- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-115-340/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12493-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 8 070,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Wipsi“ iškelta bankroto byla. Atliekant UAB „Wipsi“ nemokumo administravimą administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas A. B. savo neteisėtais veiksmais galėjo padaryti įmonei nuostolių. 2022 m. lapkričio 4 d. A. B. iš įmonei priklausančios banko sąskaitos paėmė 4 900 Eur sumą. Jos panaudojimas nėra pagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
1.2. Remiantis UAB „Wipsi“ buhalterinės apskaitos dokumentais administratorius nenustatė jokių vienarūšių skolų įskaitymo faktų su trečiaisiais asmenimis ar įmonės darbuotojais. 2023 m. kovo 15 d. UAB „Wipsi“ buhalteris elektroniniu paštu atsiuntė administratoriui Didžiosios knygos Kasos žiniaraštį kuriame yra atvaizduotas įrašas apie 2022 m. lapkričio 4 d. paimtus grynus pinigus – 4 900 Eur sumą. Šį įrašą patvirtina ir A. B. 2023 m. liepos 13 d. atsiųstas priedas prie paaiškinimo administratoriui. Iš atsiųstos Didžiosios knygos Apyvartos žiniaraščio yra akivaizdu, kad įmonė po 2022 m. lapkričio 4 d. turėjo labai nedaug pirkimų, kurie negali pateisinti šių finansinių lėšų panaudojimo.
1.3. Atsakovas A. B. pasisavino paimtus 4 900 Eur ir tokiu būdu padarė įmonei tokio dydžio turtinę žalą. Įmonei padaryta žala ir dėl galimo kasos pajamų orderio suklastojimo, pasisavinant 3 170,20 Eur sumą. Nemokumo administratorius, vykdydamas debitorinių skolų išieškojimą iš įmonės skolininkų, kreipėsi į UAB „Pickvibe“ (buvusi UAB „IT Ranga“) su raginimu sumokėti 3 170,20 Eur skolą. Administratorius rėmėsi 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderiu ITRA Nr. 20201026, pagal kurį UAB „Wipsi“ atstovas A. B. sumokėjo į UAB „IT Ranga“ kasą 5 438,95 Eur. 2023 m. rugpjūčio 14 d. nemokumo administratorius iš UAB „Pickvibe“ gavo paaiškinimą ir šios įmonės 2020 m. spalio 26 d. išrašyto kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kopiją. Remiantis šiuo orderiu UAB „Wipsi“ atstovas A. B. įnešė į UAB „IT Ranga“ tik 2 268,75 Eur, o UAB „IT Ranga“ atstovė D. Š. priėmė šiuos pinigus. Administratoriui palyginus šį orderį su UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje esančiu orderiu tuo pačiu numeriu ir tarp tų pačių asmenų yra nustatytas 3 170,20 Eur skirtumas. Ieškovė mano, kad atsakovas A. B. galėjo suklastoti UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje rastą kasos pajamų orderį ir pasisavinti 3 170,20 Eur.
1.4. Iškėlus bankroto bylą atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui jokio turto ir piniginių lėšų. Kadangi ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prarado jai priklausančias pinigines lėšas, ji patyrė bendrą 8 070,20 Eur žalą (4 900 Eur + 3 170,20 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir kitais rašytiniais paaiškinimais prašė atmesti ieškinį. Atsiliepimą grindė argumentais:
2.1. 4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrą, t. y. buvo tinkamai apskaityta. Minėta suma, skola kaip atskaitingam asmeniui, buvo sumažinta atsakovo, kas atitinka vadovo patvirtintai atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkai, kuri buvo patvirtinta remiantis 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 8 straipsnio reikalavimais. UAB „Verus Auditus“ specialisto Č. M. susipažinimo su įmonės dokumentais, esančių ieškovės nemokumo administratoriaus žinioje, metu sužinojo, kad minėtas dokumentas dingo iš bylos. UAB „Wipsi“ liko skolinga A. B. 2 603,71 Eur darbo užmokesčio, todėl darytina išvada, kad ne A. B., o UAB „Wipsi“ liko jam skolinga.
2.2. Dėl galimo kasos pajamų orderio suklastojimo nurodė, kad galimai būtent UAB „IT Ranga“ darbuotojos D. Š. sutuoktinis P. Š., kuris yra ir UAB „Wipsi“ skolininkės UAB „Energus“ vadovas, suklastojo atsakovo parašą ant ieškovės nurodyto kasos pajamų orderio (2 268,78 Eur sumai); P. Š. vienintelis turėjo galimybę atspausdinti ir pasirašyti UAB „IT Ranga“ finansinius dokumentus. Minėtą kasos pajamų orderį suklastoti galėjo būtent UAB „IT Ranga“ kasininkė ir nemokumo administratoriaus nurodytą 3 170,20 Eur skirtumas buvo būtent kasininkės žinioje.
