Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d. Sutartyje nurodyta suma apmokėjimui – 1500 Eur. Sutartyje neįvardytos paslaugos, kurias įsipareigoja atlikti vykdytojas (atsakovė).

Atsakovės parengtame atliktų darbų akte Nr. MPS0008 per 2019 m. rugsėjo mėn. nurodyta, kad atlikti pirmo aukšto mūro darbai, kaina 750 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0009 per 2019 m. spalio mėn. nurodyta, kad atlikti pirmo aukšto mūro darbai, kaina 750 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0011 per 2019 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad atlikti betonavimo darbai, kaina 605 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0012 per 2019 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad atlikti stogo darbai, kaina 2420 Eur. Nurodyti atliktų darbų aktai pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės.

2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0008 750 Eur sumai, 2019 m. spalio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0009 750 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 15 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0011 605 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 30 0d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0012 2420 Eur sumai.

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. kasos pajamų orderio Nr. EUR004 matyti, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. MPS0008. Iš 2019 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderio Nr. EUR005 matyti, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. MPS0009. Iš 2019 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. EUR006 matyti, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 2525 Eur pagal atliktų darbų aktus Nr. MPS0011 ir Nr. MPS0012. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 500 Eur.

2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė pasirašė raštą, nurodydama, kad atsakovei dėl atliktų darbų neturi jokių pretenzijų, jai sumokėta 300 Eur kompensacija.

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021 m. balandžio 8 d. parengtame ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nurodyta, kad statinio ir atskirų jo konstrukcijų techninės apžiūros metu nustatyta, jog difuzinė plėvelė yra neįleista į lietlovį, o įrengta tiesiai po lietloviu, įrengta stogo danga deformuota, įrengtas stogas neturi įstrižainės, atlikti mūro darbai viršija leistinus nuokrypius t. y. 10 mm – 2 m ilgio liniuotės ruože, vidiniai kampai neturi 90 laipsnių kampo, vanduo kaupiasi ant garus izoliuojančio sluoksnio, galimai įrengtas stogas yra kiauras, vidaus patalpų durų sąramos išbetonuotos netinkamai, matosi armatūra, neišlaikytas apsauginis 2,5 mm sluoksnis. 2021 m. liepos 9 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad nustatytų trūkumų taisymo darbų kaina yra 35044,56 Eur.

2021 m. rugsėjo 8 d. ieškovės vardu parengta pretenzija atsakovei dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurioje nurodyti 2021 m. balandžio 8 d. techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nustatyti trūkumai ir prašoma ieškovei sumokėti 2021 m. liepos 9 d. lokalinėje sąmatoje nurodytą 35044,56 Eur nustatytų trūkumų taisymo darbų kainą.

Specialistės Danguolės Kesminienės 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadoje nurodyta, kad dėl pakankamų duomenų 2021 m. balandžio 8 d. statinio techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nenurodymo neįmanoma objektyviai nuspręsti dėl defektų taisymo būdo, nustatyti taisytinų darbų kiekius ir paskaičiuoti taisytinų darbų vertę; statinio techninės būklės apžiūros aktas neatspindi tikrųjų statinio atitikimų projektinei dokumentacijai; lokalinė sąmata defektų šalinimui nepagrįsta sąnaudų kiekių žiniaraščiais (darbui, medžiagoms, mechanizmams), patvirtintais statinio projekto vadovo. Sąmatoje priimti kiekiai negali būti pripažinti. Sąmata negali būti pripažinta pagrindžiančia būtinas užsakovo išlaidas statinio techninės būklės apžiūros akte konstatuotiems trūkumams pašalinti.

2022 m. gruodžio mėnesį parengtas trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas.

2023 m. kovo 7 d. išduotas statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius – du ūkinius pastatus ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini).

MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023 m. rugsėjo 1 d. parengtame ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 nurodyta, kad monolitinės betoninės konstrukcijos (angų sąramos, betoninis pirmo ir antro aukšto žiedas) turi būti keičiamos naujomis, dalinai išardant esamas mūro sienas (350 vnt. mūro blokelių 250x240x120 mm); sienų nelygumui ištaisyti naudojamas papildomas tinko sluoksnis iki 20 mm storio; atlikus prieš tai nurodytus darbus pastatas gali būti eksploatuojamas; darbų sąmatinė vertė 24236,29 Eur. Atlikus matavimus taip pat nustatyta, kad betono stipris konstrukcijose nesiekia betono klasės C8/10, kuri yra naudojama tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sandūroms monolitinti ir nėra tinkama gelžbetoninėms konstrukcijoms (sąramoms, sijoms) betonuoti.

