Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1

2023 m. vasario 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažinta kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo H. T. vardu AB „Š. b.“ elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodu ir kintamų slaptažodžių kortele) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB „Š. b.“ naudotojo H. T. elektroninės bankininkystės pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo inicijuojant ir atliekant finansines operacijas tarp H. T. sąskaitų) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. T. pinigų – 1 780,00 Eur užvaldymo apgaule) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie banko informacinės sistemos išgryninant H. T. pinigus pasinaudojant H. T. banko mokėjimo kortele) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo išgryninant H. T. pinigus) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo UAB „J“ kuro kreditine kortele) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie UAB „J“ informacinės sistemos) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto UAB „J“ kuro kreditinės kortelės panaudojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto – 1250,15 Eur užvaldymo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB „Š. b.“ informacinės sistemos 2021-04-13 11.38 val.) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimo 2021-04-13 11.38 val.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „N“ turtą) – laisvės atėmimu 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. bausmes, paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (finansinės operacijos tarp nukentėjusiojo H. T. sąskaitų) subendrinus apėmimo būdu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo H. T. pinigų – 1 780,00 Eur išgryninimas ir užvaldymas) subendrinus apėmimo būdu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas UAB „J“ kuro kreditine kortele, prisijungimas prie UAB „J“ informacinės sistemos ir svetimo turto – 1250,15 Eur užvaldymas) subendrinus apėmimo būdu, bausmes, paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas užvaldyti UAB „N“ turtą), subendrinus apėmimo būdu, po to apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausmė A. D. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė A. D. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. D. į bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, laikas – 5 mėnesiai 52 dienos laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo H. T. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. D. 3 050,15 Eur nukentėjusiajam H. T. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. 10.22 val. iki 2021 m. balandžio 13 d. 13.01 val., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. H. T. vardu AB „Š. b.“ elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodą bei kintamų slaptažodžių kortelę (PIN kodų kortelę), priklausančią H. T., pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo minėtus duomenis, inicijuodamas ir atlikdamas bendrai 10 finansinių operacijų H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko finansines operacijas, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. 10.22 val. iki 2021 m. balandžio 13 d. 13.01 val., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti nukentėjusiojo H. T. pinigus, pasinaudodamas H. T. mobiliajame telefone „Xiaomi Redmi 6“ esančia interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungęs prie AB „Š. b.“ naudotojo H. T. elektroninės bankininkystės, sistemoje pateikęs save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas nukentėjusiojo H. T. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidindamas banką AB „Š. b.“, nukentėjusiojo H. T. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko 8 finansines operacijas – pervesdamas iš šios nukentėjusiojo H. T. banko sąskaitos į kitą to paties jo AB „Š. b.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingas pinigų sumas – tris kartus po 100,00 Eur, du kartus po 200,00 Eur, vieną kartą po 250,00 Eur, 300,00 Eur ir 400 Eur, bendrai 1 650,00 Eur sumą, tokiu būdu jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko 8 finansines operacijas.

3. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. 10.42.40 val. ir 13.39.29 val., turėdamas pasitikėjimo būdu įgytą svetimą mokėjimo priemonę – H. T. vardu išduotą AB „Š. b.“ bankinę bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį AB „S“ priklausantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., per du kartus iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 300,00 Eur ir 400,00 Eur, bendrai – 700,00 Eur,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 19.26.23 val., 19.26.52 val. ir 19.27.21 val., su ta pačia pasitikėjimo būdu įgyta svetima mokėjimo kortele ir jos naudotojo duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį AB „SE“ bankas priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini) įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., per tris kartus iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 200,00 Eur, 50,00 Eur ir 40,00 Eur, bendrai – 290,00 Eur,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 10 d. 19.28.23 val., su ta pačia pasitikėjimo būdu įgyta svetima mokėjimo kortele ir jos naudotojo duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį AB „L“ bankas priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 250,00 Eur,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 11 d. 13.58.49 val., su ta pačia pasitikėjimo būdu įgyta svetima mokėjimo kortele ir jos naudotojo duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 190,00 Eur,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 12 d. 10.00.34 val., su ta pačia pasitikėjimo būdu įgyta svetima mokėjimo kortele ir jos naudotojo duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 100,00 Eur,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 13 d. 10.04.51 val. ir 13.20.51 val., su ta pačia pasitikėjimo būdu įgyta svetima mokėjimo kortele ir jos naudotojo duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., per du kartus iš H. T. AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino H. T. priklausančius 150,00 Eur ir 100,00 Eur, bendrai 250,00 Eur, tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atlikdamas 10 finansinių operacijų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – H. T. priklausantį turtą, bendrai – 1 780,00 Eur.

4. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d. 16 val. 48 min., būdamas pas H. T. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė iš kambario ten buvusios padėtos H. T. piniginės H. T. patikėtą jo mamos N. R. vardu išduotą UAB „J“ kuro kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria galima atsiskaityti už visas degalinėje teikiamas paslaugas ir prekes, kurios PIN kodą jis iš H. T. sužinojo 2021 m. balandžio 10 d. 19 val. 36 min., tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė ją su savimi iki 2021 m. liepos 7 d. 9 val. 56 min., neteisėtai atlikdamas 27 finansines operacijas, kol jos savanoriškai nepateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai.

5. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 13 d. 16.48 val. iki 2021 m. gegužės 8 d. 21.31 val., turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – H. T. patikėtą jo mamos N. R. vardu išduotą UAB „J“ kuro kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, UAB „J“ degalinėse, adresais: (duomenys neskelbtini), pridėdamas ją prie ten esančio elektrinio kasos skaitytuvo ir suvesdamas PIN kodą, ir taip identifikuodamas save kaip N. R., neteisėtai atliko 27 finansines operacijas panaudodamas neteisėtai elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent:

2021 m. balandžio 13 d. 16.48 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 60,00 litro dyzelino kuro už 61,74 Eur,

2021 m. balandžio 14 d. 8.55 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 47,00 litro dyzelino kuro už 48,36 Eur,

2021 m. balandžio 17 d. 14.22 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 30,00 litro benzino A-95 už 34,77 Eur,

2021 m. balandžio 20 d. 8.34 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 40,02 litro dyzelino už 41,58 Eur,

2021 m. balandžio 22 d. 19.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 51,130 litro benzino A-95 už 59,26 Eur,

2021 m. balandžio 23 d. 19.01 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 17,260 litro benzino A-95 už 20,00 Eur,

2021 m. balandžio 23 d. 19.05 val. ir 19.07 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes – antifrizą „Carchemix” už 2,10 Eur, gaiviklį „Wunder-baum“ už 1,20 Eur ir už 1 litrą alyvos „CX 5W40“ už 5,30 Eur,

2021 m. balandžio 25 d. 15.04 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 50,080 litro suskystinto dujų mišinio už 27,54 Eur, po to, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje 15.07 val. įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 34,00 litro benzino A-95 už 39,41 Eur ir atsiskaitė už prekę – gaiviklį „Clip“ už 2,90 Eur,

2021 m. balandžio 28 d. 19.32 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 50,010 litro dyzelino už 51,96 Eur,

2021 m. balandžio 29 d. 19.29 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 59,550 litro dyzelino kuro už 61,87 Eur, po to, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje 19.53 val. įpylė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį 169,710 litro dyzelino kuro už 176,33 Eur,

2021 m. gegužės 1 d. 10.40 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į A. Ž. naudojamo automobilio „Daimlerchrysler AG ML 320” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60,00 litro dyzelino kuro už 61,74 Eur, po to, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje 10.44 val. atsiskaitė už prekes – aušinimo sistemos sandariklį „Bioline” už 2,50 Eur ir kvapą „Vanesica My City” už 1,50 Eur,

2021 m. gegužės 2 d. 15.24 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į savo naudojamą automobilį „Chrysler”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10,190 litro benzino A-95 už 11,81 Eur ir 47,050 litro suskystinto dujų mišinio už 25,41 Eur,

2021 m. gegužės 4 d. 18.21 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į D. Ž. naudojamo automobilio „BMW 530D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60,020 litro dyzelino kuro už 62,36 Eur,

2021 m. gegužės 5 d. 21.49 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į savo naudojamą automobilį „BMW 320D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 52,280 litro dyzelino kuro už 54,84 Eur,

2021 m. gegužės 6 d. 14.43 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į V. L. naudojamo automobilio „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. naudojamo automobilio „Citroen C4 Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 70,00 litro dyzelino kuro už 73,43 eurus, po to, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje 17.50 val. įpylė į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą automobilį „BMW“ 60,080 litro dyzelino kuro už 63,02 Eur,

2021 m. gegužės 7 d. 13.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į K. Ž. naudojamo automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 65,030 litro dyzelino kuro už 68,87 Eur ir atsiskaitė už prekę – kvapą „Vanesica My City” už 1,50 Eur,

2021 m. gegužės 8 d. 21.31 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), įpylė į V. L. naudojamo automobilio „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. naudojamo automobilio „Citroen C4 Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 180,030 litro dyzelino kuro už 188,85 Eur, tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atlikdamas 27 finansines operacijas, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimo turto bendrai už 1250,15 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. T. 1 250,15 Eur turtinę žalą.