2.3. Nuo pat atsakovo bendravimo su nemokumo administratoriumi pradžios administratoriaus elgesys primena turto prievartavimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iš atsakovo A. B. ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ naudai 8 070,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 070,20 Eur sumą nuo 2023-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas iš UAB „Wipsi“ sąskaitos banke išrašo nustatė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovas paėmė 4 900 Eur. Teismo nuomone, kilus ginčui dėl šių lėšų panaudojimo pagrįstumo, atsakovo pareiga yra pagrįsti jų panaudojimą ir tinkamą apskaitą. Vien ta aplinkybė, kad ši suma nurodoma minėtuose registruose, vienareikšmiškai nereiškia, kad šios lėšos realiai buvo įneštos į įmonės kasą ar jomis atsiskaityta įmonės interesais, nes byloje nėra jokių pirminių apskaitos dokumentų apie lėšų įnešimą ar išmokėjimą kitiems subjektams (išskyrus atsakovą). Atsakovas kaip įmonės vadovas teismo buvo įpareigotas nemokumo administratoriui perduoti visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti valdomą ir naudojamą turtą, tačiau duomenų apie ginčo 4 900 Eur panaudojimą tiesioginių ir objektyvių įrodymų nėra; atsakovas neginčijo ir aplinkybės, jog nemokumo administratoriui piniginių lėšų neperdavė. Tokiu atveju, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovas šias lėšas pasisavino, tuo padarydamas ieškovei žalą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
5. Teismas nurodė, kad byloje atlikus rašysenos ir dokumentų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centras 2024 m. kovo 25 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad: 2020-10-26 kasos pajamų orderyje ITRA Nr. 20201026 (2 268,75 Eur sumai) eilutėje „Priimta iš UAB „WIPSI“ rankraštinį įrašą „A. B.“ parašė ir greta pasirašė A. B., eilutėje „Gavo kasininkas“ D. Š. vardu pasirašė D. Š.; 2020-10-26 kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kvite (5 438,95 Eur sumai) eilutėje „Priimta iš UAB „WIPSI“ rankraštinį įrašą „A. B.“ parašė ir greta pasirašė A. B., eilutėje „Gavo kasininkas“ D. Š. vardu pasirašė D. Š.; 2020-10-26 kasos pajamų orderis ITRA Nr. 20201026 (2 268,75 Eur sumai) ir 2024-10-26 kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kvitas (5 438,95 Eur sumai) yra vieno dokumento dalys, t. y. sudarė vieną visumą, išspausdintą tame pačiame lape. Teismo nuomone, šios išvados iš esmės paneigia atsakovo argumentus, jog 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderį ITRA Nr. 20201026 2 268,75 Eur sumai, kuriame pasirašė ir pats atsakovas, suklastojo D. Š. ar P. Š..
6. Teismas iš 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 ir jo kvito nustatė, kad juose įvardinta ūkinė operacija ar ūkinio įvykio turinys – „Apmokėjimas už suteiktas paslaugas 2020-09-30, aktai Nr. 4 ir 5“. Teismas sprendė, kad byloje esantys šie aktai, kuriuos pasirašė ir atsakovas, patvirtina, kad UAB „IT Ranga“ suteikė paslaugas UAB „Wipsi“ atitinkamai 816,75 Eur ir 1 452 Eur sumoms, t. y. bendrai 2 268,75 Eur sumai, kuri yra ir įvardinta 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderyje ITRA Nr. 20201026, o ne jo kvite. Teisme liudytoja apklausta D. Š. nurodė, kad pagal jų įmonės apskaitos duomenis gauta suma – 2 268,75 Eur, ginčo orderis buvo iš dviejų dalių, jo viršutinėje dalyje suma nurodoma skaitmenine išraiška ir žodžiais, apatinėje dalyje (kvite) nėra nurodoma suma skaitmenine išraiška, todėl ji galimai pasirašė ant apatinės pusės nepastebėdama sumos žodžiais, tuo buvo padaryta žmoniška rašymo klaida; 2 268,75 Eur suma atitiko akto Nr. 4 ir 5 bendrą sumą; atsakovas neturėjo pareigos mokėti didesnę sumą. Jos parodymai nuoseklūs, logiški ir nepaneigiami kitais byloje esamais įrodymais (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismo nuomone, tokios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai pakankamai patvirtina faktą, kad realiai ginčo orderiu buvo perduota 2 268,75 Eur suma, o ne – 5 438,95 Eur suma, todėl teismas konstatavo, jog piniginių lėšų skirtumą – 3 170,20 Eur – atsakovas pasisavino, tuo padarydamas ieškovei žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 070,20 Eur nuostolius (4 900 Eur + 3 170,20 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Wipsi“ pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priimti kartu su skundu teikiamus papildomus dokumentus: 2024-10-18 UAB „Verus Auditus“ papildomą specialisto išvadą su priedais; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytoju UAB „Verus Auditus“ auditorių specialistą Č. M.. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Ieškovė patikslintame ieškinyje klaidingai nurodė, kad atsakovas pasisavino 4900 Eur sumą, nes 2022-11-04 išgrynino šią sumą iš ieškovės banko sąskaitos ir nėra šios sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, o pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nevertino esminių aplinkybių, kad 4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrų t. y. buvo tinkamai apskaityta, o minėtų registrų duomenys, po minėtų operacijų atlikimo byloja, kad skolos nėra (kasos likutis sudaro tik 7,73 Eur).
8.2. Detaliau paaiškinant dė1 4 900 Eur sumos panaudojimą, pažymi tai, kad minėta suma 2022 m. lapkričio 4 d. buvo išgryninta iš UAB „Wipsi“ bankinės sąskaitos bei tą pačią dieną t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. įnešta/pajamuota į UAB „Wipsi“ kasą, ką patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas Didžiosios knygos sąskaitą aktyvumas, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 4 d. operacija 4 900 Eur sumai yra debete t. y. aktyviosios sąskaitos debetas – registruojamas padidėjimas, o aktyviosios sąskaitos kreditas – registruojamas sumažėjimas, bet tos pačios 2022 m. lapkričio 4 d. dienos pabaigai kasos likutis yra 7,73 Eur, o tai reiškia, kad pinigai panaudoti išlaidoms kompensuoti pagal ankstesnes kasos išlaidų operacijas.
8.3. Buhalterinės apskaitos programoje operacijos pavadinimas „nuimti gryni pinigai“ yra siejamas su UAB „Wipsi“ banko sąskaita, iš kurios pinigai buvo nuimti ir įnešti į UAB „Wipsi“ kasą. Finansinės apskaitos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2022-05-01 dienos, panaikino iki tol galiojusias Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, tai reiškia, kad grynųjų pinigų kasos klausimas nuo 2022-05-01 sprendžiamas pagal įmonės vadovo nustatytą tvarką. Įvertinus, kad atskiro kasininko UAB „Wipsi“ nebuvo, kasos likutis buvo saugomas direktoriaus, atsakovo, žinioje. Tai yra atsakovas atlikinėjo ir mokėjimus kaip vadovas už prekes ir paslaugas. Kasos operacijų analizė akivaizdžiai patvirtina, kad iš 4 900 Eur sumos buvo kompensuoti atsakovo prieš tai atlikti mokėjimai: 2022-10-24 sumokėta 1800 Eur suma UAB „Lekoda“, pagal KPO LEK0001, 2022-10-25 sumokėta 1900 Eur suma UAB „Lekoda“, pagal KPO LEK0001, ir 2022-10-25 išmokėta 1200 Eur suma atsakovui kaip atskaitingam asmeniui pagal KIO KPO 2210-002 (1800+1900+1200=4900). Todėl atlikus 2022-11-04 operaciją su 4 900 Eur sumos įnešimu į įmonės kasą, buvo atstatytas UAB „Wipsi“ kasos balansas, kuris 2022-11-04 dienos pabaigai tapo 7.73 Eur. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad kasos likutis po 2022-11-04 operacijos tapo 7,73 Eur ir tik už tokią sumą atsakovas gali būti atsakingas.
8.4. 2024-10-18 buvo gauta papildoma UAB „Verus Auditus“ specialisto išvada Nr. 10/18, kurioje auditorius nustatė, kad A. B., kaip atsakingas asmuo už UAB „Wipsi“ kasą, atsiskaitė už į kasą įpajamuotą 4 900 Eur sumą. Auditorius pažymėjo, kad patikrinus kasos pradinį likutį, apyvartas, likutis nustatytas teisingai 8737,73+19450-28180=7,73. Tyrimo 4 900 Eur suma yra įpajamuota į UAB „Wipsi“ kasą 2022-11-04 dieną. Įvertinus, kad kasos likutis tos dienos pabaigai buvo 7,73 Eur, tai 4 900 Eur suma buvo pilnai panaudota kasos išlaidų operacijoms ankstesne, nei 2022-11-04, data kompensuoti. Įvertinus, kad kasininkas ir įmonės direktorius buvo atsakovas, tai daroma išvada, kad išlaidos, kurios buvo kompensuotos iš 4 900 Eur sumos ankstesne data, buvo patirtos iš asmeninių atsakovo piniginių lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja UAB „Wipsi“ kasos likučiui t. y. nepanaudotas kasos likutis pagal ieškovės ir pirmosios instancijos teismą turėtų būti 4900 Eur. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė kaip įrodymą, nenuginčytus aukščiau išvardintus buhalterinės apskaitos registrus, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas) finansinės apskaitos registras yra tinkamas įrodymas, siekiant patvirtinti ūkinių operacijų realų buvimą, ir tai patvirtina nuosekli teismo praktika.
8.6. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti skundžiamo sprendimo nepašalinęs akivaizdžių prieštaravimų byloje. Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl pirminių dokumentų pateikimo atsakovui. Nors teismas buvo informuotas, kad atsakovas visus dokumentus perdavė ieškovei, o pastaroji neginčijo nei mokėjimų UAB „Lekoda“, nei atsakovo, kaip atskaitingo asmens, naudai.
8.7. Atskaitingo asmens atsakovo, kortelės (2435 balansinė sąskaita) debete atvaizduojami pinigų išdavimai, o kredite – atskaitingo asmens lėšų panaudojimas. Debeto ir kredito apyvartos patvirtina tęstinę veiklą ir dėl to negalima konkrečiai priskirti 1 200 Eur sumos ar kitos avansinės sumos konkrečioms išlaidoms. Be to, UAB „Wipsi“ vykdytoje veikloje – rangos darbai, nusistovėjusi praktika buvo kiek kitokia, nei įsivaizduoja teismas t. y. atsakovas pats iš savo asmeninių lėšų nupirkdavo darbams reikalingas priemones ar medžiagas, ir tik vėliau patirtas išlaidas sau kompensuodavo iš įmonės lėšų, kad atsakovui būtų padengtos turėtos išlaidos įmonės veiklos tikslais.
8.8. Skundžiamame sprendime teismas pažeidžiant sprendimo surašymo taisykles, neteisėtai nevertino atsakovo pateiktos nepriklausomo auditoriaus 2023-08-30 specialisto išvados, nors minėtoje specialisto išvadoje, bylą nagrinėjant dar 2023 metais, buvo konstatuota, kad: „4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrą t. y. buvo tinkamai apskaityta. Minėta suma, skola kaip atskaitingam asmeniui, buvo sumažinta atsakovo, kas atitinka vadovo patvirtintai atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkai, kuri buvo patvirtinta remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 8 straipsnio reikalavimais.
8.9. Atsakovas yra perdavęs visus bankrutuojančios UAB „Wipsi“ dokumentus nemokumo administratoriui įskaitant ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl atsakovas neturi ir neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti teismui pirminius BUAB „Wipsi“ apskaitos dokumentus. Kita vertus, administratoriui neginčijant įrašų apskaitos registruose dėl įvykusių ūkinių operacijų, reikalavimas dė1 pirminių apskaitos dokumentų, kuriais remiantis atlikti įrašai apskaitos registruose yra perteklinis.
8.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nekonstatavo, kad UAB „IT Ranga“ kasos pajamų orderis ir jo kvitas nepasirašytas buhalterio ir kad atsakomybė už duomenų teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą tenka asmeniui išrašiusiam ir pasirašiusiam dokumentą. Neaišku net ar minėtas kasos pajamų orderis apskritai buvo apskaitytas UAB „IT ranga“ buhalterinėje apskaitoje. 2022-10-26 UAB „IT ranga“ kasos pajamų orderio kvitas buvo atiduotas atsakovui (pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas įrodantis ūkinės operacijos realumą). Atsakovui išduotame kvite buvo nurodyta 5 438,95 Eur atsakovo įnešta suma, tai reiškia, kad UAB „Wipsi“ mokėjimas ir buvo atliktas 5 438,95 Eur sumai. Atitinkamai minėtas mokėjimas įregistruotas į UAB „Wipsi“ atskaitingo asmens balansinę sąskaitą 2435/00001 (atsakovo kortelė). Remiantis dvejybiniu įrašu operacija registruota apskaitoje vadovaujantis minėtomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis korespondencinėje 443 balansinėje sąskaitoje. Atsakovui turint tik UAB „IT rRanga“ kasos pajamų orderio kvitą, prieštaravimų UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje nekilo.
8.11. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino įrodymų ir ignoravo norminių aktų reikalavimus. Tai akivaizdžiai prieštarauja iki 2022-04-30 galiojusių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 4¹ straipsniams, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas įmokėjusiam asmeniui. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. 2022-10-26 UAB „IT Ranga“ kasos pajamų orderio kvitas buvo atiduotas atsakovui (pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas įrodantis ūkinės operacijos realumą). Atsakovo išduotame kvite buvo nurodyta 5 438,95 Eur suma, tai reiškia, kad UAB „Wipsi“ mokėjimas ir buvo atliktas 5 438,95 Eur sumai (analogiška situacija, kai pirkėjas už nupirktas prekes parduotuvėje gauna kvitą su nurodyta sumokėta suma). Atitinkamai minėtas mokėjimas atliktas iš atskaitingo asmens lėšų balansinės sąskaitos 2435/00001. Atliekant 2020-10-26 mokėjimą UAB „IT Ranga“ naudai (5438,95 Eur buvo tik dalinai sumažinta UAB „Wipsi“ skola UAB „IT Ranga“, kuri mokėjimo dieną buvo 17 393,75 Eur. Dėl to, 2020-10-26 dienos 5 438,95 Eur mokėjimo negalima laikyti ekonomiškai nepagrįstu.
8.12. Ieškovė tais pačiais argumentais Vilniaus apygardos teismui buvo pateikusi pareiškimą dė1 BUAB „Wipsi“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau 2024-01-03 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1156-560/2024 pareiškimą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 125-933/2024 paliko ga1ioti nepakeistą 2024-01-03 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, iš ieškovės įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Dar daugiau nepagristai skiria atsakomybę atsakovui dėl kasos pajamų orderio ir jo kvito turinio neatitikimo, nors dokumentą rengė ne atsakovas, o UAB „IT Ranga“.
8.13. Apelianto teikiami nauji papildomi įrodymai (2024-10-18 papildoma specialisto išvada) negalėjo būti teismui pateikti anksčiau, nes gauta tik 2024-10-18 dieną, o naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, nes specialistas tik detalizavo ankstesnį savo tyrimą, kurį pirmosios instancijos teismas ignoravo (nieko apie tai nepasisakė) savo skundžiamame sprendime.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2024-09-20 priimtą sprendimą; atmesti atsakovo prašymą pridėti papildomus UAB „Verus Auditus“ teikiamus dokumentus; atmesti atsakovo prašymą apklausti UAB „Verus Auditus“ atstovą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. 2022-11-04 iš banko sąskaitos atsakovas išgrynino 4900 Eur ir teigia, kad tą pačią dieną šią sumą įnešė į banko kasą, tuo pačiu metu kasos likutį fiksuodamas 7,73 Eur. Šioje byloje atsakovas patvirtina, kad iš banko sąskaitos išgryninta 4900 Eur. Suma buvo panaudota ankstesnės skolos įskaitymui. UAB „Wipsi“ ir UAB „Lekoda“ įmonių naudos gavėjas yra tas pats atsakovas, UAB „Wipsi“ kasa fiziškai randasi pas jį. Šiomis lėšomis atsakovas kompensuojasi ankstesnes turėtas išlaidas t. y. grynųjų pinigų įnešimus į savo susijusią įmonę UAB „Lekoda“ iš asmeninių lėšų. Ši skolų užskaitymo operacija nebuvo įforminta jokiu skolų įskaitymo aktu.
9.2. Nepriklausomai nuo pasirinkto apskaitos vedimo metodo visos įmonės finansinės operacijos turi būti įforminamos buhalterinėje apskaitoje aiškiai ir suprantamai. Skolų įskaitymas taip pat turi būti fiksuojamas skolų įskaitymo aktu nurodant datą, abiejų kreditorių finansinius įsipareigojimų dydį, faktą apie suėjusį laiką atsiskaityti, įskaitymo sumą, skolų likučio sumą. Šiuo atveju jei toks skolų įskaitymo aktas būtų buvęs sudarytas tai jį administratorius ginčytų kaip neteisėtą. Nesant sudarytam ir finansinėje apskaitoje užfiksuotam skolų įskaitymo aktui bei nesant buhalterinių dokumentų įrodančių 4900 Eur sumos panaudojimą tolimesnėje įmonės veikloje, yra labiau tikėtina, kad atsakovas šias lėšas pasisavino, tuo padarydamas ieškovei žalą (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Iš ieškovės pateiktų dokumentų akivaizdu, kad susijusios įmonės UAB „Wipsi“ ir UAB „Lekoda“ tarpusavio apskaitą vedė neaiškiai ir galimai apgaulingai. Administratoriui nustatyti bei įrodyti tikslius įvykusius faktus yra nesudarytos galimybės.
9.3. UAB „Lekoda“ savo finansinėje apskaitoje yra neapskaičiusi atsakovo minimo pinigų įnešimo pagal KPO LEK0001 (1800 Eur) ir KPO LEK0002 (1900 Eur). Tai deklaruoja UAB „Lekoda“ atsiųstame skolų suderinimo akte su UAB „Wipsi“. Tik 2024-12-18 UAB „Lekoda“ įtraukia į buhalterinę apskaitą šiuo mokėjimus. UAB „Wipsi“ bankroto byloje yra pateiktas ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytas 2022-10-24 UAB „Lekoda“ Kasos pajamų orderis LEK0001 tik 1200 Eur sumai. Tačiau atsakovas pateikia faktą, kad pagal šį orderį UAB „Lekoda“ gavo 1800 Eur. Pažymėtina, kad KPO LEK0001 (1800 Eur), ir KPO LEK0002 (1900 Eur) dokumentų originalai administratoriui nėra perduoti.
9.4. Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 2435 aktyvume yra atvaizduojama atsakovo A. B. grynųjų pinigų apyvarta. Iš šios sąskaitos ankstesnių įrašų akivaizdu, kad įmonė apskaitydavo iš kasos sumokamus pinigus atsakovui išrašydama kasos išlaidų orderius bei buvo atvaizduojamos išlaidos tiekėjams. Po 2022-05-01 įmonės apskaitos vedimas nesikeitė ir apskaitos vedimo praktikoje buvo toliau atvaizduojami pinigų išdavimai atskaitingam asmeniu, išrašomi kasos išlaidų orderiai. Tačiau, kaip teigia atsakovas, 2022-11-04 grynųjų pinigų išdavimas atsakovui 4900 Eur apskaitomas buvo jau kita tvarka ir metodika kuri buvo patvirtinta tariamu atskiru atsakovo įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad tik ši atlikta operacija įforminta buvo skirtinga apskaitos vedimo tvarka ir metodu nei taikoma visais kitais atvejais.
9.5. Iš atsakovo teiginių yra akivaizdu kad atsakovas taip bando suteikti sau pirmumo teisę prieš kitus įmonės kreditorius ir kompensuotis patirtas išlaidas kurios anksčiau buvo skirtos įmonės gyvybingumui atstatyti. Įskaitymas, atliktas faktiškai nemokios įmonės kai įmonė neturi pakankamai resursų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, nors jai ir nėra iškelta nemokumo byla, suteikia nesąžiningą pranašumą tam kreditoriui, kurio skola buvo įskaityta.
9.6. 2023-07-13 atsakovui administratoriui nustačius dokumentų trūkumą, perdavė UAB „Archyvavimo sprendimai“ atsakingam asmeniui dar vieną segtuvą, perdavimo akte archyvaras fiksuoja, kad dokumentų numeracija nėra tikrinama. Dokumentų rūšiavimą vykdo tik archyvų įmonė, ruošdama dokumentus tolimesniam archyvavimui miesto archyvams. Negalima atmesti ir fakto, kad atsakovas tyčia atliko klaidingą dokumentų numeraciją ir remiantis tariamais trūkumais siekia klaidinti administratorių ir teismą. Pažymėtina, kad šiuo metu administratoriui dar nėra perduota BUAB „Wipsi“: atskirų darbuotojų darbo sutartys ir atleidimų dokumentai, darbo užmokesčių dokumentai nuo 2014-01-01 iki 2015-11-30 bei nuo 2019-04-01 iki 2022-10-30. Administratoriui atsakovas teigia, kad ir šie dokumentai buvo perduoti ir dingę. Akivaizdu, kad į tariamai trūkstamų 15 lapų dokumentų sąrašą nepavyktų sutalpinti visus tariamai atsakovo perduotus UAB „Wipsi“ dokumentus.
9.7. Atsakovas savo skunde teigia, kad UAB „Wipsi“ ir UAB „IT Ranga“ po 2020-10-26 toliau vykdė atsiskaitymus, todėl yra ekonominis pagrįstumas tariamai permokai atsiradusiai po 2020-10-26 mokėjimo. Ieškovė su tuo nesutinka. UAB „Wipsi“ Didžiosios knygos sąskaitos 443/000252 (tiekėjas IT Ranga) apskaitoje klaidingai yra atvaizduotas 2020-10-30 mokėjimas į UAB „IT Ranga“ kasą 7762,15 Eur. Šis mokėjimas fiziškai buvo atliktas 2020-07-30, pilnai atsiskaitant pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, skolos fakto neatsirado (apskaitytas irgi turėtų būti šia data). 2020-10-29 UAB „Wipsi“ vadovas atsakovas mokėjo UAB „IT Ranga“ 7362,85 eurų sumą, pinigus įnešdamas į kasą grynaisiais ITRA 20201029. Šio mokėjimo suma sutampa su sąskaitoje ITR Nr.20200131-06 ir darbų atlikimo akte Nr.6 nurodoma suma 7362,85 Eur. Iš šio atlikto mokėjimo yra akivaizdu, kad 2020-10-26 atliekant mokėjimą 2268,75 Eur sumai. Nebuvo mokama už sąskaitą ITR Nr.20200131-06. UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje permoka susiformuoja ir bankroto procese debitoriniuose reikalavimuose parodoma suma 3170,20 Eur po mokėjimo atlikto 2022-10-26. Šis debitorinis reikalavimas yra įtrauktas į įmonės balansinius dokumentus ir įmonės vadovo perduotas nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo.
9.8. UAB „IT Ranga“ atstovė D. Š. nurodė, kad surašant Kasos pajamų orderio ITRA 20201026 antra apatinę pusę (Kasos pajamų orderio kvitą) buvo atlikta rašymo klaida. Ši klaida įvyko, nes sudarant šį dokumentą buvo paimtas orderio šablonas iš ankstesnio Orderio ITRA20200930 pasirašyto tarp šalių 2020-09-30 sumoje 5438,95 Eur (UAB „Wipsi“ direktorius atsiskaito UAB „IT Ranga“ už suteiktas paslaugas). Kasos pajamų orderyje buvo redaguota suma, atsižvelgiant į atliktų darbų aktus Nr.4 ir 5, o apatinėje orderio dalyje kvite nebuvo redaguota suma žodžiu (langelio nurodyti sumą skaičiais kvite nėra). UAB „IT Ranga“ apskaitė ir į finansinę apskaitą įvedė gautą 2268,75 Eur sumą ir fiksavo pilną atsiskaitymą pagal išrašytą sąskaitą.
Šalies argumentai
9.9. Ieškovė nesutinka su UAB „Verus Auditus“ atstovo apklausa teisme kaip ir nesutinka, kad būtų prijungta papildomai teikiama šio asmens informacija (pirmos instancijos teismas nenagrinėjo šios informacijos pateiktos 2024-10-18 atsakovui iš UAB „Verus Auditus“).
