Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo UAB „DHL LIETUVA“ atstovui advokatui M. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Transrema“ ieškinį atsakovui UAB „DHL LIETUVA“ dėl 6252 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų, 140,70 Eur žyminio mokesčio, 250 Eur advokato išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Transrema“, į.k. 302741588, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „DHL LIETUVA“ į,k. 111529785, 6252 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų, 140,70 Eur žyminio mokesčio, 250 Eur advokato išlaidų (b.l. 1-3).

Ieškovas procesiniame dokumente- ieškinyje (b.l. 1-3) nurodė, kad 2018-02-02 d. Transporto užsakymo sutartimi Nr. D60P020269 UAB „DHL LIETUVA" (toliau - Užsakovas ) užsakė pervežimui UAB „Transrema" (toliau- Vėžėjas) autotreilerį krovinio pervežimui iš užsienio. Užsakovas dokumentuose apie krovinio paskirtį ir savybes nurodė: „krovinys (kiekis, svoris, išmatavimai): 1. 109cl] 1297kg 8,4 LDM, 2. 15pll (120x80x100) 5927kp.

Vykdydamas užsakymą, vežėjas (ieškovas) su kroviniu važiavo per Lenkijos Respublikos teritoriją ir 2018-02-02 d. 08.45 val. sustabdytas patikrinimui Jeleniovo vietovėje, Lenkijoje. Dokumentų ir krovinio skyriaus patikrinimo metu nustatyta, kad pervežamo krovinio daliai taikomas krovimų vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas, kad krovinys nėra laiku deklaruotas, o deklaracijos numeris SENT20180202003929 pateiktas tik 2018-02-02 apie 10.25 val., tai yra, jau kirtus Lenkijos Respublikos sieną Kudova - Slone bei sustabdžius transporto priemonę patikrinimui kelyje, tai yra, jau pradėjus pervežimą. Krovinio nedeklaravimas SENT sistemoje, vadovaujantis 2017-03-09 d. krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo 22 str. 1 d. užtraukia 20.000 zlotų baudą.

Sustabdęs transporto priemonę patikrinimui Žemutinės Silezijos Kelių transporto inspekcijos inspektorius autotreilerį vairavusį N. R. nubaudė 5.000 zlotų bauda.

Kadangi dalis krovinio nebuvo deklaruota, todėl UAB „Transrema" vairuotojui N. R. paskirta piniginė nuobauda, kurią jis sumokėjo banko kortele. Transporto priemonė buvo sulaikyta ir laikoma muitinės aikštelėje. Vroclavo mokesčių inspekcijos administracijos biuro direktoriaus nutarimu UAB „Transrema" buvo įpareigota sumokėti 816,00 zlotų mokestį už transporto priemonės laikymą aikštelėje.

Sustabdytas patikrinimui N. R. nedelsdamas telefonu susisiekė su užsakovo atstovu K. B. ir jį informavo, kad užsakovas nėra deklaravęs dalies krovinio. K. B. patarė/liepė meluoti, kad neveikė internetas, kad vakar buvo deklaruotos visos prekės (iš Vokietijos į Lenkiją buvo vežama 12 statinių po 60 ltr. langų skysčio, turinčio alkoholio - Lenkija tai laiko akcizine preke; pagal 2017 m. priimtą įstatymą CMR važtaraštyje turi būti nurodytas atitinkamas SENTO numeris).

Vežimo teisinius santykius reguliuojantis privatinės teisės aktas - CMR konvencija numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui, siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentu ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs (CMR Konvencijos 11 str.).

2018-04-24 atsakovui buvo pateikta pretenzija, kurioje ieškovas reikalavo iki 2018-05-09 d. susitarti su UAB „ Transrema" dėl patirtų nuostolių atlyginimo tvarkos ir terminų, be to, kelis kartus skambinta telefonu ir atsakovas pažadėjo spręsti ginčą iš esmės, tačiau iki šiol atsakymo negauta.

Ieškovo paskaičiavimu, jis patyrė 6.252 Eur žalą (pagal 2018-02-05 d. Lietuvos banko kursą (1 Eur - 4.1541 zloto; 20.000 zlotų - 4.815 Eur; 5.000 zlotų /su pervedimo išlaidomis - 5.150 zlotų/ - 1.240 Eur ir 816 zlotų - 197 Eur), šios žalos atsakovas neatlygino.

Ieškovo nuomone, jis prisiimtus vežimo sutartimi įsipareigojimus įvykdė, krovinį pristatė į sutartą vietą, tačiau dėl atsakovo veiksmų patyrė 6252 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad atsakovas (užsakovas) krovinio (langų skysčio, turinčio sudėtyje alkoholio) nedeklaravo įvažiuojant į Lenkijos Respublikos teritoriją.

Be to, pagal CMR Konvencijos 16 str. 1 d. vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės.

Atsakovas taip pat privalo sumokėti ir įstatymo numatytas 6 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str.) bei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl to, atsakovo teigimu, ne užsakovas (nagrinėjamu atveju atsakovas), o būtent, ieškovas, kaip vežėjas, turėjo pareigą pateikti duomenis Lenkijos registrui dėl aptariamo krovinio deklaravimo SENT sistemoje, prieš įvažiuojant į Lenkiją, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, krovinio nedeklaravimas SENT sistemoje ir atsiradę nuostoliai buvo aplaidaus, neatsakingo ir nekompetentingo vežėjo (ieškovo) elgesio pasekmė, už kurių atsiradimą užsakovas (atsakovas) neatsako. Be to, atsakovas nurodė, kad buvo nedeklaruota ne dalis krovinio, o visas krovinys.

Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo 10 str. numato, kad vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Prieš pradedamas vežti prekes vežėjas privalo perduoti vairuotojui registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą. Pradėdamas prekių pervežimą vairuotojas privalo turėti registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą. Vairuotojas privalo atsisakyti pradėti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Dėl šio teisinio reglamentavimo, atsakovo nuomone, ieškovas, kaip vežėjas, ar jo vairuotojas, turėjo atsisakyti vežti krovinį per Lenkijos teritoriją, kol krovinys nebus deklaruotas Lenkijos SENT sistemoje. Atsakovo teigimu, ieškovas prisiėmė riziką dėl savo veiksmų ir nusprendė per Lenkijos teritoriją gabenti krovinį nedeklaravęs SENT sistemoje arba tai atlikęs pavėluotai (prie Lenkijos sienos neišlaukęs pakankamai laiko, jog krovinio deklaracija būtų įregistruota SENT sistemoje prieš transporto priemonei kertant sieną).

Be to, Užsakymo 9 p. numatyta, jog Vykdytojas (ieškovas) prisiima visą atsakomybę už Užsakymo vykdymą, padengdamas visus nuostolius ir baudas, atsiradusias dėl jo veiklos ir aplaidumo. Būtent ieškovas, o ne atsakovas, turėjo pareigą deklaruoti krovinį SENT sistemoje, tačiau, dėl savo aplaidumo ir nekompetencijos, to nepadarė, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes - gautas baudas iš Lenkijos valstybinių institucijų.

Papildomai atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčui spręsti taikytinos Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo nuostatos, kadangi būtent iš įstatyme nustatytų vežėjo pareigų nevykdymo ir dėl to kilusių pasekmių yra kildinamas ieškinio reikalavimas.

Taip pat, atsakovas nesutiko su ieškovo nuorodą į SMR Konvencijos 11 str., nes nagrinėjamu atveju jokios muitinės procedūros nebuvo atliekamos, kadangi krovinys nebuvo muito objektu - nėra išvežamas ar įvežamas į Europos Sąjungą (krovinio siuntėjas registruotas Vokietijoje, o krovinio gavėjo buveinė, t.y., ir prekių išleidimo į rinką vieta - Lietuvoje). Tačiau, krovinį įvežant ir gabenant Lenkijos teritorija, tokiam vežimui taikomas specialus Lenkijos teisės aktas - Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas, kuris numato specialią krovinio deklaravimo procedūra (ne muitinės procedūrą), privalomą ieškovui.

