Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 982,33 Eur negrąžintos kredito dalies, 209,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2023 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 37,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 7 d.), 18 proc. (398,93 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2023 m. kovo 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d. nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 139,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2023 m. kovo 7 d. iki sutarties termino pasibaigimo 2024 m. spalio 31 d., 24,21 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 900 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) 7 247,66 Eur: 4 900 Eur vartojimo kredito, 2 009,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 338,54 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 31 d. Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl ieškovė nutraukė su atsakovu sutartį. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. . (duomenys neskelbtini) 5.3.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimas ir apskaičiavimas, taip pat specialiosios dalies sąlygas (specialiųjų sąlygų 4 grafa), nustatančias sutarties tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.“), ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas. Ex officio pripažino negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyviajai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normai 2020 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. . (duomenys neskelbtini) 6.6 punkto sąlygą, pagal kurią, kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos įsipareigoja mokėti vartojimo kredito gavėjui 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Priteisė iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 982,33 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 33 centus) negrąžinto kredito, 209,45 Eur (du šimtus devynis eurus 45 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 37,38 Eur (trisdešimt septynis eurus 38 centus) tarpininkavimo mokesčio, 18 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2023 m. kovo 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d. nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos ir neviršijant 398,93 Eur sumos, 24,21 Eur (dvidešimt keturis eurus 21 centą) delspinigių, 274,56 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „NEO Finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę.

3.2. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio 18 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 209,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, yra pagrįstas.

3.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal Sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė, iš atsakovo priteisiant ieškovei 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2023 m. kovo 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d. nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos ir neviršijant 398,93 Eur sumos.

3.4. Teismas , įvertinęs aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatas, taip pat sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles (4,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos), sprendžia, kad tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228(4) straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228(4) straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228(4) straipsnio 8 dalis).

3.5. Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 338,54 Eur, yra aiški, apibrėžta, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl būtent šią sumą atsakovas būtų turėjęs sumokėti grąžinant kreditą. Be to, ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis.

3.6. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-430/2022 ir kt.). Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimo dalis dėl 139,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 31 d.) priteisimo yra nepagrįsta.

3.7. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 24,21 Eur delspinigių yra pagrįstas

3.8. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte šalys susitarė, kad nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos atsakovas įsipareigoja mokėti 15 procentų metines procesines palūkanas. M. S. nuostatoje nustatytas procesinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų mokėjimų, taikomų kaip prievolės nevykdymo pasekmė, dydį. Kaip minėta aukščiau, pagal CK 6.228(4) straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas). Vadovaujantis CK 6.228(4) straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai). Remiantis nurodytais argumentais, Refinansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Teisė negali ginti nesąžiningo asmens, o vartojimo sutarčių atveju pasekmėmis, taikytinomis sutarties sąlygą pripažinus nesąžininga, taip pat siekiama atgrasomojo poveikio skatinant standartines vartojimo sutarčių sąlygas rengti taip, kad jos atitiktų sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus vartotojo atžvilgiu, todėl nesąžininga pripažinta vartojimo sutarties sąlyga negalioja ir yra netaikytina, nepripažįstant teismui teisės spręsti dėl įstatymų reikalavimus atitinkančių sąlygų nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo dalį dėl 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. K. K. apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.: e2-6135-911/2023 dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Priteisti apeliantei iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. 15 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš Atsakovo prašomų priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

4.2. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė net 5 procentų procesinių palūkanų.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 31 d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 900 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) 7 247,66 Eur: 4 900 Eur vartojimo kredito, 2 009,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 338,54 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 31 d. Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, ieškovė nutraukė su atsakovu sutartį 2023 m. kovo 7 d.

Dėl ginčo

8. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti Sutarties 6.6 punkte numatytas procesines palūkanas.

9. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog Sutarties sąlyga dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Apeliantės argumentai atmestini.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

11. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Kaip byloje nustatyta, Sutarties Nr. . (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.6. punkte šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

14. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. T. D. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią E. S. T. T. praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).

16. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sutarties sąlygos, kurioje nustatytas 15 procentų dydžio procesinių palūkanų dydis, atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, atsižvelgdamas į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, ir taikydamas vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII-1 skyrius).

17. Pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

18. Taigi, pirma, nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228-4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptarta (CK 6.228-4 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Sutarties sąlyga, numatanti procesinių palūkanų dydį, nurodyta S. B. sąlygose, yra standartinė, iš anksto ieškovės paruošta, su kuria atsakovas susipažino ir sutiko, nuotoliniu būdu sudarydamas Sutartį. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas sudarydamas Sutartį susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, prieštaravimų nepareiškė, todėl minėta sąlyga atitinka abiejų šalių valią, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų dydžio, šalių buvo aptartos individualiai. Byloje nėra įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygos, numatančios procesinių palūkanų dydį, vyko derybos ir atsakovas realiai turėjo galimybę derėtis su ieškove dėl procesinių palūkanų dydžio ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neargumentavo tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir niekaip nepagrindė ryškaus (tris kartus didesnis palūkanų dydis) nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo argumentų, pateisiančio 15 procentų dydžio procesinių palūkanų nustatymą. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, neįrodo procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo bei neatitinka procesinių palūkanų paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

21. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties 6.6 punkto sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio individualiai neaparta bei nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir dėl to nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis).

22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.228-4 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. S. T. T. (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje . (duomenys neskelbtini), C-618/10, 65 punktas) Jei nacionaliniam teismui būtų leidžiama keisti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų turinį, tokia galimybė galėtų kliudyti siekti Direktyvos 93/13 7 straipsnyje nurodyto ilgalaikio tikslo. Ši galimybė padėtų panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį pardavėjams ar tiekėjams sukuria visiškas tokių nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojui, nes jie vis dar būtų linkę naudoti šias sąlygas, žinodami, kad, net jas pripažinus negaliojančiomis, sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo ir taip būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (2012 m. birželio 14 d. Sprendimo . (duomenys neskelbtini), C‑618/10, EU:C:2012:349, 69 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo . (duomenys neskelbtini), C‑26/13, EU:C:2014:282, 79 punktas ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo A. C. (duomenys neskelbtini), C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 54 punktas). Tais atvejais, kai pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, panaikinti nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti itin neigiamų padarinių, dėl kurių jis nukentėtų (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo . (duomenys neskelbtini), C‑26/13, EU:C:2014:282, 80–84 punktus; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo A. C. . (duomenys neskelbtini), C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 56 ir 64 punktus ir 2019 m. spalio 3 d. S. D., C‑260/18, EU:C:2019:819, 48 punktą).

23. Esant nurodytai teismų bei ESTT praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nes, kaip nurodyta anksčiau paminėtoje ESTT praktikoje, teismas gali pakeisti nesąžininga pripažintą sąlygą (šiuo atveju sumažinti procesinių palūkanų dydį iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio) tik tais atvejais, jeigu dėl šios sąlygos pripažinimo nesąžininga ir dėl to negaliojančia nebebūtų įmanoma įvykdyti Sutarties, visa Sutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to sukeltų neigiamų pasekmių vartotojui. Šiuo atveju pripažinimas Sutarties sąlygos dėl procesinių palūkanų nesąžininga ir dėl to negaliojančia ab initio, Sutarties įvykdymui įtakos neturi, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia turėjo priteisti bent jau įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose tos pačios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-1012/2023; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-887-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-572-1187/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023).

Dėl kitų argumentų

25. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.