6. Be to, A. D. buvo nuteistas už tai, kad jis pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios padėtos H. T. piniginės, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė H. T. vardu 2012 m. sausio 24 d. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai ją įgydamas ir laikydamas, savo mobiliojo ryšio telefono aparatu „Samsung Galaxy S9+“ pasidarė jos fotokopiją, kurią vėliau tą pačią dieną panaudojo pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „N“.

7. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val., būdamas (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti UAB „N“ pinigus, naudodamasis savo mobiliajame telefone „Samsung Galaxy S9+“ esančia interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val. pasinaudodamas neteisėtai įgytais ir neteisėtai laikomais H. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, prisijungė prie UAB „N“ valdomos internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), ir be nukentėjusiojo H. T. žinios, jo vardu užpildė registracijos formą (pateikdamas jo asmens kodą, mobiliojo ryšio telefono numerį, adresą, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) fotokopiją ir kitus duomenis) bei neteisėtai prisijungęs prie AB „Š. b.“ banko informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojant H. T. identifikavimo duomenis, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį H. T., neteisėtai prisijungęs prie H. T. banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB „Š. b.“, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, pervedant UAB „N“ 0,10 Eur iš nukentėjusiojo H. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,01 Eur iš kitos nukentėjusiojo H. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos mokestį bei UAB „N“ pateikė nukentėjusiojo H. T. vardu paraišką 900,00 Eur vartojimo kreditui gauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UAB „N“ darbuotojai kilus įtarimams, paraiška buvo atmesta ir vartojimo kreditas nesuteiktas, tokiu būdu jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą – UAB „N“ priklausantį turtą – 900,00 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. (turi būti 2022 m. spalio 31 d.) nuosprendį ir priimti kitą nuosprendį, kuriuo išteisinti jį: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo H. T. vardu AB „Š. b.“ elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autoidentifikavimo kodu ir kintamu slaptažodžių kortele; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prisijungimo prie AB „Š. b.“ naudotojo H. T. elektroninės bankininkystės pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo inicijuojant ir atliekant finansines operacijas tarp H. T. sąskaitų; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl H. T. pinigų užvaldymo apgaule; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prisijungimo išgryninant H. T. pinigus; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo išgryninant H. T. pinigus pasinaudojant jo banko mokėjimo kortele; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prisijungimo prie AB „Š. b.“informacinės sistemos 2021 m. balandžio 13 d.; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo 2021 m. balandžio 13 d.; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „N“turtą. Taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu, prisijungimu, UAB „J“kuro kreditinės kortelės panaudojimu ir turto – 1 250 Eur – užvaldymu; civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš jo 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo.

8.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę dėl svetimo turto – kuro – įgijimo ir pasisavinimo apgaule, t. y. dėl kuro už 1 250,15 Eur įgijimo pasinaudojant UAB „J“kreditine kortele, pripažįsta ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi. Kadangi yra dirbantis, išlaiko šeimą, pasižada artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir už šias nusikalstamas veikas prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad nepripažįsta savo kaltės dėl to, jog nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. neteisėtai įgijo ir laikė bei realizavo svetimą, H. T. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo slaptažodžių kortelę, atliko 10 finansinių operacijų H. T. sąskaitose ir taip savo naudai įgijo svetimą, H. T. priklausantį, turtą – 1 780 Eur.

8.2. Nuteistasis pažymi, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis H. T. apklausų metu nurodė, jog duodavo jam (A. D.) savo elektroninės bankininkystės kortelę, pasakė savo kortelės PIN kodą, ir prašydavo jam nupirkti alkoholio bei maisto produktų, nes jis sirgo ir sunkiai vaikščiojo. Nors nukentėjusysis H. T. neigia prašęs jo (A. D.) nuimti grynųjų pinigų, kurių jam reikėdavo alkoholiui įsigyti, tačiau ir jis pats, ir liudytojai patvirtino, kad pas H. T. ateidavo draugas, vardu L. , su kurio H. T. girtaudavo. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino H. T. dukra D. R., tai, kad su nukentėjusiuoju girtavo dar vienas žmogus, patvirtino ir H. T. kaimynė A. B., kuri apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad H. T. dalį pinigų galėjo pragerti, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu. Be to, išrašai iš banko rodo, kad pinigai daugiausia buvo nuimami po 10 val., kuomet leidžiama prekyba alkoholiu. Mano, kad dėl pastovaus H. T. girtavimo, jis neprisimena arba nenori prisiminti visų savo prašymų išgryninti pinigus iš jo asmeninių sąskaitų, taip pat jam nepatogu artimiesiems prisipažinti, jog jis tiek daug pinigų išleido alkoholiui.

8.3. Aplinkybę, kad H. T. piktnaudžiavo alkoholiu, pasak apelianto, patvirtina ir tai, kad H. T. neprašė pagalbos nei savo brolio, nei mamos, o prašė jo (A. D.), A. B. ir kitų kaimynų, nes brolis ir mama nebūtų pirkę jam alkoholio dėl jo ligos – H. T. reikalinga inkstų dializė. Teigia, kad grynieji pinigai H. T. buvo reikalingi tam, kad parduotuvėse pasibaigus prekybos alkoholiu laikui, jis galėtų alkoholio įsigyti pas alkoholinių gėrimų perpardavinėtojus.

8.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta analizė, kokia suma iš H. T. gautų 228 Eur (Šiaulių miesto socialinės paramos skyrius į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį perveda 228 Eur) išleista maistui, cigaretėms, alkoholiui, o tik paminėta, kad tai smulkūs pirkiniai. Mano, jog akivaizdu, kad 228 Eur sumos nepakanka mokesčiams susimokėti ir maistui bei alkoholiui nusipirkti, todėl jis (A. D.) H. T. prašymu, nors pastarasis tą ir neigia, iš jo vienos sąskaitos padarė pinigų pavedimą į kitą jo sąskaitą, kurioje H. T. turėjo elektroninę atsiskaitymo kortelę, kad būtų galima nuimti pinigus ir nupirkti maisto bei alkoholio.

8.5. Nuteistojo teigimu, H. T. prašė paimti paskolą jo vardu, nes dėl nepaliaujamo girtavimo visose H. T. sąskaitose baigėsi pinigai. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog H. T. telefone yra jo asmens tapatybės kortelės fotonuotrauka, be to, nustatyta, kad prie svetainės smspinigai buvo jungtasi iš H. T. mobiliojo ryšio telefono. Kaltinant jį pavogus H. T. banko kortelę ir asmens tapatybės dokumentus, nesiaiškinta, kaip jis be H. T. žinios naudojosi pastarojo telefonu pildydamas paraišką kreditui gauti ir žinojo elektroninės bankininkystės kodus.

8.6. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta tam, kas neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, akivaizdu, jog ne jis, o H. T., perduodamas jam savo banko mokėjimo kortelę ir perduodamas jam PIN kodą, įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad abi šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas ir nori taip veikti. Šiuo atveju H. T., perduodamas jam (A. D.) savo banko mokėjimo kortelę, norėjo, kad jis šią kortelę panaudotų jo (H. T.) norams patenkinti. Ginčo dėl to, jog H. T. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę pastarasis perdavė jam (A. D.), nagrinėjamoje byloje nėra, šią aplinkybę apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats nukentėjusysis H. T.. Todėl teismas, priimdamas jo (apelianto) atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo įvertinti tai, kad jis iš paties H. T. gavo banko mokėjimo kortelę su prisijungimo kodu ir pats H. T. jo prašė nupirkti prekių bei paimti grynųjų pinigų.

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodo, kad nepripažįsta savo kaltės dėl to, jog nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. neteisėtai įgijo ir laikė bei realizavo svetimą, H. T. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo slaptažodžių kortelę, atliko 10 finansinių operacijų H. T. sąskaitose ir taip savo naudai įgijo svetimą, H. T. priklausantį, turtą – 1 780 Eur, taip pat neprisipažįsta pagrobęs H. T. asmens tapatybės kortelę ir ją be H. T. žinios panaudojęs pildydamas paraišką kreditui gauti. Prašo jį dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisinti, taip pat prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu, prisijungimu, UAB „J“ kuro kreditinės kortelės panaudojimu ir turto – 1 250 Eur – užvaldymu, o civilinį ieškinį tenkinti tik iš dalies ir priteisti iš jo 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl A. D. kaltės laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. neteisėtai disponavus H. T. priklausančios mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos neteisėtai atliekant 10 finansinių operacijų apgaule įgijus H. T. priklausantį turtą – 1 780 Eur ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo pasikėsinant H. T. vardu paimti vartojimo kreditą

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. D. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų.

14. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016 ir kt.). Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, 2K-305-693/2017, 2K-251-594/2022). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).

15. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Taigi BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

16. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

17. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-289-697/2020).

18. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Taigi, aptariamo straipsnio dalykas gali būti vienas iš vardijamų objektų – antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Tačiau akcentuotina, kad įstatymų nuostatose ir teismų praktikoje kalbama apie tikrų, turinčių juridinę reikšmę dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, apie jų reikšmę galima spręsti iš to, kad įstatymo leidėjas, skirtingai nei BK 300 straipsnyje, nurodo ne tik apibendrintą sąvoką „dokumentas“, o, kaip minėta, išskiria jų individualų tipą: antspaudas, spaudas, griežtos atsakomybės blankas. Todėl teigtina, kad BK 302 straipsnyje nėra nustatyta atsakomybė už tokio tipo dokumentų viena ar kita forma atgamintų kopijų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

19. Nors nuteistasis A. D. neprisipažįsta laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. neteisėtai įgijęs ir laikęs bei panaudojęs svetimą, H. T. vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo slaptažodžių kortelę, atlikęs 10 finansinių operacijų H. T. sąskaitose ir taip savo naudai įgijęs svetimą, H. T. priklausantį, turtą –1 780 Eur, jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis H. T. nurodė, kad jis visą mėnesį, beveik kiekvieną dieną, prašydavo A. D. nupirkti jam prekių, duodavo A. D. savo banko kortelę ir pasakydavo jos PIN kodą, tačiau iš banko sąskaitos nuimti pinigų, t. y. jų išgryninti, niekada neprašė, taip pat niekada neprašė A. D. pervesti pinigų iš vienos jo sąskaitos į kitą, tik vieną kartą prašė padaryti pavedimą už internetą iš jo asmeninio kompiuterio, neprašė, kad A. D. jo vardu paimtų paskolą, nes paskolos jam nereikėjo, jis buvo įsitikinęs, kad sąskaitoje turi pinigų. Savo asmens tapatybės kortelės A. D. niekada nedavė, kadangi jo (H. T.) piniginė visada būdavo ant sofos, mano, jog A. D. galėjo iš piniginės paimti jo asmens tapatybės kortelę ir ją nusifotografuoti (4 t., b. l. 48–49). Abejoti nukentėjusiojo H. T. parodymų teisingumu nėra pagrindo, nes jie dėl esminių aplinkybių yra visiškai nuoseklūs. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 11 d. apklausiamas kaip liudytojas H. T. nurodė, jog jis kaimynui A. D. apie 20 kartų yra davęs savo AB „Š. b.“ mokėjimo kortelę, į kurią jam pervedama neįgalumo pašalpa, pasakęs jos PIN kodą ir prašęs A. D. nupirkti maisto produktų. Vieną dieną, tai galėjo būti 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, jis paprašė A. D. padėti prisijungti prie jo kompiuterio dėl COVID-19 testų ir davė A. D. prisijungimo kodus. Kadangi tuo metu blogai jautėsi, nuėjo atsigulti, o A. D. liko prie jo rašomojo stalo, ant kurio buvo nešiojamas kompiuteris ir AB „Š. b.“ elektroniniai prisijungimo duomenys. Mano, kad tuo metu A. D. prisijungė prie jo (H. T.) AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir per 8 kartus atliko 1 650 Eur pervedimus tarp jo sąskaitų, taip papildė jo mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios PIN kodą jis žinojo, 1 650 Eur suma. Pavedimai tarp jo sąskaitų buvo padaryti 2021 m. balandžio 8 d. – 2021 m. balandžio 13 d. Mano, kad turėdamas jo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis A. D. prie jos jungėsi ne iš jo (H. T.) namų. Nurodė, kad jis (H. T.) jokių pavedimų tarp savo sąskaitų neatliko, grynų pinigų neėmė, išgryninti jam priklausančius 1 650 Eur ir juos pasisavinti galėjo tik A. D. (1 t., b. l. 10–14). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis H. T. parodė vietą ant stalo prie nešiojamojo kompiuterio, kur padėta įmautė su popieriaus lapu, ant kurio užrašytas prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodas – KL 97152D, ir AB „Š. b.“ kodų kortelė (1 t., b. l. 86–91). Kiti byloje surinkti įrodymai nukentėjusiojo H. T. parodymus patvirtina, o nuteistojo A. D. parodymus paneigia.

20. Nukentėjusiojo H. T. parodymus, kad A. D. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. būdamas jo namuose, neteisėtai, be jo žinios įgijęs ir pasinaudojęs AB „Š. b.“ elektroniniais prisijungimo duomenimis prisijungė prie jo (H. T.) AB „Š. b.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir per 8 kartus atliko 1 650 Eur pervedimus tarp jo sąskaitų, taip papildydamas jo mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios PIN kodą jis žinojo, patvirtina byloje esantys AB „Š. b.“ pateikti H. T. sąskaitų išrašai ir jų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 155–167, 169–170, 179–180). Šie banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad A. D., kuris žinojo H. T. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas (per 10 kartų išgrynino 1 780 Eur) ir taip apgaule įgijo svetimą turtą – H. T. priklausančius 1 780 Eur. 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje, pateiktoje atlikus A. D. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9+“, IMEI1–(duomenys neskelbtini), tyrimą, be kita ko, nurodyta, kad rasta duomenų, jog tiriamo mobiliojo ryšio telefono naudotojas prisijungimui prie „Š. b.“ svetainės (duomenys neskelbtini) naudojosi vartotojo paskyra, kurios prisijungimo vardas (duomenys neskelbtini) (tai H. T. prisijungimo prie „Š. b.“ internetinės bankininkystės vardas) (3 t., b. l. 55–61). Tai, kad H. T. priklausančius pinigus bankomatuose išgrynino būtent A. D., patvirtina ir AB „Š. b.“ pateiktų skaitmeninių laikmenų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir prie šio protokolo pridėtos fotonuotraukos, 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų AB SE bankomate (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos bei šių fotonuotraukų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 190–198; 2 t., b. l. 23–28, 31–32).

21. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. D. patvirtino, kad jis išgrynindavo iš H. T. sąskaitos pinigus, tačiau teigė, kad išgrynintus pinigus atiduodavo nukentėjusiajam. Kaip jau minėta, nukentėjusysis H. T. nuosekliai nurodė, kad jis niekada neprašė A. D. pervesti pinigų iš vienos jo sąskaitos į kitą, taip pat niekada neprašė išgryninti pinigų. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos tėvas H. T. negalėjo prašyti A. D., jog pastarasis pervestų pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, nes jis (H. T.) gyveno iš pinigų, kuriuos gaudavo kaip pašalpą, o kitoje sąskaitoje buvusių pinigų nenaudojo, šių pinigų niekam neduodavo, net jai neskolino, sakė kad šie pinigai neliečiami. Tėvas naudojo tik tą banko kortelę, į kurią buvo pervedama pašalpa, o kitoje sąskaitoje buvusiems pinigams banko kortelės neturėjo. Ji žinojo, kad tėvas duoda savo banko kortelę A. D., tą jai patvirtino ir pats A. D.. Nors ji sakė tėvui, kas jis A. D. nepasitikėtų, tėvas atsakydavo, kad jeigu jį ir apvogs, „tie pinigai nedideli sąskaitoje“ (šie parodymai ištirti apylinkės teisme, 1 t., b. l. 128–129; 4 t., b. l. 182). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, kurių jis savo apeliaciniame skunde tvirtina nepadaręs. Nors, kaip nurodė nuteistasis A. D., byloje nustatyta, kad pas nukentėjusįjį H. T. ateidavo jo draugas L., su kuriuo H. T. girtaudavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent šis asmuo nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad H. T. piktnaudžiavo alkoholiu, iš jo banko sąskaitų išrašų matyti, jog pinigai buvo išgryninami po 10 val., t. y. kai leidžiama prekyba alkoholiu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis duodavo savo banko kortelę A. D., kad pastarasis jam nupirktų reikalingų prekių, taip pat ir degtinės. Tai, kad H. T. prašydavo jo nueiti į parduotuvę nupirkti maisto bei alkoholio, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats A. D.. Taigi, akivaizdu, kad pačiam nukentėjusiajam nereikėjo eiti į parduotuvę pirkti alkoholio, o kartu alkoholinių gėrimų įsigijimui nereikėjo ir grynųjų pinigų – alkoholio H. T., pasinaudodamas jo banko mokėjimo kortele, nupirkdavo A. D.. Nuteistojo teiginiai, kad Šiaulių miesto socialinės paramos skyriaus į H. T. sąskaitą kas mėnesį pervedamų 228 Eur sumos negali pakakti sumokėti mokesčiams ir maistui, cigaretėms bei alkoholiui įsigyti, kad grynieji pinigai H. T. buvo reikalingi tam, jog parduotuvėse pasibaigus prekybos alkoholiu laikui jis galėtų alkoholio įsigyti pas alkoholinių gėrimų perpardavinėtojus, tėra jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstos prielaidos, neturinčios reikšmės sprendžiant A. D. kaltės klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginį, kad nukentėjusysis labai daug pinigų išleido pirkdamas alkoholinius gėrimus, o iš H. T. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pirkiniams ir mokesčiams išleistos pinigų sumos yra labai nedidelės (1 t., b. l. 157–166).

