Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl tikrovės neatitinkančių, todėl melagingų duomenų pateikimo Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams ir inicijavus išieškojimo vykdymą šmeižiant ieškovę, dėl neveikimo (netinkamo veikimo)m tyčinio ir sistemingo persekiojimo ir padarytos ir patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 1, 3 dalyse, 300 straipsnio 1, 5 dalyse, 2025 m. kovo 13 d. pateikus teismui galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus – nenaudojamų žemės sklypų sąrašus, gautus iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, bei skirti atsakovui 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos (2 500 Eur) priteisiant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nutartis yra neteisėta dėl netinkamai pritaikytų ir aiškintų teisės normų, dėl ginčijamos sumos patikslinimo, kadangi suma tikslinama dėl galimo proceso šalies piktnaudžiavimo, nes atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, o teismas šią aplinkybę ignoruodamas, nutarė nekviesti atsakovo direktoriaus Ž. Š. duoti parodymų bei nepranešė teisėsaugos institucijoms, kaip numatyta CPK 300 str., dėl galimai padarytų veikų pagal BK 182 str. 1 d. ir 5 d. ir 6 d., 228 str. 1 d. ir 3 d., 300 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas.

8.2. Nutartis priimta galimai šališko teismo, kuris nesikreipė į atitinkamas institucijas ir nepranešė apie atsakovo pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus.

8.3. Skundžiama nutartis manytina yra neteisėta dėl atmestų ir nepriimtų teiktų prašymų pirmosios instancijos teismui, kadangi Šiaulių apylinkės teismas teisės aktus aiškino ir taikė nepaisydamas to, kad teismui atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius, todėl melagingus dokumentus, gautus iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos su nenaudojamų sklypų sąrašais. Neišsprendus melagingų sąrašų klausimo yra neįmanoma teisingai išspręsti pareikšto ieškinio, todėl manytina, kad tokia nutartis prieštarauja protingumo kriterijams ir yra nesąžininga, todėl panaikintina.

9.6. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo; kitoje dalyje procesiniai prašymai atmesti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl atsisakymo priimti prašymą per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Nutarties kita dalis neskundžiama.

Dėl žodinio proceso

13. Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-436-611/2015). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis).

Dėl apeliacijos objekto

14. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi atmestas ieškovės V. J. prašymas dėl ieškinio sumos patikslinimo, kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo ir atsakovo vadovo Ž. Š. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.

15. Apeliantė V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį.

16. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

18. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į minėtas CPK normas, atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalys, kuriomis atmesti kiti apeliantės procesiniai prašymai – dėl atsakovės vadovo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškinio sumos patikslinimo – negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, nes tai tiesiogiai nenumatyta CPK, be to, neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis netenkintas ieškovės prašymas dėl atsakovės vadovo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškinio sumos patikslinimo, nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto reguliavimą, todėl tokios nutarties dalys laikytinos neskundžiamomis atskiruoju skundu, t. y. negali būti apeliacijos objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė apskundimo tvarką, pagal kurią nutarties dalis dėl atsisakymo priimti prašymą per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus; nutarties kita dalis neskundžiama. Kadangi apeliantė, nepaisydama apskundimo tvarkos, atskirąjį skundą pateikė dėl visos pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, apeliacinis procesas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalių, kuriomis atmesti kiti apeliantės procesiniai prašymai – dėl atsakovės vadovo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškinio sumos patikslinimo, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Kadangi minėtos nutarties dalys negali būti apskundimo objektu, dėl su jų pagrįstumu susijusių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti. Motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo

19. Apeliacijos objektas - Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą apylinkės teismas nagrinėja pagal kompetenciją jam priskirtas civilines bylas ir teismas nesikreipia į kitas valstybės ar savivaldybės institucijas dėl dokumentų patvirtinimo, todėl ieškovės prašymą kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši patvirtintų ieškovės pretenziją, atsisakė priimti kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra atstovaujama profesionalaus teisininko. Iš ieškovės prašymo turinio ir siekiamų tikslų spręstina, kad prašymas kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši patvirtintų ieškovės pretenziją, vertintinas, kaip prašymas teismo išreikalauti rašytinius įrodymus teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1216-1119/2025 – iš savivaldybės administracijos patvirtinimą apie gautą/negautą ieškovės pretenziją (CPK 199 straipsnis).

23. CPK 198 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. CPK 199 straipsnis numato rašytinių įrodymų išreikalavimo ir jų pateikimo tvarką. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (1 dalis). Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis). Teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (4 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2025 m. balandžio 3 d. prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ji dėl 2025-03-14 gautų dokumentų su 2025-03-19 pretenzija kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, į kurią prašo kreiptis teismą dėl pretenzijos patvirtinimo. Taigi ieškovės nurodoma pretenzija susijusi su civilinėje byloje Nr. 2-1216-1119/2025 2025-03-14 gautais dokumentais, o teismo yra prašoma gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pretenzijos gavimo patvirtinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tokį ieškovės prašymą kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes ieškovės prašymas vertintinas CPK 199 straipsnio kontekste kaip prašymas išreikalauti rašytinį įrodymą. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos nutarties dalis naikintina ir šio ieškovės prašymo kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši patvirtintų ieškovės pretenziją, priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašymą kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši patvirtintų ieškovės pretenziją, kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai, ir netinkamai taikė proceso teisės normas, nes tai yra prašymas dėl įrodymų išreikalavimo civilinėje byloje (CPK 199 straipsnis).

Dėl teismo šališkumo

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti skundo motyvams dėl teismo galimo šališkumo. Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

26. Spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka šalies subjektyvaus šalių ginčo vertinimo, nereiškia teismo šališkumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą vienai iš bylos šalių (CPK 64–66 straipsniai). Priešingai, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2025­ m. balandžio 15 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo. Taigi apeliantės šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl apeliantės prašymo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 1, 3 dalyse, 300 straipsnio 1, 5 dalyse.

27. Apeliantė prašo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 1, 3 dalyse, 300 straipsnio 1, 5 dalyse.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų.

29. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

30. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti civilinėje byloje Nr. 2-1216-1119/2025 esančių įrodymų, kurie turi būti ištirti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir spręsti dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Jei, apeliantės įsitikinimu, yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, ji turi teisę pati kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Dėl apeliantės prašymo skirti atsakovui 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos (2 500 Eur) priteisiant ieškovei

31. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

32. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).

34. Kaip ne kartą minėta, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui turėtų būti skirta bauda.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalių, kuriomis atmesti apeliantės procesiniai prašymai – dėl atsakovės vadovo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškinio sumos patikslinimo, nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo, netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimo ir priskirtinumo teismų kompetencijai klausimus, ši nutarties dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikintina ir ieškovės prašymo kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši patvirtintų ieškovės pretenziją, priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalių, kuriomis atmesti apeliantės procesiniai prašymai – dėl atsakovės vadovo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškinio sumos patikslinimo, nutraukti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. J. prašymą dėl kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl pretenzijos patvirtinimo, panaikinti ir šio prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.