- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-628-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- O. B.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei O. B. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai vakarai“ ir A. K. individuali įmonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-3772), juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės O. B. 5 500 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su draudėja A. K. individualia įmone (toliau – IĮ) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-310-65992, pagal kurią buvo apdraustas draudėjos turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu draudėjai buvo atlyginti 5 500 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos ji patyrė dėl 2019 m. balandžio 15 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš virš draudėjos patalpų esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris šio įvykio metu priklausė atsakovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-18682), kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. parduotuvė „Dažų bunkeris“, buvusi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, buvo užpilta. Atsakovės butas yra virš minėtos parduotuvės, todėl atsakovė yra kaltinama, jog užliejimas įvyko iš jai priklausančio buto. Atsakovė nurodė, kad tuo metu bute, adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, kadangi išsikraustė į socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute norėjo gyventi atsakovės sūnus, jis pasistatė naują dušo kabiną, pakeitė vamzdyną, tačiau 2018 metais išsikraustė, kadangi dėl didelio triukšmo name atsakovės sūnus negalėjo tinkamai ilsėtis. Atsakovė nurodė, kad vanduo iš jos kambario buvo pajungtas ne iš bendro naudojimo sistemų, o iš greta esančio (duomenys neskelbtini) buto, o už vandens pajungimą atsakovė kaimynei sumokėjo 500 Lt. Atsakovės atstovas papildomai raštu (DOK-10264) paaiškino, kad apskaičiuojant remonto kaštus į sąmatą nepagrįstai įtrauktas pagrindo grindų dangai išlyginimas (377,53 Eur), nes linoleumas buvo paklotas ant nelygaus pagrindo ir atsakovė neprivalo gerinti draudėjos patalpų būklės. Be to, ieškovė negali įpareigoti atsakovės jos sąskaita pagerinti A. K. IĮ priklausančių patalpų būklės, o be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas (CK 6.240 straipsnis). Iš sumokėtinos sumos išskaičiuotinas ilgalaikis turto nusidėvėjimas. Kaip nurodė liudytojas T. Ž. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, jis iš A. K. IĮ nuomojosi šias patalpas 8 metus ir per tą laiką joks remontas patalpose nebuvo daromas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ūkio vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 proc. įsigijimo kainos. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išdėstyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai. Elektros perdavimo ir ryšių įtaisams nustatytas 8 metų nusidėvėjimo normatyvas, baldams – 6 metų. Kitam priedėlyje neišvardintam materialiam turtui nustatytas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas. Todėl, atstovo nuomone, 8 metus nedarius remonto, neatnaujinus sienų, grindų dangos, individualios įmonės apskaitoje jie turėjo būti laikomi pilnai nusidėvėję, apskaitoje paliekant tik likvidacinę vertę, t. y. 10 procentų. Jeigu, pilnai atnaujinus daiktą (atlikus remontą) jo vertė yra 5 122,47 Eur, tai šio daikto (remontui panaudotų medžiagų ir į remontą įdėto darbo užmokesčio išlaidų) iki remonto likvidacinė vertė tik 512,25 Eur. Taigi ieškovė galėjo sumokėti draudėjai tik 512,25 Eur, todėl, jeigu teismas tenkintų ieškinį, tai ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 512,25 Eur.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai vakarai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nurodomo įvykio metu vykdė namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Namo bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra buvo pavesta vykdyti UAB ,,Pastatų meistrai“. 2019 m. balandžio 15 d. buvo registruotas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl rūsyje esančios patalpos apliejimo. Nuvykusi avarinė tarnyba lokalizavo avariją. Nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus tinklų. Į iškvietimą vykęs santechnikas informavo, kad minėtame bute buvo trūkusi žarnelė, sujungta su tualetu. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. ar artima šiai datai dienai, minėtame name, nėra fiksuota incidentų ir (ar) defektų susijusių su bendrojo naudojimo objektais, kurie galėjo lemti rūsio patalpų apliejimą. Minėtos aplinkybės paaiškėjo pakartotinai gilinantis į bylos aplinkybes, peržiūrint archyvinius duomenis. Trečiasis asmuo paaiškino, kad teikiamame avarijos atliktų darbų akte Nr. KLB-AADA-19-04-0009 įvykio data yra 2019 m. balandžio 15 d., o ne 2019-m. kovo 28 d. Galimai susidubliavo ankstesni pranešimai, susiję su minėto namo priežiūra, ir (ar) padaryta rašymo apsirikimo klaida pildant aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės O. B. 4 765 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 765 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 108,18 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 115,46 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų keturiasdešimt šešis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusią dalį – 748,79 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt devynis centus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų nusprendė apmokėti valstybės biudžeto lėšomis. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1 Nors atsakovė neigia, kad jai priklausančiame bute 2019 m. balandžio 15 d. įvyko vandentiekio avarija, teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų tikėtinai konstatuoti, kad vanduo į užpiltas patalpas pratekėjo iš jos buto.
