Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. priimto nutarimo Nr. 95-452 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 5 ir 8 p., 284 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-08-29, bausmės pabaiga – 2017-08-29.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi atmetė nuteistojo J. S. skundą dėl Komisijos 2015-11-23 priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad J. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-11-05 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. S. priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai iš 168 galimų, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, bei integracijos į visuomenę programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra paskatintas, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tai, kad J. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Juolab, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu svarbu tai, kad nuteistasis, nors ir skatintas 4 kartus, tačiau taip pat 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko paskirtos 3 drausminės nuobaudos. Už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu paskirta itin griežta nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje. Paskutinė nuobauda prieš terminą panaikinta pakankamai neseniai, tik 2015-07-15. Nėra pagrindo prieštarauti apelianto skundo argumentams, jog nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Toks J. S. elgesys patvirtina, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis daugeliu atveju numato tam tikrus sprendimus, tačiau ne visada geba nustatyti aiškius žingsnius, kurių reikia tai įgyvendinti praktiškai. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti iškilusias problemas ir nekartoti tų pačių klaidų bei leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo mąstymo ir jo elgesio korekcijos esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra nustatyti. Be to, išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, bei artimi šiems veiksniams – informacija apie teisės pažeidimus, darbas (pataisos įstaigoje buvo kilę konfliktai su darbų vadovais), lėšų tvarkymas (turi priteistą didelį ieškinį, dėl ko gali kilti problemų su jo padengimu). Tuo tarpu duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas nustatytų kriminogeninių ir jiems artimų veiksnių bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, byloje nėra. Nors nuteistasis nurodė turįs tik pagrindinį išsilavinimą, o lygtinio paleidimo atveju dėl darbo kreipsis į Darbo biržą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nesimokė, nesiekė įgyti konkrečios specialybės, kas iš esmės padidintų galimybę integruotis į darbo rinką ir sudarytų sąlygas civilinio ieškinio padengimui.

Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, nuteistojo skundo argumentus sprendžia, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei nurodytas Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje, aukštesnysis teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.