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo tenkinti apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus, papildomai nurodo, kad:
10.1. 2023 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Verus Auditus“ auditoriui vizituojant UAB „Archyvavimo sprendimai“ dėl susipažinimo su bankrutuojančios UAB „Wipsi“ perduotais dokumentais buvo nustatytas dokumentų trūkumas, o būtent 2023 m. liepos 13 d. A. B. perduotame segtuve „Darbo sutartys, deklaracijos, komercines sutartys, sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai“ trūksta nuo 7 iki 21 lapo, iš viso trūksta15 lapo. Tą faktą patvirtino ir archyvo darbuotoja. Šis faktas byloja apie tai, kad dingo 15 lapų dokumentų dėl nemokumo administratoriaus kaltės, kurie papildomai patvirtintą apeliantės dėstomas aplinkybes. Tarp dingusių dokumentą buvo ir kasos darbo organizavimo tvarka, kuri patvirtintų faktą, kad mokėjimai iš nuosavų vadovo (apelianto) lėšų esant minusinei kasai nėra pažeidimas ir objektyviai nesukelia įmonei žalos.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas ne va tai suklastojo 2020-10-26 kasos pajamų orderį Nr. ITRA2020l026, kurio suma 2268,78 Eur ir pasisavino 3170,20 Eur (5438,95-2268,7d) sumą. 2020-10-26 kasos pajamų orderyje yra nurodyta, kad apeliantas sumokėjo 5438,95 Eur sumą už suteiktas paslaugas ne va tai pagal 2020-09-30, aktai Nr. 4 ir 5. Tačiau minėti aktai Nr. 4 ir 5 į bylą nebuvo pateikti, o minėta ūkinė operacija nebuvo paskutinė santykiuose tarp UAB „Wipsi“ ir UAB „IT ranga“, todėl negalima teigti, kad ieškovė patyrė žalą dėl apelianto veiksmų, nes apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovė taip pat niekada nebandė skolos išieškoti iš skolininko UAB „IT ranga“. Pati ieškovė nurodo, kad: „BUAB „Wipsi“ neteko finansinių lėšų iš viso 3170,20 Eur, arba prarado reikalavimo teisę į šią sumą.“ Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, nemokumo administratorius nei ėmėsi veiksmų susijusių su skolos išieškojimu iš UAB „IT ranga“, nei siūlė kreditoriams minėtą skolą nurašyti.
10.3. Ieškovės nemokumo administratorius nebandė UAB „Wipsi“ apskaitoje įregistruoto debitorinio reikalavimo išieškoti iš skolininko, taip pažeisdamas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto įpareigojimą išieškoti debitorines skolas iš bankrutuojančios įmonės skolininko. Negana to, neteisėtai ir nepagrįstai siekia pinigines lėšas tiesiog prisiteisti iš buvusio įmonės vadovo.
10.4. Apeliantas už 2024-10-18 papildomų UAB „Verus Auditus“ specialisto išvados parengimą patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo patenkintas BUAB „Wipsi“ nemokumo administratoriaus ieškinys dėl 8070,20 Eur žalos atlyginimo atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) A. B., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Apeliantas (atsakovas) prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu naujai teikiamą įrodymą –2024-10-18 UAB „Verus Auditus“ papildomą specialisto išvadą su priedais, apklausti liudytoju UAB „Verus Auditus“ auditorių-specialistą Č. M.; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Apeliantas nurodė, kad dėl nemotyvuoto, nepagrįsto ir prieštaraujančio byloje esantiems įrodymams pirmosios instancijos teismo sprendime jam atsirado poreikis kreiptis į specialistą dėl papildomo tyrimo atlikimo. Apeliantas kreipėsi į UAB „Verus Auditus“ su prašymu papildomai ištirti, ar A. B., kaip atsakingas už UAB „Wipsi“ kasą, atsiskaitė už į kasą įpajamuotą 4 900 Eur sumą, nustatyti, kokia 2020-10-26 UAB „IT ranga“ kasos pajamų orderio dalis buvo perduota mokėtojui A. B. ir kaip minėtas dokumentas buvo apskaitytas UAB „Wipsi“ apskaitoje ir ar A. B. gali būti atsakingas už 2020-10-26 UAB „IT Ranga“ buhalterinio dokumento turinio klaidas.
16. Apeliantas nurodo, kad jo teikiami įrodymai negalėjo būti teismui pateikti anksčiau, nes specialisto išvada gauta 2024-10-18, o naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes specialistas tik detalizavo savo tyrimą. Apeliantas savo prašymo apklausti liudytoju UAB „Verus Auditus“ auditorių-specialistą Č. M. nemotyvuoja; tikėtina, kad apeliantas nori, kad specialistas būtų apklaustas dėl papildomos specialisto išvados.
17. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
18. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinio teismo praktikoje išskirti kriterijai, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar nauji įrodymai gali būti priimami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
19. Naujų įrodymų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą poreikį apeliantas grindžia aplinkybe, jog būtinumas pateikti naują, papildytą specialisto išvadą atsirado po teismo sprendimo priėmimo, paaiškėjus, kad sprendimas priimtas atsakovo nenaudai. Apeliantas nenurodė, kokios objektyvios aplinkybės trukdė naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti papildomą specialisto išvadą bei prašyti papildomai apklausti specialistą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė prašo apelianto prašymą atmesti.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktų įrodymų turinį, visų pirma, nurodo, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme.
21. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Papildoma išvada galėjo būti pateikta anksčiau, specialistas taip pat galėjo būti apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, objektyvių kliūčių tai padaryti nenustatyta, papildomų įrodymų pateikimas po bylos išnagrinėjimo ir jų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka neišvengiamai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto naujai teikiamus įrodymus pagal aukščiau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui nėra, todėl šių įrodymų į bylą nepriima ir jo nevertina.
23. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis), t. y. nustatyta apeliacinio proceso tvarka nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
24. Teisėjų kolegijos nuomone, atmetus apelianto prašymą priimti naujus įrodymus, nėra pagrindo apklausti liudytuoju papildomą išvadą parengusį specialistą, tokiu būdu žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, apeliantas nenurodė svarių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Dėl apelianto 2024-12-06 papildomų rašytinių paaiškinimų
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovo (apelianto) rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujus motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, teikiami atsikirtimai į atsakovės atsiliepimo argumentus. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors galimybės pateikti tokio pobūdžio dokumentą bylos civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas, atsikirsdamas į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, dar kartą prašo priimti papildomą specialisto išvadą, apklausti liudytoju specialistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašo priimti dar vieną naują įrodymą – UAB „Wipsi“ kasos darbo organizavimo tvarką, kuri buvo nustatyta 2024-11-11 (po teismo sprendimo priėmimo), todėl rašytiniai paaiškinimai ir kartu pateiktas naujas įrodymas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
27. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto byla UAB „Wipsi“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, vėliau sąrašas tikslintas teismo 2023 m. gegužės 17 d., 2024 m. vasario 20 d. nutartimis; bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 45 318,89 Eur.
28. Įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto 2023 m. birželio 19 d. nutartimi, 2024 m. liepos 29 d. likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. sausio 29 d. (civilinė byla Nr. eB2-296-779/2025).
29. Nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi; nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d. (civilinė byla Nr. eB2-1156/560/2024).
30. Nemokumo administratorius kreipėsi su ieškiniu dėl civilinės atsakomybės taikymo buvusiam įmonės vadovui A. B.; nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais galėjo padaryti bendrovei nuostolių.
31. Nemokumo administratorius nurodė, kad 2022-11-04 iš UAB „Wipsi“ sąskaitos banke atsakovas paėmė 4900 Eur, jų panaudojimas nėra pagrįstas jokiais buhalteriniais dokumentais.
32. Nemokumo administratorius kreipėsi į UAB „Pickvibe“(buvusi UAB „IT ranga“) su raginimu sumokėti 3170,20 Eur skolą. Administratorius rėmėsi 2020-10-26 kasos pajamų orderiu ITRA Nr. 20201026, kurio pagrindu vadovas sumokėjo į UAB „IT Ranga“ kasą 5438,95 Eur. Tačiau paaiškėjo, kad UAB „IT Ranga“ saugomas 2020-10-26 kasos pajamų orderiu ITRA Nr. 20201026, pagal kurį sumokėta tik 2268,75 Eur.
33. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl 8070,20 Eur žalos atlyginimo priteisimo, teismas ieškinį tenkino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl pirminių dokumentų pateikimo atsakovui, nors teismas buvo informuotas, kad atsakovas visus dokumentus perdavė ieškovei. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybę atsakovui dėl kasos pajamų orderio ir kvito turinio neatitikimo, už įrašų teisingumą atsakinga UAB „IT Ranga“, ir pan.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
36. Įmonės vadovas veikia ir kaip darbo teisinių santykių subjektas, kadangi su juo gali būti sudaroma darbo sutartis, ir kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kadangi didelė dalis jo vykdomų pareigų įtvirtinta įstatymuose CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
37. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas).
38. Nurodyto išaiškinimo kontekste apelianto argumentas, kad teismas neteisėtai priskyrė įrodinėjimo pareigą atsakovui, tuo netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje, taip išplėsdamas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinę atsakomybę, atmetamas.
39. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.<...> Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
40. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pareiga rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe yra reikšminga ir bendrovės bankroto kontekste. Paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas turi perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.
41. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas (direktorius) yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Atsistatydindamas iš pareigų, įmonės vadovas privalo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016, kt.).
42. Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kildinama dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių grynųjų pinigų apskaitą įmonėje netinkamo vykdymo, bei pareigos perduoti įmonės grynųjų pinigų likutį pažeidimo.
43. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
44. Pagal minėtų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punktą, kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Pagal šių taisyklių 16 punktą, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašais. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka.
45. Pažymėtina, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą, kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien, jeigu ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, į kasos knygą įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais kaip kasininko ataskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo, priėmęs šiuos dokumentus. Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje.
46. Iš UAB „Wipsi“ sąskaitos banke išrašo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. A. B. paėmė 4 900 Eur grynųjų pinigų. Ieškovė teigia, kad atsakovas šios sumos panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas atsikerta, kad 4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrą. Teismas sprendė, kad kilus ginčui dėl šių lėšų panaudojimo pagrįstumo, atsakovas turėjo pareigą pagrįsti jų panaudojimą ir tinkamą apskaitą; vien ta aplinkybė, kad ši suma nurodoma minėtuose registruose, nereiškia, kad šios lėšos realiai buvo įneštos į įmonės kasą ar jomis atsiskaityta įmonės interesais, nes byloje nėra jokių pirminių apskaitos dokumentų apie lėšų įnešimą ar išmokėjimą kitiems subjektams (išskyrus atsakovą).
47. Apeliantas ginčija šią teismo išvadą, motyvuodamas, kad teismas be pagrindo nevertino specialisto Č. M. 2023-08-30 išvados apie šios pinigų sumos apskaitą.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023-08-30 Specialisto išvados skirsnyje „Dėl mokėjimų atsakingam asmeniui tariamų pažeidimų“ įrašyta, kad 4 900 Eur suma taip pat yra įtraukta į kasą (priedas Nr. 4, Specialisto išvados priedas Nr. 4 – nuorodą į Didžiosios knygos nuo 2022-04-22 iki 2023-07-31 kompiuterinę versiją). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šios sumos nurodymą įmonės registruose kaip nepakankamą išvadai apie jų panaudojimą įmonės reikmėms daryti.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvada nepaneigia teismo išvados; specialistas, įvertinęs įrašą kasos knygoje, padarė išvadą, kad ginčo suma yra įtraukta į kasos knygą, tačiau pirminių buhalterinių dokumentų apie šios sumos panaudojimą įmonės reikmėms nei teismui, nei specialistui nebuvo pateikta. Įmonės kasos knygos kompiuterinėje versijoje taip pat nėra išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, ir pan. Apelianto argumentas, kad ginčo sumos įtraukimas į kasos knygą ir kasos likučio nustatymas 7,7 Eur sumai įrodo, kad išlaidos, kurios buvo kompensuotos iš 4 900 Eur sumos ankstesne data, buvo patirtos iš asmeninių atsakovo piniginių lėšų, grindžiamas prielaidomis ir atmetamas.
