- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1293-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12493-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov, Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo 8 070,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Wipsi“ iškelta bankroto byla. Atliekant UAB „Wipsi“ nemokumo administravimą administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas A. B. savo neteisėtais veiksmais galėjo padaryti įmonei nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. lapkričio 4 d. A. B. iš įmonei priklausančios banko sąskaitos paėmė 4 900 Eur sumą. Jos panaudojimas nėra pagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Remiantis UAB „Wipsi“ buhalterinės apskaitos dokumentais administratorius nenustatė jokių vienarūšių skolų įskaitymo faktų su trečiaisiais asmenimis ar įmonės darbuotojais.
4. 2023 m. kovo 15 d. UAB „Wipsi“ buhalteris elektroniniu paštu atsiuntė administratoriui Didžiosios knygos Kasos žiniaraštį kuriame yra atvaizduotas įrašas apie 2022 m. lapkričio 4 d. paimtus grynus pinigus – 4 900 Eur sumą. Šį įrašą patvirtina ir A. B. 2023 m. liepos 13 d. atsiųstas priedas prie paaiškinimo administratoriui. Iš atsiųstos Didžiosios knygos Apyvartos žiniaraščio yra akivaizdu, kad įmonė po 2022 m. lapkričio 4 d. turėjo labai nedaug pirkimų, kurie negali pateisinti šių finansinių lėšų panaudojimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas A. B. pasisavino paimtus 4 900 Eur ir tokiu būdu padarė įmonei tokio dydžio turtinę žalą.
5. Įmonei padaryta žala ir dėl galimo kasos pajamų orderio suklastojimo, pasisavinant 3 170,20 Eur sumą. Nemokumo administratorius, vykdydamas debitorinių skolų išieškojimą iš įmonės skolininkų, kreipėsi į UAB “Pickvibe” (buvusi UAB „IT Ranga“) su raginimu sumokėti 3 170,20 Eur skolą. Administratorius rėmėsi 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderiu ITRA Nr. 20201026, pagal kurį UAB „Wipsi“ atstovas A. B. sumokėjo į UAB „IT Ranga“ kasą 5 438,95 Eur. 2023 m. rugpjūčio 14 d. nemokumo administratorius iš UAB „Pickvibe“ gavo paaiškinimą ir šios įmonės 2020 m. spalio 26 d. išrašyto kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kopiją. Remiantis šiuo orderiu UAB „Wipsi“ atstovas A. B. įnešė į UAB „IT Ranga“ tik 2 268,75 Eur, o UAB „IT Ranga“ atstovė D. Š. priėmė šiuos pinigus. Administratoriui palyginus šį orderį su UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje esančiu orderiu tuo pačiu numeriu ir tarp tų pačių asmenų yra nustatytas 3 170,20 Eur skirtumas. Ieškovė mano, kad atsakovas A. B. galėjo suklastoti UAB „Wipsi“ buhalterinėje apskaitoje rastą kasos pajamų orderį ir pasisavinti 3 170,20 Eur.
6. Ieškovė pažymi, kad iškėlus bankroto bylą atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui jokio turto ir piniginių lėšų. Kadangi ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prarado jai priklausančias pinigines lėšas, ji patyrė bendrą 8 070,20 Eur žalą (4 900 Eur + 3 170,20 Eur).
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir kitais rašytiniais paaiškinimais prašė atmesti ieškinį. Jis nurodė, kad 4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrą, t. y. buvo tinkamai apskaityta. Minėta suma, skola kaip atskaitingam asmeniui, buvo sumažinta atsakovo, kas atitinka vadovo patvirtintai atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkai, kuri buvo patvirtinta remiantis 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 8 straipsnio reikalavimais. UAB „Verus Auditus“ specialisto Č. M. susipažinimo su įmonės dokumentais, esančių ieškovės nemokumo administratoriaus žinioje, metu sužinojo, kad minėtas dokumentas dingo iš bylos. Pažymi, kad UAB „Wipsi“ liko skolinga A. B. 2 603,71 Eur darbo užmokesčio, todėl darytina išvada, kad ne A. B., o UAB „Wipsi“ liko jam skolinga.
8. Dėl galimo kasos pajamų orderio suklastojimo pažymi, kad galimai būtent UAB „IT Ranga“ darbuotojos D. Š. sutuoktinis P. Š., kuris yra ir UAB „Wipsi“ skolininkės UAB „Energus“ vadovas, suklastojo atsakovo parašą ant ieškovės nurodyto kasos pajamų orderio (2 268,78 Eur sumai); P. Š. vienintelis turėjo galimybę atspausdinti ir pasirašyti UAB „IT Ranga“ finansinius dokumentus. Minėtą kasos pajamų orderį suklastoti galėjo būtent UAB „IT Ranga“ kasininkė ir nemokumo administratoriaus nurodytą 3 170,20 Eur skirtumas buvo būtent kasininkės žinioje.
9. Pažymi, kad nuo pat atsakovo bendravimo su nemokumo administratoriumi pradžios administratoriaus elgesys primena turto prievartavimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
11. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
13. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
14. Teismui iškėlus įmonei (juridiniam asmeniui) bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
15. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. juridinio asmens vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
16. Juridinio asmens administracijos vadovas turi pareigą atlyginti tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1680-779/2023 iškelta bankroto byla UAB „Wipsi“, taip pat nustatytas 15 d. terminas (nuo nutarties įsiteisėjimo dienos), per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti valdomą ir naudojamą turtą.
18. Iš UAB „Wipsi“ sąskaitos banke išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 4 d. A. B. paėmė 4 900 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovas šios sumos panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas atsikerta, kad 4 900 Eur suma yra įtraukta į kasos registrą ir atskaitingo asmens apskaitos registrą. Teismo nuomone, kilus ginčui dėl šių lėšų panaudojimo pagrįstumo, atsakovo pareiga yra pagrįsti jų panaudojimą ir tinkamą apskaitą. Vien ta aplinkybė, kad ši suma nurodoma minėtuose registruose, vienareikšmiškai nereiškia, kad šios lėšos realiai buvo įneštos į įmonės kasą ar jomis atsiskaityta įmonės interesais, nes byloje nėra jokių pirminių apskaitos dokumentų apie lėšų įnešimą ar išmokėjimą kitiems subjektams (išskyrus atsakovą). Kaip minėta, atsakovas kaip įmonės vadovas teismo buvo įpareigotas nemokumo administratoriui perduoti visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti valdomą ir naudojamą turtą, tačiau duomenų apie ginčo 4 900 Eur panaudojimą tiesioginių ir objektyvių įrodymų nėra; atsakovas neginčijo ir aplinkybės, jog nemokumo administratoriui piniginių lėšų neperdavė. Tokiu atveju, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovas šias lėšas pasisavino, tuo padarydamas ieškovei žalą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
19. Atsakovas teigė, kad UAB „IT Ranga“ (dabar – UAB „Pickvibe“) 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderį ITRA Nr. 20201026 2 268,75 Eur sumai galimai suklastotas pastarosios įmonės kasininkė D. Š. ar jos sutuoktinis P. Š., kuris yra ir UAB „Wipsi“ skolininkės UAB „Energus“ vadovas. Atsakovas tai grindžia byloje esamu UAB „IT Ranga“ 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kvitu 5 438,95 Eur sumai (sumų skirtumas ir sudaro ginčo sumą - 3 170,20 Eur).
20. Byloje atlikus rašysenos ir dokumentų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centras 2024 m. kovo 25 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad: 2020-10-26 kasos pajamų orderyje ITRA Nr. 20201026 (2 268,75 Eur sumai) eilutėje „Priimta iš UAB „WIPSI“ rankraštinį įrašą „A. B.“ parašė ir greta pasirašė A. B., eilutėje „Gavo kasininkas“ D. Š. vardu pasirašė D. Š.; 2020-10-26 kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kvite (5 438,95 Eur sumai) eilutėje „Priimta iš UAB „WIPSI“ rankraštinį įrašą „A. B.“ parašė ir greta pasirašė A. B., eilutėje „Gavo kasininkas“ D. Š. vardu pasirašė D. Š.; 2020-10-26 kasos pajamų orderis ITRA Nr. 20201026 (2 268,75 Eur sumai) ir 2024-10-26 kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 kvitas (5 438,95 Eur sumai) yra vieno dokumento dalys, t. y. sudarė vieną visumą, išspausdintą tame pačiame lape. Teismo nuomone, šios išvados iš esmės paneigia atsakovo argumentus, jog 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderį ITRA Nr. 20201026 2 268,75 Eur sumai, kuriame pasirašė ir pats atsakovas, suklastojo D. Š. ar P. Š..
21. Iš 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderio ITRA Nr. 20201026 ir jo kvito matyti, kad juose įvardinta ūkinė operacija ar ūkinio įvykio turinys – „Apmokėjimas už suteiktas paslaugas 2020-09-30, aktai Nr. 4 ir 5“. Byloje esantys šie aktai, kuriuos pasirašė ir atsakovas, patvirtina, kad UAB „IT Ranga“ suteikė paslaugas UAB „Wipsi“ atitinkamai 816,75 Eur ir 1 452 Eur sumoms, t. y. bendrai 2 268,75 Eur sumai, kuri yra ir įvardinta 2020 m. spalio 26 d. Kasos pajamų orderyje ITRA Nr. 20201026, o ne jo kvite. Teisme liudytoja apklausta D. Š. nurodė, kad pagal jų įmonės apskaitos duomenis gauta suma - 2 268,75 Eur, ginčo orderis buvo iš dviejų dalių, jo viršutinėje dalyje suma nurodoma skaitmenine išraiška ir žodžiais, apatinėje dalyje (kvite) nėra nurodoma suma skaitmenine išraiška, todėl ji galimai pasirašė ant apatinės pusės nepastebėdama sumos žodžiais, tuo buvo padaryta žmoniška rašymo klaida; 2 268,75 Eur suma atitiko akto Nr. 4 ir 5 bendrą sumą; atsakovas neturėjo pareigos mokėti didesnę sumą. Jos parodymai nuoseklūs, logiški ir nepaneigiami kitais byloje esamais įrodymais (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismo nuomone, tokios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai pakankamai patvirtina faktą, kad realiai ginčo orderiu buvo perduota 2 268,75 Eur suma, o ne - 5 438,95 Eur suma, todėl konstatuotina, jog piniginių lėšų skirtumą - 3 170,20 Eur - atsakovas pasisavino, tuo padarydamas ieškovei žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
22. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 070,20 Eur nuostolius (4 900 Eur + 3 170,20 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023-08-28 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
24. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
25. Konstatavus, kad ieškinys tenkintinas visiškai, atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą (CPK 95, 185 straipsniai).
26. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 188,22 Eur bylinėjimosi išlaidų: 181,58 Eur žyminio mokesčio (8 070,20 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistinos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu; ieškovė nepateikė išlaidas teisinei pagalbai pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
27. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ (juridinio asmens kodas 302848451) naudai 8 070,20 Eur (aštuonis tūkstančius septyniasdešimt eurų 20 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 070,20 Eur sumą nuo 2023-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 188,22 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.