22. Minėta, kad BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (BK 215 straipsnis) teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią. Minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Darydamas šią nusikalstamą veiką kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

23. Nuteistojo A. D. skundo teiginį, kad nukentėjusysis H. T. prašė jo vardu paimti paskolą, taip pat A. D. apylinkės teisme duotus parodymus, kad jis UAB „N“ paraišką dėl paskolos pildė ir H. T. asmens tapatybės kortelę fotografavo pastarajam matant, paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis apklausų metu nuosekliai nurodė, kad jis niekada neprašė A. D. jo vardu paimti paskolų, savo asmens tapatybės kortelės A. D. niekada nedavė. Byloje nustatytas aplinkybes, kad A. D., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti UAB „N“ pinigus 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val., pasinaudodamas neteisėtai įgytais ir neteisėtai laikomais H. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, prisijungė prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) , be nukentėjusiojo žinios jo vardu užpildė registracijos formą, pateikdamas jo asmens kodą, mobiliojo ryšio telefono numerį, adresą, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) fotokopiją ir kitus duomenis, neteisėtai prisijungęs prie AB „Š. b.“ banko informacinės sistemos, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas ir pateikė H. T. vardu paraišką 900 Eur vartojimo kreditui gauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir banko sąskaitų išrašas (1 t., b. l. 159), UAB „N“ pateikti duomenys (2 t., b. l.70–71, 73–76, 79–81), 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 55–61), prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-2215638-21 pateiktų priedų apžiūros protokolas (3 t., b. l. 63–67). Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „N“ rašte „Dėl informacijos suteikimo IT byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog paraiška 900 Eur paskolai gauti UAB „N“ tinklapio (duomenys neskelbtini) sistemoje buvo pateikta 2021 m. balandžio 13 d. kompiuteriu iš IP (duomenys neskelbtini), o specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1993625-21 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. nukentėjusiojo H. T. pateikto kompiuterio standžiajame diske nebuvo rasta informacijos, susijusios su IP adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10­–13). Tai paneigia nuteistojo skundo teiginį, kad jis, pildydamas paraišką kreditui gauti, naudojosi nukentėjusiojo H. T. telefonu. Aplinkybę, kad A. D. žinojo nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės kodus, patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, banko sąskaitų išrašai, UAB „N“ pateikti duomenys bei minėtos specialistų išvados. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl tenkinti pastarojo prašymą ir išteisinti jį pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prisijungimo prie AB „Š. b.“ informacinės sistemos 2021 m. balandžio 13 d., pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo 2021 m. balandžio 13 d. ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio l dalį dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „N“ turtą, nėra teisinio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad pats nukentėjusysis H. T. davė jam (A. D.) mokėjimo kortelę, nes byloje nustatyta, kad mokėjimo kortelę nukentėjusysis A. D. duodavo tik tam, kad A. D. nupirktų jam (H. T.) reikalingų prekių, tačiau pervesti pinigus iš vienos jo sąskaitos į kitą ir išgryninti pinigų neprašė.

24. Atsakant į A. D. apeliacinio skundo argumentą, kad H. T., perduodamas jam savo banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, pažymima, kad mokėjimo priemonės savininkui joks baudžiamojo įstatymo straipsnis nedraudžia atlikti minėtų veiksmų, mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta tik tai, kad tokiais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Kaip pirmiau minėta, baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Esant mokėjimo priemonės savininko sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme, o baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų). Kadangi A. D. byloje nustatytais atvejais be mokėjimo priemonės savininko sutikimo, t. y. neteisėtai, disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis ir su ja neteisėtai atliko finansines operacijas, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį.

24. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, be kita ko, kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio asmens dokumentą. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Be to, baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tikrų, turinčių juridinę reikšmę dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, BK 302 straipsnyje nėra nustatyta atsakomybė už viena ar kita forma atgamintų dokumentų kopijų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

25. Skundžiamu nuosprendžiu A. D., be kita ko, nuteistas už tai, kad jis pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios padėtos H. T. piniginės, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė H. T. vardu 2012 m. sausio 24 d. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai ją įgydamas ir laikydamas, savo mobiliojo ryšio telefono aparatu „Samsung Galaxy S9+“ pasidarė jos fotokopiją, kurią vėliau tą pačią dieną panaudojo pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „N“. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. D. paėmė H. T. asmens tapatybės kortelę, ją laikydamas rankoje savo mobiliojo ryšio telefono aparatu nufotografavo, taip pasidarydamas jos fotokopiją (3 t., b. l. 63–67), ir šią asmens tapatybės kortelę panaudojo pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 302 straipsnio dispozicija ir (ar) kitais baudžiamojo įstatymo straipsniais nėra draudžiama paimti, palaikyti dokumentą, taip pat daryti jo kopijas, A. D. veiksmai paimant ir palaikant rankoje bei nufotografuojant H. T. asmens tapatybės kortelę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. D. įgyvendino BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtai įgijo dokumentą, jį laikė ir panaudojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021). Šiuo atveju A. D., pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą, panaudojo ne H. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, o jos fotokopiją, kuri nėra asmens tapatybės kortelės ekvivalentas, taigi, ir BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelės fotografavimas, vertinant vėliau A. D. padarytus veiksmus, buvo parengiamieji veiksmai siekiant apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB „N“ priklausantį turtą – 900 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

26. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone, prisijungimu prie informacinės sistemos, ir UAB „J“ kuro kreditinės kortelės panaudojimu bei turto – 1 250 Eur – užvaldymu. Nurodė, jog kaltę dėl svetimo turto – kuro – įgijimo ir pasisavinimo apgaule, t. y. dėl kuro už 1 250,15 Eur įgijimo pasinaudojant UAB „J“ kreditine kortele, pripažįsta ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi, pažada artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad A. D. padarė 13 nusikaltimų, iš kurių 7 priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o 6 – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, 12 nusikalstamų veikų yra baigtos, o viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Bylos duomenimis, A. D. nusikalto būdamas anksčiau teistas 9 kartus (iš jų 7 kartus teistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį), neišnykus teistumui, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. D. priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 t., b. l. 91–100, 102–109; 4 t., b. l. 62–68, 195–207), yra baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 110–111), turi tris mažamečius vaikus (3 t., b. l. 113), nedirba (dirbo iki 2021 m. rugsėjo 2 d.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 114, 115). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

29. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyta, kad už šių nusikaltimų padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai A. D. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais A. D. buvo skirtos švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – laisvės apribojimas, areštas, du kartus buvo taikytas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai A. D. tinkamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus.

30. Kadangi apeliantui už jo padarytus nusikaltimus, numatytus 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 11 mėnesių, laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (kai šių bausmių vidurkiai yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už 4 nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės (kai šių bausmių vidurkiai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 metams 6 mėnesiams, o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už 2 nusikaltimus paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir už 2 nusikaltimus paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (kai šių bausmių vidurkiai yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų) yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, daryti išvadą, kad šios bausmės yra per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir A. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažįsta kaltu apgaule, pasinaudojant UAB „J“ kreditine kortele, pasisavinęs kuro už 1 250,15 Eur, ir pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1 250,15 Eur žalą. Atkreipiamas dėmesys, kad A. D. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino tik iš dalies. Be to, A. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis H. T. pats davė jam UAB „J“ kuro kreditinę kortelę ir leido jam šia kortele naudotis, leido piltis kuro tiek, kiek jis nori, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad jis kuro kortelės A. D. nedavė, kuro piltis neleido, net nežinojo, kad kuro kortelės pas jį nebėra, galvojo, kad kuro kortelė yra jo piniginėje. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ir pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jos nevertino nustatydamas A. D. už nusikaltimus, susijusius su UAB „J“ kuro kreditinės kortelės panaudojimu, skirtinų bausmių dydžius.

31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. D. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė – bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, o po to apėmimo būdu subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 302 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinamas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo jam keistina. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. D. apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintinos su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstamas veikas, numatytas 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pridedant po 3 mėnesius iš bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus už kitus nusikaltimus paskirtas bausmes, bei po 3 mėnesius iš bausmių, paskirtų už du nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinta bausmė A. D. skirtina laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. D. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams 52 dienoms ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, priėmimo, jam šiuo ir 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintinos iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė A. D. skirtina laisvės atėmimas 3 metams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. D. paskirtą bausmę įskaitytinas visas laisvės atėmimo bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, laikas – 5 mėnesiai 52 dienos laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

32. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

33. Nukentėjusysis H. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš A. D. 3 050,15 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 117). Teisiamojo posėdžio metu H. T. nurodė, kad jis savo ieškinį palaiko, paaiškino, kad prašomą priteisti sumą sudaro „nuimti pinigai ir kuras“ (4 t., b. l. 48–49). Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. D. neteisėtais veiksmais savo naudai įgijo H. T. banko sąskaitoje buvusius pastarajam priklausančius 1 780 Eur ir neteisėtai disponuodamas UAB „J“ kuro kreditine kortele padarė H. T. 1 250,15 Eur žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė jam iš A. D. 3 050,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju nuteistajam neabejotinai kyla pareiga atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, o ne jos dalį, t. y. 1 250 Eur, kaip pageidauja apeliantas.

Dėl proceso išlaidų

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

35. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistajam A. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. Zakrasas. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. sausio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-01028, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (teismo posėdis vyko 2023 m. sausio 18 d.), šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, nes proceso dalyviai neturėjo galimybės su minėta pažyma susipažinti, be to, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas iš dalies yra tenkinamas, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių A. D. subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, A. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstamas veikas, numatytas 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pridedant po dalį bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus už kitus nusikaltimus paskirtas bausmes, bei po dalį bausmių, paskirtų už du nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir subendrintą bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 40 MGL dydžio (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Į A. D. paskirtą bausmę įskaityti visą laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. D. 90 Eur (devyniasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.