50. Apeliantas taip pat nurodė, kad ieškovė neginčija atsisakymo su UAB „Lekoda“ faktų, todėl reikalavimas teikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus yra perteklinis. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ši skolų užskaitymo operacija nebuvo įforminta jokiu skolų įskaitymo aktu, tokių duomenų į bylą nepateikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai nėra pakankami pagrįsti jo nurodytas aplinkybes, jog jis, kaip atskaitingas asmuo, anksčiau ieškovės vardu pirko prekes ir paslaugas, už kurias atsiskaitė grynaisiais pinigais ir padengė savo išlaidas, pasiėmęs iš kasos 4 900 Eur.
51. Specialisto konstatavimas išvadoje nepaneigia teismo išvados, kad duomenų apie ginčo 4 900 Eur panaudojimą tiesioginių ir objektyvių įrodymų nėra, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas už šią sumą neatsiskaitė ir jos neperdavė nemokumo administratoriui, t. y. liko skolingas įmonei.
52. Nagrinėjamoje byloje pateikti du UAB „IT Ranga“ (dabar – UAB „Pickvibe“) 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderiai: ITRA Nr. 20201026; UAB „IT ranga“ kasos pajamų orderis 2 268,75 Eur sumai. Ieškovės įmonėje apskaitytas UAB „IT Ranga“ 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderis ITRA Nr. 20201026 kvitas 5 438,95 Eur sumai. Sumų skirtumą prašoma priteisti – 3 170,20 Eur sumą.
53. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paneigta atsakovo iškelta versija apie tai, kad atsakovo A. B. parašas kasos pajamų orderyje 2 268,75 Eur sumai yra suklastotas. Atlikus byloje rašysenos ir dokumentų ekspertizę buvo nustatyta, kad atsakovo parašas yra autentiškas.
54. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jam išduotame kvite buvo nurodyta 5 438,95 Eur atsakovo įnešta suma, tai reiškia, kad UAB „Wipsi“ mokėjimas ir buvo atliktas 5 438,95 Eur sumai. Atitinkamai minėtas mokėjimas įregistruotas į UAB „Wipsi“ atskaitingo asmens balansinę sąskaitą 2435/00001 (atsakovo kortelė). Remiantis dvejybiniu įrašu operacija registruota apskaitoje vadovaujantis minėtomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis korespondencinėje 443 balansinėje sąskaitoje. Atsakovui turint tik UAB „IT ranga“ kasos pajamų orderio kvitą, prieštaravimų UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje nekilo.
55. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paminėtus rašytinius įrodymus, ignoravo norminių aktų reikalavimus, – iki 2022-04-30 galiojusių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 4¹ straipsniams, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas įmokėjusiam asmeniui.
56. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Teismas nustatė, kad iš 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 ir jo kvito matyti, kad juose įvardinta ūkinė operacija ar ūkinio įvykio turinys – „Apmokėjimas už suteiktas paslaugas 2020-09-30, aktai Nr. 4 ir 5“. Byloje esantys šie aktai, kuriuos pasirašė ir atsakovas, patvirtina, kad UAB „IT Ranga“ suteikė paslaugas UAB „Wipsi“ atitinkamai 816,75 Eur ir 1 452 Eur sumoms, t. y. bendrai 2 268,75 Eur sumai, kuri yra ir įvardinta 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderyje ITRA Nr. 20201026, o ne jo kvite.
57. Teisme liudytoja apklausta D. Š. nurodė, kad pagal jų įmonės apskaitos duomenis gauta suma – 2 268,75 Eur, ginčo orderis buvo iš dviejų dalių, jo viršutinėje dalyje suma nurodoma skaitmenine išraiška ir žodžiais, apatinėje dalyje (kvite) nėra nurodoma suma skaitmenine išraiška, todėl ji galimai pasirašė ant apatinės pusės nepastebėdama sumos žodžiais, tuo buvo padaryta žmoniška rašymo klaida; 2 268,75 Eur suma atitiko akto Nr. 4 ir 5 bendrą sumą; atsakovas neturėjo pareigos mokėti didesnę sumą. Teismas įvertino jos parodymus kaip logiškus ir neprieštaraujančius kritiems byloje esantiems įrodymams ir sprendė, kad į UAB „IT ranga“ kasą buvo sumokėta 2 268,75 Eur suma, atsakovas neįrodė 3 170,20 Eur panaudojimo įmonės reikmėms.
58. Apelianto versija, kad bendra įmonės skola UAB „IT ranga“ sudarė 17 393,75 Eur ir 5 438,95 Eur mokėjimu sumai atsakovas siekė padengti dalį skolos atmetama kaip neįrodyta, nes kasos pajamų orderyje aiškia nurodyta, kad mokama už paslaugas pagal aktus Nr. 4 ir 5, pagal kuriuos bendra mokėtina suma sudaro 2 268,75 Eur.
59. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje permoka susiformuoja ir bankroto procese debitoriniuose reikalavimuose parodoma suma 3170,20 Eur po mokėjimo atlikto 2022-10-26. Šis debitorinis reikalavimas yra įtrauktas į įmonės balansinius dokumentus ir įmonės vadovo perduotas nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad už 3170,20 Eur sumą atsakovas realiai neatsiskaitė, liko skolingas įmonei.
60. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktų įrodymų vertinimo ir sprendimo išvadomis.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.