Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1 1.1.8.14; 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 7 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Sangavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dvylika veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta kaltinamajam subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. T. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 21 val. vakaro iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždrausti lankytis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir visuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioskuose, kuriuose prekyba vyksta klientams užeinant į patalpos vidų.

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 21 MGL, t. y. 1 050 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. paskirta sumažinta 14 MGL, t. y. 700 Eur bauda.

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta– 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu L. T. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesių laikotarpiui, taikant jam visu šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. T. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). 2025 m. vasario 24 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro pagal 2025 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno nutartį, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta atlikti arešto bausmė.

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, ir jam skirta 24 MGL, tai yra 1 200 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 16 MGL, tai yra 800 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalims prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL, tai yra 800 Eur baudos bausmės pridėta visa neatlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 14 MGL, tai yra 700 Eur baudos bausmė, ir skirta galutinė bausmė – 30 MGL, tai yra 1 500 Eur bauda,

5) Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė– 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriamos arešto bausmės pridedant minimalią dalį – 15 parų arešto bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, bei visiškai pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 MGL, tai yra 1 500 Eur baudos bausmę, ir galutinė bausmė skirta 65 parų arešto bausmė ir 30 MGL, tai yra 1 500 Eur baudos bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. T. 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiaga išskirta į atskirą tyrimą, būdamas nukentėjusiojo V. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, rankoje laikydamas teleskopinę lazdą, grasino V. Š. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, sakydamas: „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, ir kad už procentus dėl negrąžintos skolos paims jam priklausančius daiktus, tuo metu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys paėmė iš kambario kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur, bei televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu, bendrais veiksmais pagrobė V. Š. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 777 Eur.

Šiais veiksmais L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad nukentėjusysis tikrai buvo jam skolingas, jam buvo pardavęs elektrinį paspirtuką, kurio vertė buvo 1 500 Eur, jam buvo leista pinigus dalimis atiduoti, skolos laukė 8 mėnesius, ir jis jam paduodavo visą laiką tik 100 Eur, tai kai jam reikėjo pinigų, tai jis nuėjo pas jį ir pasakė, kad negrąžino skolos, tai kadangi nedavė pinigų, tai paėmė televizorių ir kompiuterį. Paskui jie susitiko, ir grąžino jam pinigus už kompiuterį, ir jie pakalbėjo, kad viskas gerai, ir daugiau pykčių nebuvo. Kaltinime nurodyta data ir laikas 2024 m. birželio 20 d., 23.45 val. teisingai nurodyta. Jis vyko adresu: (duomenys neskelbtini), ten nukentėjusysis gyvena, vyko skolos atsiimti, 500 Eur buvo likęs skolingas nukentėjusysis, jis ne vienas vyko, bet jie neatliko jokių veiksmų, dar du asmenys buvo, N. ir antro nepamena, jie draugai. Jiems sakė, dėl ko vyks pas nukentėjusįjį, nurodė, kad jie turės paimti daiktus, už skolą, jie sutiko vykti. Jie susitarė vykti pas nukentėjusįjį. Jo sumanymas buvo nuvykti. Kai nuvyko į tuos namus, nukentėjusiojo namuose nebuvo, bet jis kaip tik tuo metu grįžo, susitiko laiptinėje trečiame aukšte. Pasakė, kad pinigų atėjo, nukentėjusysis sakė, kad neturi pinigų, tai pasakė, kad daiktus jo pasiims, draugai nieko nedarė, jie tik stovėjo, jis nukentėjusiajam ramiu tonu pasakė apie tai, pasakė ko atėjo, pasiėmė daiktus, ir išėjo. Nukentėjusysis, kai pasakė ko atėjo, tai jis paklausė, kodėl būtent kompiuterį ir televizorių paims, tai pasakė, kad daugiau neturi, ką duoti, tai dėl to. Jis nusprendė, kad paimti reikia televizorių, ir kompiuterį. Nukentėjusysis įsileido į savo butą. Jis atidarė buto duris ir paskui jį įėjo. Nukentėjusysis tiesiog paklausė, kodėl šitie daiktai, pasakė, kad laukė 8 mėnesius, tai tiesiog galėjo atiduoti pinigus per tą laiką. Jis paėmė tuos daiktus, padavė draugams ir jie išėjo, nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškė. Jis paskui pasakojo, kad išsigandęs paskambino draugei ir jam draugės mama pasakė, kad kviesti policiją. Jis jam pasakojo, kad buvo jo išsigandęs tuo metu. Jis turėjo teleskopinę lazdą, bet ji nebuvo iškleista, lazda buvo juodos spalvos, ją laikė prie kelnių prisegtą. Yra tiesiog dėklas lazdos ir gali prisisegti, ar iš priekio ta lazda matėsi, tai matėsi, kad kažkas yra, bet konkrečiai nesimatė. Neigė sakęs, kad tikrins kepenis, bet iš jo pusės to nebuvo pasakyta. Jis pats nesakė, kad padarys kepenų patikrinimą ir kad sumuš jei kažkam pasiskųs. Jis nelaikė rankoje teleskopinės lazdos. Paėmė nešiojamą kompiuterį ir televizorių. Jis laiko, kad toks to turto, kur paėmė vertė atitinka skolą. Televizorius nukentėjusiajam buvo grąžintas, o už kompiuterį nukentėjusiajam grąžino 500 Eur. Su nukentėjusiuoju bendrauja dabar. Skambino paklausti, ar atvyks į teismo posėdį, bet nekėlė ragelio. Dėl rankose laikytos lazdos nesutinka. Nukentėjusysis negalėjo išsigąsti, nes jis neatėjo su kovingomis emocijomis, tiesiog ramiai kalbėjo. Paskui jis pasakojo, kad išsigando ir jam prisipažino, kad pareigūnams melavo apie tai, net nebuvo pirštu priliestas. Su juo susiskambino ir pasakė, kad gal išsiaiškiname, pasakė, kad atiduos tuos pinigus, nes nenori jokių problemų, ir sakė, kad nebendraus, tai realiai, ir nebendrauja. Su tais kitais asmenimis taip, bendrauja, bet jie nieko nedarė. Pareigūnams nenurodė tų asmenų, ten nebuvo veikimas, jie buvo tik dėl to, kad daiktus paimtų, tai jie paėmė daiktus ir išėjo, ir paskui jam paskambino kaimynė pasakė, kad policija buvo atvykusi. N. M. ir antro neatsimena. N. gyvena (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Paspirtuką pirko tada, kai išėjo iš kalėjimo 2022 metais. Jį „Krinona“ parduotuvė pirko, jam buvo atiduota viskas su čekiais, su dokumentais. Kaip normalų pardavimą, su dokumentais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, 2025 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo savo kaltę visiškai pripažįsta. Dėl psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra registruotas. V. Š. yra buvęs jo klasiokas ir draugas. Maždaug prieš metus laiko V. už 800 Eur pardavė savo naudotą elektrinį paspirtuką ,,Bister scooter“, kurį pats pirko už 1 500 Eur. Kadangi tuo metu su V. dar buvo draugai, tai paspirtuką jam davė naudotis iškart su sąlyga, kad kai tik galės, atiduos 800 Eur. Kiek žino, dabar V. tą paspirtuką jau pardavęs. Už paspirtuką V. jam nesumokėjo nei euro, todėl jam trūko kantrybė laukti, kol sumokės. 2024 m. birželio 20 d., vėlai vakare prie savo namo sutiko iš matymo pažįstamus E. ir N., kurių duomenis pateiks vėliau, jie yra jo sugedusiame telefone. Šiuo metu daugiau jokių E. ir N. duomenų nežino. Žinojo, kad V. niekur nedirba, todėl pakalbino E. ir N., jie trise nuėjo pas V. į namus ir jis išsinešė vertingiausius daiktus, kuriuos rado V. namuose. E. ir E. išvis nesakė, dėl ko jie eina pas V., jis jiems pasakė, kad reiks padėti jam parnešti daiktus į jo namus, jie su V. tame pačiame name gyvena. Eidamas pas V., jis iš namų pasiėmė teleskopinę lazdą, kurią anksčiau buvo nusipirkęs. Iš V. namų išsinešęs daiktus, tą lazdą išmetė į šiukšliadėžę prie (duomenys neskelbtini) 3 namo. Išmetė, nes ji jam nereikalinga, o nešėsi dėl vaizdo. Ją visą laiką laikė rankose, net išskleidęs nebuvo. Iš V. namų pasiėmė nešiojamą kompiuterį ir išmanųjį televizorių. Kompiuterį pardavė sekančią dieną per skelbimą portale ,,Skelbiu.lt“ už 300 Eur. Nupirko vyras maždaug 25 metų amžiaus, neturi jokių jo kontaktų ir kitų duomenų. Skelbimą į ,,Skelbiu.lt“ buvo įdėjęs jo draugas, kurio nenurodys, nes jo pačio telefonas sugedęs. Televizorių pateikia prie tyrimo, jis tokio paties stovio, kokį paėmė iš V.. Už kompiuterį V. atiduos 300 Eur. Jis metus laiko laukė, kol V. jam grąžins skolą, nerašė pareiškimo policijai, o galėjo taip padaryti. Gailisi, kad viskas taip įvyko (1 t., b. l. 107-108).

Kaltinamasis L. T. 2025 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad prisimena savo ikiteisminiame ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė apie tai, kad visą laiką laikė rankose ir net iškleidęs nebuvo, o pirmo posėdžio metu nurodė, kad net nelaikė rankoje tos teleskopinės lazdos, tai teleskopinė lazda buvo po megztiniu, o V. žinojo, kad turi kažkokį daiktą, tai jis apskritai žinojo, kad tokį daiktą turi, nes kartu su juo pirko. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, teisme duoti parodymai teisingi. V. žinojo, kad po megztiniu laikė teleskopinę lazdą. Kai ėjo pas V., tai jis nebuvo dar atidavęs tos skolos, jis dar nebuvo grąžinęs virš 300 Eur. Jis buvo kreipęsis ne kartą dėl tos skolos gražinimo į V. ir realiai patikrinus banko išrašus galima patikrinti, kad nėra grąžinta ta suma. Jis nesikreipė niekur, kad būtų jam grąžinta ta skola, tiesiog jie buvo susitarę, kad jis grąžins. Jis į V. kreipėsi, kad jis grąžintų jam tą skolą, per tuos 8 mėnesius, tai po pirmų trijų užsiminė, kad reiktų jau pradėti susimastyti apie skolą, o kai praėjo pusę metų ir daugiau, tai po to pradėjo jį spausti, kad jam grąžintų tą skolą. Kai sakydavo grąžinti skolą, tai jis sakydavo, kad neturi dabar pinigų. Taip, jis tame įraše šneka, kur liudytoja paleido, jis tai darė ten dėl visai kitos priežasties, bet negali įvardinti dėl ko, tas įrašas buvo siųstas gerokai prieš tai, tais metais, bet gal prieš mėnesį, prieš tą įvykį. Susitarti prašė geruoju, tai neatsimena tikslai, bet tikrai ne dėl to, ten visai dėl kitko. Nešėsi tą teleskopinę lazdą, tikra ne tais tikslais, kad V. įvaryti baimę. Jo kaip ir buvo paklausa, jis tiesiog paėmė daiktus, ir jis nieko nepasakė, tai jis suprato, kad jis sutiko. Taip, jis buvo susisiekęs su V. po praeito teismo posėdžio. Taip, dėl to įvykio jis atsiprašė nukentėjusiojo.