4.2 Teismas konstatavo, kad byloje yra tikėtinai nustatyta, kad gadinantis vandens poveikis buvo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvusios atsakovei priklausiusios susidėvėjusios santechnikos įrangos. Atsakovė, buto savininkė, privalėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą ir jame esančią įrangą taip prižiūrėti, kad nebūtų daroma žalos žemiau esančioms patalpoms, tačiau šiuo atveju savo pareigos nevykdė ir būtent dėl to įvyko užpylimas ir atsirado žala, kurią atlygino draudikė.
4.3 Teismas konstatavo, kad kaštai pagrindo išlyginimui yra ne tik būtini tam, kad atkūrimo darbai būtų atlikti kokybiškai, bet ir tiesiogiai susiję su dėl užpylimo kilsiančiais betoninių grindų pakenkimais. Kitų įrodymų, kurie leistų abejoti šių kaštų reikalingumu į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad kaštai pagrindo išlyginimui į sąmatą įtraukti pagrįstai.
4.4 Teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant remonto kaštus į patalpų nusidėvėjimą atsižvelgta nebuvo. Šiuo aspektu teismas sutiko, kad, remiantis teismų praktika, draudėjos patirtų nuostolių dydis bei atitinkamai ieškovės mokėtinos draudimo išmokos dydis turėtų būti mažesnis.
4.5 Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudėjo nuostolius, kurie šiuo atveju draudikės ir draudėjos susitarimu buvo nustatyti mažesni nei numatyti lokalinėje sąmatoje, teismas atitinkamai proporcingai mažino visų lokalinėje sąmatoje numatytų kaštų grupių sumas, pagal kurias bus nustatomi tikrieji draudėjos nuostoliai. Proporcingai sumažinus šias sumas, konstatavo, kad draudimo sutarties šalys susitarė dėl 5 615 Eur bendrų draudėjos patalpų remonto kaštų (draudėjos nuostolių), kurie susideda iš: 2 678 Eur ((2 744 x 5 615) / 5 753) išlaidų darbams, 2 370 Eur ((2 428 x 5 615) / 5 753) – medžiagoms, 103 Eur ((106 x 5 615) / 5 753) – mechanizmams (įskaitant papildomus mechanizmus) bei 464 Eur ((475 x 5 615) / 5 753) – statybvietės išlaidoms. Kaip minėta, pagal draudimo sutarties šalių susitarimą medžiagoms tenkanti draudėjos nuostolių dalis buvo 2 370 Eur. Būtent šie nuostoliai mažintini, atsižvelgiant į nusidėvėjimą.
4.6 Teismas konstatavo, kad draudėjos nuostoliai, atsižvelgiant į lokalinę sąmatą, draudimo sutarties šalių susitarimą sąmatoje bei į medžiagų nusidėvėjimą iš viso sudaro 4 880 Eur: 2 678 Eur išlaidos darbams, 1 635 Eur – medžiagoms, 103 Eur – mechanizmams bei 464 Eur– statybvietės išlaidoms. Pritaikius 115 Eur besąlyginę išskaitą, ieškovės mokėtina draudimo išmoka, atitinkanti draudėjos nuostolius, sudaro 4 765 Eur (4 880-115). Būtent tokio dydžio išmoką subrogacijos tvarka teismas priteisė ieškovei iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantei nesuprantama, kodėl žala buvo sumokėta ne A. K. IĮ, o R. K..
5.2. Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad remontas užlietose patalpose nebuvo daromas mažiausiai 8 metus, nedarius remonto, neatnaujinus sienų, grindų dangos, individualios įmonės apskaitoje jie turėjo būti laikomi pilnai nusidėvėję apskaitoje paliekant tik nulinę vertę (pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį – likvidacinę vertę, 10 procentų). Be to, gavus draudimo išmoką, ši suma (5500,00 Eur.) privalėjo būti apskaityta įmonės pajamose ir sumokėti nuo visos gautos sumos mokesčiai valstybei.
5.3. Tuo atveju, jeigu teismas vis tik pripažintų, kad ieškovė, išmokėdama išmoką R. K. elgėsi tinkamai, apeliantė mano, kad Klaipėdos apylinkės teismo priteista iš atsakovės nuostolių suma (4765,00 Eur) ieškovei neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintų nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų.
5.4. Teismas, sprendime konstatavęs, kad patalpos buvo nusidėvėjusios, nustatė patirtų nuostolių sumą (4765,00 Eur) lyg jos būtų buvusios kaip naujos, ką tik suremontuotos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė mano, kad priimdamas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
6.2. Ieškovės teigimu, pranešime apie žalą užfiksuota, kad į užpiltas patalpas atėjęs T. Ž. apie vandentiekio avariją pranešė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ (naujas pavadinimas UAB „Civinity namai vakarai“). Trečiojo asmens UAB „Civinity namai vakarai“ pateiktame Avarijos atliktų darbų akte užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 15 d. rūsyje esančios parduotuvės patalpos užpiltos iš (duomenys neskelbtini) buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 2 d. buvo apdraudusi draudėjai A. K. IĮ nuosavybės teise priklausančias prekybos patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pranešimo apie draudimo išmoką ir sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d. ieškovė išmokėjo 5 500 Eur draudimo išmoką dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo. Draudimo išmoka buvo pervesta draudėjos nurodytam asmeniui R. K..
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui pagal jų sudarytą įmonių turto draudimo sutartį, pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės.
12. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).
13. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
14. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
15. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žalos šaltinis – atsakovei priklausantis butas, esantis virš draudėjo buto, ieškovei (draudikei) iš atsakovės priteisė 4 765 Eur nuostolių atlyginimą.
17. Apeliantei nesuprantama, kodėl ieškovė draudimo išmoką pervedė ne A. K. IĮ, o kitam asmeniui – R. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo A. K. IĮ pati ieškovei nurodė, kad draudimo išmoka turi būti pervedama jos nurodytam asmeniu R. K.. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisės aktai ar draudimo sutarties esmė nedraudžia draudėjui nurodyti kitą asmenį, kuriam bus faktiškai išmokėta išmoka ir tai nėra kliūtis draudikei pareikšti reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo už žalą atsakingam asmeniui. Pridėtina, jog draudimo išmokos gavėjos (ieškovės) sandoris nukreipti gaunamas lėšas kitam asmeniui nėra šios bylos ginčo objektas, dėl to teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.
