Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. A. civilinį ieškinį atsakovui G. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2015 m. sausio 22d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 d. 2p.), o nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. šioje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2012 m. lapkričio 28d. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš G. B. 23215.00 Lt už patirtą turtinę žalą ( pagal Lietuvos banko kursą 6723,52 Eur sumą) bei 200000.00 Lt (pagal banko kursą 57924,01 Eur) už patirtą neturtinę žalą t. y. viso 223215.00 Lt. (pagal Lietuvos banko kursą 64647,53 Eur).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pateiktame ieškininiame pareiškime nurodė, jog patyrė didelę moralinę žalą, didelį šoką, kadangi žinia apie jos mamos L. J. nužudymą jai buvo labai netikėta. Ji patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukėtimus ir emocinę depresiją, pasijuto pažeminta, kadangi neteko galimybė bendrauti su jai artimiausiu žmogumi. Motinos mirtis sukėlė neatstatomus padarinius ir išgyvenimus ne tik jai, bet ir jos broliui bei dviem vaikams – L. J. anūkams. Nors ieškovė ir gyvena toli nuo motinos – (duomenys neskelbtini), tačiau motina ruošėsi atvykti pas ją į (duomenys neskelbtini), jos turėjo bendrų svajonių ir tikslų, kurie buvo arti prie įgyvendinimo, tačiau viskas žlugo G. B. nusprendus nužudyti mamą. Iki šiol ieškovė nemiega naktimis, sapnuoja košmarus, ja kankina baimės jausmas dieną ir naktį, ji negalinti susikaupti mokslams, atidėjo egzaminų laikymą, nenori rūpintis nei savimi nei šeima, nuolat vartoja vaistus. Ieškovė ieškininiame pareiškime nurodė jos turėtas išlaidas (t.1 b. l. 58-60).

Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: G. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė jį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teismas priėmė sprendimą pripažinti nukentėjusiajai J. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

G. B. buvo nuteistas už tai, kad naktį iš 2012 m. rugsėjo 12 d. į 2012 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu tarp 21.40 val. ir 05.40 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su L. J. metu tyčia sudavė jai mažiausiai 20 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, liemenį, rankas bei kojas, tuo jai padarė poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, nosyje, abiejuose skruostuose, abiejuose žanduose, smakre, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairiajame dilbyje, abiejose plaštakose, dešinėje blauzdoje ir kairėje čiurnoje, kraujosruvas akių obuolių junginėse, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkininiuose raumenyse ir liežuvyje, kraujosruvą pilvo paodėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abiejuose kaktinėse ir momeninėse skiltyse bei smegenų skilveliuose, kraujosruvas kairio inksto riebalinėje kapsulėje, už pasieninės krūtinplėvės ir ties kasa, po ko jiems abiem išėjus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, tyčia rankomis suspaudė L. J. kaklą, tuo jai padarė poodines kraujosruvas kakle ir kaklo raumenyse ties lūžimais, paliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės lūžimą, dėl to L. J. nuo uždusimo mirė.

Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendyje pažymėjo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. į bylą nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, bent iš dalies patvirtinančių jos patirtas išlaidas, susijusias su L. J. laidotuvėmis, nors civiliniame ieškinyje nurodė turinti dalį dokumentų; į bylą nepateikta nei jos, nei H. Š., kurio patirtą turtinę ir neturtinę žalą prašoma priteisti civiliniame ieškinyje, giminystės ryšius su L. J. bei jos motina M. T. patvirtinančių dokumentų; nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios J. A. turimą įgaliojimą atstovauti minėto asmens interesus, jo vardu teikti ieškinį. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad ji gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), dėl mamos mirties turėjo atidėti egzaminų sesiją, lankytis pas psichologą, nors šie duomenys yra itin svarbūs sprendžiant dėl jai priteistinos neturtinės žalos dydžio.

2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patikslintas ieškinys su ieškinio dydį bei proceso išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 7 b. l. 67-159), kuriame prašė atnaujinti ieškovei J. A. sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iš G. B. pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisti iš G. B. ieškovės J. A. naudai 1860,65 Eur turtinę žalą ( nuostolių atlyginimo), 25000 Eur neturtinės žalos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1700 Eur.

Ieškovės patikslintame ir iš esmės sumažintame bei pateiktais dokumentais pagrįstame ieškinyje nurodyta, jog dėl motinos nužudymo jos patirtus nuostolius (turtinę žalą) sudaro 1860,65 Eur t. y. 1466 Eur (1601,20 US doleriai) už jos bei jos sūnaus H. Š. kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą bei atgal lėktuvu pirktus bilietus (17priedas); 394,65 Eur (1362,68 Lt) laidojimo išlaidos ( kurias sudaro 642 Lt (185,93 Eur) duobės kasimo išlaidos (duomenys neskelbtini) (18 priedas), 720,68 Lt (208,72 Eur) už laidojimo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) (19 priedas). Kartu ieškovė nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas užsakė ir už jas sumokėjo jos buvęs sutuoktinis R. Š.. Kadangi tuo metu ji dar nebuvo spėjusi grįžti į Lietuvą, R. Š. padėjo jai ir judviejų sūnui H. Š. organizuoti laidotuves. Pasak nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. A., viso UAB (duomenys neskelbtini) laidojimo paslaugos kainavo 2700 Lt, tačiau 1979,32 Lt kompensavo socialinės rūpybos bei pensijų poskyris. Dėl to ji prašanti priteisti tik likusią sumą - 720,67 Lt. Visą 1860,65 Eur turtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo G. B., kadangi jos turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijęs su atsakovo įvykdyta nusikalstama veika - mamos L. J. nužudymu.

Ieškovė taip pat nurodė, jog dėl atsakovo G. B. veiksmų neteko labai brangaus žmogaus - savo mamos, dėl ko patyrė ir iki šiol patiria daug streso, ją kankina dusulys, naktimis negali užmigti. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten studijavo slaugą, sužinojusi apie mamos mirtį, grįžo į Lietuvą, o po laidotuvių, sutvarkiusi reikalus Lietuvoje grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 15 d. turėjo laikyti profesionalios slaugės pareigų egzaminą, tačiau dėl po mamos mirties patirto streso, visiškai negalėjo susikaupti ir ruoštis egzaminui, negalėdavo miegoti, nuolatos verkdavo, jai prasidėjo depresija. Ji nenorėjo nieko daryti, nei keltis iš lovos, nei eiti iš namų, prasidėjo širdies permušimai, dėl to teko atšaukti egzaminą ir atidėti mokslus. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) koledžo 2012-10-09 patvirtinantis laiškas apie egzamino atšaukimą (pateiktas priedas). Šis egzaminas jai buvo itin svarbus, kadangi siekė tapti profesionalia slauge, o tai, jog egzaminą turėjo atšaukti, įtakojo atsakovo veiksmų pasekmės. 2012-11-15 ji kreipėsi į skubios pagalbos skyrių dėl širdies ritmo padidėjimo, panikos priepuolio, kadangi labai pergyveno dėl mamos mirties ir vykstančio teisminio proceso. Šią aplinkybę patvirtina 2012-11-15 (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriaus išrašas (pateiktas priedas). Kadangi jos sveikatos būklė negerėjo, 2013-05-31 buvo paguldyta tyrimams ir stebėjimui, jai buvo nustatyti širdies permušimai. Šią aplinkybę patvirtina 2013-06-04 (duomenys neskelbtini) klinikos ataskaita (pateiktas priedas). Jos nusistovėjęs gyvenimas buvo išbalansuotas, tiek ją, tiek ir jos šeimą labai stipriai paveikė mamos mirtis, o labiausiai mamos mirties aplinkybės. Jos sveikatos būklės suprastėjimą lėmė būtent smurtinė mamos mirtis, ką patvirtina ir jos pateikti medicininiai dokumentai, iki šiol kiekvieną savaitę lankosi pas psichologą, todėl mananti, kad padaryta žala yra negrįžtama. Dėl visų išvardintų aplinkybių savo patirtą neturtinę žalą vertina 25000 Eur ir prašo iš atsakovo priteisti šią sumą kaip kompensaciją už atsakovo veiksmais sukeltą neturtinę žalą.

