- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-186-574/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-25-992 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu ir E. M. paskirta subendrinta – 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL dydžio bauda ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimu su 20 MGL (753,01 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 10 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės – 2024 m. gruodžio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. RV-25-992 nuteistajam E. M. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
3. Nuteistasis E. M. nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, nuteistojo skundas atmestas padarius išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis E. M. padarė akivaizdžią ar reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
Šalies argumentai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir 2024 m. kovo 29 d. Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4.1. Nurodo, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuo nuosprendžio priėmimo ir jo įsiteisėjimo „non bis in idem“ principas nebeleidžia asmeniui prikaišioti jo padaryto nusikaltimo sunkumo, nusikaltimo rūšies, ar kitaip bloginti jau nuteisto ir bausmę atlikinėjančio asmens teisinę padėtį tais pagrindais, kuriais jis jau yra teismo nuteistas, nes tai būtų baudimas pakartotinai.
Šalies argumentai
4.2. Komisijos Nutarime nurodoma, kad per paskutinį bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, žiūri televizijos programas, mokosi užsienio kalbų, jo elgesys vertintinas teigiamai. Atlikdamas bausmę aktyviai dalyvavo mąstymo ir elgesio korekcijos programose, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę. Jis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nutarime nurodytos aplinkybės dėl jo asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
4.3. Konstitucinio Teismo doktrinoje teigiama, kad teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos. Akivaizdu, kad Komisija, teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Nors jis yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Jis nuo pat bausmės pradžios daro viską, ką tik gali, todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ne trumpalaikė. Formalioji BVK 82 straipsnio 4 dalies sąlyga – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra išpildyta.
4.4. Vertinant jo atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Vilniaus kalėjimo sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime 2024 m. vasario 12 d. naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog per bausmės atlikimo laikotarpį buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas, iš 85 balų iki 73 balų, net 12 balų. Per bausmės atlikimo laikotarpį 12 balų nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių sumažėjimas yra laikomas akivaizdžia pažanga.
4.5. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Tuo tarpu Komisija skundžiamame nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos nenagrinėjo ir jų nevertino, tik nurodė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti, didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamo Nutarimo turimo yra akivaizdu, jog Komisija vertino išimtinai tik jo priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdami į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.
4.6. Komisiją ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, taip pat apsauginiai veiksniai. Skundžiamame Nutarime šios aplinkybės nepaminėtos, Komisija neįsigilino į jo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama jo teisę į lygtinį paleidimą. Esant akivaizdžiai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nebelieka būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Visuotinai pripažįstama, kad laisvės atėmimas yra „ultima ratio“, nepagrįstas atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą ne tik nesuderinamas su humanizmo principais, bet ir neskatina bausmę atliekančių asmenų pasitaisyti.
4.7. Jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius bei pastovius ryšius su savo artimaisiais (žmona, vaikais). Jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Taip pat išėjęs į laisve turėtų darbą – turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį raštą, kad išėjus į laisvę bus priimtas į darbą, ir dabar vykdo individualią veiklą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko yra prilyginta darbinei. Į mėnesį uždirba 370 Eur, iš kurių po 80 Eur kas mėnesį pagal numatytą grafiką dengia skolą valstybei. Paleistas į laisvę ketina gyventi (duomenys neskelbtini), broliui nuosavybės teise priklausančiame name, iš karto išėjęs į laisvę planuoja dirbti. Taigi, turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, pavyzdžiui, nutartys bylose Nr. 1S-673-209/2012, 1S-21-211/2013, 1S-248/2013, TS-77-1011/2023 ir kt.
4.8. Atsisakydamas tenkinti jo skundą, teismas šį veiksnį vertino visiškai paviršutiniškai ir formaliai, o esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams, kurių jis negali pakeisti. Skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog teismas, skirdamas 7 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį, kad, nepaisant jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, jo lankytų socialinės reabilitacijos programų, kitų teigiamai jo asmenybę apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas negalės būti taikomas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, šia nepagrįsta nutartimi paneigia bet kokią galimybę taikyti probaciją ir apskritai paneigia šio instituto esmę.
