Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“ direktorei Reginai Milašienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. B. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė pateiktą ieškinį ir paaiškino, kad atsakovas yra V., M. ir M. tėvas. Atsakovas negeba pasirūpinti vaikais ir nevykdo savo kaip tėvo pareigų. Vaikų mama yra mirusi. Atsakovo šeimai nuo 2018 m. taikoma atvejo vadyba. Pagrindinės atsakovo problemos - kasdienio gyvenimo įgūdžių trūkumas bei alkoholio vartojimas. Su atsakovu bendraujama apie esamas pagalbos galimybes, taip pat siekiama ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius, orientuojantis į vaikų priežiūrą, finansinės padėties gerinimą, darbinių įgūdžių ugdymą, alkoholio vartojimo problemos sprendimo būdus, tačiau atsakovas vengia priimti specialistų pagalbą, atsakovas dažnai keičia darbus, kurį laiką nedirbo, išėjo iš darboviečių nesusiradęs kito darbo. Atsakovas tinkamai nevykdo tėvo pareigų, negyvena kartu su vaikais, nesirūpina jų kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja. Atsakovui trūksta socialinių įgūdžių ir žinių apie vaikų raidą, jis nesuvokia elementarių ir bazinių vaikų poreikių, neteikia jiems išlaikymo bet kokia forma, nededa jokių pastangų sudaryti vaikams saugią aplinką augti. Atsakovas nesiima priemonių, kad augintų vaikus šeimoje ir šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Nustačius vaikams rūpybą globos namuose „Rytas“, prašė paskirti globos namus vaikų turto administratoriumi.

4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“ direktorė R. Milašienė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad globos namai paskirti vaikų laikinuoju rūpintoju. Vaikai gyvena viename bute, V. turi atskirą kambarį. Prašė tenkinti ieškinį, nes atsakovas nesirūpina vaikais, nesidomi jais. Pažymėjo, kad apgyvendinus vaikus globos namuose atsakovas dažnai atvykdavo pasimatyti su vaikais, tačiau pastaruoju metu bendravimas atitolęs, atsakovas nebendradarbiauja su specialistais, nesidomi vaikų sveikata ir mokslais. Vaikai tinkamai prižiūrimi įstaigoje. Sutinka, kad globos namai „Rytas“ būtų paskirti vaikų rūpintoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

5. Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o 2 dalyje nurodytos tėvų teisės ir pareigos, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

6. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, įstatymas numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

7. Atsakovas T. B. yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikų mama D. P. mirė.

8. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2019 m. buvo kreiptasi su prašymu į Klaipėdos apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaikus išdavimo dėl to, kad 2019 m. balandžio 18 d. telefonu iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) buvo gautas pranešimas apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fakto, jog prieš nepilnametį vaiką M. B. galimai smurtavo jo vyresnysis brolis M. B.. M. B. nuo 2019 m. balandžio 10 d., apgyvendintas Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre. Nustatyta, kad M. B. yra apleistas, pastebėta pedikuliozė, turi specialiųjų poreikių, patiria isterijos priepuolius, žalojasi. Vaikų tėvas T. B. dėl smurto artimoje aplinkoje 2019 m. balandžio 15 d. buvo iškviestas į apklausą Klaipėdos apskrities VPK atvyko neblaivus, jam buvo nustatytas 2,8 promilių girtumas. Kartu T. B. atsivedė vaikus V. B. ir M. B., kurie konstatavus tėvo neblaivumą, taip pat buvo iš jo paimti. 2019 m. balandžio 16 d. atvejo vadybininkė informavo, kad prisiskambinus vaikų tėvui, jis kalbėjo nerišliai, galimai buvo neblaivus. Atsakovas turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Nustatyta, kad 2019 m balandžio 10 d. smurto artimoje aplinkoje metu atsakovas savo vaikų nestabdė, jų neramino, tačiau smurto scenas filmavo savo telefonu. 2018 m. rugsėjo mėn. taip pat buvo fiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, todėl atsakovui taikyta probacija, nuo 2018 m. lapkričio mėn. jam teikiama specialistų pagalba, konsultacijos, skirti įpareigojimai. Atvejo vadybos posėdžiuose priimtų įpareigojimų atsakovas nevykdė. 2019 m. balandžio 25 d. teismo sprendimu leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo T. B. (civilinės bylos Nr. eS2-5682-1032/2019).

9. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymų Nr. AD1- 846, Nr. AD1-847, Nr. AD1-848 pagrindu 2019 m. birželio 3 d. nepilnamečiams vaikams V. B., M. B. ir M. B. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

10. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

12. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis vaikais ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas dažnai keičia darbovietes. Nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir iki 2020 m. spalio 12 d. buvo išvykęs dirbti į Belgiją, vėliau dirbo Vengrijoje. Šiuo metu, kaip patvirtinimo teismo posėdyje, dirba Vokietijoje santechnikos darbus. Teigia, kad ryšį su vaikai palaiko telefonu, o atvykęs į Lietuvą susitinka su vaikais.

16. Kasacinis teismas aiškindamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

17. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovui išvykus dirbti į užsienį, tėvo ir vaikų ryšys susilpnėjo. Atsakovas nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikia jiems nuolatinio materialinio išlaikymo. Nuo vaikų paėmimo iš tėvo neįvyko jokie pozityvūs tėvo elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimai, todėl konstatuotina, jog atsakovas nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, dėl socialinių įgūdžių stokos negeba jais pasirūpinti ir užtikrinti visapusiškai saugią gyvenimo aplinką, o tai sudaro pagrindą laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui.

18. Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios ribojimo išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

19. Teismo posėdyje buvo išklausyta vaikų nuomonė. Nustatyta, kad vaikų ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs. Vaikai norėtų gyventi kartu su tėvu, jo pasiilgsta, džiaugiasi galėdami susitikti. Bendravimas tarp tėvo ir vaikų daugiausia vyksta susirašinėjant telefonu. Vaikai džiaugėsi, kad paprašius retsykiais tėvas perveda pinigų. Tačiau taip pat vaikai minėjo, kad tėvas pats skambina retai. Iš vaikų paaiškinimų nustatyta, kad jie gerai jaučiasi gyvendami vaikų globs namuose. Gyvena viename bute, mergaitė turi atskirą kambarį, broliai gyvena kartu viename kambaryje.

20. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdo konstitucinių CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų neturtinių pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis vaikais, jų sveikata, ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydamas žalą vaikų vystymuisi. Nors atsakovas vaikų neaugina, nepakankamai domisi jų ugdymu, mokymusi, nebendrauja su vaikų priežiūrą ir ugdymą vykdančiais specialistais, tačiau atsakovas stengiasi išlaikyti ryšį su vaikais, bendrauja su jais telefonu, sugrįžęs susitinka su vaikais, retkarčiais vaikų prašymu perveda tam tikrą sumą piniginių lėšų.

21. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas negeba tinkamai atlikti savo pareigas, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga laikinai apriboti atsakovo T. B. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų V. B., M. B. ir M. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

22. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

23. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

24. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnis 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

25. Taigi, nurodyta įstatymo norma nenumato, kad sprendžiant klausimą ar yra pagrindas apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu būtų sprendžiama ir dėl globos (rūpybos) nustatymo. Ieškovė tokį ieškinio reikalavimą suformulavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra ir institucija, kuri duoda teismui išvadą globos (rūpybos) klausimu, į tai, kad rūpintoju siūloma skirti globos įstaigą, kurios atstovė dalyvavo teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais spręstinas ir klausimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo.

26. Pripažinus, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią, vaikams nustatytina rūpyba, vaikų rūpintoju skirtini BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, kur Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymų Nr. AD1- 846, Nr. AD1-847, Nr. AD1-848 pagrindu nepilnamečiams vaikams V. B., M. B. ir M. B. nustatyta laikinoji rūpyba. Posėdyje dalyvavusi vaikų globos namų „Rytas“ direktorė nurodė, kad sutinka su ieškovo prašymu paskirti Vaikų globos namus „Rytas“ nuolatiniu vaikų rūpintoju. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai įpratę prie aplinkos, gyvena viename bute, mergaitė turi atskirą kambarį, o broliai M. ir M. gyvena viename kambaryje. Vaikai jau kurį laiką gyvena vaikų globos namuose, bylos duomenimis, jaučiasi ten gerai, todėl manytina, kad vaikų globos namų „Rytas“ skyrimas vaikų nuolatiniu rūpintoju šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų V. B., M. B. ir M. B. interesus (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.251, 3.256, 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.268 straipsnis). Nors ieškinyje nėra prašymo skirti ir vaikams priklausančio turto administratoriaus, tačiau ieškovė tokį prašymą išreiškė teismo posėdžio metu. Vaikų globos namų „Rytas“ direktorė tam neprieštaravo.

27. CPK 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas. BĮ Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“ išaiškintina, kad rūpintojas privalo: (1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; (2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; (3) auklėti vaiką; (4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; (5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; (7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; (8) rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis).

28. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme nėra nustatyta išlaikymo dydžio minimali riba, todėl teismas gali kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Be to, aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko ir nurodė, kad gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 100 Eur dydžio išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo yra tinkamas ir atitinkantis vaikų interesus bei atsakovo galimybes išlaikyti vaikus. Priteisdamas išlaikymą teismas vertina ir tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

31. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, išlaikymas V. B., M. B. ir M. B. iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio teisme pateikimo.

32. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų rūpintojas – BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

33. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagrindinis reikalavimas byloje yra tėvo valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš atsakovo nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaikus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą ir nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“, adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namus ,,Rytas“.

Teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.