Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-133-380/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2013-11-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-26Lietuvos apeliacinis teismas
  3. TS-197-925/2015Nutartis · 2015-12-17Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-20Kauno apygardos teismas
  5. T-99-925/2016Nutartis · 2016-02-26Kauno apylinkės teismas
  6. T-361-840/2016Nutartis · 2016-05-31Kauno apylinkės teismas
  7. T-483-925/2016Nutartis · 2016-06-28Kauno apylinkės teismas
  8. T-755-526/2016Nutartis · 2016-11-16Klaipėdos apylinkės teismas
  9. T-52-526/2017Nutartis · 2017-02-02Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
1-133-380/2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01253-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
M. M., M. Š., D. L., M. L., V. L., A. V., A. P., D. J., S. N.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Baudž. byla Nr. 1-133-380/2013
Proceso Nr. 1-31-1-01253-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.2.5.;1.2.4.2.8.;1.2.26.2.1.; 1.1.7.2.7.;2.3.6.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, Aurelijui Stanislovaičiui,

gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Gražinai Mauručaitienei, Jurijui Stepanovui, Rimantui Tumėnui, Petrui Maceniui, Alvydui Kvaščevičiui, Rimvydui Paulauskui,

nukentėjusiesiems M. M., M. Š., D. L., M. L., V. L., A. V., A. P., D. J., S. N.,vertėjai Livijai Martišauskienei, Andželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-04-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėn., bausmę atlikęs 2008-11-07.

2) 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. l d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 92 str. – bausmės vykdymas atidėtas l m. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę.

3) 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. l d. – l m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinus su 2008-04-08 ir 2009-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir vadovaujantis BK 65 str., paskirta galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2010-01-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis: vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., 65 str. l d. 1 p. 6 p. p. subendrinus 2009-05-27 ir 2008-04-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirta bausmes, nustatyta l m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn.

Žemesnės instancijos teismas

4) 2010-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187str. 3 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. – laisvės atėmimu l m. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bausmę subendrinus su 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.

5) 2010-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. – l m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., 65 str. subendrinus su 2010-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-01-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.

6) 2011-08-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. l d., 254 str. l d., 63 str. l d., 2 d., 4 d., 5 d. l p., 6 d., 9 d. bausmes subendrinus su 2010-06-11 ir 2010-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d. Šią bausmę subendrinus su 2009-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2012-05-09 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 1 metams, 4 mėn. 2 d., teistumai neišnykę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

J. S. (J. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

S. Š. (S. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2012-03-01 nutartimi pakeista baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL įmoka į nukentėjusiųjų fondą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą;

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., J. S., M. J., S. Š., M. S. ir M. L. 2012 m rugpjūčio mėn. 17 d., apie 24 val., pasinaudoję menkaverte dingstimi, kad D. L. prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), delnu pliaukštelėjo M. J. per pakaušį, siekdami atkeršyti jam ir su juo buvusiems asmenims, M. Š. telefonu pakvietė J. S., o per šį – S. Š., M. S. ir M. L.. M. Š., M. J., J. S. ir S. Š. pasiėmus peilius, o M. S. ir M. L. - akims, kvėpavimo takams ir odai poveikį darančių dujų balionėlius, M. Š. sukurstyti ir veikdami bendrininkų grupe, susitarę sužaloti D. L. ir su juo buvusius asmenis, visi įsiveržė į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur M. S. ir M. L. ten buvusių asmenų - A. P., D. J., S. N., Mariaus ir V. L., A. V., M. M., D. L. ir M. Š. akivaizdoje purškė akims, kvėpavimo takams ir odai poveikį padariusias dujas, o tuo pat metu M. Š., M. J., S. Š. ir J. S. suduodami nenustatytą smūgių skaičių rankomis, kojomis ir bare buvusiais daiktais, smurtavo prieš nukentėjusiuosius Marių ir V. L., A. V., kuriems sukėlė fizinį skausmą, bei smūgiuodami peiliais sužalojo M. M. ir padarė jam dvi durtines – pjautines žaizdas nugaros kairėje: viena jų nekiauryminė, pažeidusi nugaros raumenis, o kita kiauryminė, 10-ame tarpšonkaulyje, kurios kanalas atsivėrė į kairę pleuros ertmę, pažeidė kairio plaučio apatinę skiltį, pervėrė diafragmą ir pažeidė kairį inkstą, dėl to išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas su masyviu kairės pusės hemotoraksu (3,5 litro kraujo pleuros ertmėje) ir didelė užpilvaplėvinio tarpo hematoma kairio inksto aplinkoje, bei sunkus hemoraginis- hipovoleminis šokas, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta M. M. sveikata, D. L. ir padarė jam dvi durtines – pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos šone ties užpakaline pažastine linija IX-X tarpšonkauliniame tarpe, kurių viena akla - jos kanalai baigėsi nugaros raumenyse, o kita kiauryminė - jos kanalas atsivėrė į pleuros ertmę, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta D. L. sveikata, M. Š. ir padarė jam dvi nekiaurymines durtines - pjautines žaizdas nugaros apatinėje dalyje vidurio linijos projekcijoje, kurių kanalai baigėsi nugaros raumenyse, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta M. Š. sveikata. Tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo du žmones.

Kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. važiuojant namo iš darbo paskambino M. J., prašė susitikti, pabendrauti, nes buvo grįžęs iš užsienio. Jie susitiko, dar paskambino ir pakvietė I. D.. Jie visi nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį vermuto ir mineralinio vandens. Nuėjo prie jūros, atsisėdo, pradėjo kalbėtis, išgėrė vermuto. Po to nuėjo prie baro „(duomenys neskelbtini)“, atsisėdę ant suoliuko, pradėjo kalbėtis. Tarp I. ir nukentėjusiųjų įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Vaikinai priėjo prie jų, vienas iš vaikinių kumščiu trenkė M. J. į žandą, po to smūgio M. J. sužalotas nebuvo. Jis suprato, kad reikia eiti aiškintis. Jie nebuvo visai girti. Sugalvojo paskambinti J. S., kad ateitų į pagalbą. J. S. prašė ateiti padėti aiškintis, ir pasiimti peilį. M. J. jo pokalbį su J. S., kai sakė paimti peilį girdėjo. Jis skambino J., buvo toliau nuėję nuo baro, ilgai laukė, galvojo, kad reikės eiti namo. Po to sutiko ateinantį J., kartu buvo dar vienas vaikinas su dviem merginom. Jis buvo netoli savo namų, nuėjo persirengti, paliko telefonus, paėmė du peilius, vieną padavė M. J.. Nepamena ar šis peilio prašė. J. S. turėjo peilį su mėlyna rankena, peilį ištraukė iš kišenės. Peilis buvo su dėklu, koks buvo dėklas neatsimena, kito peilio nematė. Prie parduotuvės prisijungė dar 3 vaikinai. Galėjo būti, kad jis ištraukęs peilį parodė M. S., kuris pamatęs peilį liepė išmesti. Jis peilio neišmetė. Nežino ar S. Š. ir M. L. matė peilius. Į barą užėjo aiškintis visi šeši vaikinai, suėjo vienu metu. Nežino kas rūkė, nematė, jis pats nerūkė. Ten įvyko muštynės, kas buvo bare nematė, nes kažkas papurškė dujų ir jis išbėgo iš baro, sumuštas nebuvo. Jis turėjo dujų balionėlį. Savo dujų balionėlį buvo pasidėjęs pas I., o po to kažkam padavė. Kas papurškė dujomis, nežino, galėjo papurkšti kas nors iš jų. Ką darė kiti įėję į barą, nematė. Jis pats bandė kažkam spirti, bare buvo triukšmas, bet gavęs dujų, nieko nematydamas ir iš karto išbėgo, ten buvo labai trumpai. Galėjo būti, kad buvo už baro užėjęs, galėjo spirti, pats nepamena, jei taip sako nukentėjusieji, galėjo būti kaip pasakė. Jis peilį turėjo, galėjo jį tik parodyti. Po įvykio jis ėjo su M. S., kuris paklausė ar jis turi peilį. Jis parodė peilį, kurį M. S. išmetė į krūmus. M. J. peilio negrąžino. Jis po to ieškojo savo peilio, bet nerado. Po to sužinojo, kad bare buvo nukentėjusių. Peilį nešėsi savigynai, nes buvo užpultas M. J.. Norėjome išsiaiškinti dėl ko trenkė M. J..

Kaltinamasis M. J. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nelabai pamena kaip viskas buvo. Jis buvo su M. Š. ir Ingrida sėdėjo ant suoliuko ir gėrė. Jam trenkė kažkas į veidą, nežino už ką. I. D. pradėjo konfliktuoti su pro šalį einančiais vaikinais. Vienas iš praeinančių vaikinų kumščiu sudavė jam į kairį skruostą ir kažką pasakė M. Š.. M. Š. pradėjo kalbėti, kad reikia kažką daryti, aiškintis. Jis pasakė, kad nieko nereikia daryti, nes pirmą dieną buvo grįžęs iš užsienio. Jis niekam neskambino, nes neturėjo telefono. M. Š. skambino J. S.. Apie ką kalbėjo, negirdėjo, nes buvo toliau. M. Š. jam pasakė, kad pakvietė J.. Jie ėjo link „(duomenys neskelbtini)“, po to žadėjo eiti namo, bet prie M. Š. namų sutiko J. S. su V. ir dviem merginom. Netrukus sutiko M. L., M. S., S. Š.. Visi ėjo link baro „(duomenys neskelbtini)“. Atėjęs J. S. turėjo peilį. M. Š. taip pat turėjo peilį, ir jam M. Š. davė peilį. Prie baro peilio jis neturėjo, nes M. S. liepė peilį išmesti ir jis išmetė. Jie visi užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Pirmieji į barą įėjo M. S. ir J. S. jis ėjo iš paskos. Kažkas smogė jam su kėdė, atsimena kaip atsipeikėjo ant žemės. Pirmas į barą užėjo M., jis ėjo paskui. Jis atsistojo prie „Polo“ stalo, tada kažkas metė į jį kėdę. Kitoje baro pusėje jau kažkas vyko. Baro kairėje, kur buvo M. Š., S. Š., M. S. ir M. L., vyko muštynės. Kai atsipeikėjo nuo smūgio matė ant grindų gulintį vaikiną ir visi bėgo į lauką. Jis išbėgo kartu ir bėgo link dušų kur ir visi. Čia J. S. pasakė, perdūręs plaučius. Jis pats smūgių niekam nesudavė, dujų kvapo nejautė, jam tik sakė, kad buvo papurkšta dujomis. Išėję iš baro, ėjo link pajūrio, po to išsiskirstė, jis nuėjo namo.

Kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo namuose, kartu buvo jo sugyventinė, dar buvo V. ir S.. Jam paskambino M. Š. ir pasakė, kad prie baro užpuolė M. J. ir šiam trenkė. Paprašė ateiti, padėti, paimti peilį. Jis paėmė peilį, įsidėjo į rankovę ir kartu su V. ir S. išėjo iš namų, susitiko M. Š., dar buvo I. D. ir kitas M.. Jis pasakė, kad turi peilį su mėlyna rankena, bet niekam nerodė. Antro peilio jis neturėjo. Jis tik girdėjo, kad M. Š. ir M. J. turėjo peilius, bet peilių nematė. M. J. paprašė dar pakviesti žmonių. Tada jis paskambino S. Š., paprašė ateiti, padėti, bet šis atsisakė. Tada M. J. paėmė jo telefoną, bet kam skambino nežino. Po to prie „(duomenys neskelbtini)“ atėjo S. Š., M. L., M. S.. Kai buvo prie parduotuvės, M. S. paklausė kas turi peilius, M. Š., M. J. ir jis patvirtino, kad turi peilius. Jis peilio nerodė. M. S. reikalavo peilius išmesti. Jis peilį išmetė, kiti jam matant peilių neišmetė. Jis į barą ėjo padėti išsiaiškinti, nes M. J. kažkas trenkė. Visi kartu užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, neišėjo nieko paklausti, pradėjo kėdės skraidyti. Jis spėjo prieiti iki kamino, apsisukęs iš karto išėjo. Baro darbuotojai negrasino, bare buvo apie minutę laiko. Barmenei nieko nesakė. Po to visi išsiskirstė. Kitą dieną susitiko su M. Š. ir ėjo ieškoti savo peilių. Vieną peilį rado, kito peilio nerado. Kita dieną sužinojo kas atsitiko bare, nes (duomenys neskelbtini) apie tai pradėjo visi kalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad į barą planavo eiti muštis, kad matė, kaip kažkas nuvertė vaikiną su kėde, kad bare peilius matė pas M. Š. ir M. J., kad po įvykio savo peilį jis taip pat išmetė į krūmus, bet kitą dieną su S. Š. jį rado ir pasiėmė. Patikslino, kad S. Š. sakė, jog peilį pametė bare.

Kaltinamasis S. Š., dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) šventė savo gimtadienį. Buvo M. S., M. L., A., I., S.ir kitų svečių. Švenčiant gimtadienį, jis nebuvo išgėręs, gerti negalėjo, nes vartojo vaistus. M. labai mažai vartojo alkoholio, o M. buvo atvažiavęs savo automobiliu, todėl niekas alkoholio nevartojo. Apie 24 val. jam paskambino J. S., sakė, kad reikia padėti M., kurį sumušė. Jis pasakė, kad niekur neis, nes švenčia gimtadienį. Po to paskambino M. J., paprašė perduoti telefoną M. S.. M. pakalbėjo ir pasakė, kad reikia nueiti. Nuėjo jis, M. ir M. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ten susitiko kitus ir išsiaiškino, kad M. trenkė, apsižodžiavo. Pasakė, kad visi yra bare „(duomenys neskelbtini)“. Einant centrine gatve, M. nubėgo namo, persiavė batus, jie nuėjo prie baro. Jie visi užėjo vienu metu į barą, nematė, kad kas nors būtų rūkęs. Jis nuėjo šoną, prasidėjo sumaištis, muštynės, kažkas kažką sunkaus metė į jį, galėjo būti biliardo kamuolys. Prie baro sėdėjo vaikinas, jis pagalvojo, kad šis metė, todėl priėjęs nustūmė nuo kėdės ir dar 2-3 kartus smogė su kėde per nugarą. Šis pradėjo šaukti, kad tai ne jis. Jis pastatęs kėdę išėjo į lauką. Iš baro išėjusi barmenė, pradėjo šaukti, kad kažką papjovė. Jis priėjęs prie jos, norėjo išsiaiškinti kas atsitiko, bet kažkas papurškė dujų iš balionėlio. Po to grįžo švęsti gimtadienį. Iš jų niekas nebuvo sužalotas, bent jau apie tai niekas nesakė ir jis to nematė. M. akys buvo raudonos, nes gavo dujų. Po to jam pasakojo J., kad po įvykio buvo išmetęs peilį. Girdėjo, kad žmogus buvo stipriai sužalotas.

Kaltinamasis M. S. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. susirinko pas S. Š. švęsti jo gimtadienį. Buvo M., S., buvo daug žmonių. Jis buvo su atvažiavęs automobiliu, todėl alkoholio nevartojo. Apie 24 val. kažkas paskambino S., kuris atsakė, kad niekur neis, po to jam davė pakalbėti. Jis kalbėjo su M. J., kuris prašė ateiti, padėti pasikalbėti, nes kažkas prisikabino. Po 5 minučių jie nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, ten pakalbėjo ir išsiaiškino, kad M. J. gavo į veidą. Jie norėjo pasižiūrėti. M. L. nubėgo namo, persiavė batus, grįžęs parodė ašarinių dujų balionėlį. Dujų balionėlį jam padavė M. J. savigynai, nes galėjo ir juos užpulti. Visi nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. Jis, S. ir M. patys pirmi užėjo į barą pakalbėti, kitiems liepė neiti į vidų. Jis ir S. Š. irgi rūkantys, bet bare tuo metu nerūkė. Jie nespėjo nueiti iki puses baro, kai į barą įsiveržė kiti vaikinai J. ir abu M.. Kilo didelis sąmyšis, jis ir M. L. papurškė ašarines dujas. Kas pradėjo muštynės nežino, viskas įvyko staiga. Nematė kas kam sudavė, jam niekas nesudavė ir jis pats smūgių niekam nesudavė. Jis pirmas išbėgo iš baro, po to išbėgo baro darbuotoja, pradėjo šaukti, kad kažką perdūrė peiliu. Už kelių sekundžių visi išbėgo iš baro, sustojo toliau už tualetų. Jis paklausė kas turėjo peilius. M. Š. ištraukė peilį ir jis tą peilį išmetė. Jie išsiskirstė, visi trys grįžo pas S. toliau švęsti gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užrašyta, kad einant į barą jis pokalbio metu suprato, jog kažkuris iš vaikinų turėjo peilį.