Specialistės Danguolės Kesminienės 2023 m. spalio 4 d. išvadoje apžiūros aktui Nr. 2023 -07-29/1 nurodyta, kad minėtame akte padaryta išvada dėl statinio tinkamumo naudoti pagal paskirtį sąlygų nepagrįsta ir klaidinga: taip vadinami defektai fiksuoti netinkamu būdu ir nepatikimais metodais (matavimo prietaisais), jie neteisingai įvertinti ir nuspręsta dėl pašalinimo technologijos, neteisingai apskaičiuoti trūkumų pašalinimui būtini darbai ir jų kiekiai, vertės.

2024 m. gruodžio 3 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos pateiktame rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad betono stiprumo matuoklis Proceq N-34 nėra priskirtinas Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ išvardytoms matavimo priemonėms ar jų grupėms, todėl jam nėra taikomas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas, t. y. jam nėra atliekamas nei atitikties įvertinimas, nei tipo įvertinimas ir patvirtinimas siekiant įrašyti tipą į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, nei metrologinė patikra (pirminė, periodinė, neeilinė).

Į bylą pateiktas betono stiprumo matuoklio Proceq N-34 2023 m. balandžio 24 d. išduotas kalibravimo liudijimas Nr. 121109-1-1.

2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės eigoje nustatyta, kad rangovas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliko betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus – šie darbai priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai; dalis statybos darbų atlikti su trūkumais, t. y. faktiškai atliktų statybos darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimus įprastai taikomus tokios rūšies darbams, kurie nustatyti normatyviniuose statybos dokumentuose — statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose statybos taisyklėse (betonavimo darbai; mūro darbai; šlaitinių stogų įrengimo darbai); nustatyta, kad trūkumų atsiradimo priežastys yra rangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nekokybiškai atlikti: betonavimo, mūrijimo, sąramų įrengimo, stogo dengimo darbai, kurių kokybė netenkina įprastai taikomų kokybės reikalavimų tokios rūšies darbams; ekonomiškiausi trūkumų pašalinimo metodai yra monolitinių gelžbetoninių sąramų stiprinimas, apsauginio armatūros sluoksnio atstatymas tinkuojant spec. remontiniais mišiniais, mūro nelygumų pašalinimas tinkuojant, stogo dangos defektų pašalinimas perklojant stogą su dalies stogo papildomos naujos dangos įrengimu; trūkumų ištaisymo vidutinės rinkos kainos (skaičiuojam medžiagas, darbus ir mechanizmus) ekspertizės atlikimo dieną sudaro 14276,10 Eur; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktų betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines g/b sąramas virš durų ir langų angų yra esminiai – tai yra netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ punktų 18 ir 21.1.1.; dėl netinkamos kokybės ir klasės betono statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį tik atlikus betoninių konstrukcijų papildomą stiprinimą ir apsaugą nuo korozijos specialiais cementiniais mišiniais ir nutinkuojant paviršius.

Specialistės Danguolės Kesminienės 2024 m. gruodžio 6 d. išvadoje dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 išvados apie UAB „Pastatų diagnostika“ techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 ir MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 nurodomus objekte atliktų statybos darbų trūkumus, kaip ir eksperto rekomendacijos dėl šių trūkumų pašalinimo, yra nepagrįstos; nesant patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo, betonavimo darbų trūkumus, taip pat išlietų gelžbetoninių durų – langų sąramų atsparumą rizikos poveikiams, negalima tinkamai spręsti dėl grėsmės statinio atsparumui ir efektyvaus trūkumų šalinimo.

