Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, K. D., D. M. ir suinteresuoto asmens D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė

Dėl pareiškėjos V. M. pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. M. tėvas A. M.. (duomenys neskelbtini) mirė J. M. – A. M. sutuoktinė ir suinteresuoto asmens D. M. motina. A. M. palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio(duomenys neskelbtini).

„Kasatorius reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą (palikėjui priklausiusią nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypų – dalį) priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant tėvui priklausiusius daiktus: nuotraukas, dokumentus, laikrodį, taip pat tuo, kad po tėvo mirties atvažiuodavo į tėvų sodybą ir dirbdavo tėvo turėtą žemę, padėdavo ūkyje senyvai motinai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie kasatoriaus veiksmai neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą; pagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens – motinos – naudai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.??? ??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016)

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.)“.

Faktą, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, pareiškėja įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, pateikė J. M. adresuotas sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei šio buto namų knygą. Pareiškėja reikalavimą grindė, nurodydama, kad ji iki tėvo mirties gyveno bute, prisidėjo prie jo išlaikymo, duodama grynus pinigus J. M., taip pat nurodė, kad išsaugojo tėvo paliktus daiktus (nuotraukas, darbo įrankius), viena rūpinasi tėvo kapu, savo lėšomis pastatė tėvui paminklą.

Teismo vertinimu pareiškėja V. M. nepateikė duomenų įrodančių, kad po palikėjo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Aplinkybės, jog ji rūpinasi palikėjo kapu ir pasiėmė (išsaugojo) palikėjo asmeninius daiktus neįrodo, kad pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė ir valdė po tėvo mirties likusį turtą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad paprastai asmeninių daiktų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu nelaikomas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Pareiškėja V. M. nepateikė įrodymų, kad palikimą valdė kaip savo nuosavybę, kas reiškia palikimo priėmimą. Asmeninių daiktų buvimas bute, tėvo asmens dokumentų, nuotraukų paėmimas iš buto po A. M. mirties, vienkartinės finansinės paramos davimas J. M. nėra palikimo priėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta V. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

Dėl suinteresuoto asmens D. M. pareiškimo.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, kad suinteresuoto asmens D. M. motina J. M. ir tėvas A. M. gyveno bute, esančiame(duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas J. M. ir A. M. santuokos metu ir viešame registre registruotas kaip J. M. nuosavybė. Po A. M. mirties J. M. toliau gyveno bute ir rūpinosi šiuo turtu – mokėjo atsiskaitymo knygelėje fiksuotus buto išlaikymo mokesčius, organizavo remontą ir kt. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. po sutuoktinio A. M. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.

Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Suinteresuoto asmens D. M. pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. M. po sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Valdymo faktą patvirtina teismui pateikta atsiskaitymo knygelė Nr.4037317, kurioje mokėjimo už butą (duomenys neskelbtini), įrašai padaryti J. M.. Pareiškėja V. M. nurodė, kad bute po tėvo mirties buvo daromas remontas. Suinteresuotas asmuo D. M. nurodė, kad tėvo mirties datai nedirbo, o mama J. M. už močiutės pinigus atliko buto remontą – pakeitė linoleumą, išlygino lubas ir perdažė jas, įstatė plastikinius langus, tualete, vonioje, virtuvėje išklijavo plyteles, koridoriuje padarė dekorą. Įrodymai rodo, kad J. M. po sutuoktinio mirties užvaldė sutuoktinio turtą – jį remontavo, mokėjo mokesčius, įstatė šarvo duris į butą, kas neleido į butą patekti pareiškėjai V. M.. Įrodymai rodo, kad J. M. atliko faktinius veiksmus užvaldant palikimą, todėl suinteresuoto asmens D. M. pareiškimas tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5.13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos V. M. pareiškimą.

Patenkinti suinteresuoto asmens D. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.