Nors kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė, visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nusikalstamos veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad grįžo namo ir laiptinėje buvo trys asmenys. L. paprašė, kad nueiti į namus pasikalbėti, jie nuėjo pasikalbėti, jis pasakė, kad jis jam skolingas pinigų, kuriuos jis buvo atidavęs pusiau daiktais, pusiau pinigais, ir tada jis pasiėmė jo kompiuterį, televizorių. Televizorių atgavo atgal, o už kompiuterį atgavo pinigus, tai neturi priekaištų jam. Tai buvo 2024 m. žiemą atrodo buvo. Tai, kad tai buvo 2024 m. birželio 20 d., tai galėjo būti, bet nežino tiksliai, kada buvo, jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ir laiptinėje stovėjo L. ir jo du draugai, tų jo draugų nepažįsta, kai juos pamatė, pasisveikino, paklausė, ko jie norėjo. Pasakė, kad pasikalbėti nori, tada nuėjo pas jį į vidų ir pasakė, kad skolos atėjo, ir tada pasakė, kokius daiktus paims. L. turėjo po rūbais lazdą užsikišęs - teleskopinę ir tada L. pradėjo kalbėti aukštu tonu, ką sakė tiksliai neatsimena. Jis atėjo pasiimti daiktus, kaip už skolą - už paspirtuką. Nurodė, kad buvo susitarę, kad atiduos dalimis tą skolą, bet jam laikas netiko - per tą laiką, kurį atidavė tą skolą, nes labai ilgai laukė, kol grąžino tą skolą. Tą dieną, kai jie atėjo pas, tai skolą jau buvo atidavęs, suprato, kad atėjo skolos už tą laukimą. Ta lazda buvo po rūbais, kad ji yra po rūbais matė. Matė per drabužius tą lazdą, tuo momentu galvojo, kad ten buvo ta teleskopinė lazda. Ar tą lazdą jis buvo išsiėmęs, tai neatsimena ir po to jis pasiėmė daiktus - kompiuterį ir televizorių ir išėjo. L. tikriausiai sprendė, kokius daiktus pasiimti. Sakė jam, kad gal geriau nereikia taip daryti. Tuo metu jo draugai kažką kalbėjo ir pasiėmė daiktus, išėjo. Po to jis draugei E. paskambino, pasakė visą situaciją, ji pasakė, kad policiją kviesti, bet jis bijojo kviesti policiją. Po to su jos mama - I. P. susitarė ir išsikvietė policiją. Kai jau atvyko policija, tai jiems papasakojo viską ir jie apžiūrėjo namus. Kai pamatė laiptinėje juos, tai galvojo, kad tik pasikalbėti norėjo, bet jis buvo išsigandęs, nes tiesiog nesitikėjo, nes nepranešė, kad ateis. Ką kaltinamasis jam sakė, neatsimena. Be tų daiktų paėmimo, tai L. gal ir sakė grasinimus, bet jis nepamena tiksliai, neatsimena, nes seniai buvo. Jam vieną daiktą grąžino, o už kitą daiktą jam pinigus atidavė, tai neturi pretenzijų. Dar buvo su L. susitikęs vieną kartą, bet neatsimena, ką kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu, tai mano geriau prisiminė viską. Patvirtina, kad jie vienas iš kito kažką pirko, susitarimas buvo. Tuo metu, kai L. atėjo pas jį, tai jis L. nebuvo skolingas. Garso kolonėlę jis L. davė, kaip dalį skolos už paspirtuką, bet taip gavosi, kad atidavė skolą L. ir dar kolonėlę, taip gavosi, kad skola buvo atiduota su plius, nes skola buvo 150 Eur, o tos kolonėlės vertė – 400 Eur. Kolonėlę perdavė po paspirtuko pirkimo L..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad su L. T., yra pažįstami apie penkis metus, paskutiniu metu nesutaria dėl į vairių priežasčių. 2023 m. žiemą, tiksliai nepamena kada, jis iš L. T. norėjo įsigyti elektrinį paspirtuką, kurį norėjo parduoti už 600 Eur. Kadangi negalėjo sumokėti visos sumos iš karto, susitarė su L. T., kad pinigus už paspirtuką per neterminuotą laiką gražins mokėdamas dalimis. Kai jis jam perdavė paspirtuką, iš pradžių jokių pinigų jam nepervedė, tačiau vėliau kai gaudavo pinigų, bankiniu pavedimu į L. T. sąskaitą pervesdavo nedideles pinigų sumas, po 50 Eur, 100 Eur ir pan. Pinigus pervedinėdavau tol, kol sumokėjo visą sumą už elektrinį paspirtuką, tačiau L. T. nepatiko, kad tai užtruko labai ilgai, kelis kartus jis jį gąsdino dėl to, kad labai ilgai negrąžino jam skolos. Taip pat konfliktuoja dėl to, kad šiuo metu jis daugiau laiko praleidžia su savo drauge, o ne su juo. Be to, kažkada yra paskolinęs L. T. elektrinę viryklę, po kelių dienų paprašė, kad jis jam ją grąžintų, tačiau jis nurodė, kad jis jam skolos už paspirtuką negrąžina labai ilgai, o jis reikalauja grąžinti vos po kelių dienų, dėl to tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas. 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min., į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jam pažįstamas L. T., kartu su kitais dviem asmenimis, kurių nepažįsta, tačiau yra kažkada matęs. Vienas iš jam nepažįstamų vyrų buvo apie 180 cm ūgio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportiniais drabužiais kurių tiksliai neįsidėmėjau. Antras nepažįstamas vyras buvo apie 160 ūgio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais, kurie buvo šiek tiek šviesesni už pirmojo vyro plaukus, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu ir juodomis kelnėmis. Abejų jam nepažįstamų vyrų veido bruožų neįsidėmėjo, kadangi stengėsi nežiūrėti jiems į akis. Nurodytu laiku jis grįžo į namus, grįžęs pamatė, kad prie jo buto durų stovi L. T. ir nurodyti du jam nepažįstami vyrai. Susitikęs su jais kalbėjo apie tai, ar jis dirba šiuo metu, jis planuoja kaip žadėjo išvykti į Islandiją. Po ko L. T. jam pasakė, kad eitų į butą pasikalbėti. Jis pats atrakino buto duris ir įsileido visus tris vyrus į savo butą, manydamas, kad jie tikrai nori tik pasikalbėti. Įėjus į butą, būnant kambaryje, L. T. jam pasakė, kad dėl to, jog labai ilgai neatidavė jam skolos už elektrinį paspirtuką yra prisikaupę procentų, po ko L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri jai pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, pasakė, kad už procentus dėl negrąžintos skolos jis pasiims jam priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko kiti kartu su L. T. buvę du jam nepažįstami vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur, bei paėmę jam priklausančius daiktus pasakė, kad niekam nesiskųstų ir išėjo. Tokiais savo veiksmais L. T. ir du jam nepažįstami asmenys grasindami tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą pagrobė jam priklausantį turtą. Bendrai jam padaryta 777 Eur turtinė žala. Turi kompiuterio „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“ įsigijimą ir vertė patvirtinantį dokumentą, kurį savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Televizoriaus „Samsung Smart TV 43“ įsigijimo ir vertė patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi ir pateikti negali, jeigu juos ras, pateiks tyrimo eigoje. Ant kompiuterio nugarinės dalies buvo užklijuotas žalios spalvos „Monster“ energinio gėrimo simbolis. Daugiau jokių kitų išskirtinių požymių kompiuteris ar televizorius neturėjo. Jam priklausančius pagrobtus daiktus galėtų atpažinti iš bruožų visumos, tačiau negali konkrečiai įvardinti kokie tie bruožai. Įvykio metu prieš jį fizinis smurtas nebuvo panaudotas, tačiau labai išsigando, jautė nerimą, bijo, kad grįžus į namus jo lauks L. T. ir jį sumuš. Į medicinos įstaigą dėl šio įvykio nesikreipė, kadangi jokio fizinio skausmo nepatyrė. Taip pat nori paminėti, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 01.00 val. L. T. buvo atėjęs prie namo, kuriame yra jo butas, būdamas kieme prie jo lango šaukė, kad jam pasakytų koks yra jo kompiuterio slaptažodis. Kadangi jis buvo labai išsigandęs, pasakė koks yra kompiuterio slaptažodis. Teisė reikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta (1 t., b. l. 11-13).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad prie savo 2024 m. birželio 21 d. liudytojo apklausos papildomai parodė, kad 2023 m. sausio - vasario mėnesiais, tikslios dienos neprisimena, jis iš pažįstamo L. T. pirko elektrinį paspirtuką už 800 Eur, po to L. T. pasakė, kad jai parduos jį už 600 Eur, tačiau L. T., jei gerai prisimena, vėliau jam pasakė, kad žada nuleisti kainą ir parduos paspirtuką už 500 Eur, tačiau neprisimena, ar šią kainą jie galutinai sutarė, tik žinojo, kad vis tiek L. T. turi grąžinti 600 Eur, nes neprisimena, ar jis sutiko su 500 Eur suma. Su L. T. susitarė, kad šią pinigų sumą jis jam atiduos per neterminuotą laiką, sakė jam, kad pinigų grąžinimas užtruks. Norėdamas grąžinti pinigus už paspirtuką L. T., 2023 m. spalio 24 d. jis bankiniu pavedimu pervedė 50 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. taip pat pervedė 50 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė 5 Eur, 2024 m. sausio 12 d. pervedę 10 Eur,(prideda banko išrašus), tačiau L. T. vis prašė, kad jis jam pinigus paduotų grynaisiais, sakė, kad jam taip geriau, todėl dalį pinigų jam grąžindavo grynaisiais. 2023 m. liepos 13 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 80 Eur, iš kurių 20 arba 30 Eur, tiksliai neprisimena, padavė grynaisiais L. T., 2023 m. spalio 25 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 50 Eur, kuriuos visus grynaisiais padavė L. T., 2023 m. liepos 13 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 100 Eur, iš kurių 50 Eur atidavė L. T. grynaisiais, o taip pat 2024 m. turbūt balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kai pardavė elektrinį paspirtuką, 100 Eur nuo gautos sumos jis padavė L. T. grynaisiais, o taip pat panašiu laiku, arba savaitę prieš paspirtuko pardavimą, arba savaitę po, tiksliai neprisimena, jis L. T. kaip skolos grąžinimą už nusipirktą paspirtuką atidavė savo garso kolonėlę, kurios vertė 420 Eur, atiduodant šią kolonėlę jie su L. T. susitarė, kad su šia kolonėle jis grąžino visą skolą L. T. ir jis „nurašys“ visą likusią skolą, tačiau vėliau L. T. jam pasakė, kad kolonėlė jau yra nusidėvėjusi, todėl jis ją pardavė už 150 Eur, jis mano, kad tokiu būdu L. T. norėjo, kad jis jam jaustųsi ir toliau skolingas. Taip pat jis L. T. buvo sakęs, kad papildomai sumokės jam už ilgą skolos laukimą, minėjo, kad duos jam 100 - 200 Eur, tikslios sumos nesusitarė, tačiau jis jam šios sumos nesumokėjo, bet kaip suprato, būtent dėl to, kad jis ilgai laukė pinigų už paspirtuką, o už laukimą iš jo jis nieko negavo, jis 2024 m. birželio 20 d. ir pagrobė iš jo televizorių ir kompiuterį, būdamas su dar dviem asmenimis, kurių nepažįsta. Šio įvykio metu be L. T., kažkuris iš jo draugų, jam atrodo, kad tas, kuris buvo stambesnio kūno sudėjimo, jam taip pat sakė, kad niekam nesiskųstų ir kad nėra bambukas, žino, kodėl turi nesiskųsti. Taip pat, kol L. T., laikydamas teleskopinę lazdą, sakė, kad atliks kepenų patikrinimą, jo du draugai paėmė jo kompiuterį ir televizorių, paėmę daiktus kartu su L. T. išėjo. Nėra tikras, kad atpažintų kartu su L. T. 2024 m. birželio 20 d. pas jį buvusius asmenis. Tačiau prisimenu, kad vienas iš asmenų buvo smulkaus kūno sudėjimo, rudų plaukų, žemo ūgio, įprastų, vidutinio dydžio akių ir nosies, galbūt jį atpažintų pamatęs, iš bendrų jo veido bruožų (1 t., b. l. 45-47).

Teisme pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, jis parodė, kad viskas buvo taip, kaip pasakė ikiteisminio tyrimo metu, bet dėl lazdos, tai ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes ta lazda buvo po rūbais, kaltinamasis jos nelaikė rankose. Tai ten atrodė, kad ilgas daiktas, gal ten pagalys kažkoks buvo. Dėl, tos lazdos tai, šiandieną teisingai nurodė viską. Taip, ikiteisminio tyrimo metu dėl lazdos melavo, o šiandieną sako teisybę. Žodžiai: „-Padarysiu kepenų patikrinimą, sumušiu jeigu kažkam skųsies“, tai šitie žodžiai buvo pasakyti L., ir buvo tikriausiai aukštu tonu pasakyti, jis piktai pasakė tuos žodžius. Tuo metu, kai pasakojo toje mašinoje, tai jis buvo išsigandęs ir galėjo ne taip kažką pasakyti, o kitus kartus jam perskaitė, ką jis pasakė ir jis pagal tuos žodžius tą patį sakė, o šiandien jis prisiminė tą įvykį ir atsiminė, kad po rūbais buvo ta lazda. Ne, kaltinamasis jo neprašė pakeisti parodymus. L., kai atėjo paimti daiktų, tai jis jam jau nebuvo skolingas, kolonėlę jis pirko už 450 Eur, kolonėlė jau ne nauja, ji negalėjo 150 Eur kainuoti, nes draugas pažiūrėjo ir pasakė, kiek kolonėlė gali kainuoti, ta kolonėlė pas jį buvo gal tris mėnesius. Dėl paspirtuko kainos - 600 Eur jie susitarė su L.. Bandė suskaičiuoti, kiek grąžino L., suskaičiavo ir buvo daugiau jam atiduota. Grynais pinigais jis atidavė L. tiek, kiek galėjo. Paspirtuką 2023 metais pirko ir nurodė, kad grąžins per neapibrėžtą terminą. L. prašė, kad grąžintų tą skolą, bet negrąžino, nes neturėjo tokios sumos. Taip, jis tikėjosi, kad galėjo fiziškai jam kažką padaryti. Mano, kad L. ir jo draugai sukėlė jam pagrindą manyti, kad tai, ką jie sakė, kad bus padaryta, nes jis bijojo tuo metu grįžti namo. Tiesiog taip, galvojo, nes kadangi jis atėjo ir pasiėmė daiktus, tai gali ateiti ir sumušti jį. Jei nebūtų turėjęs lazdos, tai vis tiek būtų išsigandęs. Ar turėjo įtakos, tai kad L. tuo metu buvo ne vienas, tai taip turėjo įtakos.

Liudytoja I. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad jos dukra tuo metu draugavo su V. Š. ir jis atėjo pas jas, ir pasiskundė, kad iš jo pavogė daiktus, jis neturėjo telefone sąskaitos, tai paskambino iš jos telefono. Jie visi sakė jam, kad būtinai reikia paskambinti policijai ir jis paskambino, jos dukra – E. P.. Tikslios datos ji neprisimena, tai buvo 2024 metų vasara. Nukentėjusysis atėjo pas jas į namus, nes jis bijodavo grįžti į tą bendrabutį, jis jautė visą laiką grėsmę, tai ji negalėjo suprasti, kaip čia taip gali būti, tai ir paskatino jį pakviesti policiją. Kada jis pasakojo, kad iš jo atėmė tuos daiktus, tai ji tiksliai nelabai žino, bet tai turbūt buvo prieš kelias dienas. Ji žino, kad viryklę anksčiau paėmė, o paskui televizorių ir kompiuterį paėmė. V. įvardijo L. ir kad dar buvo keli asmenys, bet nesakė jų vardų ir pavardžių. V. sakydavo, kad jie anksčiau buvo draugai ir kartu mokėsi, o jie tuo metu bendravo su V., tai jis pasipasakodavo viską. V. bijojo kreipti į policiją, nes bijojo, kad bus su juo susidorota, jis net bijojo grįžti į namus ir net negyveno tame bendrabutyje. Jie atėjo visiškai paprastai pas V. ir įėjo pas į kambarį, jie pateko į jo gyvenamą patalpą lengvai, nes V. nesipriešino, ir jie ten kažką buvo pasiderėję, nes L. perleido V. paspirtuką, tai turėjo skolos reikalų su L., ir po to jau buvo grąžinęs tą skolą, bet buvo naudojamas toks, kaip psichologinis smurtas už tai, kad L. turėjo laukti, kol gražins jam tuos pinigus. Kad kaltinamasis grasino, tai sakė, kad buvo atsinešęs teleskopinę, ar beisbolo lazdą, V. sakė, kad turėjo tie kiti vaikinai. Jis matė, kad buvo atėję su teleskopinėmis lazdomis. V. pasakojo, kad atėjo pas jį ir atsinešė teleskopines lazdas, ir pasakė, kad atiduodi tą ir tą. Ir ji V. pasakė, kad tai yra vagystė ir reikia policijai pranešti. Tas įvykis buvo vėlai vakare. Jai tik iš pasakojimų žinoma, kad jis su L. bendrauja. Ji V. žinojo jau gal 3 metus. Jis gal buvo iš asocialios šeimos, jai įdomu buvo, su kuo jos dukra bendrauja, tai ji tiesiog domėjosi. Tai jis pasakojo, kad jie nuo vaikystės pažįstami yra, ir kad L. buvo galbūt daugiau diktatoriško tono tas draugas. Tai V. klausydavo L., ką daryti ir L. prikalbino V., kad visur eina kartu, o V. net negalvodavo, ką ten jis daro, tiesiog toks žmogus buvo, jis pasakojo, kad draugavo su L., gal ir negerus dalykus darydavo, nes sakė, kad L. yra susijęs su kriminaliniu pasauliu. V. sakė, kad nori atsiriboti nuo jo. JI nematė, kaip L. su V. bendraudavo. Ji turi įrašą, kur buvo L. atsiųstas V., kur yra tiesiogiai grasinama susidoroti ir yra dar paminėtas jos dukros vardas, tai čia buvo toks L. bandymas susitarti, kad V. nesikreiptų į policiją. Tas įrašas buvo jai atsiųstas liepos 7 dieną. Tai jai jį V. atsiuntė, o jam siuntė L.. Tai jai pasakojo, kad buvo tarp jų sudarytas sandoris, dėl elektrinio paspirtuko, bet V. buvo jau atsiskaitęs L. ir vagystės buvo įvykdytos dėl to, kad per mažai gavo už tą daiktą. Jis sakė, kad jie buvo sutarę, kad jis perduoda jam elektrinį paspirtuką, bet tai nebuvo sutarta, kad bus atsiskaityta daiktais, ir V. paskui dar kažkokią kolonėlę davė už tą paspirtuką, ji tiksliai negali pasakyti, bet lygtais jis buvo atsiskaitęs L., gal pusę metų truko tas atsiskaitymas. L. buvo dėl to supykęs, ir dėl to pradėjo su V. šitaip elgtis. Apie tą įvykį ji žino tik iš V.. Kokiu tikslu buvo susiųstas tas garso įrašas, tai V. jai siuntė, nes ji paprašė, kad atsiųstų. Kodėl L. siuntė tą garso įrašą, tai mano, kad jis norėjo taip susitarti.

2024 m. birželio 21 d. V. Š. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min. į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas L. T. kartu su kitais dviem asmenimis, kurių nepažįsta, tačiau yra kažkada matęs. Juos įsileidus į butą, L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą sakydamas: „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, ir pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims jam priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko, kiti kartu su L. T. buvę du vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur bei paėmę jo daiktus pasakė, išėjo. Jie pagrobė turtą, kurio bendra vertė 777 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti į nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 11-19).

Rašytiniais L. T. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. kartu su A. ir S. nuėjo pas V. Š. paklausti skolos, kada jam ją grąžins. Jis sakė, kad pinigų neturi, tuomet jam pasakė, kad vietoj skolos ima televizorių ir kompiuterį ir išėjo. Kompiuterį pardavė, televizorių grąžino. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir taip pat grąžins pinigus už kompiuterį. Kompiuterį pardavė per skelbiu.lt už 300 Eur. Lazdą, kurią laikė rankoje būdamas pas V., vėliau išmetė (1 t., b. l. 99).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23684-24 nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 23.45 val. į V. Š., namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas L. T., kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis. Juos įsileidus į butą, L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri nukentėjusiajam V. Š. pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau tuo nėra įsitikinęs, grasino tuoj pat panaudoti smurtą prieš V. Š., sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims V. Š. priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko kiti kartu su L. T. buvę du vyrai nuėjo į buto kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur bei paėmę V. Š. priklausančius daiktus pasakė, kad niekam nesiskųstų ir išėjo. Tokiais savo veiksmais L. T. ir du nenustatyti asmenys grasindami tuoj pat prieš V. Š. panaudoti smurtą pagrobė jam priklausantį turtą, kurio bendra vertė 777 Eur (1 t., b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 22-32).

2023 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 23TG38002581, kuria nustatyta, jog nešiojamo kompiuterio „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“ vertė yra 577,69 Eur (1 t., b. l. 69).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. T. atvykęs į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą, savanoriškai pateikė televizorių su transportavimo dėže (1 t., b. l. 115-118).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas televizorius bei transportavimo dėžė. Apžiūrint transportavimo dėžę nuo „Samsung“ televizoriaus, pastaroji turi naudojimo žymių, yra sulieta. Transportavimo dėžėje matyti televizorius „Samsung“ bei HDMI laidas. Išėmus televizorių, matyti kad į pastarąjį yra įkištas maitinimo laidas. Televizorius turi naudojimo žymių. Televizoriaus galinėje pusėje matyti lipdukas su televizoriaus modeliu ir serijiniu numeriu – „UE32M5522AK, S/N 0D53HAM200676R“ (1 t., b. l. 119-126).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti kūno kamerų įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240621-204132UTC+0300“, jame matyti, kaip trys policijos pareigūnai nueina į daugiabučio namo laiptinę, paskambina į butą, buto duris atidaro moteris. Policijos pareigūnams užėjus į butą, jame stovi tamsių plaukų vyriškis, dėvintis tamsios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, ir duris atidariusi moteris. Įrašo laiku 01.20 min. vyriškis sako „vakar pavogė kompiuterį ir televizorių išsinešė“, policijos pareigūnai prašo papasakoti dėl ko, ir kaip viskas buvo. Įrašo laiku 01.28 min. įrašo laiku vyriškis sako „aš pirkausi kažkada iš jo paspirtuką elektrinį, tipo susitarėm, kad aš jam per neterminuotą laiką atiduosiu skolą tą, tai aš jam grąžinau skolą, tada atidaviau mašininį subą, tai mes dėl tos skolos išsiaiškinom, jam tiko ir tada jis plytelę pasiskolino, negrąžino, pasakė, kad nuobauda už tai, kad aš negeras draugas, kažkas tokio, ir tada vakar atėjo su draugais ten pradėjo grasint, tipo jeigu pasiskųsiu, sumuš mane, pasiėmė kompiuterį ir televizorių išsinešė iš kambario“. Įrašo laiku 02.16 min. įrašo laiku policijos pareigūnai klausia vyro, ar jis pats įsileido ir atrakino duris, vyras atsako, kad taip, galvojo, kad nori pasikalbėti, toliau vyras pasakoja „ir jie įėjo, pasiėmė viską ir sako čia tau nalogas, kažkas tokio“. Įrašo laiku 02.30 min. įrašo laiku policijos pareigūnai klausia vyro, ar prieš jį smurtavo, ar tik grasino, vyras atsako „ne, tipo tą lazdą laikė teleskopinę“, policijos pareigūnė klausia vyro „ir ką sakė?“, vyras atsako „sakė, kad kepenų patikrinimą padarys, jeigu skųsiuos, bet mušt nemušė manęs“. Policijos pareigūnai paklausia vyro, ar jis blaivus ir kiek jam metų, vyras atsako, kad jis blaivus, jam 19 metų. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip iš buto kambario išeina dar viena moteris, kuri nurodo, kad jie jau pradėjo pildyti pareiškimą per „e.policija“, diskutuoja su policijos pareigūne dėl pareiškimo rašymo. Ši moteris sako policijos pareigūnei, kad priimtų iš jaunuolio pareiškimą dabar, nes jis bijo eiti namo. Toliau vaizdo įraše matyti, kad vyriškis kartu su policijos pareigūne išeina į lauką, prie policijos pareigūnų automobilio, kur patikrinamas vyriškio blaivumas, policijos pareigūnė pasako vyriškiui, kad jis blaivus. Policijos pareigūnė klausia vyriškio, ar konfliktas čia tik dėl paspirtuko, ar dar dėl kažko, 06.10 min. įrašo laiku vyriškis pasakoja, kad konfliktas dar ir dėl to, jog jis praleidžia daugiau laiko su savo mergina, nei su juo. Įrašo laiku 06.20 min. policijos pareigūnė klausia vyriškio, keliese jie buvo atėję, vyriškis atsako, kad trise, toliau policijos pareigūnai klausia, kaip vardas to, kuris pasiėmė daiktus, vyriškis atsako „L. T.“, taip pat nurodo, kad jiems maždaug 20-21 metų. Policijos pareigūnai klausia vyriškio, kokia televizoriaus ir kompiuterio vertė, vyriškis atsako, kad kompiuterio vertė 700, televizoriaus apie 200 eurų, taip pat nurodo, kad namuose turi kompiuterio pirkimo sąskaitą faktūrą, o televizoriaus dokumentų neturi. Toliau vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnė atlieka procesinius veiksmus, pildo dokumentus. Vyriškis, policijos pareigūnei pildant dokumentus, toliau pasakoja, kad jam grasino atlikti kepenų patikrinimą ir sumušti, jei jis skųsis. Policijos pareigūnei klausiant, ar jis pats pasiėmė daiktus, ar jų pareikalavo, vyriškis pasakoja, kad draugai pasiėmė daiktus ir išėjo. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240621-211133UTC+0300“ matyti aukščiau aprašytas vyriškis, sėdintis policijos tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnė pildo dokumentus. Įrašo laiku 00.34 min. įrašo laiku girdima, kaip vyriškis pasakoja, kad „anksčiau buvo įvykis, kai aš jam paskolinau viryklę elektrinę, kad maisto pasišildyt, jis ją pasiėmė ir negrąžino, ir sakė, kad pinigus grąžins, tada aš paprašiau pas jį po kelių dienų pinigų, nes neturėjau kaip valgyt pasišildyt, tai jis dar dėl to užpyko, kad jisai laukė 8 mėnesius, o aš po 2 dienų prašiau pas jį skolos“. Toliau vyriškis sako, kad kompiuterio vertė 699 eurų. Policijos pareigūnai klausia, kur stovėjo kompiuteris, vyriškis atsako, kad ant kampo krašto, o televizorius ant palangės (1 t., b. l. 88-93).

ROIK 0124000376803 suvestinėje nurodytos aplinkybės, jog gautas pranešėjo pranešimas, kad vakar vakare grįžus namo pažįstamas L. T. su savo draugais laukė pranešėjo, grasindamas teleskopine lazda pavogė kompiuterį ir televizorių. Pagrasino, jei praneš policijai. Pažįstamas gyvena tame pačiame name (1 t., b. l. 84).

2024 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku V. Š. nurodė, „Sveiki, čia kai persiunčiau L. pinigu foto. Ir dar kai nuiemiau ir grinais atidaviau, dar kai pardaviau paspirtuka daviau jam 100€“. Su elektroniniu laišku V. Š. pateikė: 2023 m. lapkričio 21 d. 14.25 val. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad gavėjas – L., gavėjo banko sąskaita – (duomenys neskelbtini), suma – 50 Eur, paskirtis – skola; 2023 m. spalio 24 d. 13.27 val. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, gavėjas – L.; gavėjo banko sąskaita – (duomenys neskelbtini), suma – 50 Eur, paskirtis – forfun; 2023 m. liepos 13 d. 08.48.27 val. banko sąskaitos išrašą, grynųjų pinigų nurašymas, suma – 100 Eur; 2023 m. liepos 13 d. 08.48.27 val. banko sąskaitos išrašą, grynųjų pinigų nurašymas, suma – 80 Eur; 2023 m. spalio 25 d. 08.46 val. banko sąskaitos išrašą, grynųjų pinigų nurašymas, suma – 50 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d. 17.24 val. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, gavėjo banko sąskaita – (duomenys neskelbtini), suma – 5 Eur, gavėjas – L.; paskirtis – onlyfans; 2024 m. sausio 12 d. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, gavėjo banko sąskaita – (duomenys neskelbtini), suma – 10 Eur, gavėjas – L.; paskirtis – forfun (1 t., b. l. 56-69).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl atliktų paieškos veiksmų nustatyta, kad 2024 m. birželio 21 d. patruliuojant nustatytame maršrute, radijo šaukiniu „K1739”, kartu su tyrėju J. T. ir tyrėja G. V., apie 20 val. 17 min., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare grįžus namo pažįstamas L. T. su savo draugais laukė pranešėjo, grasindamas teleskopine lazda pavogė kompiuterį ir televizorių. Pagrasino jei praneš policijai. Pažįstamas gyvena tame pačiame name. Šiuo metu pranešėjas yra pas draugę. Atvykus P. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė V. Š., kuris paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min. nurodytu laiku grįžo į namus, grįžęs pamatė, kad prie buto durų stovi L. T. ir nurodyti nepažįstami vyrai. Susitikęs šis su jais kalbėjo apie tai, ar šis dirba šiuo metu, ar planuoja kaip žadėjo išvykti į Islandiją. Po ko L. T. pasakė, kad šie eitų į V. Š. butą pasikalbėti. Šis atrakino buto duris ir įsileido visus tris vyrus į savo butą, manydamas, kad jie tikrai nori tik pasikalbėti. Įėjus į butą, būnant kambaryje, L. T. V. Š. pasakė, kad dėl to, jog labai ilgai neatidavė jam skolos už elektrinį paspirtuką yra prisikaupę procentų po ko L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri šiam pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš šį panaudoti smurtą sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims pranešėjui priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko kiti kartu su L. T. buvę du V. Š. nepažįstami vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur bei paėmė pranešėjui priklausančius daiktus pasakė, kad niekam nesiskųstų ir išėjo. Toliau bendraujant su V. Š., šis paaiškino, kad su L. T., yra pažįstami apie penkis metus, teigė, kad paskutiniu metu nesutarė dėl įvairių priežasčių. 2023 m. žiemą, tiksliai nepamena kada, V. Š. iš L. T. norėjo įsigyti elektrinį paspirtuką, kurį norėjo parduoti už 600 Eur. Kadangi pranešėjas negalėjo sumokėti visos sumos iš karto, susitarė su L. T., kad pinigus už paspirtuką per neterminuotą laiką gražins mokėdamas dalimis. Kai jis V. Š. perdavė paspirtuką, iš pradžių jokių pinigų jam nepervedė, tačiau vėliau kai gaudavo pinigų, bankiniu pavedimu į L. T. sąskaitą pervesdavo nedideles pinigų sumas, po 50 Eur, 100 Eur ir pan. Pinigus pervedinėjo tol, kol sumokėjo visą sumą už elektrinį paspirtuką, tačiau L. T. nepatiko, kad tai užtruko labai ilgai, kelis kartus jis šį gąsdino dėl to, kad labai ilgai negražina jam skolos. Taip pat kildavo konfliktai dėl to, kad šiuo metu pranešėjas daugiau laiko praleidžia su drauge, o ne su juo. Apklausos metu V. Š. paaiškino, kad vienas iš nepažįstamų vyrų buvo apie 180 cm ūgio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportiniais drabužiais kurių tiksliai neįsidėmėjo. Antras nepažįstamas vyras buvo apie 160 ūgio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais, kurie buvo šiek tiek šviesesni už pirmojo vyro plaukus, vidutinio kūno sudėjimo, teigė, kad buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu ir juodomis kelnėmis. Abiejų nepažįstamų vyrų veido bruožų neįsidėmėjo, kadangi stengėsi nežiūrėti jiems į akis. Siekiant surasti nusikalstama veiką galimai padariusį asmenį, nueita į (duomenys neskelbtini), pabeldus keletą kartų į buto duris, šių niekas neatidarė. Iš buto nesklido joks garsas. Pagal pareiškėjo apklausos metu nurodytus nusikalstama veiką galimai padariusių dviejų vyrų, kurių nukentėjusysis nepažįsta, požymius, tarnybiniu automobiliu apvažiuota Partizanų g., Taikos pr., Birželio 23-iosios g., V. Krėvės pr., Kauno miesto lankytinos vietos, tačiau nurodytus požymius atitinkantys asmenys nepastebėti. Bandant susisiekti su L. T. keletą kartų, niekas neatsiliepė. Kadangi nusikalstamą veiką galimai padarė asmenys nerasti, jiems šaukimai procesinių veiksmų atlikimui neįteikti. Filmuota BODY (1 t., b. l. 85-86).

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

L. T. patrauktas baudžiamojon atsakomybė pagal 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis L. T. prisipažino, jog iš nukentėjusiojo namų kartu su du kitais asmenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, paėmė kompiuterį ir televizorių, tačiau neigė, jog laikino rankoje teleskopinę lazdą ir grasino nukentėjusiajam, sakydamas panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, sakydamas: „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamai L. T. pasitvirtino. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus.

Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo - žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).

Kaltinamasis iš esmės teisminio nagrinėjimo nesutiko su tuo, kad laikė teleskopinę lazdą rankoje. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju susitiko laiptinėje, trečiame aukšte, turėjo teleskopinę lazdą, bet ji nebuvo iškleista, lazda buvo juodos spalvos, ją laikė prie kelnių prisegtą. Yra tiesiog dėklas lazdos ir gali prisisegti, ar iš priekio ta lazda matėsi, matėsi, kad kažkas yra, bet konkrečiai nesimatė. Jos nebuvo išėmęs. Teigė, kad nelaikė rankoje teleskopinės lazdos. Pažymėtina, jog 2024 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad 2024 m. birželio 20 d., vėlai vakare prie savo namo sutiko iš matymo pažįstamus E. ir N., jie trise nuėjo pas V. į namus ir jis išsinešė vertingiausius daiktus, kuriuos rado V. namuose. E. ir N. išvis nesakė, dėl ko jie eina pas V., jis jiems pasakė, kad reiks padėti jam parnešti daiktus į jo namus, jie su V. tame pačiame name gyvena. E. pas V., jis iš namų pasiėmė teleskopinę lazdą, kurią anksčiau buvo nusipirkęs. Iš V. namų išsinešęs daiktus, tą lazdą išmetė į šiukšliadėžę prie (duomenys neskelbtini) namo. Išmetė, nes ji jam nereikalinga, o nešėsi dėl vaizdo. Ją visą laiką laikė rankose, net išskleidęs nebuvo. Iš V. namų pasiėmė nešiojamą kompiuterį ir išmanųjį televizorių (1 t., b. l. 107-108). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad V. žinojo, kad turi kažkokį daiktą, tai jis apskritai žinojo, kad tokį daiktą turi, nes kartu jie su juo pirko jį. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, o teisme duoti parodymai, tai teisme viskas teisingai buvo nurodyta. V. žinojo, kad po megztiniu jis laikė teleskopinę lazdą. Nešėsi tą teleskopinę lazdą, tikra ne tais tikslais, kad V. įvaryti baimę.

Akcentuotina, kad kaltinamasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo paties ranka rašytus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2024 m. birželio 20 d. kartu su A. ir S. nuėjo pas V. Š. paklausti skolos, kada jam ją grąžins. Jis sakė, kad pinigų neturi, tuomet jam pasakė, kad vietoj skolos ima televizorių ir kompiuterį ir išėjo. Kompiuterį pardavė, televizorių grąžino. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir taip pat grąžins pinigus už kompiuterį. Kompiuterį pardavė per skelbiu.lt už 300 Eur. Lazdą, kurią laikė rankoje būdamas pas V., vėliau išmetė (1 t., b. l. 99).

Nukentėjusysis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. birželio 20 d. grįžo namo ir jo laiptinėje buvo trys asmenys. L. paprašė, kad nueitų į namus pasikalbėti, jis pasakė, kad jis jam skolingas pinigų, kuriuos jis buvo atidavęs pusiau daiktais, pusiau pinigais, ir tada jis pasiėmė jo kompiuterį ir televizorių. Nurodė, kad L. turėjo po rūbais lazdą užsikišęs - teleskopinę ir tada L. pradėjo kalbėti aukštu tonu. Jis atėjo pasiimti daiktus kaip už skolą, teigė, kad L. laikas netiko, per kurį atidavė tą skolą. Teigė, jog lazda buvo po rūbais, kad ji yra po rūbais matė. Matė per drabužius tą lazdą, tuo momentu galvojo, kad ten buvo ta teleskopinė lazda. Ar tą lazdą jis buvo išsiėmęs, tai neatsimena ir po to jis pasiėmė daiktus ir išėjo, jis pasiėmė kompiuterį ir televizorių. Be tų daiktų paėmimo, tai L. gal ir sakė grasinimus, bet jis nepamena tiksliai, nes seniai buvo. Jam vieną daiktą grąžino, o už kitą daiktą jam pinigus atidavė, tai neturi pretenzijų. Ikiteisminio tyrimo metu, tai mano geriau prisiminė viską. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad L. T. nepatiko, kad skolos grąžinimas užtruko labai ilgai, kelis kartus jis jį gąsdino dėl to, kad labai ilgai negražino jam skolos. 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min., į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jam pažįstamas L. T., kartu su kitais dviem asmenimis, kurių nepažįsta. L. T. jam pasakė, kad eitų į butą pasikalbėti. Jis pats atrakino buto duris ir įsileido visus tris vyrus į savo butą, manydamas, kad jie tikrai nori tik pasikalbėti. Įėjus į butą, būnant kambaryje, L. T. jam pasakė, kad dėl to, jog labai ilgai neatidavė jam skolos už elektrinį paspirtuką yra prisikaupę procentų, po ko L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri jai pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims jam priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko kiti kartu su L. T. buvę du jam nepažįstami vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur, bei paėmę jam priklausančius daiktus pasakė, kad niekam nesiskųstų ir išėjo. Įvykio metu prieš jį fizinis smurtas nebuvo panaudotas, tačiau labai išsigando, jautė nerimą, bijo, kad grįžus į namus jo lauks L. T. ir jį sumuš. Taip pat nurodė, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 01.00 val. L. T. buvo atėjęs prie namo, kuriame yra jo butas, būdamas kieme prie jo lango šaukė, kad jam pasakytų koks yra jo kompiuterio slaptažodis. Kadangi jis buvo labai išsigandęs, pasakė koks yra kompiuterio slaptažodis. Teisė reikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta (1 t., b. l. 11-13). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad prie savo 2024 m. birželio 21 d. liudytojo apklausos papildomai parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. ir pagrobė iš jo televizorių ir kompiuterį, būdamas su dar dviem asmenimis, kurių nepažįsta. Šio įvykio metu be L. T., kažkuris iš jo draugų, jam atrodo, kad tas, kuris buvo stambesnio kūno sudėjimo, jam taip pat sakė, kad niekam nesiskųstų ir kad nėra bambukas, žino, kodėl turi nesiskųsti. Taip pat, kol L. T., laikydamas teleskopinę lazdą, sakė, kad atliks kepenų patikrinimą, jo du draugai paėmė jo kompiuterį ir televizorių, paėmę daiktus kartu su L. T. išėjo. (1 t., b. l. 45-47). Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis V. Š. parodė, kad dėl lazdos, tai ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes ta lazda buvo po rūbais, kaltinamasis jos nelaikė rankose. Tai ten atrodė, kad ilgas daiktas, gal ten pagalys kažkoks buvo. Dėl, tos lazdos šiandieną teisingai nurodė viską. Ikiteisminio tyrimo metu dėl lazdos melavo, o šiandieną sako teisybę. Žodžiai: „-Padarysiu kepenų patikrinimą, sumušiu jeigu kažkam skųsies“, tai šitie žodžiai buvo pasakyti L., ir buvo tikriausiai aukštu tonu pasakyti, jis piktai pasakė tuos žodžius. Tuo metu, kai pasakojo toje mašinoje, tai jis buvo išsigandęs ir galėjo ne taip kažką pasakyti, o kitus kartus jam perskaitė ką jis pasakė ir jis pagal tuos žodžius tą patį sakė, o šiandien jis prisiminė tą įvykį biškį ir atsiminė, kad po rūbais buvo ta lazda. Teigė, kad kaltinamasis jo neprašė pakeisti parodymus. Nurodė, kad tikėjosi, kad kalkinamasis galėjo fiziškai jam kažką padaryti. Mano, kad L. ir jo draugai sukėlė jam pagrindą manyti, kad tai ką jie sakė bus padaryta, nes jis bijojo tuo metu grįžti namo. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus (2024 m. birželio 21 d., dieną po nusikalstamos veikos padarymo ir 2024 m. rugpjūčio 6 d.). Abiejų apklausų metų nukentėjusysis parodė, kad L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri jam pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“.

Akivaizdu, jog šiuo atveju, plėšimo metu kaltinamojo buvo panaudota teleskopinė lazda, kurią patvirtino, kad turėjo kaltinamasis ir matė nukentėjusysis. Teleskopinė lazda laikytina BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytu daiktu, kuriuo galima sužaloti žmogų. Teismas nustatė, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis L. T. tikslingai pasirinko teleskopinę lazdą, kurį pasiėmė ir demonstravo nukentėjusiajam V. Š., kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą, jog nukentėjusysis nesipriešintų ir galėtų pasiimti jam nepriklausančius daiktus. Nors kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad teleskopinės lazdos nelaikė rankoje, ji buvo dėkle prie diržo, tačiau šią aplinkybę paneigia pačio kaltinamojo L. T. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat kaltinamojo rašytiniai paaiškinimai, surašyti jo ranka.

Nors nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, jog L. T. teleskopinę lazdą laikė rankoje, tačiau teismas laikyti, kad praėjus nuo įvykio pusei metų, esant nuosekliems nukentėjusiojo parodymas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio turimo metu, taip pat liudytojos parodymams, kad nukentėjusysis bijo kaltinamojo, teisingi teisminio tyrimo metu duoti parodymai, nei duoti iš karto po įvykio, neturi pagrindo. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, surinktus įrodymus, o taip pat liudytojos parodymus, pačio nukentėjusiojo parodymus, policijos pareigūnų kamerų įrašuose nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymų pakeitimas buvo sąlygotas baimės jausmo, todėl nurodytos aplinkybės nelaiko objektyviai patvirtinančia, kad kaltinamasis nelaikė teleskopinės lazdos rankoje. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, pakeitęs parodymus, nurodė, kad teleskopinė lazda buvo po megztiniu, jis žinojo, kad tai teleskopinė lazda, ją matė. Esant tokiems nukentėjusiojo parodymams, spręstina, kad teleskopinės lazdos matymo faktas, vertinamas kaip atitinkantis tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir teigė, kad kaltinamasis L. T. lazdą turėjo po megztiniu, matė, jog ten yra lazda, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertinami kaip teisingi.

Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-287/2013, 2K-172-788/2017 ir kt.). Taigi, vertinant pirminius nukentėjusiojo V. Š. parodymus, pirminę kaltinamojo L. T. apklausą bei jo rašytinius paaiškinimus, darytina išvada, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis L. T. suprato, jog nešiojamas kompiuteris bei televizorius jam nepriklauso, t. y. nustatyta, jog kaltinamasis 2024 m. birželio 20 d. atėjęs pas nukentėjusįjį į namus išsinešė jam nepriklausančius daiktus kartu su dviem kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog pasisavino svetimą, jam nepriklausantį turtą.

Nukentėjusiojo, liudytojos, kitų objektų apžiūros protokolas, rašytiniai kaltinamojo paaiškinimai pagrindžia kaltinamojo L. T. kaltę, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kad nusikalstamą veiką padarė L. T. patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad V. pasiskundė, kad iš jo pavogė daiktus, jis neturėjo telefone sąskaitos, tai paskambino iš jos telefono. Tikslios datos ji neprisimena, tai buvo 2024 metų vasara. Nukentėjusysis atėjo pas jas į namus, nes jis bijodavo grįžti į tą bendrabutį, jis jautė visą laiką grėsmę, tai ji negalėjo suprasti, kaip čia taip gali būti, tai ir paskatino jį pakviesti policiją. V. įvardijo L. ir kad dar buvo keli asmenys, bet nesakė jų vardų ir pavardžių. V. bijojo kreipti į policiją, nes bijojo, kad bus su juo susidorota, jis net bijojo grįžti į namus ir net negyveno tame bendrabutyje. Kad kaltinamasis grasino, tai sakė, kad buvo atsinešęs teleskopinę, ar beisbolo lazdą, jis matė, kad buvo atėję su teleskopinėmis lazdomis. V. pasakojo, kad atėjo pas jį ir atsinešė teleskopines lazdas, ir pasakė, kad atiduodi tą ir tą. Ir ji V. pasakė, kad tai yra vagystė ir reikia policijai pranešti. Kaltinamojo L. T. kaltę pagrindžia ir kitų objektų apžiūros protokolas, V. Š. pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo pareiškimas patvirtina, kad svetimo turto (televizoriaus ir kompiuterio) pagrobimą tiesiogiai įvykdė L. T., kuris daiktus užvaldė išsinešdamas juos iš nukentėjusiojo V. Š. namų, kas reiškia, jog kaltinamasis turėjo galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti. Neginčytinai byloje nustatyta, kad L. T. svetimą turtą – televizorių ir kompiuterį paėmė ir užvaldė, todėl veika laikoma baigta. L. T. teigė, kad nei fizinio smurto, nei psichologinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su savimi turėjo teleskopinę lazdą, tačiau jos rankoje nelaikė, nurodė, kad ji buvo užkišta už megztinio. Teismas pabrėžia, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje veikos sudėties požymiai alternatyvūs, kas reiškia bent nustačius vieną veika kvalifikuotina kaip plėšimas. Šiuo atveju, iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymų, ikiteisminio tyrimo metu apklausto L. T., iš rašytinių L. T. paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, šiuo atveju teleskopinę lazdą, išsakydamas grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, apiplėšė nukentėjusįjį V. Š.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis buvo agresyvus, rankose laikė teleskopinę lazdą, „atsiimti skolos“ atvyko su kitais dviem asmenimis, kas sustiprino realų manymą, kad grasinimai bus įvykti, ir išsinešė jo bute buvusius daiktus, t. y. kompiuterį ir televizorių.

Pažymėtina, kad kaltinamasis užvaldė nukentėjusiojo valdomą turtą. Pats kaltinamasis nurodė, kad pagrobtą kompiuterį pardavė per skelbimų portalą, televizorių ikiteisminio tyrimo metu atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Taigi, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). ???

Šiuo atveju L. T. inkriminuota tai, kad jis 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiaga išskirta į atskirą tyrimą, būdamas nukentėjusiojo V. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, rankoje laikydamas teleskopinę lazdą, grasino V. Š. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, sakydamas: „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, ir kad už procentus dėl negražintos skolos paims jam priklausančius daiktus, tuo metu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys paėmė iš kambario kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur, bei televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu, bendrais veiksmais pagrobė V. Š. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 777 Eur. Pats kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nurodė, jog pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiojo, tačiau nurodė, jog tą padarė nenaudodamas jokio daikto, kuriuo būtų galima žmogų sužaloti. Teigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis nesipriešino, dėl paimtų daiktų nieko nesakė, todėl manė, kad nukentėjusysis sutiko su tokiais jo veiksmais. Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad išsakė grasinimus nukentėjusiajam. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra, todėl tokie kaltinamojo L. T. teiginiai laikytini jo gynybine pozicija. Pažymėtina, jog kaltinamojo kaltę padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamą veiką patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pateikti rašytiniai paaiškinimai, taip nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat liudytojos I. P. parodymai, nukentėjusiojo asmens pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min. į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas L. T. kartu su kitais dviem asmenimis, kurių nepažįsta, tačiau yra kažkada matęs. Juos įsileidus į butą, L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš jį panaudoti smurtą sakydamas: „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, ir pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims jam priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko, kiti kartu su L. T. buvę du vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur bei paėmę jo daiktus pasakė, išėjo. Jie pagrobė turtą, kurio bendra vertė 777 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti į nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 11-19). Taip pat kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriame užfiksuota, kad vyriškis sako „vakar pavogė kompiuterį ir televizorių išsinešė“, „aš pirkausi kažkada iš jo paspirtuką elektrinį, tipo susitarėm, kad aš jam per neterminuotą laiką atiduosiu skolą tą, tai aš jam grąžinau skolą, tada atidaviau mašininį subą, tai mes dėl tos skolos išsiaiškinom, jam tiko ir tada jis plytelę pasiskolino, negrąžino, pasakė, kad nuobauda už tai, kad aš negeras draugas, kažkas tokio, ir tada vakar atėjo su draugais ten pradėjo grasint, tipo jeigu pasiskųsiu, sumuš mane, pasiėmė kompiuterį ir televizorių išsinešė iš kambario“, „ir jie įėjo, pasiėmė viską ir sako čia tau nalogas, kažkas tokio“. 02.30 min. įrašo laiku policijos pareigūnai klausia vyro, ar prieš jį smurtavo, ar tik grasino, vyras atsako „ne, tipo tą lazdą laikė teleskopinę“, policijos pareigūnė klausia vyro „ir ką sakė?“, vyras atsako „sakė, kad kepenų patikrinimą padarys, jeigu skųsiuos, bet mušt nemušė manęs“ (1 t., b. l. 88-93). L. T. turto pagrobimo faktą patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 21 d. patruliuojant nustatytame maršrute, radijo šaukiniu „K1739”, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare grįžus namo pažįstamas L. T. su savo draugais laukė pranešėjo, grasindamas teleskopine lazda pavogė kompiuterį ir televizorių. Pagrasino jei praneš policijai. V. Š. paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 23 val. 45 min. grįžo į namus, grįžęs pamatė, kad prie buto durų stovi L. T. ir nurodyti nepažįstami vyrai. Šis atrakino buto duris ir įsileido visus tris vyrus į savo butą, manydamas, kad jie tikrai nori tik pasikalbėti. Įėjus į butą, būnant kambaryje, L. T. V. Š. pasakė, kad dėl to, jog labai ilgai neatidavė jam skolos už elektrinį paspirtuką yra prisikaupę procentų po ko L. T. rankoje laikydamas juodos spalvos lazdą, kuri šiam pasirodė panaši į teleskopinę lazdą, tačiau nėra tuo įsitikinęs, grasino tuoj pat prieš šį panaudoti smurtą sakydamas, kad „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“, pasakė, kad už procentus dėl negražintos skolos jis pasiims pranešėjui priklausančius tam tikrus daiktus. Po ko kiti kartu su L. T. buvę du V. Š. nepažįstami vyrai nuėjo į jo kambarį ir paėmė ant sofos buvusį kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur ir ant palangės stovėjusį televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur bei paėmė pranešėjui priklausančius daiktus pasakė, kad niekam nesiskųstų ir išėjo (1 t., b. l. 85-86). Kaltinamojo L. T. kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, t. y. jis pripažino esmines veikos įvykdymo aplinkybes ir nepripažino aplinkybės, kad rankoje laikė teleskopinę lazdą ir grasino nukentėjusiajam, kitoje dalyje kaltinimus pripažino. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus kaltinamasis L. T. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad L. T. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikiant su kitais dviem asmenimis, visiškai įrodyta. Kaltinamojo L. T. kaltę nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo V. Š., BPK 276 straipsnio tvarka perskaityti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, taip pat liudytojos I. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros, savanoriškų daiktų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto plėšimo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio atitinkamą dalį.

BK 294 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

BK 294 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia (asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo) arba netiesiogine tyčia (padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-495/2025). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, jog kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumą, pavyzdžiui, nesikreipdamas į teismą jėga atima iš skolininko turtą arba verčia jį įvykdyti prievolę panaudodamas prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2014). Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos ne tik turtinės, bet ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022). Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinę, administracinę, drausminę) atsakomybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-53-693/2018). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, o kaltininkas gali atsakyti pagal kitus BK straipsnius, kai tam yra pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).??? ???

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai kaltininkas savavališkai įgyvendina turtinę teisę, sąmoningai akivaizdžiai viršydamas šios teisės apimtį (siekia ne atkurti tikras ar tariamas teises, bet gauti turtinės naudos), kaltininkui paprastai inkriminuotinas atitinkamas BK straipsnis, nustatantis atsakomybę už turtinį nusikaltimą. Atsakomybė pagal BK 294 straipsnį nustatyta ne už bet kokios, o tik už įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą. Asmuo, nesilaikantis ne įstatymais nustatytos subjektinių teisių įgyvendinimo tvarkos, neturėtų atsakyti už savavaldžiavimą. Jei nustatoma, kad kaltininkas neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės, tai veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį. Subjektinė teisė BK 294 straipsnio prasme turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. T. nusikalstama veika neatitinka savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį sudėties.

Akcentuotina, kad nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad veikos įvykdymo metu V. Š. kaltinamajam L. T. nebuvo skolingas, jų nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu kaltinamojo L. T. teiginiai, visų įrodymų surinktų baudžiamojoje byloje kontekste, juos ištyrus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, laikytina kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija.

Pabrėžtina, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamajam L. T. veikos įvykdymo metu buvo skolingas, o taip pat įrodymų be pačio kaltinamojo parodymų, jog veikos vykdymo metu galiojo kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl paspirtuko pirkimo sąlygų, terminų ir sutarties nevykdymo pasekmių nėra. Pabrėžtina, kad vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus dėl paspirtuko kainos, t. y. esminės sutarties sąlygos, kaltinamasis L. T. buvo nenuoseklus, jo parodymai tiek dėl kainos, tiek dėl skolos dydžio, tiek dėl sutartų sąlygų nenuoseklūs ir prieštaringi. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų 2024 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu L. T. teigė, kad kai jam reikėjo pinigų, tai jis nuėjo pas jį ir pasakė, kad negrąžino skolos, tai kadangi nedavė pinigų, tai paėmė televizorių ir kompiuterį. Nurodė, kad pinigų atėjo, nukentėjusysis sakė, kad neturi pinigų, tai pasakė, kad daiktus jo pasiims. Nukentėjusysis tiesiog paklausė, kodėl šitie daiktai, pasakė, kad laukė 8 mėnesius, tai tiesiog galėjo atiduoti pinigus per tą laiką. Jis laiko, kad toks to turto, kur paėmė vertė atitinka skolą. Televizorius nukentėjusiajam buvo grąžintas, o už kompiuterį nukentėjusiajam grąžino 500 Eur. Pasakė, kad pinigų atėjo, nukentėjusysis sakė, kad neturi pinigų, tai pasakė, kad daiktus jo pasiims. Nukentėjusysis tiesiog paklausė, kodėl šitie daiktai, pasakė, kad laukė 8 mėnesius, tai tiesiog galėjo atiduoti pinigus per tą laiką. Jis laiko, kad toks to turto, kur paėmė vertė atitinka skolą. Televizorius nukentėjusiajam buvo grąžintas, o už kompiuterį nukentėjusiajam grąžino 500 Eur. Papildomai apklaustas 2025 m. vasario 20 d. kaltinamasis nurodė kitą skolos dydį, t. y. parodė kad, kai ėjo pas V., tai jis nebuvo dar atidavęs tos skolos, jis dar nebuvo grąžinęs virš 300 Eur. Jis buvo kreipęsis ne kartą dėl tos skolos gražinimo į V. ir realiai patikrinus banko išrašus galima patikrinti, kad nėra grąžinta ta suma. Jis nesikreipė niekur, kad būtų jam grąžinta ta skola, tiesiog jie buvo susitarę, kad jis grąžins.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad maždaug prieš metus laiko V. už 800 Eur pardavė savo naudotą elektrinį paspirtuką ,,Bister scooter“, kurį pats pirko už 1 500 Eur. Kadangi tuo metu su V. dar buvo draugai, tai paspirtuką jam davė naudotis iškart su sąlyga, kad kai tik galės, atiduos 800 Eur. Kiek žino, dabar V. tą paspirtuką jau pardavęs. Už paspirtuką V. jam nesumokėjo nei euro, todėl jam trūko kantrybė laukti, kol sumokės. Iš V. namų pasiėmė nešiojamą kompiuterį ir išmanųjį televizorių. Kompiuterį pardavė sekančią dieną per skelbimą portale ,,Skelbiu.lt“ už 300 Eur. Už kompiuterį V. atiduos 300 Eur (1 t., b. l. 107-108).

Nukentėjusysis V. Š., apklaustas teisme, parodė, kad tą dieną, kai jie atėjo pas, tai skolą jau buvo atidavęs, suprato, kad atėjo skolos už tą laukimą. Tuo metu, kai L. atėjo pas jį, tai jis L. nebuvo skolingas. Garso kolonėlę jis L. davė, kaip dalį skolos už paspirtuką, bet taip gavosi, kad atidavė skolą L. ir dar kolonėlę, taip gavosi, kad skola buvo atiduota su plius, nes skola buvo 150 Eur, o tos kolonėlės vertė – 400 Eur. Kolonėlę perdavė po paspirtuko pirkimo L.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2023 m. žiemą, tiksliai nepamena kada, jis iš L. T. norėjo įsigyti elektrinį paspirtuką, kurį norėjo parduoti už 600 Eur. Kadangi negalėjo sumokėti visos sumos iš karto, susitarė su L. T., kad pinigus už paspirtuką per neterminuotą laiką grąžins mokėdamas dalimis. Kai jis jam perdavė paspirtuką, iš pradžių jokių pinigų jam nepervedė, tačiau vėliau kai gaudavo pinigų, bankiniu pavedimu į L. T. sąskaitą pervesdavo nedideles pinigų sumas, po 50 Eur, 100 Eur ir pan. Pinigus pervedinėdavau tol, kol sumokėjo visą sumą už elektrinį paspirtuką, tačiau L. T. nepatiko, kad tai užtruko labai ilgai, kelis kartus jis jį gąsdino dėl to, kad labai ilgai negrąžino jam skolos. Taip pat konfliktuoja dėl to, kad šiuo metu jis daugiau laiko praleidžia su savo drauge, o ne su juo. Be to, kažkada yra paskolinęs L. T. elektrinę viryklę, po kelių dienų paprašė, kad jis jam ją grąžintų, tačiau jis nurodė, kad jis jam skolos už paspirtuką negrąžina labai ilgai, o jis reikalauja grąžinti vos po kelių dienų, dėl to tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas. L., kai atėjo paimti daiktų, tai jis jam jau nebuvo skolingas, kolonėlę jis pirko už 450 Eur, kolonėlė jau ne nauja, ji negalėjo 150 Eur kainuoti, nes draugas pažiūrėjo ir pasakė, kiek kolonėlė gali kainuoti, ta kolonėlė pas jį buvo gal tris mėnesius. Dėl paspirtuko kainos - 600 Eur jie susitarė su L.. Bandė suskaičiuoti, kiek grąžino L., suskaičiavo ir buvo daugiau jam atiduota. Grynais pinigais jis atidavė L. tiek, kiek galėjo. Paspirtuką 2023 metais pirko ir nurodė, kad grąžins per neapibrėžtą terminą. L. prašė, kad grąžintų tą skolą, bet negrąžino, nes neturėjo tokios sumos. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis iš L. T. norėjo įsigyti elektrinį paspirtuką, kurį norėjo parduoti už 600 Eur. Kadangi negalėjo sumokėti visos sumos iš karto, susitarė su L. T., kad pinigus už paspirtuką per neterminuotą laiką gražins mokėdamas dalimis. Kai jis jam perdavė paspirtuką, iš pradžių jokių pinigų jam nepervedė, tačiau vėliau kai gaudavo pinigų, bankiniu pavedimu į L. T. sąskaitą pervesdavo nedideles pinigų sumas, po 50 Eur, 100 Eur ir pan. Pinigus pervedinėdavau tol, kol sumokėjo visą sumą už elektrinį paspirtuką, tačiau L. T. nepatiko, kad tai užtruko labai ilgai, kelis kartus jis jį gąsdino dėl to, kad labai ilgai negrąžino jam skolos. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2023 m. sausio - vasario mėnesiais, tikslios dienos neprisimena, jis iš pažįstamo L. T. pirko elektrinį paspirtuką už 800 Eur, po to L. T. pasakė, kad jai parduos jį už 600 Eur, tačiau L. T., jei gerai prisimena, vėliau jam pasakė, kad žada nuleisti kainą ir parduos paspirtuką už 500 Eur, tačiau neprisimena, ar šią kainą jie galutinai sutarė, tik žinojo, kad vis tiek L. T. turi grąžinti 600 Eur, nes neprisimena, ar jis sutiko su 500 Eur suma. Su L. T. susitarė, kad šią pinigų sumą jis jam atiduos per neterminuotą laiką, sakė jam, kad pinigų grąžinimas užtruks. Norėdamas grąžinti pinigus už paspirtuką L. T., 2023 m. spalio 24 d. jis bankiniu pavedimu pervedė 50 Eur, 2023 m. lapkričio 21 d. taip pat pervedė 50 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė 5 Eur, 2024 m. sausio 12 d. pervedę 10 Eur,(prideda banko išrašus), tačiau L. T. vis prašė, kad jis jam pinigus paduotų grynaisiais, sakė, kad jam taip geriau, todėl dalį pinigų jam grąžindavo grynaisiais. 2023 m. liepos 13 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 80 Eur, iš kurių 20 arba 30 Eur, tiksliai neprisimena, padavė grynaisiais L. T., 2023 m. spalio 25 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 50 Eur, kuriuos visus grynaisiais padavė L. T., 2023 m. liepos 13 d. jis nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 100 Eur, iš kurių 50 Eur atidavė L. T. grynaisiais, o taip pat 2024 m. turbūt balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kai pardavė elektrinį paspirtuką, 100 Eur nuo gautos sumos jis padavė L. T. grynaisiais, o taip pat panašiu laiku, arba savaitę prieš paspirtuko pardavimą, arba savaitę po, tiksliai neprisimena, jis L. T. kaip skolos grąžinimą už nusipirktą paspirtuką atidavė savo garso kolonėlę, kurios vertė 420 Eur, atiduodant šią kolonėlę jie su L. T. susitarė, kad su šia kolonėle jis grąžino visą skolą L. T. ir jis „nurašys“ visą likusią skolą.

Nukentėjusysis nurodydamas galimą paspirtuko sutarta kaina 600 Eur, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis ir viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nekeitė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio nurodė, jog paspirtuko vertė pardavimo metu buvo 1 500 Eur, o paspirtuką nukentėjusiajam pardavė už 800 Eur, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad skolos laukė 8 mėnesius, V. jam paduodavo visą laiką tik 100 Eur. Nurodė, kad įvykio dieną V. Š. jam buvo skolingas 500 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis parodė, kad paspirtuką pardavė už 800 Eur. Už paspirtuką V. jam nesumokėjo nei euro, todėl jam trūko kantrybė laukti, kol sumokės. Jis metus laiko laukė, kol V. jam grąžins skolą (1 t., b. l. 107-108). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. T. nurodė, kad prisimena savo ikiteisminiame ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Teigė, kad kai ėjo pas V., tai jis nebuvo dar atidavęs tos skolos, jis dar nebuvo grąžinęs virš 300 Eur. Darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, o nukentėjusiojo nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Kaip matyti įvertinus kaltinamojo parodymus, jis iš esmės neįvardijo skolos dydžio. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad skola veikos įvykdymo metu buvo atiduota, atliekant pavedimus, grynais ir daiktais – virykle ir kolonėle, kurios vertė virš 400 Eur. 2024 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku pateikti mokėjimų nurodymų pavedimai patvirtina, kad nukentėjusysis 2023 m. lapkričio 21 d. pervedė – 50 Eur, 2023 m. spalio 24 d. – 50 Eur, 2023 m. liepos 13 d. – 100 Eur; 2023 m. liepos 13 d. – 80 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 50 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d.– 5 Eur, 2024 m. sausio 12 d. – 10 Eur, kad skolos dalinį grąžinimą (1 t., b. l. 56-69).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis paėmė kompiuterį ir televizorių, kurių bendra vertė 777 Eur. Net ir vertinant tai, kad galimai yra likusi skola už paspirtuką (300 Eur), šiuo atveju pagrobto turto vertė daug didesnė nei viso paspirtuko sutarta kaina (600 Eur). Pabrėžtina, kad kaltinamasis atvykęs pas nukentėjusįjį į butą, paėmė ir reikalavo ne skolos grąžinimo ir pinigų, o pats pasirinko daiktus, kuriuos iš nukentėjusiojo paims. Akcentuotina, kad byloje esantys tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis teigė, kad atėjo procentų, o ne skolos, kas reiškia, jog veikos įvykdymo metu kaltinamasis laikė, kad skolą už paspirtuką yra grąžinta. Spręstina, jog kaltinamasis nukentėjusiojo reikalavo „susimokėti“ už per ilgą skolos grąžinimo terminą. Nesant byloje rašytinių įrodymų, per kokį laikotarpį turėjo būti pilnai atsikaityta už paspirtuką, nesant byloje jokių duomenų, per kokį laikotarpį turėjo būti grąžinta skola, galima daryti išvadą, jog kaltinamasis pas nukentėjusįjį atvyko nereikalauti, kad jų sutartis būtų tinkamai įvykdyta, o pasipelnyti ir praturtėti, o nurodomos aplinkybės dėl skolos yra pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis V. Š. kaltinamajam į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė ir taip grąžino 335 Eur skolos. Nukentėjusiojo teigimu, pateikti sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, jog nukentėjusysis išsigrynino pinigus taip pat buvo skirti grąžinti skolai, V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2023 m. liepos 13 d. jis iš savo banko sąskaitos nusiėmė 80 Eur, iš kurių 20 arba 30 Eur, tiksliai neprisimena, padavė grynaisiais L. T., 2023 m. spalio 25 d. jis iš savo banko sąskaitos nusiėmė 50 Eur, kuriuos visus grynaisiais padavė L. T., 2023 m. liepos 13 d. jis iš savo banko sąskaitos nusiėmė 100 Eur, iš kurių 50 Eur atidavė L. T. grynaisiais, o taip pat 2024 m. turbūt balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kai pardavė elektrinį paspirtuką, 100 Eur nuo gautos sumos jis padavė L. T. grynaisiais, taip buvo grąžintina skola kaltinamajam. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis bei I. P. nurodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam taip pat perdavė graso kolonėlę, kurios vertė 420 – 450 Eur, kurią kaip nurodė nukentėjusysis L. T. pardavė už 150 Eur. Tad nesant jokio tikslaus žodinio susitarimo, nesant jokios rašytinės sutarties, kaltinamasis neteisėtais veiksmais, tai yra rankoje laikydamas daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, kuriuo galima asmenį sužaloti, išsakęs jam žodžius „padarysiu kepenų patikrinimą“, „sumušiu jeigu kažkam skųsiesi“ pagrobė iš nukentėjusiojo V. Š. priklausančius daiktus, tai yra, kompiuterį „MSI GF63 Thin 11UC i5-11400H/1“, kurio vertė 577 Eur, bei televizorių „Samsung Smart TV 43“, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu, bendrais veiksmais pagrobė V. Š. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 777 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba nesuprato, kad jokios realiai egzistuojančios teisės reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų už ilgą skolos laukimą nėra, tad nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Šiuo atveju išvados, kad kaltininkas savavališkai įgyvendino turtinę teisę, kai akivaizdžiai viršijam tariamos teisės apimtis ne tik už skolos tariamą dydį, bet ir už sutartą turto kainą, vertintina, kaip siekis ne atkurti tikras ar tariamas teises, bet gauti turtinės naudos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kaltinamojo L. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis L. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis L. T. atlygino žalą nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, nes televizorius jam grąžintas, o už kompiuterį L. T. kompensavo pinigais. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų (2024 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (nuo 2025 m. vasario 1 d.) (TAR, 2024, Nr. 2024-19686) redakcija. L. T. nusikalstama veika buvo padaryta 2024 m. birželio 20 d. 2024 m. birželio 20 d. galiojusi 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.) (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija numatė, jog už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki septynių metų. Atsižvelgiant į tai, jog (2024 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (nuo 2025 m. vasario 1 d.)(TAR, 2024, Nr. 2024-19686) redakcija griežtina kaltinamojo teisinę padėtį, bausmė skiriama pagal redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymu metu, t. y. kaltinamajam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Skirdamas bausmes už įvykdytą veiką, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018). Teisinga ir tinkamai individualizuota laikoma bausmė, kuri yra ne tik ne per griežta, tačiau ir ne per švelni kaltininkui. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172/2008).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Pažymėtina, kad L. T. anksčiau yra teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs (1 t., b. l. 147-156). Pažymėtina, jog kaltinamojo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos dar septynios baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis L. T. kaltinamas padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, jog yra baustas administracine tvarka vieną kartą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 446 straipsnio 4 dalį, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 158). Teismas, skirdamas bausmę, vertindamas kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. T. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. T. už BK 180 straipsnio 2 dalyje įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 5 dalį yra priskiriama sunkaus nusikaltimo kategorijai. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nėra turėjęs pastovios darbo vietos, yra jauno amžiaus, nesimoko, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas / gydytas nuo 2019 m. sausio 23 d. dėl (Z00.4) asmenų neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas (1 t., b. l. 167), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 164), tačiau Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-81/2024, L. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), todėl abejonių dėl pakaltinamumo nekyla (1 t., b. l . 171).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir dydis yra adekvati ir būtina priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti L. T., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė ir 30 MGL baudos bausmė nėra įsiteisėjęs, šiuo nusprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nėra bendrintinos, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111-113) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

L. T. sulaikytas 2025 m. sausio 23 d. 08.20 val. (2 t., b. l. 62). 2025 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (2 t., b. l. 54-56). 2025 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi palikta galioti 2025 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria kaltinamajam L. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma iki šiol (2 t., b. l. 73-78). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 21 d. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 1 mėnesiui (2 t, b. l. 197-201). Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, L. T. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo datos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje gauta 2025 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-02280, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 293,75 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai sprendžiamas suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimas, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš L. T. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (1 t., b. l. 93).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į L. T. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. T. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.