Liudytoja Danguolė Kesminienė parodė, kad yra specialistė, nagrinėjamoje byloje pateikusi kelias išvadas. Papildomai nurodė, kad ekspertizės akte teisingai įvardyti teisės aktai, pagal kuriuos buvo vertinamas statinio kokybės atitikimas nustatytiems reikalavimams. Tačiau atsakovės statybos darbai buvo vykdomi nesant parengto statinio projekto, statybos leidimo ir techninių specifikacijų. Šių dokumentų gavimas yra ieškovės, kaip užsakovės, pareiga. Nesant šių dokumentų yra apsunkintas vertinimas, ar atsakovas kokybiškai atliko statybos darbus. Mano, kad buvo vykdoma savavališka statyba, darbai neturėtų būtų pradedami nesant nurodytų dokumentų. Minėtų dokumentų gavimas po statybos atliktų darbų nepaneigia prieš tai paminėtų aplinkybių. Kita vertus, statinys jau penkeri metai atlaikė atmosferos pokyčius, yra stovintis, nesugriuvęs. Ekspertizės akte siūlomi statinio trūkumų šalinimo būdai yra pertekliniai ir sunkiai įvykdomi. Be to, trūkumų šalinimo išlaidos nurodytos per abstrakčiai, jų nedetalizuojant. Akte turėtų atsispindėti, kaip apskaičiuojami konkrečių medžiagų kiekiai, reikalingi trūkumų šalinimui. Nėra įsitikinusi dėl ekspertizės akte nurodyto panaudoto betono stiprio matuoklio tinkamumo.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d. Sutartyje nurodyta suma apmokėjimui – 1500 Eur. Sutartyje neįvardytos paslaugos, kurias įsipareigoja atlikti vykdytojas (atsakovė). Ieškovė teigia, kad nurodyta sutartimi ir papildomais žodiniais susitarimais su atsakove buvo sutarta, kad atsakovė ant esamų seno ūkio paskirties pastato pamatų, adresu (duomenys neskelbtini), pastatys naują ūkio paskirties pastatą. Ieškovės vertinimu, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nors sutartis buvo įvardinta kaip paslaugų teikimo sutartis, šalis siejo vartojimo statybos rangos santykiai. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų sutartimi atsakovė neįsipareigojo ieškovei pastatyti ūkio paskirties pastatą bei neprisiėmė rangovo atsakomybės už galutinį rezultatą ir viso statinio kokybę, o atskirus ieškovės pavedamus atlikti statybos darbus vykdė kokybiškai, pagal įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu (CK 6.193 straipsnis).

Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje 2019 m. rugpjūčio 14 d. sutartyje nėra tiksliai įvardyta, kokias paslaugas atsakovė įsipareigoja atlikti, taip pat nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ar apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą. Nurodytos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad užsakovas (ieškovė) įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, nes iš pradžių buvo sumaniusi prie ūkinio pastato pasistatyti pavėsinę, tačiau vėliau nusprendė ant seno ūkinio pastato pamatų statyti naują pastatą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad iš pradžių ieškovė norėjo statyti pavėsinę, tačiau vėliau pasakė, jog nori, kad būtų nugriautas senas ūkinis pastatas ir pastatytas naujas. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visų pirma buvo nugriauta dalis seno ūkinio pastato ir pradėti naujo pastato statybos darbai. Iš byloje esančių atsakovės parengtų atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko pirmo aukšto mūro darbus, betonavimo ir stogo darbus. 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės eigoje nustatyta, kad rangovas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė) atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus, kurie priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad nors tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties teksto kontekste ir nėra aiški bei tiksli atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį buvo akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – pastato – sukūrimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, t. y. nuo atsakovės atliktų veiksmų, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei statybos darbų rezultatas buvo skirtas jos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovė (rangovas) yra verslininkė, atliekanti įvairaus pobūdžio statybos rangos darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

Dėl atliktų darbų kokybės ir trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo

Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktas). Statybos veiklai nustatytos imperatyviosios viešosios teisės normos taikomos nepaisant to, kokios paskirties – verslo ar buitinės – yra statomas objektas, taigi , jos taikomos ir tuo atveju, kai susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos statybos rangos bylos eapžvalga (Teismų praktika Nr. 60)).

Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė rangos darbus atliko netinkamai bei prašo taikyti jos, kaip užsakovės, vartotojos, teisių gynimo būdą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakoma ir dėl taikytino atsakomybės modelio tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas – tokiu atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju taip pat yra taikoma ir speciali rodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kai užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Ieškovė atsakovės atliktų darbų trūkumų faktui pagrįsti remiasi 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nustatytomis išvadomis. Ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertizės eigoje nustatyta, kad rangovas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė) atliko ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus – šie darbai priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai; dalis statybos darbų atlikti su trūkumais, t. y. faktiškai atliktų statybos darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimus įprastai taikomus tokios rūšies darbams, kurie nustatyti normatyviniuose statybos dokumentuose — statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose statybos taisyklėse (betonavimo darbai; mūro darbai; šlaitinių stogų įrengimo darbai); nustatyta, kad trūkumų atsiradimo priežastys yra rangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nekokybiškai atlikti: betonavimo, mūrijimo, sąramų įrengimo, stogo dengimo darbai, kurių kokybė netenkina įprastai taikomų kokybės reikalavimų tokios rūšies darbams; ūkinio pastato atliktų betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines g/b sąramas virš durų ir langų angų yra esminiai – tai yra netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ punktų 18 ir 21.1.1.