Kaltinamasis M. L. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies, tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir parodė, kad tą vakarą šventė S. Š. gimtadienį. S. paskambino M. J., bet jis pokalbio negirdėjo, nes tuo metu buvo prie stalo. Atėjo M. S., pasikvietė jį ir pasakė, kad reikia nueiti iki centro pasikalbėti, kad įvyko kažkoks konfliktas, kad kažkas užpuolė M. J.. Jie ėjome link baro „(duomenys neskelbtini)“. Jis užsuko į namus, persiauti batus, nes buvo šalta. Jokių peilių jis nematė. Prie baro M. liepė kitiems vaikinams stovėti ir laukti lauke, o jie trise norėjo užeiti pasikalbėti. S., jis ir M. įėjo į vidų, niekas iš jų tuo metu nerūkė, nespėjo nueiti iki biliardo stalo ir jiems iš paskos įpuolė abu M. ir J., gavosi muštynės. Nuo vieno vaikino gavo smūgį į smilkinį, bet kuris jį užpuolė, neįsidėmėjo. Dar bandė trenkti, bet jis atsitraukė ir jam nepataikė. Tada jis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė dujomis, kad jis daugiau prie jo nelystų ir išbėgo į lauką. Lauke sutiko M. S., po to išbėgo visi kiti vaikinai. Einant namo, jam J. S. prasitarė, kad peiliu sužalojo žmogų. Jis niekam nieko nepadarė, niekam nesudavė ir nespardė, tik panaudojo dujų balionėlį.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. ar 18 d., (duomenys neskelbtini) ėjo su draugais M., D., V., M. ir A., kurių pavardžių nežino nuo jūros į barą „(duomenys neskelbtini)“. Šalia baro ant suoliuko sėdėjo du ar trys vaikinai ir mergina. Mergina įžūliai paklausė, ko jie čia vaikšto, tada D. L. vienam iš sėdinčių vaikinų su delnu pliaukštelėjo. Jie nuėjo į barą, sėdėjo prie baro, dešinėje pusėje jis su D. L., salėje ant fotelio sėdėjo V., kur sėdėjo kiti nepamena. Jie gėrė alų, atsisukęs pamatė pilną barą vaikinų ir pajuto du smūgius į nugarą. Kas galėjo įdurti nematė, pajuto du smūgius į nugarą. Nukrito už baro šono, kažkuris iš atėjusių vaikinų buvo užsimojęs norėjo jam suduoti su kėde, po to papurškė ašarinių dujų. Pamatė M. su mergina, kurie pakvietė bėgti į kambariuką. Jis greitai ten nubėgo, po to išeidamas, pamatė gulintį D. L., kuris pasakė, kad jam nugara kraujuoja. Pakėlęs marškinius suprato, kad nugara sužalota. Daugiau nieko nepamena, atsipeikėjo reanimacijoje. Ligoninėje pragulėjo pusantros savaitės. Jam buvo perpiltas kraujas, atliktos dvi operacijos. Palaiko civilinį ieškinį prašo priteisti 25 000 litų dėl neturtinės žalos ir 1395 litų turtinės žalos atlyginimo. Jis negali sportuoti, smarkiai judėti, skauda šoną.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad su draugais D. L., M. M., A. V., broliais V. ir M. L. nuo jūros ėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Netoli baro prie jų priėjo mergina, kuri pasisveikino, bet tuoj pradėjo keiktis. M. L. jai kažką atsakė. Nuo suoliuko pakilo ir du merginos draugai. D. L. priėjo prie jų ir vienam vaikinui pliaukštelėjo. Po to susitaikė, pasakė, kad nieko tokio ir jie nuėjo į barą. Bare jis sėdėjo kiek dešiniau, D. L. buvo jam iš kairės, o M. M. iš dešinės. Matė, kad į tualetą ėjo lauke buvusi mergina. Po kelių minučių, apie 24 val., už nugaros pajuto šurmulį ir viskas įvyko labai staigiai. Jis tik pamatė kaip kažkas D. L. už pečių nuverčia nuo kėdės, atrodo, kad D. L. užpuolė vienas, bet veido jis neįsidėmėjo. Jie visi buvo užpulti nepažįstamų vaikinų. Jis tuoj pasitraukė į dešinę. Nepajuto kada jis buvo sužalotas. Matė, kad M. M. kažkoks neaukštas kresnas smogė su kėde. Kažkas buvęs kairiau purškė dujas. Jis pasitraukė į dešinę pusę, ten buvo užrakintas kambariukas. Barmenė atrakino duris ir jie įėjo, atėjo M. M., kuris buvo sužalotas. Jis tada taip pat jau buvo sužalotas, bet to dar nepastebėjo. Kambariuke prabuvo apie minutę, M. pasidarė silpna, bloga ir jie išėjo į barą. Tada jau užpuolikų nebuvo. D. rado bare, prie virtuvės durų, gulintį ant žemės. Pamatė, kad jam bėga kraujas iš nugaros, jį nuvežė į ligoninę. Kas jį sužalojo, nematė, sužalojo iš nugaros, kai sėdėjo prie baro, nugara į duris. Šalia sėdėjo D., M.. Kiek vaikinų atėjo į barą, nematė, bet atrodo, kad buvo šeši. Palaiko civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti. Bendras ieškinys yra 15 370 litų. Dabar sveikatos pasekmių nėra. Jis niekam smūgių nesudavė, nesigynė, pasitraukė į šoną.

Nukentėjusysis D. L. parodė, kad jis su V. ir M. L., A. V., M. Š. nuo jūros ėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro ant suoliuko sėdėjo mergina ir du vaikinai. Vienas vaikinas buvo žemesnis, kitas aukštesnis. Mergina labai keikėsi, įžeidinėjo visus. Įvyko kažkoks santykių aiškinimasis. Venas vaikinas stojosi, buvo judesys ranka, todėl jis nelaukdamas vaikinui pliaukštelėjo delnu per veidą, šis atsisėdo. Visi toliau kalbėjosi, aiškinosi, kodėl keikėsi ir kabinėjosi. Praėjus porai minučių, jis padavė vaikinui ranką, palinkėjo gero vakaro ir nuėjo į barą. Atsimena kaip atsisėdo per vidurį prie baro, užsisakė alaus. Toliau nieko nebepamena, tik pamena, kad stipriai griaužė akis nuo ašarinių dujų. Atsibudo ligoninėje. Ligoninėje gydėsi mėnesį laiko, po to dvi savaites gydėsi namuose. Jam buvo padarytos dvi durtinės žaizdos, vieną kartą dūrė į plaučius, kitą iš nugaros pusės į kepenis. Dėl šių sužalojimų dabar sveikata pradėjo taisytis, nebėra skausmų. Dabar jau gali dirbti. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą 26 380 litų.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad jis su M. Š., D. L., M. M., A. V. ir broliu M. ėjo nuo jūros į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis kiek atsiliko, bet matė, kad prie baro įvyko kažkoks konfliktas su ten buvusia mergina ir dviem vaikinais. D. L. vienam iš vaikinų delnu perbraukė per pakaušį, bet jie susitaikė ir jis su savo draugais nuėjo į barą, Jis sėdėjo vienas prie komodos ir gėrė alų, po to prie jo prisėdo barmenė. Apie 24 val. jam sėdint ant minkštasuolio į vidų kažkas įbėgo ir jis pajuto smūgį į petį, tuo metu praradęs sąmonę nukrito. Išlindęs iš po stalo, pamatė kairėje pusėje gulintį D., ant kurio buvo užgulęs vaikinas ir kažką darė. Jis tą vaikiną atitraukė nuo D. ir lyg tai sudavė. Vaikinas mojavo ranka iš vieno šono į kitą. Pamatęs kėdę prie baro, pakelė ją dėl saugumo ir tas vaikinas dingo. Akys ašaroja nuo dujų, sakė, kad tas vaikinas mojavo su peiliu, pats to nepastebėjo ir po to tas vaikinas išbėgo. Po to pamatė kruviną M.. Jam buvo mėlynė ant peties, galėjo suduoti su teleskopine lazda, tikrai ne su ranka. Bare nieko neatpažino, o dabar daug praėjo laiko, nelabai pamena. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad su M. Š., D. L., M. M., A. V. ir broliu V. ėjo nuo jūros į barą „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro sėdėjo du vaikinai, kaip vėliau sužinojo, vienas buvo M. Š., ir mergina. Mergina priėjo, pasisveikino, pasakė necenzūrinį žodį. Vienas iš vaikinų pradėjo šūkauti, todėl D. L. šiam pliaukštelėjo. Jis su draugais nuėjo į barą, atsigėrė alaus. Jis sėdėjo prie pat baro, veidu į barmenę, nugara į duris, iš dešinės pusės sėdėjo A. V.. Jis sėdėjo netoli kavos aparato, kairiau prie baro. Apie vidurnaktį sėdint prie baro ir kalbantis su baro darbuotojomis į barą įėjo grupė jaunuolių, iš kurių kažkas rūkė. Barmenė jiems pradėjo sakyti, kad bare nerūkoma. Jis atsisuko ir jam papurškė į akis ašarinių dujų, pradėjo visi šaukti. Pasipylė smūgių krūša. Jis nukrito ant žemės, visi klykė. Bare buvo M. S. ir kitas kaltinamasis su tatuiruotėmis S. Š., atrodo, kad šis jam smūgiavo. M. S. ir S. Š. buvo priėjęs prie baro. Atrodo, kad M. S. rankoje turėjo dujų balionėlį ir papurškė dujomis. Jis nubėgo į tualetą, o grįžęs ant grindų rado kruviną M. M. ir D. L.. M. jis pervertė ir pamatė žaizdą nugaroje, kažką uždėjęs laukė kol atvažiavo greitoji pagalba. Kažkas sakė, kad buvo peilis, bet jis to nematė.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad su M. Š., D. L., M. ir V. L., M. M. ėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ant suoliuko sėdėjo mergina su dviem vaikinais. Su mergina įvyko kažkoks konfliktas. D. L. vienam iš vaikinų delnu pliaukštelėjo per skruostą. Konfliktui nurimus jis su draugais nuėjo į barą. Sėdėjo bare, po to į barą įpuolė tie jaunuoliai. Vaikinai rūkė, nes barmenė įspėjo nerūkyti. Kiek pamena, vienas vaikinas nuėjo tiesiai prie D. L., kurį apkabinęs nutempė nuo kėdės ant grindų Viskas greitai vyko, kažkas papurškė dujomis. Jis pats nenukentėjo, gavo dujų į akis, pradėjo koseti. Viskas įvyko per sekundę laiko. Kiek žmonių atėjo į barą, tiksliai negali pasakyti, bet 5 tiksliai buvo. Dabar sunku atpažinti, kas užėjo į barą. Kai puolė, nieko nekalbėjo. Aš sėdėjau su kitais prie baro kairiau. Mačiau kaip L. nutempė nuo kėdės, įvyko susistumdymas, purškė dujomis. Jis sužalojimų nepatyrė, tik nuo smūgio skaudėjo nugarą. Gynėsi su kėdė nuo smūgių, nuo peilio. Peilio nematė, bet draugas jau gulėjo su durtine žaizda. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji S. N. parodė, kad dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Buvo vasaros pabaiga. Iš baro darbuotojų tuo metu dar buvo D. J., A. P.. Viskas įvyko prieš darbo pabaigą, nes jos ruošėsi uždaryti barą. Bare tuo metu buvo trys ar keturi žmonės, kurie sėdėjo prie baro. Nukentėjo berniukai, kurie buvo prie baro, o barmenės buvo už baro. Ji sėdėjo ant suoliuko viduje, prie biliardo stalo. Buvo viena, šalia jos nieko nebuvo. Įėjo berniukų kompanija, tai įvyko labai staigiai, jų galėjo būti septyni, bet tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Aukščiausias vaikinas eidamas link baro pradėjo purkšti dujas. Jai nuo dujų visą veidą ir rankas skaudėjo. Atėję užpuolė sėdėjusius prie baro. Matė, kad parvertė, subadė ir išėjo, jokio kivirčo nebuvo. Ji pakilo ir ėjo lauk iš baro. Išeidama matė, kad dešinėje prie baro ant indų stalelio griuvo vienas iš nukentėjusių vaikinų, nes jį kažkuris atėjęs nuvertė. Kairėje ties bilijardo stalo kampu vyko grumtynės. Aukštas vaikinas dujas jai purškė ir lauke. Išėjusi į lauką ji šaukė, ką jie padarė, kad žmones pripjovė. Tada du grįžo atgal. Aukštas vaikinas papurškė jai dujų ir vėl grįžo į barą. Tuo metu kitas vaikinas, kurį atpažino kaip S. Š., lauke prieš ją užsimojo su peiliu ir dar pagrasino. Ji išsigandusi ant veido užsidėjo rankinę. Tai matė A. P., kuri buvo šalia ir išsigandusi pasislėpė už jos. A. P. šiuo metu yra išvykusi į Vokietiją, grįžti neplanuoja. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausiama du kartus. Pirma apklausa buvo vykdoma bare ir neteisingai buvo nurodyta, kad tuo metu, kai viskas vyko, persirenginėjo. Tyrėja ją ne taip suprato, buvo klaidų padariusi. Antrą kartą parodymus davė policijoje, tai pačiai tyrėjai, viską patikslino.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad įvykio dieną buvo paskutinė jos darbo diena. Ji dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, liko vos ne penkios minutės ir įvyko toks įvykis. Baiginėjo darbą, uždarinėjo kasą. Prieš pat įvykį sėdėjo vaikinai prie baro ir gėrė alų. Buvo dar keli vaikinai, kurie išsinešimui buvo pasiėmę gėrimų. Pakėlusi galvą pamatė, kad į barą demonstratyviai rūkydami cigaretes įeina vaikinai. Kuriems įėjus ir prasidėjo visas veiksmas. Tie vaikinai įeidami kažkokius šūksnius šaukė, buvo kažkokia sumaištis. Prasidėjo muštynės, pradėjo skraidyti kėdės, pasijuto dujų kvapas, pradėjo pjaustyti kitus ir mušti. Iš pradžių viskas buvo kumščiais, o po to peiliais. Įėję į barą vaikinai pradėjo tą konfliktą. Sėdintys vaikinai nieko nedarė. Ji labai gerai prisimena tai, kad tie vaikinai sėdėjo prie baro ant kėdžių, o priėjo kaltinamieji, kurie pradėjo muštis, išsitraukė savo peilius. Tie vaikinai, kurie sėdėjo prie baro prašė nieko nedaryti, pradėjo gūžtis, nebuvo net jokio atsako atgal, o kaltinamieji šaltakraujiškai puolė. Matė, kad tie vaikinai įėjo su peiliais. Atpažino ikiteisminio tyrimo metu kas dūrė, šiuo metu kas dūrė neprisimena, nes negyvena šia istorija, nori ją pamiršti. Tai ką sakė duodama parodymus, viskas teisingai. Peilį turėjo tikrai ne vienas. Vienas dūris peiliu grynai prieš jos akis buvo. Vaikinas pakėlęs rankas atsitraukė, sakė nieko nedaryti, o jam tiesiog vieną kartą ir antrą kartą dūrė. Jis visas pradėjo kraujais plūsti. Vaizdas buvo toks, kad visas baras skendo kraujuose. Buvo pilna duženų ir stiklų. Buvo kažkokia tragedija. Buvo taip, kad pasmeigia peiliu kelis kartus ir dar galvą sukiša į šiukšlių dėžę ir paspardo. Vienam kampe buvo, kad padūrė, o kitam kampe padūrė ir šiukšlių dėžę uždėjo ant galvos. Po to nuėmus šiukšlių dėžę matė, kad žmogus guli jau be sąmonės. Jai taip pat grasino, ji tą vaikiną atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Jis išsitraukė kišeninį peiliuką ir ėjo link jos, ji traukėsi link kasos aparato. Pradėjo šaukti, kad iškvietė policiją ir tuoj jus visus sugaus. Tada jis pradėjo šaukti, kad policija iškviesta ir jie visi išėjo. Buvo labai daug dujų pripurkšta, nebuvo įmanoma net įkvėpti. Iš karto po įvykio patalpoje net nebuvo įmanoma būti. Tuo metu bare dar buvo virėja ir kita barmenė. Matė kaip S. stovėjo netoli išėjimo ir kažkuris priėjęs grasino, S. nieko nebedarė, tik su rankine užsidengė. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškiai parodė, kas ir kur stovėjo, po įvykio jai nebuvo sunku atsiminti.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Apie 23 val. į barą atėjo 6 vaikinai, kurie užsisakė alaus. Daugiau lankytojų nebuvo. Į tualetą buvo atėjusi mergina, kurie baro buvo su dviem vaikinais. Į barą įėjo aukštas vaikinas, kuris rūkė. Ji pasakė, kad nerūkytų, tačiau šis pradėjo keiktis. Paskui šį vaikiną įėjo dar 5 vaikinai. Vienas iš vaikinų ant dešinės rankos ir paties turėjo didelę tatuiruotę. Jis priėjo prie D. L., apglėbė jį ir su kėde nuvertė ant žemės. Matė, kad tas vaikinas daro rankos mostus lyg durtų į šoną ir pasirodė kraujas. Kažkuris papurškė dujų. Tuo metu ji nubėgo į virtuvę ir kvietė policiją. Grįžusi rado D. L. ant grindų, ant jo galvos buvo šiukšliadėžė. M. M. gulėjo baro dešinėje. Užpuolikų jau nebuvo. Po to trys vaikinai grįžo į barą ir vėl išėjo. Išėjo iš pats aukščiausias vaikinas. Išeidamas jis dar užsimojo peiliu ir papurškė jai dujų. Suprato, kad užpuolikai buvo pametę peilį ir grįžo jo pasiimti.

Liudytoja I. D. parodė, kad pažįsta tik M. Š. ir M. J.. Viskas vyko rugpjūčio mėnesį, M. J. buvo grįžęs iš užsienio ir jie šventė. Ji užkalbino nuo jūros pareinančius vaikinus, ji vienam negražiai pasakė ir jis taip pat atsakė. Ji atsisėdo šalia M., o vienas iš nuo jūros parėjusių vaikinų, priėjo ir šiaip be žodžių trenkė M. J. į veidą. Tada visi pašoko nuo suoliukų ir pradėjo aiškintis. Priėjo dar daugiau vaikinų ir pradėjo jiems grasinti. Po to paspaudė vienas kitam rankas ir nuėjo. Tarp vaikinų prasidėjo kalbos, kad reikia aiškintis. Jie ėmė kalbėti, kad reikia eiti ir aiškintis kumščiais, bet viskas baigėsi kitaip. Kažkuris skambino J. S., bet ką kalbėjo nežino. Po to jie su kitais draugais susiskambinėjo, kad reikia aiškintis dėl to smūgio. Jie prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko J. S. V. J., S. K., K. Š.. J. S. kažkam paskambino ir atėjo dar trys vaikinai. Kai atėjo trys vaikinai, vienas be žodžių jau iš karto puolė M. Š., atėjo jau pasiruošęs muštis, bet jam paaiškino, ką jie toliau kalbėjo, negirdėjo. M. Š. nuėjo namo ir pasiėmė peilį. J. S. rodė du peilius – medžioklinį ir mėlyna rankena. Jis turėjo vieną į kojinę užsikišęs, kitą už megztinio. Medžioklinis peilis buvo stambus, rankenos nematė. Virtuvinis peilis buvo ilgesnis. Medžioklinis buvo apie 15 cm. Ji pas J. S. tikrai matė du peilius. Kai rodė peilius, visi šalia buvo. M. J. taip pat turėjo peilį. Pradžioje dujų balionėlį ji turėjo, bet einant link baro jį pasiėmė M. J.. Kai ėjo aiškintis buvo abu M. J., M. Š., J. S., V. ir dar trys, visi nuėjo prie baro, tik K. Š. išvažiavo. Ji nuėjo į baro tualetą, matė, kad trys ar keturi vaikinai buvo prie baro, kai ji išėjo, bare vyko muštynės. Mušėsi baro kairėje, daužėsi kėdėmis. Buvo M. J. parvertęs nukentėjusį, smūgiavo šiam, bet peilio nematė Ji išėjo į lauką ir ten prie dušų visų laukė. Baro darbuotojos šaukė ištraukti peilį, pasiimti peilį. M. Š. peilį tas aukštas vaikinas numetė į krūmus. M. J. sakė, kad savo peilį išmetė. Po įvykio buvo kalbama ir aiškinamasi kas dūrė, bet niekas nieko nepasakė. Kai M. J. sudavė į veidą, sužalojimų nesimatė ant jo veido. Po įvykio M. J. sakė, kad su kėde metė ir jam buvo sužalojimas ant veido, buvo įbrėžimas.

Liudytojas V. J. parodė, kad buvo svečiuose pas J. S. ir K. Š.. Ten gėrė šampaną. Jis (duomenys neskelbtini) tik svečiavosi pas S. K., todėl nieko nepažįsta. J. S. kažkas paskambino. S. pasakė, kad M. J. prašo pagalbos su kažkuo išsiaiškinti. Išėję susitiko M. Š., M. J., I. D. ir G. K.. Iš kalbų suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas ir ėjo pasikalbėti. M. Š. ėjo namo peilių ir klausė ar jam nereikia, bet jis pasakė, kad muštynėse nedalyvaus. M. J. M. Š. paprašė atnešti peilį. Einant link baro prie IKI parduotuvės priėjo dar trys vaikinai. Vaikinai kažką tarpusavyje kalbėjosi. Jis, S. K. ir G. K. laikėsi kiek atokiau, o vaikinai ir I. D. nuėjo į priekį. Merginos pasuko į krūmus, jis jų laukė ir matė, kad prie baro 6 vaikinai ir I. D. kažką tarėsi. Visis vaikinai staigiai suėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis su merginomis ėjo pro barą link jūros ir pamatė, kad iš baro išbėgo 4, po dar du ir pasitarę vėl subėgo į vidų. Po kelių minučių visi išbėgo ir jie susitiko. Prie baro rėkavo, kažkokios muštynės, kažkas kažką padūrė. Girdėjo, kad turėjo pasiėmę peilius. Visi neigė, kad dūrė peiliu.

Liudytoja S. K. parodė, kad su V. J. nuėjo pas K. ir J. S. atsigerti šampano. Po to paskambino M. J. ir jie išėjo, susitiko G., M. J., I., M. Š.. Nežino, ką jie kalbėjo. Girdėjo, kad ėjo aiškintis santykių, nes lyg M. J. kažkas trenkė. Ji kalbėjo su M. J., kuris buvo ką tik grįžęs iš užsienio ir daugiausia, kai susitiko, bendravo su G.. Kažkas pasakė jog reikia peilių. M. Š. nuėjo namo. Pamatė, kad prie baro dar yra S. Š., M. L. ir M. S.. Visi ėjo link baro „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinai, išskyrus V. J., tarėsi, kad eis muštis. Po to ji nuėjo į tualetą, o kai iš ten išėjo, visi jau buvo išbėgę iš to baro. Buvo kalba, kad kažką papjovė, bet peilių ji nematė. Girdėjo kaip barmenė rėkė, kad kažką padarė, kad reikia kviesti greitąją, nes kažką papjovė. Po to su visais susitiko, kai jie išbėgo, sakė, kad kažkas kažką papajovė, bet nesakė, kas. Ji peilių nematė nei iki įvykio nei po. Matė dujų balionėlį pas I..

Liudytoja O. Š. parodė, kad 2012-08-17 šventė brolio gimtadienį. Šventė sode, sėdėjo pavėsinėje. Po 24 val. paskambino broliui J. S., ji suprato, kad paprašė kažko, o brolis pasakė, kad niekur neis ir padėjo ragelį. Tada vėl paskambino ir jau kalbėjo su M. S.. Po to jie išėjo. Išėjo brolis, M. L. ir M. S.. Jie pasakė, kad eina į barą „(duomenys neskelbtini)“. Išeidami nieko nepasiėmė. Grįžo labai greitai, matė, kad M. akys buvo raudonos, jis sakė, kad jam dujų pripurškė. Pasakė, kad bare įvyko muštynės. Jie grįžo po 10 minučių, po to už kelių minučių policija atvažiavo. Kas bare vyko, ji nieko nežino. Po to jie pradėjo aiškintis, kas turėjo peilius. Kas jai sakė, kad J. dūrė, ji nepamena. Pokalbis tuo momentu tarp visų buvo, bet kas dalyvavo, ji nepamena. Jie ten aiškinosi, kas ką padarė, bet neišsiaiškino.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji šventė pas S. Š. gimtadienį. Dar buvo M. ir M.. Naktį paskambino J. S. ir paprašė ateiti, bet jie nėjo, o po to įkalbėjo. S. Š., M. L. ir M. S. kažkur išėjo ir grįžo už kokių 20 minučių. Jie papasakojo, kad buvo muštynės. Sakė, kad muštynėse dalyvavo abu M., S., M., M., J.. Po to ji su drauge nuėjo prie jūros, suprato, kad muštynės buvo bare.

Liudytoja I. A. parodė, kad šventė S. Š. gimtadienį. Ten buvo M. S., M. L.. Vaikinai buvo išėję, o po to grįžo. Nieko nepasakojo. Su drauge A. M. ji ėjo vedžioti šunį ir matė, kaip pravažiavo greitoji. Grįžusios pasakė, kad matė greitąją. Pasakojo, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo muštynės, bet kas jose dalyvavo ji nežino. M., M., S. kabėjo apie muštynes, bet nepamena, kas ką kalbėjo.

Liudytojas J. S. (J. S.) parodė, kad apie tą įvykį nieko nežino. Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), o jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Kai jo sūnų sulaikė, jis sūnaus namuose rado peilį, kuris jam gerai tiko darbui, juo buvo patogu skrosti menkę, nepažeidžiant kepenų. Peilį iš jo paėmė. Jo rankena, atrodo, žalios spalvos. Iš kur peilis ten atsirado jis nežino, anksčiau jo nematė. Medžioklinio peilio pas sūnų nematė. Jam sūnus nieko nepasakojo. Su sūnumi iki įvykio negyveno daugiau nei metai. Apie dėklus peiliui nieko nežino. Tas peilis, kurį pateikė, neturėjo jokio dėklo.

V. J. apžiūros metu nustatyta, kad jo ūgis 183 cm. ir tatuiruočių jis neturi /2 t., b.l. 113-119/

Akistatoje su M. Š. po šio paaiškinimų I. D. atsiminė, kad išeidama iš baro matė kaip M. J. buvo ant stalo parsivertęs vaikiną ir darė rankų judesius lyg smūgiuotų. Matė pas M. Š. peilį geltona rankena, o pas M. J. – juoda. /2 t., b.l. 77-79/

Akistatoje su J. S. I. D. paaiškino, kad pas J. S. matė vieną peilį – medžioklinį, o J. S. pokalbio metu sakė, kad turi du peilius. Kitą dieną J. S. rodė virtuvinį peilį mėlyna rankena ir aiškino, kad jis turėjo būtent šį peilį, nors ji matė ne tą, o medžioklinį. /2 t., b.l. 80-81/

A. P. iš fotonuotraukų atpažino S. Š. kaip vaikiną, kuris parvertė D. L. ir užsimojo su peiliu prieš S. N.. /2 t., b.l. 9-13/

A. P. iš fotonuotraukų atpažino M. Š. kaip panašų į čigoną. /2 t., b.l. 14-18/

D. J. iš fotonuotraukų atpažino M. S. kaip aukščiausią vaikiną, kuris purškė dujas. /2 t., b.l. 30-34/

D. J. iš fotonuotraukų atpažino M. Š. kaip čigoniško gymio, kuris bandė užeiti už baro ir mojavo peiliu. /2 t., b.l. 35-39/

D. J. iš fotonuotraukų atpažino S. Š. kaip vaikiną su tatuiruote, kuris parvertė ir peiliu sužalojo vaikiną dešinėje prie indų stalo. /2 t., b.l. 40-44/

S. N. iš fotonuotraukų atpažino M. Š. kaip čigoniško gymio. /2 t., b.l. 54-58/

S. N. iš fotonuotraukų atpažino S. Š. kaip vaikiną, kuris į ją buvo užsimojęs peiliu. /2 t., b.l. 59-63/

A. V. iš fotonuotraukų atpažino M. Š. kaip viena iš šalia baro matytų vaikinų. Šis yra čigoniškos išvaizdos. /1 t., b.l. 184-188/

V. L. iš fotonuotraukų atpažino S. Š. kaip vaikiną, kuris buvo užgulęs D. L. (1 t., b.l. 156-160).

V. L. iš fotonuotraukų atpažino M. Š. kaip jo įvardintą čigoniško gymio vaikiną. /1 t., b.l. 161-165/

Papildomai apklaustas V. L. paaiškino, kad D. L. buvo užgulęs tas, kuris buvo lauke. Jis buvo kažkokiu tamsiu sportiniu kostiumu. S. Š. atpažino todėl, kad ir šis buvo bare. /1 t., b.l. 166-167/

M. L. iš fotonuotraukų atpažino S. Š. kaip vaikiną su tatuiruote. (1 t., b.l. 173-177)

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. Š. nurodo vietas kur prie baro įvyko konfliktas su jaunuoliais, kur susitiko su bendrininkais, kur M. L. atsiskyręs nuėjo mano dujų balionėlio, kur įėjęs bare apėjo apie kaminą (koloną) ir išėjo į lauką, kur nuėjo link kopų prie dušų ir laukė kitų asmenų, kur M. S. paėmė iš jo ir išmetė peilį (peilis nesurastas). (3 t., b.l. 130-156)

M. Š. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino muštynėse dalyvavusius: M. L., J. S., M. S. („(duomenys neskelbtini)“), S. Š. („(duomenys neskelbtini)“). (3 t., b.l. 110-114, 115-119, 120-124, 125-129)

M. Š. apžiūros metu nustatyta, kad jo ūgis – 180 cm, ant kairės rankos plaštakos išorinio paviršiaus yra neryški maža tatuiruotė žyminti raidę M. (3 t., b.l. 162-169).

2012-12-10, 2013-02-12 papildomų apklausų metu M. J. paaiškino, kad J. S. paskambinus S. Š. jis kalbėjosi su M. S., kuriam paaiškino, kas įvyko prie baro. Jis neprašė M. Š., kad šis kam nors skambintų ir aiškintųsi dėl įvykio. J. S. jis neskambino ir su juo nieko nesitarė. Kai susitiko J. S. šis jau turėjo peilį. /6 t., b.l. 21-23, 44-45/

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. J. nurodo vietas kur prie baro įvyko konfliktas su jaunuoliais, kur susitiko su J. S., kur susitiko su S. Š., M. S. ir M. L., kur M. S. nurodymu su M. Š. išmetė peilius, kur įėjęs bare gavo smūgį prie bilijardo stalo, kur nuėjo link kopų prie dušų. /6 t., b.l. 26-41/

M. J. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino muštynėse dalyvavusius: S. Š. („(duomenys neskelbtini)“), M. L.. /6 t., b.l. 9-13, 14-16/

M. J. apžiūros metu nustatyta, kad jis yra 172 cm ūgio, tatuiruočių neturi. /6 t., b.l. 46-50/

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. S. nurodo vietas kur: susitiko su M. Š. ir M. J., kur susitiko su S. Š., M. S. ir M. L., kur įėjęs į patalpą priėjo prie baro ir kaip išėjo į lauką, kur laukė prie baro, kur nuėjo link kopų prie dušų, kur išmetė savo peilį, kur namuose sekcijoje kitą dieną po nusikaltimo padėjo peilį (peilis nerastas). /4 t., b.l. 152-171/

J. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino muštynėse dalyvavusius: M. L., M. S. („(duomenys neskelbtini)“), S. Š.. /4 t., b.l. 136-140, 141-145, 146-150/

J. S. akistatoje su M. Š. tvirtino, kad turėjo tik vieną peilį. Taip pat nurodė, kad buvo kalba, jog bare buvo pamestas peilis geltona rankena bei nurodė, kad bare pas M. Š. peilio nematė. Nurodė, kad jam skambino M. J., o S. Š. su kitais kvietė taip pat M. J. iš jo (J. S.) telefono. M. Š. neigė pametęs peilį bare. /4 t., b.l. 172-173/

J. S. akistatoje su M. J. neigė, kad turėjo medžioklinį peilį su dėklu, nors tai tvirtino M. J.. M. J. patvirtino, kad J. S. prisipažino perdūręs plaučius. J. S. patikslino, kad pas M. Š. ir M. J. peilius matė ne bare, o išėjus iš baro. M. J. pripažino, kad turėjo tušinuko dydžio peilį. /4 t., b.l. 174-175/

J. S. apžiūros metu nustatyta, kad jo ūgis – 168 cm., tatuiruočių neturi. /4 t., b.l. 180-185/

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. Š. nurodo vietas kur susitiko su bendrininkais, barą „(duomenys neskelbtini)“, vietą kur jis kėde sudavė nukentėjusiajam, kur stovėjo išėjęs iš baro, kur nuėjo į kopas. /3 t., b.l. 1-17/

S. Š. apžiūros metu nustatyta, kad ant peties ir kaklo dešinėje iki pat ausies yra tatuiruotė. /3 t., b.l. 26-32/

S. Š. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nurodė į M. S. ir M. L., kaip su juo bare buvusius asmenis. /2 t., b.l. 166-175/.

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. nurodo vietas kur susitiko su M. Š., M. J. ir J. S., kur M. L. nubėgo namo ir grįžo su dujų balionėliu, barą „(duomenys neskelbtini)“, vietą kur jis, M. L. ir S. Š. stovėjo bare, kur stabtelėjo išbėgęs iš baro, kur nubėgo prie dušų, kur išmetė M. Š. peilį. /5 t., b.l. 76-93/

M. S. apžiūros metu nustatyta, kad jo ūgis 206 cm. ir tatuiruočių jis neturi. /5 t., b.l. 103-107/

M. L. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nurodė į J. S., M. Š., kaip su juo bare buvusius asmenis. /5 t., b.l. 127-131, 132-136/.

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. L. nurodo vietas kur susitiko su M. Š., M. J. ir J. S., kur M. L. nubėgo namo persiauti šlepečių, barą „(duomenys neskelbtini)“, vietą kur jis, M. S. ir S. Š. stovėjo bare ir jis purškė dujas, kur nubėgo prie dušų. /5 t., b.l. 141-159/

M. L. apžiūros metu nustatyta, kad jo ūgis - 188 cm. ir tatuiruočių jis neturi /5 t., b.l. 167-171/

Iš policijos informacinės sistemos ROIK išrašo matyti, kad 2012-08-18 00.06 val. telefonu pranešta apie muštynes bare „(duomenys neskelbtini)“. /1 t., b.l. 4-5/ Išreikalautas ir apžiūrėtas pranešimo garso įrašas. /1 t., b.l. 43-49/

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Įėjus į vidų kiek dešiniau – bilijardo stalas, o dar giliau į patalpą – baras. Prie jo išvartytos kėdės, ant grindų galimai kraujo dėmės. /1 t., b.l. 13-19, 20-27/

Iš vietovės apžiūrų protokolų matyti, kad du kartus buvo apžiūrėta vietovė prie baro „(duomenys neskelbtini)“ iš šalia esančio tualeto, tikslu surasti nusikaltimo metu panaudotus ir išmestus peilius. Tyrimui reikšmingi objektai nerasti. /1 t., b.l. 28-31, 3 t., b.l. 148-156/

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2012-08-18 nuo 00.13 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pagalba teikta M. M., kuriam nustatytos dvi gilios durtos žaizdos nugaroje, D. L., kuriam nustatytos dvi durtos žaizdos nugaros dešinėje ir M. Š., kuriam nustatyta durta žaizda nugaroje. /1 t., b.l. 34-39/

Iš M. M. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad jam padarytos dvi durtinės –pjautinės žaizdos nugaros kairėje. Viena iš žaizdų – kiauryminė, be to dėl sužalojimų išsivystė sunkus šokas ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. /1 t., b.l. 66-67/.

Iš M. Š. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad jam padarytos dvi nekiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos nugaroje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Nustatytas 1,95 promilių girtumas. /1 t., b.l. 79-80/

Iš D. L. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad jam padarytos dvi durtinės – pjautinės žaizdos kairiame krūtinės ląstos šone. Viena iš žaizdų – kiauryminė ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatytas 2,64 promilių girtumas. /1 t., b.l. 99-100/

Apžiūrėti M. M. drabužiai: džinsinės kelnės, marškinėliai, trumpikės, sportiniai bateliai ir D. L. drabužiai: marškinėliai, sportinis džemperis, trumpikės, šortai. /1 t., b.l. 113-134/

J. S. pateikė peilį su mėlyna rankena. /2 t., b.l. 134-137/. Peilis apžiūrėtas. /2 t., b.l. 138-144/

Iš specialisto išvados matyti, kad atlikus J. S. pateikto peilio DNR tyrimą žmogaus kraujo ant peilio nerasta. /1 t., b. l. 145/

Iš specialisto išvados matyti, kad atlikus objektų (nukentėjusiųjų drabužių ir J. S. pateikto peilio) trasologinį tyrimą nepavyko nustatyti ar pažeidimai drabužiuose padaryti tyrimui pateiktu peiliu bei ar pažeidimai padaryti vienu ar keliais peiliais. /1 t., b.l. 147-152/

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo du žmones. Kaltinamieji prisipažino įvykio metu buvę bare „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigė vartoję smurtą prieš nukentėjusiuosius, nei vienas neprisipažino peiliu padaręs sužalojimus, bet įvykio vietoje kitų asmenų, kurie būtų galėję sužaloti nukentėjusiuosius nebuvo. Nukentėjusieji V. L., A. V., D. J., S. N. atpažino M. Š., o S. Š. atpažino nukentėjusieji V. L., M. L., A. P., D. J., S. N.. Kaltinamąjį M. S. atpažino nukentėjusioji D. J.. Nors M. S. ir M. L. teigia, kad jie ir S. Š. pirmieji užėjo į barą, kitiems liepė palaukti, nes norėjo tik pasikalbėti. Tačiau šiuos parodymus paneigė kiti kaltinamieji ir nukentėjusieji. Nukentėjusiosios D. J., S. N., dirbusios tuo metu bare, aiškiai matė ir patvirtino, kad visi kaltinamieji ne tik, kad vienu metu įėjo į barą, bet nurodė, kad M. S. ir S. Š. įėjo rūkydami, nekreipdami dėmesio į perspėjimą. M. S. papurškė dujų, nieko nesiaiškindami, neklausdami, užpuolė ten buvusius nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji M. M., M. Š., D. L., V. L., M. L., A. V. parodė, kur jie kiekvienas tuo metu sėdėjo, kai į barą įėjo kaltinamieji ir kaip buvo užpulti. Kadangi nukentėjusieji kaltinamųjų nepažinojo, buvo užpulti staiga, netikėtai, buvo sužaloti, be to buvo neblaivūs, todėl negalėjo tiksliai įsidėmėti kiekvieno užpuoliko veiksmų. Bet iš visų nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, papildo vieni kitus, juos patvirtina specialisto išvados, iš dalies patvirtina ir kaltinamieji. Nukentėjusieji kaltinamųjų nepažinojo, juos atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šiais parodymais. Nukentėjusioji A. P. buvo apklausta teisme, ji patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pasijuto blogai ir negalėjo atsakyti į klausimus, į kitus teismo posėdžius negalėjo atvykti, nes išvyko į užsienį. Bet dėl šių aplinkybių nėra pagrindo visiškai atmesti šios nukentėjusiosios parodymų. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad sėdėjo prie baro, nugara į duris, įėjus kaltinamiesiems, stojosi nuo kėdės, pajautė du smūgius į juosmenį. Šiuos parodymus patvirtino nukentėjusiosios D. J., S. N., kurios nurodė, kad M. M. užpuolė ir sužalojo S. Š.. Kaltinamasis S. Š. parodė, kad pamatė dešinėje prie baro vaikiną, kuris jam pasirodė, kad metė kažką sunkaus į jį, priėjęs nuvertė nuo kėdės ir kėde sudavė 2 kartus į nugarą. Nukentėjusysis D. L. sužalojimų aplinkybių nepamena. Nukentėjusieji A. V. ir M. Š. parodė, kad matė, kaip M. J. nuėjo tiesiai prie kairėje sėdėjusio D. L. ir nuvertė šį nuo kėdės ir užgulęs kažką darė, nukentėjusysis kraujavo. Nukentėjusysis V. L. atpažino M. J., kaip tą vaikiną, kurį nutraukė nuo nukentėjusiojo D. L., kuriam smogė į veidą ir kuris atsisukęs jam grasino peiliu. Tai, kad M. J. buvo sužalota nosis patvirtino liudytoja G. K., kaltinamasis M. Š., to neneigė ir pats M. J.. Liudytoja I. D. parodė, kad eidama iš tualeto matė kaip kairėje M. J. parvertęs žmogų smūgiavo ranka ar peiliu. Nukentėjusioji D. J. parodė, kad matė, kaip dviese spardė gulintį D. L., kuriam ant galvos buvo šiukšlių kibiras, po to vienas iš jų, kurį atpažino, kad tai buvo M. Š., užėjo už baro ir grasino jai peiliu. Kaltinamasis M. Š. teisme neneigė, kad galėjo spardyti nukentėjusįjį. Nukentėjusioji S. N. parodė, kad jai grasino peiliu S. Š., kad atėję į barą kaltinamieji purškė dujas, užpuolė nukentėjusiuosius, badė su peiliais, mušė. Nors S. Š. neprisipažino turėjęs peilį, bet nukentėjusioji S. N. šiuos parodymus paneigė. M. Š., M. J., J. S. patys pripažino turėję peilius, nors neigė juos panaudoję, tačiau teismo medicinos specialisto išvadomis yra nustatyta, kad D. L. padarytos dvi durtinės – pjautinės žaizdos kairiame krūtinės ląstos šone, viena iš žaizdų – kiauryminė ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. M. M. padarytos dvi durtinės –pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje, viena iš žaizdų – kiauryminė, dėl sužalojimų išsivystė sunkus šokas ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. M. Š. padarytos dvi nekiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos nugaroje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamieji sudavė smūgius rankomis, kojomis ir bare buvusiais daiktais nukentėjusiesiems M. L., V. L., A. V.. Kaltinamieji M. S. ir M. L. purkšdami dujas sukėlė skausmą visiems nukentėjusiesiems. Šias aplinkybes patvirtino įvykio vietos apžiūros duomenys, nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies kaltinamųjų parodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Įėjus į vidų dešinėje – bilijardo stalas, o toliau patalpoje yra baro stalas. Prie jo išvartytos kėdės, ant grindų panašios į kraują dėmės. Apie įvykio vietą ir laiką parodė visi nukentėjusieji, apklausti kaltinamieji bei liudytojai. Todėl nekyla jokių abejonių, kad buvo sutrikdyta kavinės baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų normali darbinė veikla, jiems parodyta nepagarba, nutrauktas kavinės darbas, t.y. sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai patvirtina nukentėjusieji, įvykio vietos apžiūros protokolai, kur yra užfiksuota bare išvartyti daiktai, kraujo pėdsakai, sudaužytas inventorius. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2012-08-18 nuo 00.13 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atvyko medicininė pagalba, buvo suteikta pagalba M. M., kuriam nustatytos dvi gilios durtos žaizdos nugaroje, D. L., kuriam nustatytos dvi durtos žaizdos nugaros dešinėje ir M. Š., kuriam nustatyta durtos žaizdos nugaroje. Nors nebuvo nustatyti visi kiekvieno kaltinamojo veiksmai nusikaltimo padarymo metu, tačiau nekyla jokių abejonių, kad visi kaltinamieji veikė bendrai. Nei vienas iš kaltinamųjų neatsirado įvykio vietoje atsitiktinai, visi į barą atėjo pasiruošę užpulti ir sužaloti nukentėjusiuosius, parodyti savo išskirtinumą prieš nukentėjusiuosius. Todėl turi atsakyti už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne už kiekvieno konkrečius veiksmus ir už dėl bendrų veiksmų kilusias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys 2K-340/2012, 2K–475/2012). Nustatyta, kad nusikalstamas ketinimas sužaloti bare buvusius asmenis susiformavo dėl mažareikšmės dingsties. Liudytoja I. D. parodė, kad užkalbino nuo jūros pareinančius vaikinus, kad ji vienam negražiai pasakė ir šis taip pat atsakė, po to priėjo ir šiaip be žodžių trenkė M. J. į veidą. Nukentėjusysis D. L. parodė, kad einant į barą, mergina keikėsi, įžeidinėjo visus, venas vaikinas stojosi, todėl jis nelaukdamas vaikinui pliaukštelėjo delnu per veidą, šis atsisėdo. Nukentėjusieji M. Š., V. L., M. L. A. V. patvirtino, kad D. L. žodinio konflikto metu pliaukštelėjo delnu per pakaušį M. J.. Nors kaltinamieji M. Š. ir M. J. nurodė, kad sudavė kumščiu į veidą, tačiau D. L. veiksmas M. J. sužalojimo nesukėlė, be to, jie vienas kitam paspaudė rankas ir susitaikę išsiskirstė, teisme tai patvirtino ir liudytoja I. D.. Konfliktas buvo pasibaigęs ir išspręstas. Tačiau M. Š. skatino M. J. nenusileisti, nenusižeminti ir atsilyginti jam sudavusiam asmeniui. Tas aplinkybes patvirtino I. D. ir M. J.. M. Š. paskambino J. S., paaiškino kas įvyko, paprašė padėti ir atsinešti peilį. J. S. suprato, kad bus muštynės jose sutiko dalyvauti, atėjo pasiėmęs du peilius. Liudytoja I. D. paaiškino, kad matė pas J. S. du peilius. Kaltinamasis M. J. nurodė, kad matė kareivišką peilį su dėklu, tas pačias aplinkybes paaiškino M. Š.. Susitikus M. Š., M. J. ir J. S. bei liudytojams, buvo nuspręsta, kad dar reikia peilių, todėl M. Š. nubėgo namo ir persirengė bei atsinešė du peilius. Peilis buvo duotas ir M. J.. Šias aplinkybes patvirtino M. Š., J. S., liudytojai I. D. ir V. J.. Kaltinamasis J. S. skambino S. Š. prašė pagalbos, bet šiam atsakius, kad švenčia gimtadienį, padėti prašė M. J.. Tada M. S., M. L., S. Š. nusprendę padėti išsiaiškinti, išėjo iš šventės. Jie suprato, ką reiškia šis pasakymas padėti, nes žinojo apie įvykusį konfliktą, kuris buvo pasibaigęs ir nebuvo jokios būtinybės susirinkti visiems kaltinamiesiems ir eiti aiškintis. Be to pasirinktas aiškinimosi būdas, kai kaltinamieji nešėsi peilius ir dujų balionėlius, taip pat rodo jų nusiteikimą pavartoti smurtą prieš nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji ramiai sėdėjo bare ir niekam jokios grėsmės nekėlė. Todėl negalėjo būti jokios kitos priežasties kaltinamiesiems užpulti nukentėjusiuosius ir baro darbuotojas, kaip tik norint juos pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Liudytojas V. J., kuris matė kaltinamuosius stovinčius prie baro, nes buvo atsilikęs parodė, kad visi kaltinamieji kažką tarėsi ir į barą suėjo visi kartu. Nors M. S. ir M. L., neigę žinoję apie tai, kad kiti turi peilius, tačiau kaltinamieji M. Š. ir M. J. parodė, kad M. S. liepė išmesti peilius, tačiau nustatyta, kad niekas peilių neišmetė. Nors kaltinamasis M. J. aiškina, kad jis peilį išmetė ir į nusikaltimo vietą nesinešė, tai paneigta anksčiau aptartais nukentėjusiųjų liudytojų parodymais. Nustatyta, kad M. Š. peilį M. S. paėmė jau po įvykio. Taigi visi šie duomenys apie susitarimą rodo, kad kaltinamieji susitarė užpulti bare buvusius asmenis ir juos sumušti padarant jiems sužalojimus. Dėl to kokiu būdu ir kokius sužalojimus reikia padaryti, nesitarė. Tai, kad dalis bendrininkų turėjo peilius, o kiti nors ir neturėjo, bet žinojo, kad kiti juos turi, sutiko dalyvauti užpuolime, rodo, kad nebuvo svarbu kokio sunkumo sužalojimai bus padaryti. Todėl, visi bendrininkai veikė turėdami bendrą neapibrėžtą tyčią sužaloti asmenis.

Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką“. (Kasacinė byla Nr. 2K-475/2012).

Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 str. numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji turėdami tikslą sužaloti bare buvusius asmenis įsiveržė į barą, jie matė vienas kito veiksmus, su peiliais badė nukentėjusiuosius, sudavė smūgius, purškė dujas, grasino su peiliais baro darbuotojoms, smurtavo prieš nukentėjusiuosius, nė vienas iš kaltinamųjų nebandė sustabdyti kitų kaltinamųjų ar nutraukti jų veiksmus, vadinasi, pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dviem nukentėjusiesiems dėl durtinių – pjautinių sužalojimų, t.y. panaudojant peilius, kuriuos turėjo ne visi bendrininkai, tačiau bendrininkų susitarimo ribų peržengimo nenustatyta. Visi kaltinamieji veikė bendru sutarimu, naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius matė vieni kitų veiksmus, bendrininkų susitarimas apėmė bet kokio sunkumo ir pobūdžio sveikatos sutrikdymų padarymą nukentėjusiesiems, o bendravykdytojai žinojo, kad dalis jų turėjo peilius. Nors peilio neturėjęs M. S. sakė peilius išmesti, tačiau toks jo pasakymas buvo deklaratyvus, niekas peilių neišmetė, šio reikalavimo nepakartojo nei M. S., nei kiti bendrininkai. Kadangi baro darbuotojos matė peilius, matė kaip kaltinamieji badė nukentėjusiuosius, todėl kaltinamieji, kurie ir neturėjo peilių, jų nepastebėti negalėjo. Kaltinamieji matydami vieni kitų veiksmus, visi pritarė šių įrankių naudojimui, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl nepriklausomai nuo kieno dūrių peiliu buvo padaryti sužalojimai, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi visi smurtą naudoję asmenys. Įvykio aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jie suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo. Kadangi susitarimas padaryti nusikalstamą veiką buvo išankstinis, bendravykdytojai turėjo galimybę savanoriškai atsisakyti dalyvauti nusikaltime (BK 23 str.), tačiau apie tai turėjo pranešti kitiems bendrininkams ir užpuolime nedalyvauti. Nustatyti objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, realizuojant BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis 2K–166/2013).

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys 2K-410/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-281/2012, Nr. 2K-78/2013).

Nustatyta, kad M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo du žmones. Nustatyta, kad kitus kaltinamuosius padaryti šiuos nusikaltimus sukurstė padaryti M. Š.. Įžūlūs veiksmai pasireiškė fiziniu smurtu, dujų purškimu, fizinio skausmo sukėlimu A. P., D. J., S. N. ir V. L., M. L., A. V., bei nežymiu sveikatos sutrikdymu M. Š.. Visuomenės rimties sutrikdymas tai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš bare buvusius nukentėjusiuosius, baro darbuotojas, dėl tokių veiksmų nukentėjusiosios D. J., S. N., A. P. buvo išsigandusios, šokiruotos. Visuomeninės tvarkos sutrikdymas pasireiškė tuo, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis bei darbas, sutrikdyta normali baro veikla. M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo du žmones, veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą.

Prokuroras atsisakė kaltinimo, dėl pripažinimo organizatoriais M. Š. ir J. S., todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamųjų M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. kaltė visiškai įrodyta, kaltinamieji privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Nors ir buvo tokie parodymai, kad M. Š., M. J. J. S. vartojo prieš įvykį alkoholį, tačiau nei vieno iš kaltinamųjų girtumas nebuvo patikrintas, nenustatyta, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamieji padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai smurtiniai, padaryti tiesiogine tyčia, BK 135 str. – tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikaltimus padarė dėl menkavertės dingsties, nusikaltimo pasekmės sunkios, nes trims nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai peiliais, dviem nukentėjusiesiems dėl padarytų durtinių-pjautinių sužalojimų sunkiai sutrikdyta sveikata, kiti nukentėjusieji taip pat patyrė smurtą. Nusikaltimams kaltinamieji rengėsi iš anksto, pasiėmė įrankius - peilius ir dujų balionėlius. Smurtą nutraukė tik išgirdę, kad iškviesta policija. Kaltinamieji neatlygino žalos nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui.

Kaltinamasis M. Š. teistas 6 kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, todėl laikytinas recidyvistu. Buvo šių nusikaltimų iniciatorius ir kurstytojas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijose numatytam šios bausmės vidurkiui. Bausmė bendrintina, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. su Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

J. S. teismo neteistas, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, augina mažametį vaiką. Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

S. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinius nusikaltimus (BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.) 2011-12-05 teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, tai rodo jo polinkį nusikalsti. Nusikaltimo padarymo metu dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijose numatytam vidurkiui.

M. J. neteistas, nedirbo, nėra duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

M. S. neteistas, nedirbo, nėra duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

M. L. neteistas, iš pateiktų dokumentų matyti, kad dirbo terminuotus darbus, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

Bausmės pagal BK 135 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nustatyta idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą, jiems skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl po nuosprendžio paskelbimo gali slėptis, todėl skirtina kardomoji priemonė suėmimas.

Nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 57-62), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 1395 litus turtinei ir 25000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro sugadintų daiktų ir drabužių vertė 645 Lt, gydymosi išlaidos 500 litai, prarastas darbo užmokestis 250 litų. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos. Dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, lankėsi pas įvairių sričių specialistus, iki šiol nėra tikras ar galutinai atsistačiusi jo sveikata, jis nuolat pergyvena, ar patirti sužalojimai neatsilieps jo sveikatai, ir ar jis vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

Nukentėjusysis D. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 91-94), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 1380 litus turtinei ir 25000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro sugadintų drabužių vertė 380 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad pirko vaistus ir kol gulėjo ligoninėje turėjo išlaidų dėl papildomo maitinimo, prašo priteisti gydymosi išlaidos 1000 litų. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos. Dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, lankėsi pas įvairių sričių specialistus, iki šiol nėra tikras ar galutinai atsistačiusi jo sveikata, kas sąlygoja nuolatinius nemalonius pojūčius, jis nuolat pergyvena, ar patirti sužalojimai neatsilieps jo sveikatai, ir ar jis vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 74-76), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 370 litus turtinei ir 15000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro sugadintų drabužių vertė 120 Lt, gydymosi išlaidos 200 litai, išlaidos kelionei dėl gydymosi 50 litų. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos, atsiradusi baimė netekti savo draugų, sukeltas stresas šeimai Dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, buvo nedarbingas, patyrė nepatogumų, apribojimų, negalėjo normaliai bendrauti.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius tokiais atvejais sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-108/207 ir kt.).

Bylos duomenimis, kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais M. M., D. L., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurių nukentėjusieji buvo operuoti ir gydomi ligoninėje. Kaip matyti iš civilinių ieškinių bei nukentėjusiųjų M. M., D. L., M. Š. paaiškinimų teisme, gydantis dėl patirtų sužalojimų jiems teko pirkti vaistus, taip pat turėjo išlaidų dėl papildomo maitinimo, be to, buvo nepataisomai sugadinti jų drabužiai. Nors nukentėjusieji nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sveikatos sugrąžinimo išlaidas vaistams, papildomam maitinimui ir kt., nekyla abejonių, kad tokias išlaidas nukentėjusieji patyrė, jų nurodytos sumos, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, gydymo pobūdį ir trukmę yra realios. Tas aplinkybes, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiųjų drabužiai, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokoluose, civiliniuose ieškiniuose nurodytos sumos už sugadintus drabužius yra realios, todėl priteistinos. Nors dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. M. buvo nedarbingas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nesant padarytų sužalojimų pastarasis realiai būtų dirbęs ir gavęs civiliniame ieškinyje nurodytą 250 Lt darbo užmokestį, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, taigi, savo reikalavimo dėl 250 Lt priteisimo nepagrindė įrodymais, todėl ši suma nukentėjusiojo naudai nepriteistina.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nusikalstamais kaltinamųjų M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. veiksmais M. M., D. L., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusieji M. M., D. L. buvo sunkiai sužaloti ir liko gyvi tik laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nors M. Š. padarytas nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet jam buvo padaryti du durtiniai sužalojimai, kurie kėlė rimtą pavojų sveikatai. Nukentėjusieji M. M., D. L. buvo operuoti, po to ilgą laiką gydomi. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, darbinės veiklos ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, sukeliant realią grėsmę nukentėjusiųjų M. M., D. L. gyvybei, padarant žalą M. Š. sveikatai. Atsižvelgiama ir į kaltinamųjų turtinę padėtį. Kaltinamasis neturi turto, pajamų negauna, tačiau yra darbingi jauno amžiaus, todėl padarytą turtinę ir neturtinę žalą galėtų atlyginti.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems išmokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiajam M. M. avansu išmokėta 6500 Lt kompensacija už padarytą neturtinę žalą (7 t. b. l. 176-177) Todėl šioje dalyje M. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo D. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, M. M. tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. priteistina solidariai M. M. 18500 litų, D. L. 25000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

M. Š. buvo padarytas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti du durtiniai sužalojimai. Atsižvelgiant patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, įvertinant pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą, teismas laiko sąžiningu, teisingu ir protingu nustatyti 7000 litų nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nors padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis buvo sužalotas, darant tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Iš kitos pusės, nukentėjusiojo patirti sužalojimai, teismo vertinimu, nesukėlė jam tokių didelių ir ženklių nepatogumų, kaip galėjo būti esant sunkesniam sužalojimui, kai pagal nusistovėjusią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos dydis siekia 15000 Lt. Todėl didinti įprastai priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki nukentėjusiojo prašomos 15000 litų dydžio sumos teismas nemato pakankamai pamatuoto pagrindo, be to tai prieštarautų teismų praktikai. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir M. Š. iš kaltinamųjų M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S. ir M. L. solidariai priteisia 7000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 70963,51 Lt už suteiktas M. M., D. L., M. Š. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 105-112).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiųjų M. M. drabužiai: džinsinės kelnės, marškinėliai, trumpikės, sportiniai bateliai ir D. L. drabužiai: marškinėliai, sportinis džemperis, trumpikės, šortai, J. S. peilis, du buteliai iš įvykio vietos saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str. 303 str.,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams,pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. Š. subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2011-08-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. S. subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. J. subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą ir suimti teismo posėdžių salėje. Įskaityti į bausmės laiką suėmime išbūtą laiką nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. Š. subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. S. subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą ir suimti teismo posėdžių salėje. Įskaityti į bausmės laiką suėmime išbūtą laiką nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. L. subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą ir suimti teismo posėdžių salėje. Įskaityti į bausmės laiką suėmime išbūtą laiką nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S., M. L. neturtinės žalos atlyginimą M. M. naudai 18500 litų, D. L. naudai 25000 litų, M. Š. naudai 7000 litų, turtinės žalos atlyginimą M. M. naudai 1145 litų, D. L. naudai 1380 litų, M. Š. naudai 370 litų.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį priteisti solidariai iš M. Š., M. J., J. S., S. Š., M. S., M. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 70963,51 Lt už suteiktas M. M., D. L., M. Š. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiųjų M. M. drabužius (džinsinės kelnės, marškinėliai, trumpikės, sportiniai bateliai) ir D. L. drabužius (marškinėliai, sportinis džemperis, trumpikės, šortai) J. S. peilį, du butelius iš įvykio vietos saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė