Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tali Way“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltikas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. L., „Collicare Logistics“, AS, „Protan“, AS.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo.

13. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniavimo sąlygomis. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

14. Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti pateiktus naujus įrodymus, turi nustatyti, ar jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat įvertinti naujai pateiktų įrodymų ryšį su bylos dalyku (CPK 180 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, turi pagrindą atsisakyti juos priimti. Pažymėtina, kad viena iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išimčių – tokių įrodymų pateikimo būtinybė. Tačiau CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne su ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis).

16. Įvertinus minėtas aplinkybes (nutarties 15 punktas), tai, kad su apeliaciniu skundu teikiamų rašytinių įrodymų dalis (J. H. elektroninis laiškas) nėra išversta į lietuvių kalbą (CPK 11 straipsnis), tai, jog nepateikti vertimai ir į trečiajam asmeniui V. L. suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnis), tai, jog apeliantei aplinkybės dėl tinkamų procesinių dokumentų vertimo turėjo būti neabejotinai žinomos ir išaiškintos Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, jog minėtų rašytinių įrodymų priėmimas ir būtinybė pateikti tinkamus jų vertimus į proceso dalyviams suprantamą kalbą neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nutariama apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus atsisakyti priimti.

Dėl ieškinio senaties taikymo

18. Pirmiausia, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Mano, kad ieškovė apie jos galimą teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. kovo 20 d., todėl ši data laikytina senaties termino pradžios momentu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reiškiamiems reikalavimams taikytinas vienerių metų senaties terminas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties institutą. Ieškovė su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad nors baudą gavo 2019 m. kovo 20 d., tačiau minėta bauda buvo apskųsta Švedijos kompetentingoms institucijoms, todėl ieškovės teisė į reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsirado po Malmės administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. kovo 30 d.

19. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir apeliantės 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta transporto paslaugų teikimo sutartis Nr. 16.71, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo vilkiku ir užsakovės (apeliantės) jai paskirta puspriekabe gabenti krovinius iš Skaros (Švedija) į paskirties vietas Norvegijoje, o išsikrovusi krautis krovinius ir vežti iš Norvegijos atgal į Švediją arba grįžti tuščiomis į sandėlį Skaroje, Geteborge ir kt. (Švedija), jei taip nurodys užsakovė (apeliantė). Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, ir šalys neginčija aplinkybės, jog ginčo reikalavimams pareikšti taikytinas vienerių metų senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė 2019 m. kovo 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (23.1-08) RNA-7066 buvo informuota apie pradėtą išieškojimą pagal Švedijos išieškojimo tarnybos prašymą ir kad iš jos pradėtas 6 227 EUR sumos, įskaitant su tuo susijusias išlaidas, išieškojimas. Iš minėto rašto taip pat matyti, jog ieškovei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškino galimybę užginčyti pradėtą išieškojimą Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės argumentus, kad ji su paskirta bauda, išieškojimu nesutiko, tai yra teikė Švedijos muitinei apeliacinius skundus dėl jos priimtų sprendimų, tačiau Švedijos muitinė ieškovės reikalavimų netenkino, jų netenkinus ieškovė taip pat teikė Malmės administraciniam teismui apeliacinius skundus dėl Švedijos muitinės priimtų sprendimų, tačiau teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė prašymą nagrinėti bylą iš naujo. Vertinant pateikto sprendimo motyvus būtina pažymėti, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas neradus priežasčių suabejoti Švedijos muitinės nešališkumu ar objektyvumu nagrinėjant bylas (sprendimo 3 lapo 5 pastraipa), tačiau procesas nebuvo baigtas praleidus terminą Švedijos muitinės sprendimams skųsti, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju tik atmetus ieškovės apeliacinius skundus, priėmus galutinį sprendimą dėl ginčo dalyko – nesumokėto muito mokesčio, buvo atnaujinti išieškojimo veiksmai ieškovės atžvilgiu.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė išnaudojo visas priemones apginti savo pažeistas teises ir šiuo atveju Švedijos Karalystės kompetentingų institucijų priimto galutinio sprendimo (Malmės administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 13555-19; 13557-19), kuriuo ieškovės reikalavimai buvo atmesti, išnaudojus teisę į apeliaciją, ir po kurio buvo atnaujinti išieškojimo veiksmai ieškovės atžvilgiu, data yra senaties termino pradžia, tai yra ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsirado po Malmės administracinio teismo sprendimo 2020 m. kovo 30 d. priėmimo dienos, todėl šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2021 m. vasario 18 d., nepraleidusi vienerių metų senaties termino. .

Dėl nuostolių atlyginimo

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 16.71 (nutarties 19 punktas). Pagal šią sutartį apeliantė įsipareigojo pateikti ieškovei užsakymą, kuriame bus nurodoma: pervežimo maršrutas, krovinio (-ių) pobūdis, aprašymas, krovinio (-ių) pasikrovimo data ir vieta (-os), krovinio (-ių) išsikrovimo data ir vieta (-os); pasienio SE-NOR kirtimo punktas, esant reikalui, informacija dėl muitinės procedūrų įforminimo, kita svarbi informacija (Sutarties 2.2.2 punktas). Pažymėtina, jog pagal sutartį apeliantė taip pat įsipareigojo informaciją apie užsakymą perduoti ieškovės vairuotojui tiesiogiai (Sutarties 2.3 punktas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vairuotojas gavęs apeliantės SMS žinutę vykdė užsakymą, priėmė trijų krovinių gavėjų krovinius ir kirto Norvegijos ir Švedijos sieną, tačiau gavėjos įmonės „Protan“ krovinys nebuvo deklaruotas, dėl to Švedijos muitinė 2018 m. kovo 19 d. sprendimais apskaičiavo ieškovei papildomai mokėtinus mokesčius. Ieškovė nagrinėjamu atveju įrodinėja, kad šiuo atveju atsakovė netinkamai vykdė sutarties nuostatas, tinkamai neteikė informacijos apie muitinės deklaravimo procedūras, todėl iš ieškovės išieškoti muito mokesčiai yra jos patirti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs krovinio gabenimo faktines aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju apeliantė nepateikė visos būtinos informacijos vežėjai, dėl to ieškovė patyrė 7 091,84 Eur nuostolių.

24. Pirmiausia, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad šiuo atveju ieškovės vairuotojas galėjo suprasti muitinės deklaracijos procedūras ir jas atlikti, atsižvelgiant į jo ilgametę darbo patirtį, turimą kvalifikaciją, tačiau šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino. Pažymi, jog pateikta susirašinėjimo medžiaga ir vairuotojo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme patvirtina, jog ieškovės vairuotojui turėjo būti suprantamos muitinės deklaravimo procedūros, jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Su šiais argumentais, įvertinus faktines bylos aplinkybės, CMR konvencijos nuostatas, negalima sutikti.

25. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ar duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies j punktą važtaraštyje taip pat turi būti nurodyti duomenys muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. Taigi, aptartų CMR konvencijos nuostatų kontekste galima daryti išvadą, kad būtent siuntėjas, šiuo atveju – užsakovė (apeliantė) nurodžiusi informaciją vežti krovinį ieškovės vairuotojui pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, turėjo suteikti aiškią ir visapusišką informaciją – pateikti instrukcijas apie muitines procedūras ir kitus formalumus.

26. Analogiška pareiga tinkamai informuoti vežėją apie muitinės procedūras iš esmės nustatyta ir šalių sudarytoje 2017 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 16.71. Šios sutarties 2.2.2.6 punktas numatė, kad ieškovei (jos vairuotojui) turėjo būti suteikta informacija ir dėl muitinės procedūrų įforminimo. Pažymėtina, kad sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad informacija apie procedūras turėjo būti suteikta tiesiogiai vežėjos vairuotojui, tai yra šiuo atveju trečiajam asmeniui V. L.. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog vairuotojas V. L. ne kartą vyko Norvegijos ir Švedijos pasieniu, turėjo ilgametę darbo patirtį ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tačiau su šiais argumentais, kaip šalinančiais apeliantės atsakomybę dėl netinkamo informavimo pareigos pažeidimo, negalima sutikti.

27. Remiantis byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga matyti, kad informacija prieš vežant krovinį per Norvegijos ir Švedijos pasienį ieškovės vairuotojui buvo suteikta SMS žinutėmis, kuriose nėra jokios informacijos apie bet kokias muitinės deklaravimo procedūras. Iš pateiktų žinučių matyti, kad ieškovės vairuotojui buvo nurodytos krovinio pakrovimo nuorodos, krovinio kiekis, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovės vairuotojas, negavęs tokios informacijos, turėdamas dokumentus tik norvegų kalba, negalėjo žinoti ir tikėtina, suprasti, jog minėtą krovinį reikia deklaruoti, o apeliantė nepateikdama tokios informacijos pažeidė tiek CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek 2017 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 16.71 2.2.2.6 punkto nuostatas, nesuteikusi išsamios informacijos vežėjui apie muitinės procedūras.

28. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju vairuotojo atsakymas trumposiomis SMS žinutėmis į nurodytas užduotis „OK“, atsižvelgiant į jo profesinę patirtį, kvalifikaciją, leidžia suprasti, jog vairuotojas suprato ir turintis pareigą deklaruoti ginčo krovinį, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neatitinka faktinių bylos duomenų, šalių sutartinių įsipareigojimų dėl tinkamos informacijos pateikimo, dėl ko šiuo atveju vairuotojui nesuteikus visos reikalingos informacijos krovinys nebuvo deklaruotas. Pažymėtina, kad vairuotojui ne tik nebuvo išaiškinta pareiga (užduotis) deklaruoti ginčo krovinį minėtomis trumposiomis SMS žinutėmis, tačiau šalys neginčija ir aplinkybės, jog vairuotojui teikiami dokumentai buvo užpildyti norvegų kalba (Nr. DOK-7133), kurios vairuotojas tikėtinai nemokėjo. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog vežėjos vairuotojas tikėtinai nemoka norvegų kalbos, šalys neginčija. Pažymėtina, jog ieškovės vairuotojas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis turimus dokumentus pateikė muitinei, muitinėje jokių problemų nekilo, jokių dokumentų netrūko, todėl šiuo atveju taip pat negalima daryti išvados jog vežėjas (ekspeditorius) pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 3 dalį, tai yra netinkamai panaudojo perduotus jam dokumentus. Faktinė situacija leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vežėjos vairuotojas pateikė turimus dokumentus muitinėms darbuotojams, kurie buvo parengti norvegų kalba, o šiuo atveju nei užsakovei raštu, nei žodžiu nesuteikus informacijos apie deklaravimo procedūras, neiškilus nesklandumams muitinėje, krovinys toliau buvo gabenamas neatlikus deklaravimo procedūros.

29. Kaip minėta, pagal CMR konvencijos nuostatas, tinkamą informaciją tiesiogiai vežėjos vairuotojui apie muitinės procedūras privalėjo pateikti būtent apeliantė, tačiau tokios informacijos ieškovės vairuotojui nesuteikus, akivaizdu, kad vairuotojas neturėjo galimybių įsivertinti ar vežamas krovinys deklaruotas ar ne, bei ar prie jo pateikti dokumentai yra pakankami ir tinkamai parengti norvegų kalba, be kita ko pažymint, jog dėl kitų vežamų krovinių tuo pačiu reisu - „Eurosko“, „Byggelv“ ginčo neiškilo, todėl šiuo atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo krovinys „Protan“ nebuvo tinkamai deklaruotas atsakovei nevykdant 2017 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 16.71 2.2.2.6 punkto, 2.3 punkto nuostatų, CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies, o vairuotojui nesuteiktus tokios informacijos, o tik nurodžius pakrovimo vietas ir krovinio kiekį, apeliantės SMS žinutėse nurodyta informacija galėjo suklaidinti sunkvežimio vairuotoją, dėl muitinės deklaravimo procedūrų.

30. Pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog vežėjos vairuotojui nesuteikus visos būtinos informacijos ginčo krovinys nebuvo tinkamai deklaruotas muitinėje - apeliantės vadovas rašte Nr. OT 8-121 nurodė, kad ieškovės vairuotojui nebuvo nurodyta, jog jis turėtų žinoti apie būtinybę pateikti dokumentus (muitinei) „Protan“ pakuotėms. Taip pat apeliantės vadovas D. G. laikotarpiu 2018 m. liepos 24 d. - 2018 m. rugpjūčio 17 d. siuntė elektroninius laiškus „Collcare“ atstovams dėl ginčo „Protan“ krovinio deklaravimo muitinėje, nurodydamas, jog „muitinės formalumai nebuvo įvykdyti tikriausiai dėl to, kad CMR važtaraštyje nebuvo DNU numerio „Protan“ siuntoms“, kitam laiške apeliantės vadovas krovinio siuntėjui taip pat nurodo „kodėl muitinės ID numeris (Tull ID) nebuvo įrašytas CMR važtaraštyje, ką jūs įprastai darote? Ar šiuo atveju tai buvo dėl kokios nors ypatingos priežasties?“.