2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 detalizuota, kad teismo ekspertizės metu atlikus mūro paviršių nuokrypių vertikalės matavimus ir vertikalių sienos paviršių nelygumų pridėtos 2 metrų liniuotės ruože matavimus nustatyta, kad faktiški mūro nuokrypiai viršija ekspertizės akte nurodytoje leistinų mūro nuokrypių lentelėje nustatytus nuokrypius. Įvertinus matavimų rezultatus nustatyta, kad betono stipris konstrukcijose nesiekia betono klasės C8/10, kuri yra naudojama tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sandūroms monolitinti ir nėra tinkama gelžbetoninėms konstrukcijoms (sąramoms, sijoms) betonuoti. Akte taip pat pažymėta, kad šlaitinio stogo difuzinė plėvelė neįvesta į stogo lataką, kas neužtikrina tinkamą stogo konstrukcijos eksploataciją, dalis plieninių profiliuotų stogo dangos lakštų mechaniškai sulankstyta, stogo lakštai nepakankamai užvesti ant latako, kas neužtikrina kritulių vandens tinkamą nuvedimą nuo stogo dangos ir latako apsaugą nuo slenkančio sniego apkrovos.

Akcentuotina, kad 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte įvardytus ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus dėl statant pastatą atliktų betonavimo, mūrijimo, sąramų įrengimo ir stogo dengimo darbų patvirtina ir ieškovės į bylą teikti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021 m. balandžio 8 d. parengtas ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės apžiūros aktas Nr. PDS 04/08 bei MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023 m. rugsėjo 1 d. parengtas to paties pastato apžiūros aktas Nr. 2023-07-29/1.

Atsakovė su 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodytais pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumais nesutinka, neigdama ekspertizės akto išvadas dėl jų šališkumo ir neteisėtumo, ir remiasi specialistės Danguolės Kesminienės į bylą teiktomis išvadomis, kuriose teigiama, kad nesant patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo ir betonavimo darbų trūkumus, taip pat išlietų gelžbetoninių durų – langų sąramų atsparumą rizikos poveikiams, negalima tinkamai spręsti dėl grėsmės statinio atsparumui, be to, defektai fiksuoti netinkamu būdu ir nepatikimais metodais (matavimo prietaisais).

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės akte nurodyti tiek teisės aktai, kuriais vadovaudamasis ekspertas atliko ekspertinį tyrimą, tiek ir tyrimų metodai, t. y. kad ekspertizės metu buvo naudotas vizualinis ir dokumentinis tyrimų metodai, tyrimų eigoje buvo atlikta faktinių aplinkybių fotofiksacija ir atrankiniai matavimai, išvardintos naudotos matavimų priemonės. Matavimai atlikti matavimo rulete, gulsčiuku, taip pat nurodyta, kad buvo naudojamasi MB „Ekonomiški statybos projektai“ betoninių konstrukcijų matavimo žiniaraščio Nr. 2023-07-29/1 duomenimis. Pažymėtina, kad nei CPK, nei specialiame Lietuvos Respublikos teismo ekspertizė įstatyme (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas) nėra numatyta teismo eksperto pareiga pateikti prietaisų, kuriais atlikti matavimai, metrologinio patikrinimo duomenis. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teismo eksperto veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį teismo ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę, yra nepriklausomas; savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą prezumpcijai, kad teismo ekspertas, atlikdamas savo pareigas, ne tik tiria ir vertina visus objektyvius duomenis, bet ir juos renka patikimais ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančiais matavimo aparatais. Be to, teismo vertinimu, byloje nėra jokių eksperto šališkumą patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors specialistės Danguolės Kesminienės 2024 m. gruodžio 6 d. išvadoje dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės akto išvados yra nepagrįstos ir kad nėra patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo, betonavimo darbų trūkumus, į bylą nepateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvados patikimumu ar objektyvumu, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės atliktų statybos rangos darbų rezultato trūkumus.