18. Trečiojo asmens mokesčių sumokėjimo klausimas irgi nėra šios bylos dalykas. Kaip žinoma, juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo (CK 2.70 straipsnio 6 dalis) (trečiajam asmeniui 2022 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą vadovaujantis CK 2.70 straipsniu). Taigi, mokesčių (ne)sumokėjimo aspektas labiau sietinas su kreditorių teisėmis / pareigomis, o ne su nagrinėjama byla dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantė apeliaciniame skunde nebeginčija fakto, kad įvykio metu būtent atsakovei priklausančiame bute buvo užliejimo vandeniu kilmės šaltinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, tačiau apeliantė nesutinka, jog padaryta tokio dydžio žala, kokią priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, teismas nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymu. Dėl šių argumentų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pelno mokesčio įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką (Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), tačiau nereguliuoja užlieto nekilnojamojo turto žalos dydžio nustatymo, jo kriterijų. Nors vadovaujantis minimo įstatymo nuostatomis – ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais) įmonės apskaitoje ir būtų galima pripažinti, jog kai kuris turtas nusidėvėjęs ir / ar turi likvidacinę iki 10 procentų vertę, tačiau žalos dydis nustatomas realia rinkos turto verte, vadovaujantis tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta įmonių turto draudimo sutartimi (liudijimu) Nr. 710-310-65992, ERGO Insurance SE Įmonių turto draudimo taisyklėmis (galioja nuo 2014 m. gruodžio 1 d.) Nr. 057. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė remonto, kuriuo būtų galima atstatyti draudėjos patalpas į būklę, buvusią iki apliejimo, įrodinėjo defektiniu aktu, lokaline sąmata, sudaryta UAB „Sistela“ informaciniu programiniu rinkiniu, kuriame sukaupta ir sistematizuota duomenų bazė leidžia atlikti įvairius palyginamuosius kainų skaičiavimus, programinė įranga skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, pasiūlymų konkursų dalyviams paruošimui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei, investicijų planavimui. parengti siūlymus dėl statybos darbų skaičiuojamųjų kainų pagrįstumo (CBP-3772 priedas).
20. Teisėjų kolegija, toliau vertindama su žalos faktu ir jos dydžio nustatymu susijusias teisiškai reikšmingas aplinkybes atkreipia dėmesį į suformuotą kasacinio teismo praktiką.
21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
22. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
23. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė surinko informaciją apie įvykį, kreipėsi į specialistus, ekspertus, jos prašymu buvo suformuotas defektinis aktas, jo priedas Nr. 1, kuriuose aprašyta turto būklė po įvykio, nurodytas sugadintas turtas (laminatas iškeltas, lubos, sienos, grindys aplietos, gipso kartonas stipriai permirkęs, matosi trūkio taškai, kt., nurodyta, kad patekus į patalpas matyti, kad „stipria srove per lubas į patalpas bėga vanduo“. Byloje pateiktos sąskaitos, lokalinė sąmata, kiti dokumentai, reikšmingi vertinant žalos dydį, mokėjimo dokumentas, kuris patvirtina, kad ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 5 500 Eur draudimo išmoką. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą žalos dydį, kuris buvo nustatytas įvertinus ir nusidėvėjimą, o medžiagų vertės apskaičiuotos imant jų 69 procentų dydį. Pastebėtina, jog atsakovė po įvykio galėjo atlikti savarankišką tyrimą, siekdama išsiaiškinti jos nuomone teisingą padarytą žalą. Apeliantė jokio savo skaičiavimo nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nenurodo ir jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis dėl nurodytų aplinkybių būtų galima mažinti jai pareikštą subrogacinį reikalavimą. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl patalpose kai kuriose vietose buvusio pelėsio nekeičia žalos dydžio apskaičiavimo, lokalinėje sąmatoje pelėsio šalinimo darbai nėra vertinti, atskiros sumos dėl jų į sąmatą neįtrauktos.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes sprendžia, kad ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo padarytas korekcijas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta lokaline sąmata, tačiau ją teisėtai pakoregavo įvertinęs ir turto (medžiagų) nusidėvėjimą. Padarytos žalos apimtis nuosekliai patvirtino ir liudytojo R. P. (ERGO turto žalų eksperto) parodymai. Šis asmuo buvo tiesiogiai patalpose po apliejimo, šis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šio asmens paaiškinimais bei sudaryta lokaline sąmata (su teismo korekcijomis).
25. Atsižvelgiant į žalos pobūdį, daroma išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį. Atsakovė apart teiginių apie per didelį žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieškovė, atlikti šiuo klausimu ekspertizę atsakovė prašymo nepareiškė.
26. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė, visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumą, juos susiejo tarpusavyje. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka nedaro neteisėto ir nepagrįsto.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.