- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- T-74-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00592-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, susipažinęs su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu G. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu taip pat nuspręsta pripažinti nukentėjusiajai J. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patikslintas civilinis ieškinys.
2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo G. B. prašymas civilinio ieškinio klausimo nagrinėjimui paskirti jam advokatą Antaną Danielių.
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ir jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nuteistajam G. B. būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-317/2020.
2020 m. spalio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius informavo, kad nuteistąjį G. B. atstovauti parinktas advokatas Antanas Danielius.
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinės ieškovės J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir J. A. iš civilinio atsakovo G. B. priteista 1 651,93 Eur turtinei žalai atlyginti, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 700 Eur išlaidų už apmokėtą advokato teisinę pagalbą.
2021 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo G. B. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 97,56 Eur. Teikime, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose numatyta tvarka (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
Motyvuojamoji dalis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas paliktinas nenagrinėtu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje (nagrinėjamu atveju civilinio proceso tvarka nagrinėtas tik civilinis ieškinys, todėl priimtas sprendimas). Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti civilinio ieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo išspręstas baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio klausimas, įsiteisėjo 2021 m. vasario 15 d. Jame dėl proceso išlaidų, susidariusių dėl G. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos nagrinėjant paminėtą klausimą, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, ji į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2021 m. kovo 30 d. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis laiku – advokatas Antanas Danielius nuteistajam G. B. buvo parinktas 2020 m. spalio 5 d., o teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas byloje pateikto civilinio ieškinio klausimas, Kauno apygardos teisme vyko tik 2020 m. gruodžio 7 d. Ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.
Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio (šiuo atveju – sprendimo) vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, yra pasisakęs, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ir jau po nuosprendžio ar nutarties priėmimo BK 361 straipsnio tvarka, tačiau toje pačioje nutartyje jis yra aiškiai nurodęs, kad tokiu atveju šis klausimas privalo būti iškeltas bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, nagrinėjant J. A. pateiktą civilinį ieškinį teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas jau po Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo negali būti sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.