2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 taip pat nustatyta, kad ekonomiškiausi trūkumų pašalinimo metodai yra monolitinių gelžbetoninių sąramų stiprinimas, apsauginio armatūros sluoksnio atstatymas tinkuojant spec. remontiniais mišiniais, mūro nelygumų pašalinimas tinkuojant, stogo dangos defektų pašalinimas perklojant stogą su dalies stogo papildomos naujos dangos įrengimu; trūkumų ištaisymo vidutinės rinkos kainos (skaičiuojant medžiagas, darbus ir mechanizmus) ekspertizės atlikimo dieną sudaro 14276,10 Eur; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktų betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines g/b sąramas virš durų ir langų angų yra esminiai – tai yra netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ punktų 18 ir 21.1.1.; dėl netinkamos kokybės ir klasės betono statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį tik atlikus betoninių konstrukcijų papildomą stiprinimą ir apsaugą nuo korozijos specialiais cementiniais mišiniais ir nutinkuojant paviršius.

Atsakovės atstovas su ieškovės prašomomis priteisti ekspertizės akte nurodytomis atliktų statybos rangos darbų trūkumų išlaidomis nesutinka, nurodydamas, kad daugumą akte nurodytų trūkumų galima pašalinti tolimesnio technologinio proceso metu, ir vadovaujasi specialistės Danguolės Kesminienės išvadomis dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01, jog paruoštas ūkinio pastato rekonstravimo techninis projektas darbų vykdymui nenaudotinas, nes nedetalizuotas, be sąnaudų žiniaraščių, be konkrečių techninių specifikacijų ir kitų davinių reikalingų projektinių sprendinių įgyvendinimui; taisomų darbų lokalinė sąmata pateikta siauroje formoje; sąmata šiuo atveju skaičiuotina ne konkursui ir turi būti išplėstinė, kad būtų aiški, su normomis darbui, medžiagoms, mechanizmams, atitinkamais kodais, priskaičiuotomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis papildomomis išlaidomis, nurodant priskaičiuojamus dydžius.

Išanalizavus su 2024 m. spalio 31 d. ekspertizės aktu pateiktą lokalinę sąmatą dėl ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų matyti, kad sąmatoje detaliai nurodyti darbai, reikalingi pašalinti nustatytus pastato trūkumus, jų kiekis ir kaina. Sąmatoje įvardinta, kokie darbai būtini sąramų stiprinimui, vidaus sienų ir lauko sienų tinkavimui bei stogo dangos permontavimui. Kaip nurodyta prieš tai, byloje nenustatyta aplinkybių, verčiančių abejoti ekspertizę atlikusio eksperto profesionalumu, jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų suma yra 14276,10 Eur su PVM. Nors atsakovė nesutinka su šia eksperto paskaičiuota statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų suma, tačiau į bylą be specialistės Danguolės Kesminienės išvados, kuria kritikuojami tiek trūkumų pašalinimui sąmatoje nurodyti darbai, tiek jų kaina, nepateikė jokių priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų trūkumams pašalinti yra galimi kiti būdai ar kad tokių trūkumų pašalinimui yra pakankama kitokia (mažesnė) suma (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte pateikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo būdo ir apskaičiuotu defektų šalinimo išlaidų dydžiu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pagrindė ieškiniu prašomą priteisti 14276 Eur statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą.

Dėl atsakovės atsakomybės

Kaip nurodyta prieš tai, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad atlikti statybos darbai gali būti su trūkumais, nes tai įprasta atliekant tokius darbus. Atsakovės atstovas advokatas Algirdas Juška teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad atsakovės atlikti darbai gali būti su tam tikrais trūkumais, tačiau jie nėra esminiai ir pažymėjo, kad ieškovė pasirašė atliktų darbų aktus, susitarimą dėl kompensacijos, todėl nebeturi teisės reikšti pretenzijų.

Aplinkybė, ar statybos darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta jau priimant darbus. Todėl užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai ir turi apžiūrėti statybos rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. CK 6.662 straipsnyje, įtvirtinančiame užsakovo pareigą priimti rangovo atliktus darbus, nėra detalizuota, kaip turi būti tinkamai priimti darbai, be to, jame nėra nustatyta pareiga užsakovui atlikti tam tikrus matavimus, bandymus ar kitokią rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikrą. Pagal įstatymą, iš užsakovo nereikalaujama daugiau, nei normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų; užsakovas nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kita vertus, ankstesniame punkte nurodyta taisyklė dėl draudimo užsakovui remtis darbų priėmimo metu nenurodytais trūkumais nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodęs trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie yra neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos statybos rangos bylos eapžvalga (Teismų praktika Nr. 60)).