4.9. Lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimu nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir lygtiniu paleidimu nėra kaip nors keičiama teismo paskirta bausmė – lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau atlieką visą jam teismo paskirtą bausmę su didžiuliais laisvės apribojimais, yra prižiūrimas, o jo atžvilgiu būtų taikoma dar ir intensyvi priežiūra, bei teismo ir probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nepateisinus lygtiniu paleidimu suteikto pasitikėjimo asmuo grąžinamas į pataisos įstaigą pakartotinai atlikti tą bausmės dalį, kurią jis atlikinėjo lygtinio paleidimo sąlygomis, t. y. su ženkliais laisvės apribojimais. Todėl, netgi taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, be to, lygtinio paleidimo sąlygos, poreikio save išlaikyti aspektu (kalėjime asmuo maitinamas ir nemoka komunalinių mokesčių), priežiūros ir grėsmės bausmę atlikti pakartotinai aspektu – yra netgi griežtesnėmis nei bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje. Lygtinio paleidimo institutas realizuoja visuomenės interesą integruoti bausmę atlikusį asmenį į visuomenę.
4.10. Lygtinis paleidimas, atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Oficialiai skelbiama valstybės politika bausmių vykdymo klausimais deklaruoja, jog turi būti didinama lygtinai paleidžiamų nuteistųjų dalis, kas taip pat, atitinkant formaliuosius reikalavimus, sukuria teisėtus lūkesčius.
4.11. Jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus. Komisijos samprotavimai nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl prieštarauja EŽTT suformuluotai taisyklei, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 nutartis, kuria buvo tenkintas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, teikimo Nr. TS-108-951/2022; Kauno apygardos teismo 2022-10-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 531-888/2022; Kauno apygardos teismo 2022-10-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-529-317/2022; Kauno apygardos teismo 2023-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023; ir kt).
4.12. Manytina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai, yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Remiantis aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 4 d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šia rizika mažinti. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui nutartyse Nr. 1S-526-966/2019, Nr. 1S-124-806/2023, Nr. 1S-124-806/2023, Nr. TS-118-1155/2023, Nr. TS-7-1123/2024, Nr. TS-28- 1011/2024 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis galiojančiais teismų precedentais ir taip nepažeidinėti Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio, diskriminuoti jį kitų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, ir taip nepažeisti Konstitucijos 29 straipsnio, ir priimti teisingą sprendimą. Skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Vis tik reikia pažymėti, kad principas „pacta sunt servanda“ yra fundamentalia nuostata, ne kartą paminėta Konstitucinio Teismo nutarimuose ir nacionaliniuose įstatymuose. Taigi nesivadovauti, rekomendacijos REC(2003)22 nuostatomis ir manyti, kad tai tėra tik gairės, kurioms galima nusižengti jeigu nacionaliniai įstatymai tokių nuostatų nenumato, kategoriškai negalima.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
7. Nuteistasis E. M. atlieka 7 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis dar nėra atlikęs pusės paskirtosios bausmės ir šis terminas sueis tik 2024 m. gruodžio 10 d., tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadinasi, atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas.
8. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Skunde nuteistasis E. M. nurodo, jog tiek Komisijos nutarime tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai įvertinta jo asmenybė, elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, nusikalstamo elgesio rizikos pažanga ją mažinant, taip pat priimti sprendimai nemotyvuoti, pažeidžiantys Europos Komisijos rekomendacijas ir teisėtų lūkesčių principą. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.
10. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu), kurių jis negali pakeisti. Vis dėlto, nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, pirmosios instancijos teismo aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau pagrįstai vertino ir E. M. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį.