Tokiu būdu, atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė nė vienos iš keturių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nuostoliai atsirado būtent dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl už tokių nuostolių atsiradimą atsakovas negali būti atsakingas.

Ieškovo UAB „Transrema“ atstovas advokatas A. J. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką ieškovo atstovas buvo 2018-10-19 d. tinkamai informuotas per EPP sistemą. Civilinė byla yra elektroninė. Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, teismo nebuvo gauta. Pradėjus bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje ir padarius pertrauką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas gyvena Kėdainiuose, buvo skambinta telefonu ieškinyje bei advokatūros nurodytame tinklalapyje ieškovo atstovui, tačiau ieškovo atstovas neatsiliepė. Laikytina, kad ieškovo atstovas į bylą neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla pradėta nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kroviniu pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje (CMR Konvencijos 1 str. 1 p.); krovinio pervežimui buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį (CMR Konvencijos 9 str. 1 d.); vežama buvo pagal CMR konvencijos sąlygas.

Tarptautinio pervežimo teisiniams santykiams nacionalinė teisė gali būti taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos susitarimams arba kiek tarptautinis susitarimas ginčo klausimo nereguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ.byla Nr. 3K-3-709-703/99).

CK 6.808 str. 1 d. nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir perduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.817 str. 1 d. numato, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, LR CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pagal CMR Konvencijos 9 str. 1 punkto nuostatas važtaraštis yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis, jos sąlygų patvirtinimas, t.y. įrodymas, patvirtinantis ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jei ir nėra rašytinės formos vežimo sutarties.

Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) patvirtina, kad savo įsipareigojimus atsakovui UAB „DHL LIETUVA“ dėl krovinio pervežimo ieškovas įvykdė visiškai. Jokių pretenzijų dėl netinkamų paslaugų atlikimo iš atsakovo ieškovas negavo, t.y. ieškovas (vežėjas) užsakymą įvykdė, ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad vežėjas, nagrinėjamu atveju ieškovas, patyrė 6252 Eur nuostolių ir atsakovas atsisakė šiuos nuostolius atlyginti.

Ieškovo nuostoliai atsirado dėl to, kad vežant krovinį iš Vokietijos, 2018-02-02 d. 08.45 val. ieškovui priklausanti transporto priemonė v.n. FFS9998, kurią vairavo ieškovo vairuotojas N. R. buvo sustabdyta patikrinimui Jeleniovo vietovėje, Lenkijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad visam kroviniui taikomas krovimų vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas, pagal kurį prieš įvažiuojant į Lenkijos teritoriją krovinys turėjo būti deklaruotas, tai paaiškėjus, deklaracijos numeris SENT20180202003929 pateiktas tik 2018-02-02 apie 10.25 val., tai yra, jau kirtus Lenkijos Respublikos sieną Kudova - Slone bei sustabdžius transporto priemonę patikrinimui kelyje. Ieškovas nurodė, kad Krovinio nedeklaravimas SENT sistemoje, vadovaujantis 2017-03-09 d. krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo 22 str. 1 d. užtraukia 20.000 zlotų baudą, kurią, kaip matyti iš pateikto mokėjimo pavedimo, ieškovas sumokėjo 2018-02-05 d..

Sustabdęs transporto priemonę patikrinimui Žemutinės Silezijos Kelių transporto inspekcijos inspektorius autotreilerį vairavusį N. R. nubaudė 5.000 zlotų bauda, tai patvirtina patikrinimo protokolas WITD.DI.P.10973/39/18/SENT bei du banko kortelės mokėjimo kvitai dėl 3090 zlotų ir 2060 zlotų (viso 5150 zlotų).

Be to, Vroslavo mokesčių inspekcijos administracijos biuro direktoriaus 2018-02-07 d. nutarimu byloje Nr. 0201-ICK.5063.2.2018 UAB „Transrema“ buvo įpareigota sumokėti 816 zlotų už transporto priemonės laikymą ir saugojimą aikštelėje nuo 2018-02-02 d. iki 2018-02-07 d. (136 zlotų už 6 dienas). Sumokėjimo įrodymų nepateikta.