Byloje nustatyta, kad ieškovė priimdama atsakovės atliktus statybos rangos darbus dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasirašė atliktų darbų aktus Nr. MPS0008 ir Nr. MPS0009 už atliktus pirmo aukšto mūro darbus, atliktų darbų aktą Nr. MPS0011 už atliktus betonavimo darbus ir atliktų darbų aktą Nr. MPS0012 už atliktus stogo darbus. Atliktų darbų aktuose nenurodyti jokie nustatyti statybos darbų trūkumai ar kitokie neatitikimai. Visgi, įvertinus 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte nustatytus ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus dėl atliktų betonavimo, mūrijimo ir sąramų įrengimo darbų, darytina išvada, kad šie trūkumai nebuvo akivaizdūs, kurie negalėjo būti nustatyti be tam tikrų specialių priemonių ar metodų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl atliktų betonavimo, mūrijimo ir sąramų įrengimo darbų trūkumų pašalinimo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

Kita vertus, 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad šlaitinio stogo difuzinė plėvelė neįvesta į stogo lataką, kas neužtikrina tinkamą stogo konstrukcijos eksploataciją, dalis plieninių profiliuotų stogo dangos lakštų mechaniškai sulankstyta, stogo lakštai nepakankamai užvesti ant latako, kas neužtikrina kritulių vandens tinkamą nuvedimą nuo stogo dangos ir latako apsaugą nuo slenkančio sniego apkrovos. Atsakovės atstovas pripažino, kad difuzinė plėvelė nebuvo įvesta į lietvamzdį, tačiau ant stogo atsiradę išlenkimai buvo sutvarkyti. Teismas, įvertinęs nurodytų trūkumų pobūdį, ekspertizės akte esančias pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ekspertizės akte nurodyti pastato stogo trūkumai buvo pakankamai akivaizdūs, jog būtų matomi priimant atliktus statybos rangos darbus. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovės pasirašyto rašto matyti, kad ieškovė patvirtino, jog atsakovei dėl atliktų darbų neturi jokių pretenzijų, jai sumokėta 300 Eur kompensacija. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ši suma buvo sumokėta kaip kompensacija už stogo difuzinės plėvelės neįvedimą į stogo lataką. Būtina pažymėti ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po atsakovės atliktų stogo dangos įrengimo darbų, ant pastato stogo papildomus darbus atliko ir kiti asmenys. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti pastato trūkumų šalinimo išlaidas, susijusias su stogo dangos permontavimo darbais, kurios sudaro 1174 Eur su PVM, laikytinas nepagrįstu, todėl šioje dalyje atmestinas (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad bet kokiu atveju norint pašalinti kitus nustatytus pastato trūkumus, būtinas stogo dangos permontavimas, todėl bet kokiu atveju bus skaičiuojamos išlaidos, su ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl trūkumų šalinimo išlaidų nurodytų darbų suma atspindi nustatytų konkrečių stogo trūkumų šalinimo išlaidas, o ne stogo permontavimo darbų kainą šalinant kitus pastato trūkumus.

Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis). Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje nustatytas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad atliktų betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines g/b sąramas virš durų ir langų angų yra esminiai ir dėl netinkamos kokybės ir klasės betono statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį tik atlikus betoninių konstrukcijų papildomą stiprinimą ir apsaugą nuo korozijos specialiais cementiniais mišiniais ir nutinkuojant paviršius. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė, būdama statybos srities darbų profesionale ir kartu stipresniąja tokių teisinių santykių šalimi, galimai matydama, kad dėl ieškovės užsakymų ar prašymų, susijusių su betono gamyba, negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo įspėti ieškovę (užsakovę) ir jai nepakeitus savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo, atsisakyti sutarties (CK 6.659 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė pateikė ieškovei nurodytą informaciją, ji turi prisiimti tokių veiksmų (neveikimo) riziką ir padarinius, todėl išdėstytos aplinkybės nešalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamai atliktų betonavimų darbų.

Antra vertus, nors rangovas statybos teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas ir jam yra nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą rangos sutartyje nurodytų darbų vykdymą, tai savaime nereiškia, kad užsakovas rangos teisiniuose santykiuose yra atleistas nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei imtis nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad, vykdant statybos rangos sutartį, nei jos šalims, nei kitiems asmenims nebūtų padaryta žala ar ši žala nebūtų nepagrįstai padidinta. Griežtesnė rangovo atsakomybė rangos teisiniuose santykiuose nereiškia ir to, kad bet kokia iš šių santykių kilusi žala yra laikytina žala, kilusia dėl rangovo veiksmų, ir atitinkamai nepašalina užsakovo pareigos atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą ar prisiimti atsakomybę už jam pačiam kilusią žalą tuo atveju, jei ši žala atsirado (padidėjo) dėl užsakovo veiksmų ar neveikimo. Sprendžiant klausimą dėl statybos teisinių santykių dalyvių atsakomybės yra reikšminga nustatyti, kurio iš jų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės, tarp kurių numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, (toliau – ir Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) 5 punkte yra nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu), nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ir kitus šiame punkte numatytus dokumentus.

CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis).

Byloje pateikti 2022 m. gruodžio mėnesį parengtas trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas (toliau – ir Projektas) bei 2023 m. kovo 7 d. išduotas statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, atsakovei pradėjus statybos rangos darbus, ieškovė minėtų dokumentų neturėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė organizavo ir atliko statinio statybos techninę priežiūrą, nors ji buvo suinteresuota, kad vykdomi statybos darbai būtų atliekami tinkamai (Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, statinio statybos techninės priežiūros organizavimas numatytas ir Projekte). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad manė, jog statant naują pastatą ant senų pamatų nereikia nei statybos leidimo, nei statinio projekto. Atsakovės atstovas teigia, kad tiek statybos darbų pradžioje, tiek vėliau ieškovei išreiškus pageidavimą statyti dviejų aukštų pastatą, jai nurodė, kad tokiam statiniui reikalingas projektas, tačiau sutiko pradėti statybos darbus. Neginčytina, kad atsakovė, kaip verslininkė, dirbanti statybos versle ir žinanti ne tik savo teises, bet ir pareigas, pradėdama statybos darbus be statinio projekto ir statybos leidimo, prisiėmė iš tokių veiksmų galimai kilsiančią riziką. Šiuo atveju byloje jau nustatyta, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip rangovės, pareigų statybų procese, nes statybos rangos darbų rezultatas yra su trūkumais. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė nevykdydama prieš tai nurodytų jai, kaip užsakovei, teisės aktuose nustatytų pareigų, taip pat sudarė sąlygas nekokybiškiems statybos darbams atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintas nuostatas statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas ir faktinę aplinkybę, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbai buvo vykdomi be parengto statinio projekto ir nevykdant statinio statybos techninės priežiūros, darytina išvada, jog šis ieškovės, kaip užsakovės, neveikimas turėjo reikšmės jos prašomų iš atsakovės priteisti sumų susidarymui. Aplinkybė, kad užsakovas netinkamai atliko techninę priežiūrą, kai jam buvo nustatyta tokia pareiga ir kai šios pareigos neįvykdymas turėjo reikšmės užsakovo iš rangovo prašomų priteisti sumų susidarymui, gali sudaryti pagrindą sumažinti rangovo atsakomybę užsakovui. Tačiau tokia išvada turi būti pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir atsiradusių defektų priežastiniu ryšiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Esant išdėstytų aplinkybių visumai ir pripažinus, jog pačios ieškovės veiksmai taip pat turėjo įtakos pastato trūkumų atsiradimui, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo mažintinas 20 procentų, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 10482 Eur (14276 Eur – 1174 Eur =13102 Eur; 13102 Eur – (13102 Eur x 20 proc.) =10482 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas), prašo iš atsakovės priteisti 11,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritį. Šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2012).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nėra ūkio subjektas, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, sutartį su atsakove sudarė kaip vartotoja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis išdėstytomis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, šis įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 8720 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 321 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, 545 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 3800 Eur už advokato teisinę pagalbą, 1150 Eur už 2023 m. liepos 29 d. apžiūros aktą Nr. 2023-07-29/1 ir 2904 Eur už teismo ekspertizės atlikimą. Atsakovė patyrė 2450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 450 Eur už 2022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadas. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovės ieškovei priteistina 73 procentai patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6366 Eur, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovei priteistina 27 procentai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 662 Eur. Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovei priteistina 5704 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl jai grąžintina 430 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas 10482 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt du Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 5704 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturis Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį 430 Eur (keturis šimtus tridešimt Eur)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.