Ieškovė taip pat prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Ji mananti, kad senaties terminas ieškiniui paduoti galėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovą G. B. pripažino kaltu nužudžius L. J., kadangi šiuo nuosprendžiu teismas pripažino jos teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir nurodė, jog klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Gavusi tokį teismo nuosprendį, maniusi, kad teismas pats inicijuos civilinę bylą ir atskirai nagrinės jos ieškinį dėl žalos priteisimo, kurį buvo pateikusi teismui baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau jokios informacijos iš teismo apie pareikštą civilinį ieškinį negavo, todėl maniusi, kad atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio ir jos civilinis ieškinys bus pradėtas nagrinėti po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis išnagrinės kasacinį skundą. Jis buvo išnagrinėtas 2017 m. birželio 16 d. - kasacinis skundas buvo atmestas, paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Jeigu senaties terminą ieškiniui paduoti skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 16 d., nuo kurios, jos įsitikinimu, turėjo prasidėti jos pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimas jį išskyrus į atskirą civilinę bylą, sutrumpintas trejų metų senaties terminas dar nėra suėjęs t. y. jis baigtųsi 2020 m. birželio 16d. Jei terminas yra pasibaigęs 2019 m. gruodžio 16 d., mananti, kad šis terminas turėtų būti atnaujintas, nes terminą ieškiniui paduoti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir gyvendama (duomenys neskelbtini) jau ilgą laikotarpį, kurioje teisinė sistema yra kitokia, maniusi, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė - kad jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą - civilinis ieškinys bus nagrinėjamas teisme net ir pasibaigus baudžiamajai bylai. Be to, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą prašo atsižvelgti ir į tai, jog nuo pat motinos mirties iki šiol, turi rimtų sveikatos problemų.

Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi jis pagrįstas pateiktais įrodymais.

Nuteistojo ir civilinio atsakovo G. B. gynėjas teismo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį mažinti, kadangi prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinė ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto ieškinio pagrindą bei dydį.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, jog tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kas baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas G. B., ir buvo padaryta LR Apeliacinio teismo nuosprendžiu. Kadangi civilinė ieškovė J. A. civilinį ieškinį buvo pareiškusi baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje 2012 m. lapkričio 28d. t. y. baudžiamajame procese, jis pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, nepraleidus įstatymų nustatyto termino ieškiniui paduoti, o 2020 m. balandžio 29 d. ieškininiame pareiškime buvo tik patikslintas (sumažinant ieškininius reikalavimus bei pateikiant ieškinio dydį įrodančius duomenis), todėl nėra objektyvaus pagrindo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Pripažintina, jog civilinis ieškinys buvo pareikštas vadovaujantis BPK 109 straipsnio reikalavimais, laiku ir tinkamai, tad atnaujinti terminą civiliniam ieškiniui pareikšti nėra pagrindo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala ir neturtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama žalos samprata. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Civiliniame kodekse įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, todėl civilinio proceso tvarka nagrinėjant pareikštą ieškinį, prejudiciniai faktai negali būti iš naujo įrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis ir civilinis ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodinėjamos ir nustatomos, nes jas jau yra nustatęs teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą iš nuosprendžiu pripažinto kaltojo asmens, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Nuteistasis pasinaudojo teise apskųsti Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. priimtą nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. birželio 16d. nutartimi nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmetė (t. 7 b. l. 50-62).