Ieškovo teigimu, dėl atsakovo kaltės jis patyrė 6252 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad atsakovas (užsakovas) krovinio (langų skysčio, turinčio sudėtyje alkoholio) nedeklaravo įvažiuojant į Lenkijos Respublikos teritoriją, o pagal CMR Konvencijos 6-7, 10-11 str. krovinio siuntėjas privalėjo tuo pasirūpinti ir suteikti reikalingą informaciją, pateikti visus dokumentus, susijusius su krovinio pervežimu.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais ir pritaria atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvams, esantiems byloje (b.l. 6-7) bei išdėstytiems atsakovo atstovo teisminio nagrinėjimo metu.

Ieškovas yra verslininkas, savo srities profesionalas. Bylos duomenimis, UAB „Transrema" vykdo tarptautinių krovinių pervežimo veiklą. Taigi, turi išmanyti krovinių gabenimo per skirtingas valstybes mokestinę politiką bei keliamus pervežimui reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas gabeno krovinį iš Vokietijos į Lietuvą per Lenkijos teritoriją, kurioje krovinys-statinės su langu skysčiu, turinčių sudėtyje alkoholio, yra deklaruojamas.

Lenkijos 2017-03-09 įstatymo “Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ (toliau- Įstatymas) 7 str. 1 d. numato, kad jei prekės pervežamos iš vienos sąjungos narės į kitos narės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas privalo prieš pradėdamas pervežimą šalies teritorijoje pateikti informaciją registrui, prašymo registracijos numerį. Šiame prašyme turi būti nurodyti: vežėjo duomenys, vežėjo mokesčių mokėtojo numeris arba numeris, pagal kurį galima nustatyti vežėją, kuris perveža prekes ar suteikia paslaugas, kurioms taikomas pridėtinės vertės mokestis, jei vežėjas privalo jį mokėti; prekių siuntėjo duomenys; prekių gavėjo duomenys; pervežimo šalies viduje pradžios data ir vieta; pervežimo šalies viduje pabaigos data ir vieta; planuojama pervežimo šalies viduje pabaigos data ir vieta; krovinio, kuris bus pervežamas, duomenys, konkrečiai prekių tipo klasifikacija pagal CN poziciją arba PK WiU subkategoriją, kiekiai, bendroji masė arba tūris; prie prekių pridedamo pervežimo lydraščio numeris; leidimo, prašymo ar licencijos numeris, remiantis 2001-09-06 d. įstatymo apie kelių transportą nuostatomis, pagal nustatytus reikalavimus; transporto priemonės registracijos numeriai.

Taigi, pagal Lenkijos Respublikos teisinį reguliavimą, pareigą pateikti informaciją registrui prieš pradedant vežimą Lenkijos teritorijoje turi vežėjas, nagrinėjamu atveju- ieškovas UAB „Transrema“, o ne krovinio siuntėjas, gavėjas ar kiti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas numato specialią krovinio deklaravimo procedūrą, kurią privalo laikyti visi vežėjai įvežant ir gabenant krovinius per Lenkijos teritoriją. Tuo tarpu ieškovo nurodytas CMR Konvencijos 10 str. numato, kad siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų, kas nagrinėjamoje byloje netaikoma.

Šio Įstatymo 8 str. numato, kad siuntėjas, gavėjas bei vežėjas privalo patvirtinti tokius duomenis, kokie buvo deklaruoti. Apie prekes duomenys negali būti keičiami.

Be to, šio Įstatymo 10 str. numato, kad vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Prieš pradedamas vežti prekes vežėjas privalo perduoti vairuotojui registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą. Pradėdamas prekių pervežimą vairuotojas privalo turėti registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą. Vairuotojas privalo atsisakyti pradėti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo.

Kaip nustatyta byloje, ieškovo vairuotojas tokių duomenų įvažiuojant 2018-02-02 d. iš Vokietijos į Lenkijos teritoriją neturėjo, tačiau prekių gabenimo neatsisakė iki šių duomenų gavimo, 2018-02-02 d. 08.45 val. buvo sustabdytas patikrinimui, todėl atsakovas UAB „DHL Lietuva“ nėra atsakingas dėl ieškovo veiksmų, kurie atlikti UAB „Transrema“ rizika ir iniciatyva. Duomenų apie tai, kad ieškovas (vežėjas) nežinojo, kokias prekes jis gabena, nesurinkta, prekes nurodytos ginčo Užsakyme, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad vežė statines po 60 ltr. su langų skysčiu, turinčio alkoholio, ir tai Lenkijoje laikoma akcizine preke, todėl deklaruojama (b.l. 1).

Kaip nustatyta byloje, tik 2018-02-02 d. 10.25 val. buvo pateiktas deklaracijos numeris, įrašytas į SMR važtaraštį. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teigė, kad tai atliko ieškovo vairuotojas, o ne atsakovas.

Sutiktina ir su kitu atsakovo argumentu, kad ieškovas UAB „Transrema“ šalių sudaryto Užsakymo 9 p. pagrindu įsipareigojo atlyginti visus nuostolius ir baudas, atsiradusias dėl jo veiklos ir aplaidumo.

Ieškovo nurodytas ieškinyje pagrindas –CMR Konvencijos 6 str, 7 str., 11 str. .numato krovinio siuntėjo atsakomybę už dokumentų/informacijos pateikimą vežėjui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad siuntėjas buvo Vokietijos įmonė „L. N. GmbH&Cc. KG“, o ne atsakovas IAB “DHL LIETUVA”, todėl atsakovo civilinė atsakomybė ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu negalima. Dėl to teismas sprendžia, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų : atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), kaltės (LR CK 6.248 str.), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) bei 6252 Eur nuostolių.

Be to, ieškovas nenurodė, kokių konkrečių duomenų/dokumentų jam pritrūko, kad krovinys prieš įvažiuojant į Lenkijos teritoriją butų deklaruotas SENT sistemoje. Ieškovo argumentas, kad deklaruoti prekes Lenkijoje turėjo atsakovas, nieko neparemtas.

Teismas pažymi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjama gali būti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. tokiomis, kurios nurodytos įstatyme – CPK 177 str.2, 3 dalyse. Pagal CPK 177 str. 4 d. bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje šios normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad negali būti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 d. nutartis civ.byloje R Nr. 3K-3-12/2008; 2008-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2008).

Teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra įrodymų dėl 816 zlotų sumokėjimo už transporto priemonės laikymą ir saugojimą aikštelėje. Nors 5150 zlotų ir sumokėta, tačiau patikrinimo protokole WITD.DI.P.10973/39/18/SENT 5000 zlotų bauda nenurodyta, o nurodyta –“paskirta bauda-grynaisiais serija ir Nr. AA1835557, vairuotojas su bauda sutiko ir sumokėjo banko kortele‘, o pateikti tik du mokėjimo kvitai dėl 3090 zlotų ir 2060 zlotų, viso 5150 zlotų, kurie neįrodo baudos sumokėjimo būtent pagal nagrinėjamą protokolą. Taip pat, byloje yra 2018-02-05 d. mokėjimo pavedimas dėl 20000 zlotų, tačiau nėra jokio dokumento, kuris įpareigoją ieškovą šią baudą sumokėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Tokiu būdu, teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas UAB „DHL LIETUVA“ patyrė 968 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų.

Sprendžiant ieškovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, todėl teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), apimtį (1 tomas) , trukmę (byla vyksta nuo 2018-10-02 d.) ir buvo tik vienas posėdis, kuriame atsakovo atstovas dalyvavo, į ieškinio sumą (6252 Eur), į tai, kad pateiktos išlaidos neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl priteistinos visiškai 968 Eur advokato išlaidų iš ieškovo atsakovo naudai (Lietuvos CPK 47 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,68 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transrema", į.k. 302741588, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur) advokato išlaidų UAB „DHL LIETUVA“ į.k. 111529785, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.