31. Šios aplinkybės (nutarties 30 punktas) taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pati apeliantė tinkamai nežinojo, kaip buvo parengti ginčo dokumentams muitinės procedūroms atlikti, taip pat apeliantė vežėjos vairuotojo tinkamai neinformavo apie būtinybę reiso metu deklaruoti „Protan“ krovinio pakuotes. Šiuo atveju vertinant apeliantės argumentus dėl vairuotojo aplaidumo būtina atsižvelgti į tai, jog dokumentai vairuotojui buvo perduoti norvegų kalba, į tai, jog vairuotojui informacija nebuvo suteikta nei žodžiu, nei raštu, į tai, jog turimus dokumentus vairuotojas perdavė muitinei tikrinti (nutarties 28 punktas), šių aplinkybių visumoje negalima sutikti su apeliante, jog krovinys buvo tinkamai nedeklaruotas dėl vairuotojo aplaidumo ar nesąžiningumo. Priešingai, šiuo atveju apeliantė neįgyvendinusi sutartinių įsipareigojimų suteikti vežėjos vairuotojui informaciją apie muitines procedūras, neįgyvendinusi CMR konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, trumposiose SMS žinutėse nurodžiusi tik krovinių paėmimo vietas ir kiekį, suklaidino vežėjos vairuotoją dėl deklaravimo procedūrų.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtent apeliantės pareigų tinkamas nevykdymas turėjo įtakos ieškovės nuostoliams atsirasti, kuriuos šiuo atveju sudaro iš ieškovės išieškotos Švedijos muitinės priskaičiuotos sumos – muito ir PVM mokesčiai bei muitinės nepriemoka, iš viso 7091,84 Eur, kadangi ši bauda buvo skirta ieškovės vairuotojui nesuteikus visos būtinosios informacijos apie deklaravimo procedūras, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstus atmetė atsakovės argumentus, dėl galimo ieškovės vairuotojo aplaidumo, kadangi faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantė nesuteikė ieškovei visos reikšmingos informacijos muito procedūroms, taip pažeisdama šalių sudarytos sutarties, bei CMR konvencijos nuostatas.

33. Įvertinus šios nutarties 22-32 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek byloje esančius rašytinius įrodymus dėl preliminarios sutarties sudarymo ir jos vykdymo, tiek šalių paaiškinimus, bei iš šių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė motyvuotas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šalių teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė – 2200,19 Eur advokato pagalbos išlaidų teikiant apeliacinį skundą, 112,94 Eur advokato pagalbos išlaidų organizuojant dokumentų vertimus, pateikimo jų su lydraščiu teismui išlaidų, 80 Eur dokumentų vertimo į rusų kalbą, 230 Eur dokumentų vertimo į norvegų kalbą ir 132 Eur dokumentų vertimo į anglų kalbą išlaidų. Iš viso 2755,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.

38. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

39. Šiuo atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal pateiktą 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo atstovui 2200,19 Eur už parengtą ir pateiktą apeliacinį skundą ir pagal pateiktą 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo atstovui 112,94 Eur už teikiamus dokumentų vertimus ir lydraščio parengimą. Atsižvelgiant į išlaidų sumokėjimo laikotarpį, laikytina, kad šiuo atveju taikytinas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punktą, už advokato teikiamą apeliacinį skundą rekomenduojamas maksimalus dydis yra 1.3 koeficiento, kas sudaro 2183,09 Eur, taigi šiuo atveju patirtos ieškovės išlaidos viršija maksimalų rekomenduojamą dydį.

40. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnes nei maksimalūs rekomenduojami dydžiai bylinėjimosi išlaidas (nutarties 38 punktas), todėl nutariama ieškovei priteisti 2183,09 Eur, išlaidas už advokato pagalbą teikiant apeliacinį skundą ir 112,94 Eur advokato pagalbos išlaidas už teikiamus dokumentų vertimus ir lydraščio parengimą ir bendroje sumoje, kartu su patirtomis vertimo išlaidomis (nutarties 37 punktas), ieškovei priteisiant 2738,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tali Way“ 2738,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikas“.