Atsižvelgus į teismų praktiką formuojančio kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje civilinio proceso tvarka byloje įrodinėti nuteistojo G. B. neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos nereikia. Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. B. savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei. Šios prejudicinę galią turinčios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti - padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Šiuo atveju, vienas iš pagrindų perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka buvo tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą iškilo klausimas dėl žalos dydžio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kaip turtinės 1466 Eur (1601,20 US doleriai) žalos dydį patvirtinančius įrodymus pateikė jos bei jos sūnaus H. Š. kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą bei atgal lėktuvu pirktus bilietus (t. 7 b. l. 78-81), kas patvirtina šias civilinės ieškovės turėtas išlaidas jai ir jos sūnui vykstant į G. B. nužudytos ieškovės motinos - L. J. laidotuves bei sugrįžtant į (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaidos yra patvirtintos pateiktais įrodymais, jos priteistinos iš nuteistojo ir civilinio atsakovo G. B.. Tačiau ieškovė tik iš dalies įrodė patirtą žalą. Ji patikslintame ieškinyje teigė, jog patyrė 394,65 Eur (1362,68 Lt) motinos laidojimo išlaidų, kurias, jos teigimu sudaro 642 Lt (185,93 Eur) duobės kasimo išlaidos (duomenys neskelbtini), 720,68 Lt (208,72 Eur) už laidojimo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas fiskalinis kvitas su leidimu laidoti (t. 7 b. l. 81 ) patvirtina tik jos turėtas 642 Lt (185,93 Eur) duobės kasimo išlaidas, sumokėtas (duomenys neskelbtini). Pateikti ieškovės duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas užsakė ir už jas sumokėjo ne ji pati, o R. Š., kuris yra ieškovės buvęs sutuoktinis. Civilinė ieškovė J. A. nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad šios išlaidos buvo patirtos ne R. Š., o jos t. y., kad R. Š. sumokėjus už L. J. laidojimo paslaugas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. sumokėtas laidojimo išlaidas pastarajam sugražino. Ji nepateikė teismui ir dokumentų, patvirtinančių, jog yra įgaliota pateikti ieškinį dėl R. Š. patirtų išlaidų. Taigi teismui nepateikta įrodymų, jog tokio dydžio turtinę žalą dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė būtent ieškovė J. A.. Nesant įrodymų, kad būtent civilinė ieškovė J. A. patyrė turtinę žalą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) sumokėtų L. J. laidojimo išlaidų, šioje dalyje J. A. ieškinys netenkintinas, o prašoma priteisti turtinė žala mažintina 720,68 Lt (208,72 Eur) suma, priteisiant iš atsakovo G. B. J. A. 1651,93 Eur, jos patirtai ir pateiktais įrodymais patvirtintai turtinei žalai atlyginti. Būtent šios ieškovės turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo įvykdyta nusikalstama veika - mamos L. J. nužudymu, ir yra įrodytos teismui pateiktais dokumentais.

Kaip jau nurodyta aukščiau, civiliniame kodekse yra numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., mirties, sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo atvejais) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) ir kiti artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, kaip minėta, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinės nutartys 2K-410/2011, 2K-581/2012).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir teismui pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinamas iš dalies. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl motinos nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškinyje nurodytus bei paaiškinimuose išdėstytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo žmogaus praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto nuteistojo G. B..

Nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų neteko motinos, su kuria ją siejo artimas ryšys. Dėl motinos netekimo kilę išgyvenimai ją lydėjo ir lydės ateityje, nes pasekmės yra negrįžtamos. Todėl teismas sprendžia, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertintina tai, kad nuteistojo veiksmais buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas padarytas tyčia.

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad civilinė ieškovė gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), su nužudytąja matydavosi tik retsykiais, nebuvo pastovaus tiesioginio jų ryšio. Nėra pateikta duomenų, jog ji sistemingai rūpinosi savo motina, ar motina ja, teikė viena kitai kokią tai tiesioginę materialinę pagalbą. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo šeimyninę bei turtinę padėtį. Nuteistas civilinis atsakovas G. B. yra pensijinio amžiaus, pastovaus uždarbio bei nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, iki nusikalstamos veikos padarymo visiškai nedirbo, šiuo metu yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme ir pragyvenimo lėšų neturi, todėl galimybė atlyginti nukentėjusiajai tiek turtinę, tiek ir padarytą neturtinę žalą šiuo metu ir ateityje, bus apsunkinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjęs asmuo teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens, teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, pažymėtina, jog civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nevisiškai atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Priteisus prašomą pinigų sumą, bus iš dalies nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusios ir civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš nuteisto civilinio atsakovo G. B. civilinei ieškovei J. A. priteisiant 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, broliams, seserims, seneliams) iš kaltininkų priteisiama neturtinė žala. Teismo įsitikinimu, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės nagrinėjamoje byloje J. A. prašymas priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas, kurias ji sumokėjo advokatei Editai Marijai Šlapikienei, yra pagrįstas, protingas ir įrodytas pateiktais įrodymais - pinigų priėmimo kvitais (t. 7 b. l. 154-159). Pateikti dokumentai patvirtina, jog J. A. už ieškinio paruošimą, dokumentų analizę, konsultacijas bei atstovavimą teisme sumokėjo atstovei advokatei E. M. Šlapikienei 1700 Eur. Šios išlaidos laikytinos advokato darbo apmokėjimo išlaidomis ir priteistinos iš civilinio atsakovo G. B. vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti civilinei ieškovei J. A. iš civilinio atsakovo G. B.: turtinei žalai atlyginti 1651,93 Eur ( vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 93 centus), 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) išlaidų už apmokėtą advokato teisinę pagalbą.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.