11. Nuteistasis nurodo, jog jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinamas išimtinai teigiamai, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, 2021 m. balandžio, gegužės mėn., taip pat 2022 m. spalio mėn., buvo tris kartus baustas (a. b. t. II, d. 2, b. l. 4-8, 11-15, 54-62). Iš 2024 m. kovo 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-743 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) ir asmens bylos medžiagos matyti, kad paskatintas tik 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu, t. y. jau po Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo priėmimo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nepaisant daromų teigiamų pokyčių, nuteistasis išlieka labiau save teigiamai vertinantis bei yra pastebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, lengvabūdiškumui, negebėjimui numatyti savo elgesio pasekmes, vis dar stebimas abejingas ir pasyvus požiūris į kylančius sunkumus; ir bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pakankamai orientuotas į socialiai priimtinų elgesio modelių projektavimą, socialiai palankių sąlygų kūrimą, stebėta būdinga jo orientacija ties trumpalaikiais tikslais bei savo asmeninių poreikių tenkinimu, stebėtas vis dar gan kategoriškas nuteistojo mąstymas su būdingu požiūrio nelankstumu. Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo gynėjo teismui 2024 m. gegužės 10 d. pateiktus papildomus duomenis apie nuteistojo dalyvavimą intervencinėje priemonėje kartu su resocializacijos skyriaus psichologo komentaru, iš kurių sprendė, kad nors nuteistojo dalyvavimas minėtoje priemonėje vertintinas kaip pakankamai sėkmingas, tačiau taip pat nurodoma, kad nuteistojo savęs vertinimas vis dar yra kiek paaukštintas ir buvo pastebėtas ganėtinai nuoseklus polinkis siekti save pateikti iš gerosios pusės, dalinai minimalizuojant tiek neigiamų savybių įtaką, tiek ir savo atsakomybės dalį su nusikalstamais veiksmais susietuose sprendimuose, kuriuos priimdavo praeityje, todėl, apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra kritiškas savo praeityje buvusiam nusikalstamam elgesiui, dėl to manytina, kad jam yra tikslinga tęsti dalyvavimą resocializacijos priemonėse. Su šiais argumentais bei padarytomis išvadomis sutinka iš skundą nagrinėjantis teismas.
12. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinime 2024 m. vasario 12 d. naudojant OASys metodiką per bausmės atlikimo laikotarpį nustatytas jo nusikatamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas – nuo 85 balų iki 73 balų, tačiau nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, jog 2024 m. vasario 12 d. buvo atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Toks vertinimas, kaip vienas iš argumentų nurodytas ir gynėjo skunde Vilniaus apygardos teismui dėl Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo, teigiant, kad nusikalstamo elgesio rizikos ženklų mažėjimą rodo ir Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus tyrimo išvada, pirmą kartą daryta 2023 m. lapkričio mėn. – 85 balai, o pakartotinis vertinimas įvertinus E. M. baigtas socialines programas ir savęs tobulinimo kursus buvo sumažintas 12 balų ir yra 73 balų, tačiau asmens byloje duomenų, kad 2023 m. lapkričio mėn. būtų atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taip pat nėra. 2024 m. kovo 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 13 d. atlikus rizikos vertinimą, taikant metodika OASys metodiką, Vilniaus kalėjime, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. kovo 4 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. t. I, d. 1, b. l. 75), nenurodant nusikalstamo elgesio rizikos balais. Visgi, net ir tuo atveju, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų sumažėjusi taip, kaip nurodoma skunde, ji vis vien išlieka vidutinė, o vertinant tokią aplinkybę kartu su visais duomenimis, reikšmingais sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, ji nėra pakankama išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. liepos 1 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo nuteistasis E. M. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Vis dėlto, kaip matyti iš minėto sprendimo, į lengvąją grupę nuteistasis perkeltas tik 2024 m. birželio 21 d. Ši aplinkybė nebuvo vertinta nei Komisijos, nei apylinkės teismo, ir, nors vertinama teigiamai, nėra pakankama spręsti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 29 d. Komisijos nutarimo, jis priimtas visiems 4 komisijos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą. Nagrinėjamu atveju, kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo elgesio ypatumais dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taigi šiuo atveju tikslinga tęsti resocializacijos priemonių taikymą nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
14. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nors valstybėje ir stengiamasi skatinti alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių taikymą, tačiau kiekvieną kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendžiama individualiai. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra imperatyviai ir „automatiškai“ taikoma norma.
15. Nuteistasis skunde kaip formuojamą teisminę praktiką nurodo Vilniaus bei Kauno apygardų, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, kurios išvardintos šios nutarties aprašomojoje dalyje. Atsakant į šį skundo argumentą, pastebėtina, jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Vertinant kiekvieną iš nurodomų nutarčių tapatumo aspektu, nurodomose nutartyse teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamu atveju. Be to, minima teisminė praktika skunde nėra analizuojama faktinių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo aspektu, įvertinant nuteistojo E. M. byloje nustatytų aplinkybių visumą, ne tik nurodant išaiškinimus atskirai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo E. M. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, įvertinant ir tai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, savo elgesį keičia teigiama linkme, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. M. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama