Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl tikrovės neatitinkančių, todėl melagingų duomenų pateikimo Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams ir inicijavus išieškojimo vykdymą šmeižiant ieškovę, dėl neveikimo (netinkamo veikimo), tyčinio ir sistemingo persekiojimo bei žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė V. J. (toliau taip pat ieškovė) pareiškė ieškinį, kurį kelis kartus tikslino (1 t., 1-2, 133 b. l., 2 t., 52 b. l.), kuriuo prašė iš atsakovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau taip pat atsakovas) priteisti 108 177,69 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 148¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje, 228 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 229 straipsnyje. Nurodė, kad atsakovas ieškovei nuo 2020 m. pradėjo siųsti pranešimus su reikalavimu sumokėti rinkliavą. Tačiau objektas, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava, ieškovės yra nenaudojamas ir nebus naudojamas, nes yra niekinis. Ieškovė apie tai informavo atsakovą ne vieną kartą: 2020-02-06 pranešimu, 2022-07-12 pareiškimu. Atsakovas ignoravo ieškovės siųstą informaciją, toliau siuntė mokestinius reikalavimus bei atsirašinėjo (2024-08-25 raštas). Galiausiai, atsakovas skolą prisiteisė (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėta administracinė byla Nr. eI-8541-362/2023), teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Ieškovės teigimu, atsakovas teikė teismui melagingus duomenis, kurių pagrindu ir buvo priteista skola, skola šiuo metu yra išieškoma antstolio. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė didelį stresą, darantį neigiamą įtaką sveikatai, sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Be to, ieškovė turėjo gaišti laiką, kurio negali skirti gydymuisi, reabilitacijai, ir patirti finansinių nuostolių rengiant dokumentus, darant jų kopijas, patirti transporto išlaidų. Buvo sugadinta ieškovės kredito istorija, pakirstas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis. Dėl sistemingo persekiojimo ieškovė neteko teisės į ramų ir orų gyvenimą. Neigiamas pasekmes patyrė ir ieškovės artimieji. Pasak ieškovės padaryta žala yra paskaičiuota taip: 1800,79 Eur (vidutinis atsakovo darbuotojų darbo užmokestis) x 60 mėn. (tiek trunka ieškovės persekiojimas) = 108047,70 Eur neturtinė žala, ir 130,29 Eur turtinė žala – iš ieškovės antstolio išieškoma suma.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

16. Byloje kilo ginčas dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

18. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).

20. Šioje byloje atsakovas patvirtino, jog gavo iš ieškovės jos rašytus pranešimus ir kitus raštus, atsakė į šiuos raštus, siuntė ieškovei mokėjimo pranešimus, kad buvo Regionų apygardos administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo, kad skola buvo priteista iš ieškovės atsakovui, o šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, taigi šios aplinkybės yra įrodytos (CPK 178 str.).

21. Visgi iš administracinėje byloje Nr. eI-8541-362/2023 ir administracinėje byloje Nr. eTA-34-662/2024 esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas kartu su procesiniais dokumentais neteikė apie ieškovę melagingos informacijos ir jos nešmeižė, atsakovo pateikti į administracinę bylą įrodymai buvo jo paties iš Nekilnojamojo turto registro gauti duomenys apie Nekilnojamąjį turtą bei atsakovo vietinės rinkliavos paskaičiavimas. Taigi ieškovės teiginys, jog atsakovas teikė teismui melagingą informaciją, ją šmeižė, kad neva nebuvo informuotas, jog Nekilnojamuoju turtu ji nesinaudoja, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

23. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pavedė atsakovui rinkliavos administravimą. Vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-453, T-82, T-104 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ pakeitimu (toliau tekste – Nuostatai) 4.10 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 punktas.). Vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams (Nuostatų 5 punktas). Kitaip tariant, jei asmuo turi nekilnojamojo turto objektą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, jis privalo mokėti vietinę rinkliavą.

24. Nuostatų 12.9 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją privalo mokėti sodo paskirties pastatų savininkai. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 14 punktas), t. y., asmenys, kurie ne tik turi nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau ir faktiškai turi ar gali turėti komunalinių atliekų, kurias atsakovas privalo surinkti ir išvežti.

25. Šioje byloje nustatyta, o ir ieškovė pati šio fakto neginčija, kad ji turi nuosavybės teisę į Sodo pastatą. Taigi pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, ji, būdama Sodo pastato savininke, privalo mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją. Ieškovės nuosavybės teisė į Sodo pastatą nėra perleista ar nuginčyta, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. O ieškovės teiginiai, kad ji negali disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu, neturi teisinio pagrindo skaičiuojant jai vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją.

26. Ieškovės teiginiai apie tai, kad ji nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu gali turėti teisinę reikšmę, sprendžiant dėl kintamosios dedamosios ieškovei skaičiavimo. Tačiau vien ieškovės teiginio, kad ji nesinaudoja Sodo pastatu nepakanka faktui, kad iš tiesų nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas, todėl nesusidaro ir negali susidaryti komunalinės atliekos, nustatyti. Ši aplinkybė turi būti patvirtinta atitinkamais ją įrodančiais dokumentais, o būtent pažyma apie atliekamą privalomąją karo tarnybą (Nuostatų 45.1. p.); pažyma iš atitinkamos įstaigos dėl gydymosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba apgyvendinimo ar slaugos stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose (Nuostatų 45.2. p.); pažyma apie suėmimą arba atliekamą laisvės atėmimo bausmę (Nuostatų 45.3. p.); pažyma iš mokymo įstaigos, patvirtinanti mokymąsi dienine arba vakarine forma ne Šiaulių regiono savivaldybėje esančioje mokymo įstaigoje; pažyma apie stažuotę ne savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 45.4. p.); pažyma iš darbovietės, patvirtinanti išvykimą dirbti (pagal darbo pobūdžio santykius su darbdaviu, jei nuolatinė darbo vieta yra ne Šiaulių regiono savivaldybėje) (Nuostatų 45.5. p.); pažyma apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos; seniūnijos pažyma, patvirtinanti negyvenimą savivaldybės teritorijoje ar patvirtinanti gyvenimą kitoje savivaldybėje (Nuostatų 45.6. p.); pažyma iš elektros energijos tiekėjo, kad gyvenamosios paskirties objekte, kurio nenaudojimas deklaruojamas, sunaudotas elektros energijos kiekis iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos neviršija 100 kWh per einamuosius metus (Nuostatų 45.7. p.); kitais dokumentais, kuriuos tinkamais pripažįsta rinkliavos administratoriaus sudaryta nuolatinė komisija (Nuostatų 45.8. p.). Prašymą bei jį pagrindžiančius įrodymus asmenys turi pristatyti atsakovui 1 kartą per kalendorinius metus (Nuostatų 47 p.). Kaip matyti iš ieškovės atsakovui teiktų (taip pat ir administracinėje byloje esančių) dokumentų, atsakovui buvo teikiami ieškovei kitų valstybės institucijų teikti raštai, atsakymai, kurių nei vienas nėra nurodytas Nuostatų 45.1-45.7 punktuose.

27. Minėta, kad administratoriaus sudaryta nuolatinė komisija gali pripažinti kitus pateiktus dokumentus tinkamais ir įrodančiais aplinkybę, kad ieškovė nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu. Nuostatuose nėra apibrėžti kiti dokumentai, kurie pripažįstami tinkamais, tačiau akivaizdu, kad tai galėtų būti kitų valstybės ar savivaldybės institucijų dokumentai (pažymos, įsakymai ir pan.), patvirtinantys faktą, jog nekilnojamojo turto objektas yra faktiškai nenaudojamas, apleistas, neprižiūrimas ir pan. Šioje civilinėje byloje yra gauti įrodymai, kad ieškovės Žemės sklypas buvo įtrauktas 2016 m. į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, tačiau nuo 2017 m. Žemės sklypas nėra minėtame sąraše, ir ieškovė neteikė tokių įrodymų atsakovui bei administraciniam teismui. Taip pat nors Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos nustačius 2021-05-27 žemės naudojimo pažeidimą ieškovė nubuvo nubausta administracine tvarka, tačiau šių įrodymų ieškovė neteikė atsakovui ir administraciniam teismui. Iš nurodyto akivaizdu, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir dėl susiklosčiusios situacijos iš esmės yra atsakinga tik pati ieškovė, kuri nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neteikė atsakovui 1 kartą per metus prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos ir šį prašymą patvirtinančių įrodymų, kurie nurodyti Nuostatų 45.1-45.8 punktuose.

28. Žalos faktą bei dydį taip pat turi įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovas teikė melagingą informaciją ir ją šmeižė administracinėje byloje, taigi ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos (atsakovas) neteisėtų aktų (CK 6.271 str. 1 d.). Tačiau šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – šmeižė ieškovę, teikė melagingą informaciją administraciniam teismui, todėl nesant pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo nagrinėti klausimų dėl kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

30. Minėta, kad ieškovė ieškinyje teigia, kad ji patyrė didelį stresą, darantį neigiamą įtaką sveikatai, neigiamus emocinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, turėjo gaišti laiką, patirti finansinių nuostolių rengiant dokumentus, darant jų kopijas, patirti transporto išlaidų, buvo sugadinta ieškovės kredito istorija, pakirstas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, ieškovė neteko teisės į ramų ir orų gyvenimą, neigiamas pasekmes patyrė ir ieškovės artimieji. Teismo posėdyje ieškovė papildomai nurodė, kad jai buvo šokas, ji geria vaistus, kyla spaudimas, akispūdžiai jos yra ribiniai, nelankstus lęšiukas, sugaišta tiek daug laiko, mažiau laiko skiria miegui, jaučia stresą, geria raminančius vaistus, nuo spaudimo. Visgi visi šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 str.).

31. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančius duomenis, apibendrinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio) buvimo, todėl patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 178, 185, 270 str.).

32. Atmetus patikslintą ieškinį, nepriteistinos ir ieškovės prašomos priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes reiškė reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą, žalos atsiradimą siedama su nusikalstamų veikų padarymu (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Visgi ieškovė nėra atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei priteistinos 22,70 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

35. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 1481 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 228 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 229 straipsnyje. Tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, ir šioje civilinėje byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovės teiginiai dėl galimai atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų yra laikytini deklaratyviais, ir ieškovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,70 Eur (dvidešimt dviejų eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5662, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Atmesti ieškovės V. J. prašymą kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.