokį krovinį ir atlikti visus būtinus veiksmus, kad vežimas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus.

45. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Reglamento VII priedo 10 langelyje buvo aiškiai nurodyti gabenamos atliekos kodai (identifikatoriai): pagal Bazelio konvencijos IX priedą – kodas B1130 (išvalyti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra tauriųjų metalų); nacionalinis kodas gabenamai atliekai – kodas 16.08.01 (panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio arba platinos). Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad net ir tuo atveju, jei vežėja vertino, kad Reglamento VII priedo 9 langelyje įrašytas tikslus atliekų pavadinimas yra nepakankamas, vežėja turėjo reikiamą papildomą informaciją, pagal kurią galėjo dar išsamiau identifikuoti krovinio specifiką. Be to, gabenamo krovinio sąraše, kuris buvo pateiktas pakraunant krovinį, taip pat buvo aiškiai įvardijamas krovinio turinys („catalyst scrap“ (liet. katalizatorių laužas)).

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokios abejonės, kad vežėja, tinkamai vykdydama savo pareigas, privalo susipažinti su važtaraščio turiniu. Nagrinėjamu atveju vežėja yra pasirašiusi važtaraščio 23 skiltyje, todėl vežėja, sudariusi sutartį pervežti krovinį į Lenkiją ir pastebėjusi, kad krovinį sudaro tam tikros atliekos, turėjo vežimo atsisakyti, jei vežėja nebuvo registruota BDO registre (neturi registracijos numerio, kurį gauti yra ne siuntėjos, o vežėjos pareiga). Kadangi tokia registracija atliekama ir leidimas yra išduodamas konkrečiam vežėjui, jis negali būti perduodamas ir seka paskui vežėją, o ne paskui krovinį, vežėja, neatlikusi tokios registracijos, pati prisiėmė galimų nuostolių riziką.

47. Kaip jau minėta, CMR konvencijos 11 straipsnis įtvirtina siuntėjo atsakomybę už nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad pastarasis, perduodamas krovinį vežėjui, jam nepateikė reikiamų dokumentų ar duomenų muitinės bei kitiems formalumams atlikti arba tie duomenys buvo pateikti ne visi ar netikslūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis CMR konvencijos straipsnis negali būti taikomas plečiamai ir siuntėjas negali būti įpareigojamas pasirūpinti dokumentais, kurie gali būti išduodami tik vežėjui, ar užtikrinti, kad vežėjas būtų užregistruotas reikiamuose registruose. Įstatymas nenumato siuntėjui pareigos nurodyti vežėjui, kokius formalumus jis pats, kaip vežėjas, turi atlikti. Siuntėjas privalo pateikti informaciją, kurios vežėjui pakaktų susitvarkyti jam priskirtinus formalumus. Siuntėjas neturi pareigos žinoti patiems vežėjams keliamų reikalavimų ir pareigų (kokiuose registruose jie turi registruotis, kaip ir kada paženklinti savo transporto priemonę, kokius dokumentus vairuotojas turi turėti ir pan.).

48. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 27 d. ieškovės (vežėjos) ir atsakovės sudarytos krovinio pervežimo sutarties STR (duomenys neskelbtini), jos 3.1 punkte, be kitų pareigų, numatyta, jog vežėjas įsipareigoja pateikti visus dokumentus, būtinus pervežimui.

49. Trečiasis asmuo į bylą pateikė Lenkijoje galiojančio Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., vertimą į lietuvių kalbą ir šio įstatymo nuostatomis grindė ieškovės, kaip vežėjos, aplaidumą ir pareigų nevykdymą. Kaip matyti iš minėto įstatymo nuostatų, 24 straipsnyje numatyta, kad vežėjas, teikiantis atliekų vežimo paslaugą, su šia paslauga susijusiuose dokumentuose nurodo individualų registracijos numerį, kaip numatyta 54 straipsnio 1 dalyje (Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis), be to, atliekų vežimo transporto priemonės turi būti paženklintos pagal 7 dalies nuostatas apibrėžtus reikalavimus. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad būtent faktiškai ginčo krovinio pervežimą vykdžiusi ieškovė turėjo tinkamai įgyvendinti savo pareigas, kurias jai, kaip vežėjai, numatė Lenkijos Respublikos teisės aktai. Taigi vežėja, atliekanti atliekų pervežimą, privalėjo įsiregistruoti BDO registre (tuomet vežėjai būtų suteiktas individualus registracijos numeris) ir atitinkamai paženklinti savo transporto priemonę „A“ ženklu, žyminčiu atliekų vežimą. Svarbu pažymėti, kad jokių specifinių su ženklinimu ar registracija BDO registre susijusių pareigų Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme siuntėjai nėra numatyta. Priešingai, pareiga registruotis BDO registre buvo nustatyta vežėjui, registraciją BDO registre gali atlikti tik pats vežėjas ir to padaryti siuntėjas už vežėją negali, be to, BDO registracijos numerio negalima perduoti tretiesiems asmenims.

50. Pažymėtina, kad ieškovė (vežėja) yra verslo subjektas, kuriai krovinių gabenimas yra jos komercinės veiklos sritis. Pagal viešojoje erdvėje pateiktą informaciją ((duomenys neskelbtini)), nuo 1995 m. iki šių dienų pagrindinė įmonės veikla – krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, 2004 m. įmonė pradėjo naują veiklą – smulkių krovinių gabenimą Lietuvoje, Lenkijoje bei Latvijoje. Taigi, įmonė turi ilgametę patirtį krovinių gabenimo srityje, įskaitant Lenkijos teritoriją, be to, kaip teigė pati ieškovė, šalys vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių pagrindu yra bendradarbiavusios ir anksčiau. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat patvirtino, kad yra tekę atsakovei teikti ir atliekų pervežimo paslaugas. Dėl to preziumuojama, kad ieškovė turėjo domėtis ir žinoti jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, važtaraštyje ir prieduose nurodytos informacijos svarbą. Ieškovė, ne pirmą kartą vežanti panašaus tipo krovinį Lenkijos teritorijoje, turėjo žinoti atvejus, kada vežėjas, atliekantis atliekų pervežimą, privalo įsiregistruoti BDO registre, šio registro reikšmę ir registracijos numerio, patvirtinančio įsiregistravimą BDO registre, neturėjimo nustatytais atvejais padarinius. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji, kaip CMR važtaraštį (kartu su pridėtais dokumentais) priėmusi ir pasirašiusi krovinio vežėja, nagrinėjamu atveju domėjosi, ar jai reikalinga registracija atitinkamame registre, jog jai dėl to kilo abejonių ar neaiškumų ir pan.

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė turėjo pareigą būti dėmesinga, atidi ir rūpestinga prisiimdama vežti krovinį, turėjo žinoti, jog patikrinimo metu vežėja turės pateikti pareigūnams visus reikiamus dokumentus, įskaitant ir registracijos BDO numerį, taip pat tinkamai paženklinti transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtino, kad iš kartu su kroviniu vežėjai perduotų dokumentų buvo galima vežėjai nusistatyti, ar vežimui reikalinga vežėjos registracija BDO registre, todėl laikytina, kad atsakovė suteikė pakankamai informacijos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vežėja, vykdydama tarptautinį krovinių gabenimą, nėra vien techninė tokios paslaugos teikėja, ji turi teisę ir pareigą vykdyti ne tik vežimo sutarčių, bet ir tarptautinių teisinių dokumentų, kitų teisės aktų vežėjai nustatytas pareigas (gauti reikalingus kroviniui gabenti leidimus, įsiregistruoti atitinkamuose registruose, tinkamai paženklinti transporto priemonę ir kt.).

52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytus pastebėjimus, kad dokumentai ieškovo vairuotojui buvo perduoti ne valstybine kalba – anglų kalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vežėja yra profesionali krovinius tarptautiniais maršrutais gabenanti įmonė, šiuo atveju ieškovės vairuotojas turėjo ir galėjo aiškintis duomenis apie vežamą krovinį, jį lydinčius dokumentus, CMR važtaraščio esmę. Ta aplinkybė, jog informacija apie krovinį ieškovei buvo pateikta anglų kalba, neatleidžia jos nuo atsakomybės turėti visus reikiamus vežimui dokumentus, būti registruotai atitinkamuose registruose ir pagal vežamo krovinio reikalavimus paženklinti transporto priemonę.

53. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

54. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog vežėja (ieškovė) pasirašė CMR važtaraštį, žinodama ginčo vežimo sutarties (užsakymo) sąlygas, joje pateiktą informaciją, vežėjai buvo perduota visa su ginčo kroviniu susijusi informacija ir pridėti visi reikiami krovinį lydintys dokumentai, jokių pretenzijų ar pastabų dėl krovinio turinio, papildomų dokumentų ar informacijos trūkumo užsakovei (atsakovei) ieškovė nereiškė, tačiau krovinį vežė Lenkijos Respublikos teritorijoje neįsiregistravusi BDO registre, neturėdama atitinkamo registracijos numerio, kurio gavimu turėjo pasirūpinti pati ieškovė, ir tinkamai nepaženklinusi transporto priemonės „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą. Taigi savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ieškovė prisiėmė riziką dėl nuostolių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų, ir pati yra dėl jų kalta.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai per plačiai aiškino siuntėjos (nagrinėjamu atveju atsakovės) pareigas, numatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, jog atsakovė nesuteikė ieškovei visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais, trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, nurodo, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat spręsti dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijai tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinį atmetus, darytina išvada, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo. Tuo tarpu ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

58. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, trečiasis asmuo patyrė 2 645,88 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 66 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 238,23 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 298,23 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų nei apie pirmosios instancijos, nei apie apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 944,11 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė