Kauno apylinkės teismo sprendimas

civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. N. (toliau ir – pareiškėja) ir V. N. (toliau ir – pareiškėjas) (toliau ir – pareiškėjai) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus – Luminor Lizingas UAB) dalyje, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atnaujinus procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu pagal Luminor Lizingas, UAB prašymą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-535-925/2016 2016 m. liepos 15 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų L. N. ir V. N. patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl turto padalijimo ta apimtimi, kiek pareiškėjai nusprendė, kad turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Ginčo turtas) – yra asmeninė pareiškėjos L. N. nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka jai,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu per ZOOM) pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai J. R., pareiškėjo atstovui advokatui D. U., suinteresuoto asmens atstovui advokatui M. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 15 d. ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos su atsakovu V. N. nutraukimo, santuokinio turto pasidalinimo ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvavo kreditoriai A. Z. ir bankrutuojanti V. N. personalinė įmonė, atstovauta bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“.

2015 m. birželio 17 d. L. N. ir V. N. pasirašė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 166–169).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (2 t., b. l. 102–104) civilinės bylos Nr. 2–858–810/2015 sustabdė iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

2015 m. rugsėjo 1 d. L. N. ir V. N. pasirašė naują Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 t., b. l. 108–110), kurią Kaišiadorių rajono apylinkės teismas buvo patvirtinęs 2015 m. spalio 22 d. sprendimu (2 t., b. l. 128), tačiau Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A–417–601/2016 išnagrinėjęs bankrutuojančios V. N. personalinės įmonės, atstovautos bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ apeliacinį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

2016 m. birželio 9 d. L. N. ir V. N. pasirašė naują Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (3 t., b. l. 38–41).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 (3 t., b. l. 99–104) nusprendė nutraukti pareiškėjų 1988 m. spalio 15 d. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų 2016 m. birželio 9 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2016 m. birželio 30 d. techninio pobūdžio patikslinimais, 3 t., b. l. 78–81) tokio turinio:

„1. Vienas kito išlaikymas.

1.1 Šalys patvirtina, kad abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas.

2. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymas.

2.1 Šalys nepilnamečių vaikų sutarties patikslinimo dienai neturi, todėl šiais klausimais šalys viena kitai reikalavimų nereiškia.

3. Turto ir prievolių padalijimas.

3.1.1 Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo šį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

1. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 5 267,17 Eur;

2. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 2 044,13 Eur;

3. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 3 381,16 Eur;

4. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 6 794,48 Eur;

5. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 1 539,90 Eur;

6. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 17 034,58 Eur.

3.1.2. Pareiškėja santuokoje asmeninės nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą:

1. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė – 540 Eur;

2. Pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 31 000 Eur vertės, pastatą–ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2500 Eur vertės, pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, pastatą–šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, kitus statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė – 129 313 Eur.

3.1.3. Sutuoktinis pareiškia ir pripažįsta, tai patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad į gyvenamojo namo statybą buvo investuotos sutuoktinės asmeninės lėšos, taip pat žemės sklypas namo statybai išpirktas sutuoktinės asmeninėmis lėšomis.

3.1.4. Sutuoktinis pareiškia ir pripažįsta, tai patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nupirktas už asmenines sutuoktinės lėšas sutuoktinės broliui, kurio (brolio) vardu nebuvo įregistruotas siekiant užtikrinti asocialų gyvenimo būdą vedančio sutuoktinės brolio turto ir interesų apsaugą.

3.1.5. Sutuoktinis V. N. patvirtina ir pripažįsta, kad pirmiau minėtas turtas yra įsigytas išimtinai iš sutuoktinės asmeninių lėšų, todėl CK 3.89 str. tvarka šio turto neprašo dalinti ir piniginės kompensacijos už šį turtą nereikalauja, nes asmeninėmis ar santuokinėmis lėšomis prie šio turto įsigijimo, jo pagerinimo neprisidėjo.

3.1.6. Pareiškėjas santuokoje asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo šį turtą:

1. V. N. personalinę įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimus, prievoles kreditoriams, susijusiems su personaline įmone;

2. V. N. personalinei įmonei priklausantį Ratinį traktorių MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 500,00 Eur vertės.

3.1.7. Pareiškėjas santuokoje įgijo šiuos asmeninius įsipareigojimus – įsiskolinimą kreditoriui A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 1 500 Eur.

3.1.8. Sutuoktiniai susitaria, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą turtą pasidalins tokiu būdu:

3.1.8.1. Pareiškėjui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atitenka natūra bei pripažįstamos asmeninės nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises ir prievolės:

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 5 267,17 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 2 044,13 Eur;

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 3 381,16 Eur;

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 6 794,48 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 1 539,90 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 17 034,58 Eur.

3.1.8.2. Piniginės kompensacijos L. N. iš V. N. už jam tenkantį didesnės vertės santuokoje įsigytą turtą nereikalauja.

3.1.9. Šalys pareiškia, kad kitą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką ir kt.) pasidalino prieš sudarant šią sutartį ir ateityje vienas kitam pretenzijų dėl jo padalijimo nereikš.

3.1.10. Kiekvienam iš sutuoktinių lieka lėšos, esančios asmeninėse jų banko sąskaitose.

3.1.11. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad sutuoktinių turtas padalintas pagrįstai ir tinkamai bei atitinka sutuoktinių interesus, todėl po šios sutarties įsigaliojimo sutuoktiniai neturės vienas kitam jokių turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų.

3.1.12. Šalys patvirtina, kad jokių kitų joms žinomų asmeninių ar bendrų kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdytinos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto, neturi. Jei nutraukus santuoką tokia aplinkybė paaiškėtų, su kreditoriumi įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditoriumi susitarimą. Turimi kreditoriai pretenzijų dėl tokio turto padalinimo būdo nereiškia.

3.1.13. Po santuokos nutraukimo ir šios sutarties teisme patvirtinimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų, susijusių su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, pakeitimo. Kitos sąlygos negali būti keičiamos“.

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-190-390/2017 atmetė bankrutuojančios V. N. personalinės įmonės bankroto administratoriaus apeliacinį skundą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą (3 t., b. l. 140–146).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (4 t., b. l. 103–117) patenkino suinteresuoto asmens Luminor Lizingas UAB (buvusi UAB „Nordea Finance Lithuania“) prašymą (4 t., b. l. 2–11) ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens – atnaujino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-535-925/2016 dalies procesą, t. y. procesas atnaujintas dėl pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl turto padalijimo ta apimtimi, kiek pareiškėjai nusprendė, kad Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka jai.

A. K. rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-535-925/2016 dalies procesą, suinteresuotas asmuo Luminor Lizingas UAB prašo teismo (4 t., b. l. 2–11):

1. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl turto padalijimo, nustatant, kad po santuokos nutraukimo, turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), – pareiškėjams priteisiamas asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis po 1/2 kiekvieno iš daiktų, arba

2. Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kur susitarta, jog turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), – yra asmeninė L. N. nuosavybė ir jai atitenka po santuokos nutraukimo, arba

3. Įpareigoti pareiškėjus pateikti teismui patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl dalintino turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (šulinio, kanalizacijos šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), – ją prieš tai išsiuntus ar kitokiu būdu suderinus su kreditoriumi Luminor Lizingas UAB, kad ji atitiktų kreditoriaus interesus bei neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nurodant aktualias dalintino turto vertes, išsprendžiant piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimą.

Luminor Lizingas UAB reikalavimai grindžiami šiais argumentais (4 t., b. l. 2–11):

1. Pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis, kur susitarta, jog Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė ir jai atitenka po santuokos nutraukimo neišmokant pareiškėjui kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį, akivaizdžiai pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. V. N. personalinės įmonės bankroto proceso metu nebuvo patenkinta net dalis kreditoriaus reikalavimų. Šiuo metu V. N. personalinė įmonė yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, dėl ko V. N. personalinės įmonės prievolė ir pareiškėjos prievolė suinteresuotam asmeniui yra pasibaigusios (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi jokio turto, o dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 patvirtinto Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi suinteresuoto asmens Luminor Lizingas UAB naudai areštuoto pareiškėjų turto pasidalijimo pareiškėjo 69 942,27 Eur skolos išieškojimo nukreipimas į šį turtą yra nebeįmanomas.

2. Be to, nurodyta pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi suinteresuoto asmens naudai areštuoto turto pasidalijimas – pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinė ir negalėjo būti teismo patvirtinta (CK 1.80 straipsnis, 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme, dėl ko sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais ir prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (LAT 2015 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-128-686/2015, 2013 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2013 ir kitos).

3. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnis), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Siekiant nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 539 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnio nurodytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnis, CPK 541 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi pareigą išsiaiškinti ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, t. y. ar sutuoktiniai yra nurodę jų bendrus ar kiekvieno iš jų atskirai kreditorius ir ar jiems yra pranešta apie bylos iškėlimą, kadangi vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Nurodytos teisės normos užtikrina kreditorių teisių apsaugą, kadangi turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių), sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra supaprastino proceso tvarka pasidalyti santuokoje įgytą turtą. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 ir 1.137 straipsniai).

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 5 267,17 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2 044,13 Eur

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 3 381,16 Eur

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 6 794,48 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 1 539,90 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 17 034,58 Eur,

- V. N. personalinė įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) bei prievolės, susijusios su įmone, bei V. N. personalinei įmonei priklausantis Ratinis traktorius MTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 500 Eur vertės.

- pripažinta asmenine prievole ir priteista ją vykdyti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), (1 500 Eur) asmeninėmis lėšomis.

- visos ir bet kokios V. N. ir V. N. personalinės įmonės prievolės lieka V. N..

3. Pareiškėjai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka:

kiti statiniais (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 203 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 34 109 Eur;

– Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 540 Eur vertės

4. Šalys pareiškia, jog nei viena Šalis nereikalauja iš kitos šalies jokių piniginių kompensacijų mokėjimo.

5. Siekiant išvengti abejonių ir ginčų ateityje, Šalys pareiškia, jog joms yra žinoma, kad L. N. iki šios sutarties sudarymo yra butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavusi. Šalims taip pat yra žinoma, kad visas šioje sutartyje nurodytas V. N. atitenkantis turtas yra realizuotas V. N. personalinės įmonės bankroto procese.

6. Šalys nereikalauja ir neteikia viena kitai išlaikymo. Šios sutarties sudarymo metu Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

7. Kitos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygos lieka nepasikeitusios.

Susipažinus su pareiškėjų patikslintu prašymu dėl turto padalinimo matyti, kad jame pareiškėjai vėl išdėstė teiginius, neva Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, nors Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog Ginčo turtas pripažintinas bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe (nutarties 25, 32 punktai). Aplinkybę, jog Ginčo turtas pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtina ir tai, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 10 d. ieškiniu kreipdamasi į teismą nurodė, jog Ginčo turtas buvo įgytas santuokoje ir prašė jį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog prašymo teiginiai dėl Ginčo turto priklausymo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise bei visi kiti su tuo susiję teiginiai, įskaitant teiginius dėl pareiškėjai jos tėvų jai perduotų piniginių lėšų Namo statybai ar pareiškėjos asmeninių lėšų investavimą į Namą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Kitą pareiškėjų patikslinto prašymo argumentų grupę sudaro teiginiai, jog po santuokos nutraukimo kiekvienam iš pareiškėjų atiteko iš esmės vienodos vertės turtas, todėl, pasak jų, nutraukus santuoką suinteresuoto asmens, kaip V. N. kreditoriaus, interesai nebuvo pažeisti. Teismo prašoma patvirtinti patikslinta sutartimi pareiškėjai santuokos metu įgytą turtą, įskaitant ir Ginčo turtą, siekia pasidalinti iš esmės taip pat, kaip kad tai buvo padaryta 2016 m. liepos 15 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016, išskyrus tai, kad patikslinta sutartimi susitariama, jog po santuokos nutraukimo Ginčo turtas pareiškėjai atitenka ne kaip santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgyti daiktai, o kaip jai priklausanti bendro sutuoktinių turto dalis. Kitaip tariant, teismui pateikta patikslinta sutartimi pareiškėjai pripažįsta, jog Ginčo turtas santuokos metu buvo įgytas/sukurtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Esant nurodytoms aplinkybės, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, yra reikalinga nustatyti tiek viso pareiškėjų santuokos metu įgyto turto, tiek ir Ginčo turto tikrąją vertę jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ką ir pažymėjo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Pasisakant dėl pareiškėjų nurodytos dalintino turto, įskaitant ir Ginčo turtą, vertės, pažymėtina, jog nors pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo buvo teigiama, jog bendro ūkio faktiškai nebevedė 8 metus, vėliau ši pozicija jau abiejų pareiškėjų buvo palaikoma vėlesnėse proceso stadijose, tačiau akcentuotina, jog santuokos nutraukimo procesą pareiškėja inicijavo tik po to, kai V. N. personalinei įmonei buvo iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties 33 p.). Ši aplinkybė sprendžiant dėl tikrosios turto vertės yra svarbi tuo aspektu, jog V. N. turėtos įmonės pagrindinė veikla buvo medienos ruoša, kurios veikloje buvo naudojami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ir kurie pareiškėjų susitarimu po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui. Tačiau pabrėžtina, jog aptariamų žemės sklypų vertės masinio vertinimo būdu buvo nustatytos 2003–2007 metais, tai yra prieš 9–13 metų iki santuokos nutraukimo. Konkrečiu atveju pareiškėjai nekėlė klausimo ir neteikė prašymo jų turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes anksčiau nei, kad santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu (CK 3.67 str. 2 d.), juo labiau, byloje neįrodyta, kad pareiškėjai nustojo vesti bendrą ūkį anksčiau, kai buvo nutraukta jų santuoka. Dėl to dalintino turto, įskaitant ir Ginčo turtą, vertė nustatytina pagal rinkos kainas, galiojusias teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.

Dar daugiau, bylos duomenys patvirtina, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme, dalintinuose žemės sklypuose buvęs miškas jau buvo iškirstas, dėl ko tuo metų teismas sprendė, jog VĮ Registre centre esantys duomenys dėl dalintinų žemės sklypų vertės neatitinka tikrosios jų rinkos vertės (administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ 2015 m. liepos 28 d. prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis), todėl teismas buvo įpareigojęs pareiškėjus patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis). Galiausiai, bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties motyvus, 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, buvo įpareigojęs pareiškėjus pateikti į bylą duomenis dėl dalinamo turto realios rinkos kainos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.100, 3.119 straipsniai), tačiau pareiškėjai to neįvykdė (2016 m. birželio 9 d. jų pranešimas teismui).

Minėta, dalintinų žemės sklypų vertės mansinio vertinimo būdu buvo nustatytos 9–13 metų iki santuokos nutraukimo. Buto rinkos vertė masinio vertinimo būdu buvo nustatyta 1997 metais, Namo – 2003 metais. Kitaip tariant, Ginčo turto vertės buvo nustatytos ženkliai anksčiau iki santuokos nutraukimo, kas sudaro pagrindą išvadai, jog nėra tinkamai nustatyta tiek viso pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje dalintino turto reali rinkos vertė, tiek ir Ginčo turto reali rinkos vertė. Tai, kad šiuo metu pareiškėjų patikslintoje sutartyje nurodomos turto vertės neatitinka tikrųjų jų rinkos verčių, patvirtina tai, jog turto vertės pačių pareiškėjų buvo nekoreguojamos (pvz. žr. 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 9 d. (koreguota) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dar daugiau, 2020 m. rugpjūčio 25 d. VĮ RC Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog Buto vertė, ją nustatant masinio vertinimo būdu, yra 4 130 Eur, t. y. daugiau nei 7,5 karto didesnė nei kad ją nurodo pareiškėjai patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kitaip tariant, byloje yra pateikti konkretūs įrodymai apie esminį Ginčo turto vieneto vertės pasikeitimą.

Toliau pasisakant dėl dalintino turto vertės pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto individualaus vertinimo duomenys yra laikomi tikslesniais turto vertės įrodymais, kadangi, turto vertę nustatant masinio vertinimo būdu, apskaičiuojama ne konkretaus turto vertė, o vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Tuo metu individualaus vertinimo išvadose nurodomos specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės (LAT 2014 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Šiuo atveju pareiškėjų dalintino turto vertė ne tik, kad buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau tai buvo padaryta apytiksliai dešimt metų (su tam tikromis išimtimis) iki santuokos nutraukimo, be to, dalintinų žemė sklypų vertė buvo nustatyta dar neiškirstam miškui, kai tuo tarpu bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje miškas jau buvo iškirstas, tačiau nurodant sklypų vertes į tai nebuvo atsižvelgta.

Tai leidžia daryti pagrįstą teisinę išvadą, jog pareiškėjų susitarimu pareiškėjui atitekusių žemės sklypų rinkos vertė santuokos nutraukimo metu buvo ženkliai mažesnė nei nurodyta viešame registre. Nurodytą aplinkybę vertinant kartu su aplinkybe, jog L. N. po santuokos nutraukimo atitekusio turto vertė buvo nustatyta daugiau nei dešimt metų iki santuokos nutraukimo, tai reiškia, jog nurodyta turto vertė neatitiko santuokos metu buvusių realių rinkos verčių, t. y. santuokos nutraukimo metu turto vertė buvo ženkliai didesnė, konstatuotina, jog pareiškėjams dalinantis turtą, neatsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, buvo sudaryta tik regimybė, neva kiekvienam iš pareiškėjų po santuokos nutraukimo atitenka vienodos vertės turtas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, akivaizdu, jog tokį, pareiškėjų pasirinktą turto padalinimo būdą, kuomet pareiškėjui atiteko žemės sklypai, o pareiškėjai – visas vertingas turtas, lėmė tai, kad buvo siekiama apsaugoti pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgyto turto dalį nuo galimo išieškojimo už V. N. ir jo personalinės įmonės skolos.

Aptartos bylos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ankstesnio bylos nagrinėjimo metu buvo padarytos aiškios materialinės teisės (CK 3.119 straipsnis) aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios tai, kad buvo netinkamai nustatyta tikroji pareiškėjų santuokos metu įgyto turto, įskaitant ir Ginčo turtą, vertė. Atsižvelgiant į tai bei į apeliacinės instancijos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties motyvus, byloje spręstinas klausimas dėl pareiškėjų įpareigojimo patikslinti ir pateikti į bylą realią, o ne deklaratyvią, viso dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusio turto vertę, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjų pasirinktas turto padalinimas yra proporcingas. Byloje nesant nurodytų duomenų yra pakankamas pagrindas spręsti, jog šiuo metu pareiškėjų pasirinktas turto padalinimo būdas pažeidžia suinteresuoto asmens Luminor Lizingas UAB teises ir teisėtus interesus.

2021 m. kovo 30 d. pareiškėjos atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, nurodydama, jog suinteresuotas asmuo elgiasi nesąžiningai visomis prasmėmis ir akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dominuojančia padėtimi, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principus.

1. Į santuokos nutraukimo procesą buvo įtraukti bankroto procedūras atliekanti ir administruojanti UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, proceso metu teismui bankroto administratorius pateikė dokumentus (nutartis ir kt.), kur suinteresuotas asmuo buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, teismo nutartimi buvo patvirtinti jo kreditoriniai reikalavimai. Taigi kreditorius–suinteresuotas asmuo turėjo tinkamai ginti savo interesą bankroto procese, juo domėtis, o ne nepagrįstai vertinti ar kritikuoti 2016–2017m. teismų sprendimus (tuo labiau santuokos nutraukimo dalyje: pvz. „buvo teigiama, kad bendro ūkio faktiškai nevedė 8 metus, tačiau akcentuotina, kad pareiškėja L. N. inicijavo skyrybų procesą tik po to, kuomet V. N. įmonei buvo iškelta bankroto byla“; „byloje nebuvo įrodyta, kad pareiškėjai nustojo vesti bendrą ūkį ....“; „anksčiau nekėlė klausimo dėl santuokos pabaigos nustatymo...“; Įstatymai taiko draudimus revizuoti įsiteisėjusį sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, tuo labiau, kad suinteresuotas asmuo procese nedalyvavo, jokiais veiksmais negynė savo neva pažeistų interesų, buvo tinkamai atstovaujamas bankroto administratoriaus ir tokių klausimų nekėlė. Pažymėtina, kad pareiškėja ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. ir apie bankroto bylos iškėlimą jai tapo žinoma tik proceso eigoje, todėl kaltinti ją nesąžiningumu ar siekiu nuslėpti tam tikrus įsivaizduojamus faktus vadovaujantis tik prielaidomis yra nesąžininga. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo turėjo ir turi galimybę gauti visą informaciją iš teismo (ieškinius, bylų kopijas), kas išsklaidytų visas abejones. Niekas iš jo nebuvo atėmęs teisės aktyviai dalyvauti procese nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, nes daugelis atsiliepime nurodytų aplinkybių yra tiesiog neteisingos.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka, ką šiuo metu daro ieškovas. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.). Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

Juolab, kad suinteresuotas asmuo, būdamas įtrauktas į kreditorių sąrašą ir teismui patvirtinus ieškovės kreditorinius reikalavimus, turėjo ginti savo pažeistas teises bankroto procese, o ne praėjus metams po Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo, kuomet V. N. įmonė likviduota ir priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, nepagrįstai reikšti naktinėjamą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo yra juridinis asmuo ir veikla vykdoma tikslu gauti pelno, todėl kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo visas įstatymo suteiktas galimybes aktyviai dalyvauti bankroto procedūros veikloje. Juolab, kad pareiškėjui nutraukiant santuoką atiteko didesnės vertės turtas – žemės sklypai, bankas bankroto procese pasiėmė lizingu įsigytą pareiškėjo šio techniką. Akivaizdu, kad santuokos nutraukimo procese teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymais, kuriuos vertinant teismas ir tenkino šalių prašymą bei patvirtino pasekmių sutartį, o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. paliko pirmosios instancijos sprendimą galioti.

2. Bankroto administratoriaus veiksmai ginant kreditorių interesus buvo aktyvūs, tačiau nuomonė įvairiais klausimais kito (vienu atveju sutikdavo su prašymais, reikalavimais, kitu atveju jau išsakydavo nesutikimą, kas nulėmė proceso trukmę, teismų sprendimai ne kartą buvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nei vieno karto nebuvo pareikšta pretenzija dėl dalijamo turto vertės. Juolab, kad nagrinėjant civilines bylas kito bylą nagrinėjantys teisėjai, ne kartą buvo koreguojamos turto vertės pagal tos dienos vertes, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, pvz. „bylos duomenimis, žemės sklypų vertės masinio vertinimo būdu buvo nustatytos 2003–2007 m., t. y. prieš 9–13 iki santuokos nutraukimo“; „2016m. teismas buvo įpareigojęs šalis pateikti dalinamo turto realias rinkos vertes“ ir kt.

Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 15d. priimant teismo sprendimą teismas nagrinėjęs bylą pakartotinai sutikrino dalijamo turto vertes pagal VĮ RC 2016 m. liepos 1 d. vertes ir sutartyje buvo daryti pakeitimai (su šiais duomenimis suinteresuotas asmuo turėjo galimybę susipažinti), todėl priimant sprendimą turtas buvo įkainotas tos dienos rinkos verte, t. y. turto verte santuokos pabaigoje. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, jau 2020 m. buvo išreiškęs teismui ne vieną kartą prašymą leisti įvertinti pareiškėjos gyvenamąjį namą, tačiau iki šios dienos, gavęs sutikimą, šio veiksmo neatliko. Namas yra senos statybos, nepatrauklioje gyvenvietėje ir namo vertė šiuo metu nėra didelė ( masinio vertinimo būdu šiuo metu 2021 m. sausio 1 d. namo vertė 44 600 Eur), kai tuo tarpu kainos akivaizdžiai pradėjo didėti tik nuo 2019 m. pabaigos, namo būklė gerinama išimtinai pareiškėjos sūnaus piniginėmis lėšomis, nes namas nusidėvėjęs (net stogo danga neatitinka keliamų reikalavimų). Kaimynystėje naujos statybos namai neparduodami už 55 000 Eur su žemės sklypais, tad apie kokią vertę ar jos neteisingą vertę galima diskutuoti. Butas, kuris pareiškėjos teigimu įsigytas broliui pareiškėjos vardu, buvo be jokių patogumų: nebuvo kanalizacijos, vandentiekio, su lauko tualetu, todėl jo vertė santuokos pabaigoje Registrų centro duomenimis buvo nurodyta itin maža. VĮ RC duomenų bazėje ir RC pažymoje akivaizdu, kad šie duomenys buvo fiksuoti, todėl kokius dar duomenis papildomai turėjo pateikti pareiškėja? Tokių duomenų niekas nereikalavo, nes tiesiog šiais klausimais nebuvo ginčo, tokio reikalavimo nereiškė ir suinteresuotą asmenį atstovavęs bankroto administratorius. Tai, kad 2021 m. sausio 1 d. turto vertė nurodyta 4 490 Eur viešame registre ir tai kelia nepagrįstas abejones suinteresuotam asmeniui, logiškai paaiškinama, nes nuo 2019 m. pabaigos ženkliai pradėjo didėti turto vertės, tačiau visiškai neaišku, kokia verte būtų įvertintas turtas turto vertintojo.

Be to, visų procesų metu niekas ir niekada nereikalavo pareiškėją atlikti turto vertinimo, tad akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo klaidina teismą skambiais žodžiais be jokių įrodymų. Kiekvienas teiginys turi būti pagrįstas.

3. Pažymėtina, kad teismai buvo pripažinę personalinę V. N. įmonę jo asmeniniu turtu, kadangi nustatė, jog pareiškėja įmonės veikloje nedalyvavo, jokiais veiksmais prie šios įmonės veiklios neprisidėjo, nes visą laiką dirbo darbo sutarties pagrindu Pravieniškių kalėjime. Taigi nedalyvaujant veikloje, pareiškėja negalėjo žinoti, kokios būklės yra žemės sklypai, faktiškai net nežinojo jų buvimo vietos natūroje. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jam žinoma, kad miškai buvo iškirsti, jų vertė mažesnė nei nurodyta teismo sprendime. Kokie duomenys leidžia taip teigti? Pirma: jei tokiais duomenimis disponuoja suinteresuotas asmuo, tai dėl ko per dvejus metus tokių aplinkybių nenurodė. Antra: dėl ko tokių duomenų nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė bankroto administratorius. Trečia: Turtas parduotas bankroto procese iki 2018 m. spalio, kuomet buvo užbaigta bankroto procedūra ir įmonė buvo likviduota pagal Kauno apygardos nutartį.

Pareiškėjos nuomone, jei buvęs sutuoktinis nuslėpė svarbias aplinkybes, tai jis turėtų ir būti atsakingas už kilusias pasekmes. Tuo labiau, kad pareiškėjai iš atstovės žinoma, kad pareiškėjo atstovas vedė derybas su suinteresuotu asmeniu dėl galimos taikos sutarties, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, į jokias derybas pats suinteresuotas asmuo nelinkęs.

4. Teigti, kad pareiškėja neinvestavo asmeninių lėšų į turto sukūrimą, yra labiau nei absurdiška, nes pradėjus statyti namą pareiškėjos tėvai davė pinigų ir šios aplinkybės gerai buvo žinomos ne tik V. N., bet kaimynams (dauguma mirę ar išsikėlę), kas pasunkina galimybę įrodinėti aplinkybes, gauti rašytinius įrodymus. Pateikti paveldėjimo teisės liudijimai, dovanojimo sutartys, pirkimo pardavimo sutartys patvirtina, kad pareiškėja turėjo asmeninio turto, kurį realizavus pinigus investavo į namo statybas (sutampa laikas), priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo. Kitu atveju kokiems tikslams buvo panaudoti šie pinigai? Pareiškėja neturi jokio pagrindo slėpti tam tikras aplinkybes ar būti nesąžininga, nes viso proceso metu buvo aktyvi teikiant įrodymus, paaiškinimus ir kt. Suinteresuotas asmuo galimai nesigilino į svarbias aplinkybes, kad šalys turi tris vaikus, kurie pradėjus šalims statyti namą buvo nepilnamečiai. Jei teigiant, kad abi šalys savo lėšomis sukūrė šį gyvenamąjį namą, tai ar yra kokios nors bent menkiausios logikos, kad šalys gaunamas pajamas (darbo užmokestį) investavo išimtinai į turto sukūrimą. Kyla pagrįstas klausimas, iš kokių lėšų pragyveno 5 asmenų šeima, jei visos lėšos investuotos namo statybai? Pareiškėja teikė duomenis apie savo ir V. N. pajamas. Teismas papildomai tenkino suinteresuoto asmens duomenis apie pajamas. Akivaizdu iš gaunamų pajamų, kad šalims jų pakaktų tik pragyvenimui 5 asmenų šeimai, bet ne turto sukūrimui be papildomų pajamų (tėvų dovanotų lėšų, parduoto asmeninio L. N. turto it kt.).

Tik dėl nurodytų aplinkybių V. N. pripažino, kad butas ir gyvenamasis namas su statiniais yra sukurti išimtinai pareiškėjos asmeninėmis lėšomis (tėvų lėšomis), bet jokiu būdu ne dėl to, kad sumažintų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Kaltinant pareiškėją nebūtais faktais ir nesąžiningumu, suinteresuotas asmuo pamiršta ir tai, kad 2011–2012m. iškėlus civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, pareiškėjos į procesą neįtraukė, taikant areštą jos turtui, nuslėpė šią aplinkybę nuo pareiškėjos. Apie šį faktą L. N. sužinojo tik skyrybų proceso metu, kuomet buvo praėję visi terminai teikti skundą.

Šiuo metu pateikti kitokių įrodymų apie santuokos nutraukimo metu buvusias kainas (vertes) pareiškėja neturi galimybės. Teismas turi pareigą vadovautis turto vertėmis, kurios buvo įrašytos teismo sprendime, kuriuo buvo padalintas sutuoktinių turtas tos dienos tikra verte (priešingai nei teigiama atsiliepime). Vėlgi pareiškėjos nenaudai – garso įrašas procese nebuvo daromas, todėl suinteresuotas asmuo interpretuoja visumą aplinkybių savo naudai, t. y. elgiasi nesąžiningai procese ir įtraukia sąžiningai besielgiančią pareiškėją į ilgamečius teisminius ginčus - jau septinti metai pareiškėja priverta teisintis ir įrodinėti, kad sako tiesą.

Taigi remiantis tuo, kas pasakyta, pareiškėja pakartotinai prašo teismo patvirtinti pateiktą teismui pasekmių sutartį ir yra kategoriškos nuomonės, kad toks turto padalinimas jokiu būdu nepažeidžia suinteresuoto asmens teisėtų interesų.

2021 m. kovo 30 d. pareiškėjo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, nurodydamas, jog 2021 m. vasario 10 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių niekaip nepažeidžia suinteresuoto asmens teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo atsisakyti ją tvirtinti. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjai nurodė, jog Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė ir tai, neva pažeidžia Suinteresuoto asmens interesus, tačiau pažymėtina, jog 2021 m. vasario 10 d. patikslintoje sutartyje Ginčo turtas nėra įvardintas kaip asmeninė pareiškėjos nuosavybė, jis yra įtrauktas į viso po santuokos nutraukimo dalintino turto masę ir po turto padalijimo atitenka pareiškėjai. Pareiškėjas neginčija buvusios sutuoktinės argumentų, kad Ginčo turtas iš tiesų niekuomet pareiškėjui nepriklausė ir visuomet buvo asmeninė pareiškėjos nuosavybė, nes to ginčijimas neatitiktų tikrovės, tai būtų nemoralu, nesąžininga ir neteisinga. Pareiškėjų prašyme dėl patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo iš tiesų yra išdėstytos aplinkybės, susijusios su Ginčo turto įgijimu, tačiau dar kartą pažymėtina, kad atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-870-773/2020 išdėstytus motyvus, Ginčo turtas yra įtrauktas į viso dalintino turto masę ir po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjai. Pareiškėjas pažymi, jog ar faktiškai Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, ar jis priskirtinas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, bet kuriuo atveju jis turi atitekti pareiškėjai, kadangi po santuokos nutraukimo pareiškėjas yra gavęs didesnės vertės turtą nei sudaro Ginčo turtas. Suinteresuotas asmuo teigia, jog byloje būtina nustatyti Ginčo turto vertę. Referuodamas į tai pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog viso pareiškėjų turto vertės (įskaitant Ginčo turtą) santuokos nutraukimo dienai jau yra nustatytos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu c. b. Nr. 2-535-925/2016 ir nėra nuginčytos ir niekuomet nebuvo ginčijamos (sprendimo dalis įsiteisėjusi ir negali būti kvestionuojama). Teismui yra perduota nagrinėti tik bylos dalis dėl Ginčo turto padalijimo (neapribojant pareiškėjų teisės šią turto dalį priskirti vienam iš buvusių sutuoktinių), taigi nėra jokio pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais dėl poreikio vienokiu ar kitokiu būdu pervertinti teismo sprendimu c. b. Nr. 2-535-925/2016 jau padalintą turto dalį ar kažkaip koreguoti jame nurodytą Ginčo turto vertę, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu c. b. Nr. 2-535-925/2016 ir kuri nebegali būti kvestionuojama. Būtų visiškai nesąžininga, neprotinga ir neteisinga dalintino turto masėje esančio turto vienetus vertinti skirtingais vertinimo metodais. Suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai nesudaro jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ji niekaip nepažeidžia Suinteresuoto asmens teisėtų interesų. Nors suinteresuotas asmuo savo atsiliepime dėsto pasvarstymus dėl turto verčių, svarsto, kaip jas reikėtų koreguoti, tačiau iš atsiliepimo argumentų sunku suprasti, kaip 2021 m. vasario 10 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėtų pažeisti suinteresuoto asmens teises.

–Pareiškėjams nustatė 10 dienų terminą (kuris vėlesne teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 29 d.) pateikti patikslintą prašymą ir patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri neprieštarautų viešajai tvarkai ir / ar iš esmės nepažeistų vieno iš sutuoktinio bei kreditoriaus Luminor Lizingas UAB teisių ir teisėtų interesus.

–Pareiškėjams išaiškino, jog, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (jeigu pareiškėjai neišreikš pageidavimo iš naujo nagrinėjamą bylos dalį, kurioje atnaujintas procesas, toliau nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles).

–Sutikslino suinteresuotam asmeniui Luminor Lizingas UAB pareigą iki 2021 m. gegužės 1 d. įrodyti (pateikiant tai patvirtinančius įrodymus) konkrečias Ginčo turto rinkos vertes, jeigu nesutinkama su vertėmis, nustatytomis masinio vertinimo būdu sutuoktinių jungtinės nuosavybės pabaigai.

–Konstatavo, jog teismo posėdis, paskirtas 2021 m. kovo 31 d. 13.30 val., nevyks ir kitą teismo posėdį paskyrė 2021 m. gegužės 5 d. 13.30 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešant apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjai pateikė 2021 m. balandžio 27 d. Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (6 t., b. l. 49–50), prašydami teismo ją patvirtinti:

1.Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – „CK“) 3.51–3.53 str. nustatyta tvarka, šia sutartimi Šalys sutaria dėl dalies turto padalinimo sekančiai :

2. Pareiškėjui V. N. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka:

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 5 267,17 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2 044,13 Eur

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 3 381,16 Eur

- ½ žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 6 794,48 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 1 539,90 Eur

- žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 17 034,58 Eur,

- V. N. personalinė įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) bei prievolės, susijusios su įmone bei V. N. personalinei įmonei priklausantį Ratinį traktorių MTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 500 Eur vertės.

- pripažinta asmenine prievole ir priteista ją vykdyti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), (1 500 Eur) asmeninėmis lėšomis.

- visos ir bet kokios V. N. ir V. N. personalinės įmonės prievolės lieka V. N..

Viso turto už 36 069,42 Eur.

3. Pareiškėjai L. N. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka:

- Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniais (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 30 729 Eur (turto vertė nustatyta remiantis Teismo eksperto V. L. ekspertiniu retrospektyviniu vertinimu 2016 m. liepos 1 dienai);

- Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 3 170 Eur vertės.

Viso turto už 33 899 Eur.

4. Šalys pareiškia, jog nei viena Šalis nereikalauja iš kitos šalies jokių piniginių kompensacijų mokėjimo.

5. Siekiant išvengti abejonių ir ginčų ateityje, Šalys pareiškia, jog joms yra žinoma, kad L. N. iki šios sutarties sudarymo yra butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavusi. Šalims taip pat yra žinoma, kad visas šioje sutartyje nurodytas V. N. atitenkantis turtas yra realizuotas V. N. personalinės įmonės bankroto procese.

6. Šalys nereikalauja ir neteikia viena kitai išlaikymo. Šios sutarties sudarymo metu Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

7. Kitos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygos lieka nepasikeitusios.“

2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje teismas, suinteresuotam asmeniui nustatė 14 dienų terminą, atsiliepimui į pareiškėjų 2021 m. balandžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikti.

Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 17 d. atsiliepime (6 t., b. l. 105–108), vadovaudamasis CPK 42, 142, 296, 443 ir 539 straipsniais bei CK 3.53 ir 3.126 straipsniais, prašo nustatyti pareiškėjams protingą terminą pateikti į bylą patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ją prieš tai išsiuntus ar kitokiu būdu suderinus su kreditoriumi Luminor Lizingas UAB, kad ji atitiktų kreditoriaus interesus bei neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nurodant aktualias dalintino turto vertes, išsprendžiant piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimą, o, pareiškėjams per tą terminą į bylą nepateikus patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarautų kreditoriaus interesams, atsisakyti tvirtinti pareiškėjų į bylą pateiktą patikslintą 2021 m. balandžio 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjai 2021 m. balandžio 27 d. patikslintoje sutartyje (toliau ir – Patikslinta sutartis) iš esmės paliko tas pačias nuostatas kaip ir 2021 m. vasario 10 d. sutartyje, išskyrus tai, jog pareiškėjai priteistino Buto vertę padidino iki 3 170 Eur, o Namo su priklausiniais vertę sumažino nuo 34 109 Eur iki 30 729 Eur. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog Patikslinta sutartis nepažeidžia suinteresuoto asmens interesų, kadangi po santuokos nutraukimo kiekvienam iš jų atitenka iš esmės lygios vertės turtas, t. y. pareiškėjui atitenka turto už 36 069,42 Eur, o pareiškėjai – už 33 899 Eur. Tačiau Luminor Lizingas UAB su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka.

Visų pirma, pareiškėjai prašyme dėl turto padalinimo teigia, jog ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, o patikslintose sutartyse nurodoma, kad ginčo turtas pareiškėjai atitenka kaip jai priklausanti bendro sutuoktinių turto dalis. Šis akivaizdus prieštaravimas turi būti pašalintas, nes lieka neaiški pareiškėjų pozicija, nuo kurios pasirinkimo priklauso ir suinteresuoto asmens pasirinktinas teisių gynimo būdas. Kadangi Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutarties 25, 32 punktuose aiškiai nurodė, jog Ginčo turtas pripažintinas bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, konstatuotina, jog prašymo dėl turto padalinimo teiginiai dėl ginčo turto priklausymo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise bei visi kiti su tuo susiję teiginiai, įskaitant teiginius dėl pareiškėjai jos tėvų jai perduotų piniginių lėšų namo statybai ar pareiškėjos asmeninių lėšų investavimą į gyvenamąjį namą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Suinteresuotas asmuo 2021 m. kovo 23 d. atsiliepime išdėstė argumentus dėl pareiškėjui po santuokos nutraukimo atitekusio turto vertės (ne)pagrįstumo, įskaitant aplinkybes dėl pareiškėjui atitekusio turto verčių nustatymo laiko bei tokio turto fizinės būklės (miško iškirtimo), tačiau teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartyje nurodė, kad šiuo atveju iš naujo nagrinėjant bylą, kurioje procesas yra atnaujintas tik dėl Ginčo turto pasidalinimo, tarp kurio žemės sklypai nepatenka, suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškėjui po santuokos priteistino turto vertės (ne)pagrįstumo vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, priešingu atveju būtų išeita už bylos, kurioje procesas atnaujintas tik dėl Ginčo turo pasidalinimo, ribų. Šios teismo nutarties suinteresuotas asmuo neskundė, nes to nenumato CPK 290 straipsnis ir 334 straipsnio 1, 3 dalys, tačiau, esant procesinei būtinybei, pasilieka teisę kvestionuoti jos teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, į bylos procesinę situaciją, suinteresuoto asmens prašymu, siekiant nustatyti gyvenamojo namo su priklausiniais rinkos vertę pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, suinteresuoto asmens prašymu, buvo atliktas gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimas. 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (retrospektyvinėje) Nr. NT 21-05-31 (toliau ir – Vertinimo ataskaita) nurodyta, kad gyvenamojo namo su priklausiniais rinkos vertė pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. 2016 m. liepos 15 d., buvo 41 600 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjai Patikslinta sutartimi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą siekia pasidalinti taip, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjui atitektų turtas už 36 069,42 Eur, o pareiškėjai atitektų turtas, kurio vertė 45 310 Eur, nenumatant jokios pareiškėjui mokėtinos piniginės kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį.

Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, jog nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK bei CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. (CK 1.5, 1.137 straipsniai) Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, tokių padarinių, patvirtinus sutartį pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Konstatuotina, jog Patikslinta sutartis ta apimtimi, kiek joje pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjai atitrenkančio turto vertė yra 9 240,58 Eur (45 310 – 36 069,42) didesnė nei pareiškėjui atitenkanti turto vertė, tačiau joje nėra nustatyta pareiškėjos pareiškėjui mokėtina kompensacija, neatitinka viešojo intereso ir pažeidžia pareiškėjo kreditoriaus Luminor Lizingas UAB interesus, kadangi nepagrįstai sumažina tiek tarp pareiškėjų dalintino turto bendrą vertę, tiek pareiškėjai atitenkančio turto vertę, tokiu būdu sudarant prielaidas, kad atitinkamai mažesnė turto dalis galėtų atitekti ir pareiškėjui, kartu tuo apsunkinant suinteresuotam asmeniui galimybę atgauti skolą iš pareiškėjo. Minėta, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.).

Teismas 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, įvertinęs tai, kad Luminor Lizingas UAB prašyme dėl dalies bylos proceso atnaujinimo yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus (CPK 443 str. 7 d.), o pareiškėjai yra pateikę 2021 m. vasario 15 d. prašymą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei 2021 m. balandžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti nuomonę dėl to, kaip turėtų būti suformuluota byloje priimtino galutinio procesinio sprendimo rezoliucinė dalis.

Pareiškėjai 2021 m. gegužės 21 d. procesiniame dokumente (7 t., b. l. 1–3) nurodė, jog kadangi tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl turto padalijimo, be to, turtinių objektų paskirstymas tarp pareiškėjų faktiškai nekinta lyginant su nurodytu 2016 m. liepos 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime Nr. 2-535-925/2016 (toliau ir – Sprendimas), todėl, siekiant užbaigti šią bylą ypatingosios teisenos tvarka (išvengiant ginčo su kreditoriumi dėl turto statuso), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio ir kitais toliau nurodytais pastatais bei butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau įvardijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, esant poreikiui (pavyzdžiui, tuo atveju jei šioje byloje būtų pereita į ginčo teiseną), L. N. pasilieka ir neatsisako teisės liudytojų parodymais ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, jog minėto turto teisinis statusas yra asmeninė jos nuosavybė. L. N. pozicijos dėl teisinio minėto turto statuso nuosekliai laikosi viso proceso metu ir jos neatsisako. Pareiškėjas su šia pareiškėjos pozicija visuomet sutiko ir savo pozicijos nekeičia.

Nors pagal 2021 m. balandžio 27 d. patikslintą sutartį pats turtinių objektų paskirstymas tarp pareiškėjų, nutraukus jų santuoką, nepasikeitė lyginant su nustatytu Sprendimu (kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šią bylą buvo koreguotos nekilnojamojo turto vertės, pareiškėjų nuomone, Sprendimas iš dalies keistinas taip:

pakeičiant Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sudarytos tarp L. N. ir V. N., 3.1.2. punktą ir išdėstant jį taip:

„3.1.2. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas taip pat taikomas butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (3 170 Eur vertės), o taip pat pastatui- gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (28 700 vertės), pastatui-ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 820 Eur vertės), pastatui-malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (80 Eur vertės), pastatui-šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (34 Eur vertės), kitiems statiniams (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (95 Eur vertės), esantiems (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su ūkio ir kitais statiniais vertė 30 729 Eur). Bendra viso pirmiau išvardinto turto vertė 33 899 Eur.

pakeičiant Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sudarytos tarp L. N. ir V. N., 3.1.3 punktą ir išdėstant jį taip:

„3.1.3. Siekiant išvengti abejonių, šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra L. N. parduotas iki teismo spendimo, kuriuo patvirtinta ši patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priėmimo, o Sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas V. N. atitenkantis turtas yra realizuotas V. N. personalinės įmonės bankroto procese. Dėl šių aplinkybių šalys viena kitai pretenzijų neturi ir nereiškia.“

panaikinant Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sudarytos tarp L. N. ir V. N., 3.1.4 punktą;

1. papildant Sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sudarytą tarp L. N. ir V. N., 3.1.8.1(1) punktu ir išdėstant jį taip:

„3.1.8.1(1) Pareiškėjai L. N. atitenka natūra bei pripažįstamos asmeninės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 170 Eur vertės), taip pat pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (28 700 vertės), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1820 Eur vertės), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (80 Eur vertės), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (34 Eur vertės), kitus statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (95 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su ūkio ir kitais statiniais vertė 30 729 Eur). Bendra viso pirmiau išvardinto turto vertė 33 899 Eur.

2. pakeičiant Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sudarytos tarp L. N. ir V. N., 3.1.8.2 punktą ir išdėstant jį taip:

3. Kitos Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos lieka nepasikeitusios.

Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose (7 t., b. l. 5–8) nurodė, jog, vadovaujantis teisiniu reguliavimu (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 443 straipsnio 1 ir 7 dalys), atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens Luminor Lizingas UAB teisių, priimant galutinį procesinį sprendimą, laikantis teisinės prezumpcijos, kad sutuoktinių (pareiškėjų) bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116 straipsnis, 3.117 straipsnio 1 dalis), Sprendimas keistinas iš dalies, nustatant, jog po santuokos nutraukimo kiekvienam iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise priteisiamas kiekvienas iš ginčo daiktų. Kadangi pareiškėja yra perleidusi ginčo buto nuosavybės teisę trečiajam asmeniui, šioje dalyje turtas nedalintinas natūra, tačiau nustatant, kad pareiškėja turi sumokėti 1/2 buto vertės dydžio piniginę kompensaciją pareiškėjui, t. y. 1 855 Eur (3 710 Eur / 2). Likusioje dalyje Sprendimas nekeistinas. Byloje priimant galutinį procesinį sprendimą nespręstinas klausimas dėl Patikslintos sutarties visų pirma dėl to, kad tai būtų procesinės teisės pažeidimas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 7 punktas), ir visų antra, tokios sutarties patvirtinimas prieštarautų materialinės teisės normų reikalavimams (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Dėl 2021 m. gegužės 17 d. retrospektyvinės Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 21-05-31 (toliau ir –Ataskaita). 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai kvestionavo Ataskaitos pagrįstumą ta apimtimi, kiek turto rinkos vertės vertinimą atlikęs vertintojas turto vertei nustatyti nepagrįstai rėmėsi sandoriais, kuriais buvo perleistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 3.2.1. lentelė, 20 psl.). Atsakant į šiuos argumentus nurodytina, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-374 buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita Nr. ST/2015-49-11, kurioje be kitų duomenų yra pateiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto verčių zonų suskirstymas. Remiantis toje ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Kaišiadorių raj. savivaldybėje esantys (duomenys neskelbtini) patenka į tą pačią verčių zoną. Į bylą pateiktoje Ataskaitoje (15 psl.) yra nurodyta, kad, vertinant ginčo turtą, pasirenkant palyginamuosius sandorius, buvo pasirinkti sandoriai, sudaryti panašiausiose verčių zonose, atitinkamai tai atsispindi ir Ataskaitos 3.2.1 lentelėje, iš kurios matyti, jog palyginimui buvo paimti sandoriai, sudaryti (duomenys neskelbtini), t. y. kaime, kuris priskiriamas tai pačiai verčių zonai, kaip (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo turtas. Tokiu būdu, kaip teisiškai nepagrįsti atmestini pareiškėjų atstovų teiginiai, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo netinkamai pasirinkti palyginamieji sandoriai.

Suinteresuoto asmens ir pareiškėjų prašymai dėl Sprendimo pakeitimo tenkintini iš dalies.

Kaip jau minėta prieš tai, šiuo atveju byla buvo atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, dalyje dėl pareiškėjų patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl turto padalijimo ta apimtimi, kiek pareiškėjai nusprendė, kad Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka jai.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Tai reiškia, kad šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai, patikrinant įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą pagal CPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, kurioje procesas atnaujintas, turi pasisakyti dėl pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, pakartotinai bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar byloje priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, šiuo atveju – dėl suinteresuoto asmens Luminor Lizingas UAB teisių ar pareigų.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs aptariamą bylą, 2020 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-870-773/2020 nurodė, jog ginčo turto priskyrimas pareiškėjai ir jo pašalinimas iš dalintino turto masės, pareiškėjui negaunant už tai kompensacijos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia pareiškėjo kreditoriaus Luminor Lizingas UAB interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina pagrįsta teisinė išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 buvo nuspręsta dėl į bylą netraukto asmens, t. y. Luminor Lizingas UAB, teisių.

Byloje tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjų kilo ginčas dėl turto padalinimo nutraukiant santuoką bendru abiejų pareiškėjų sutikimu. Nors ginčas dėl turto padalijimo teisme turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1308-555/2017).

Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, sprendžiant turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą taikomos CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116 straipsnis)

CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį).

Dėl pareiškėjų Patikslintos sutarties tvirtinimo

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl Santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. (CPK 541 straipsnio 1 dalis).

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Tačiau, kaip išaiškinta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-515-210/2016, atnaujinus procesą byloje dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto padalijimo palikimas nenagrinėtu procesiškai negalimas. Atitinkamai darytina teisinė išvada, jog esant tokios procesinėms aplinkybėms, kokios kad susiklostė nagrinėjamoje byloje, CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymas nėra galimas, ir, net esant ginčui tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens, byla turi būti išspręsta iš esmės, bylos nebestabdant iki pareiškėjai sudarys naują sutartį (CPK 443 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Visų pirma konstatuotina, jog Sprendimu pareiškėjui atiteko pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio turto už 36 061,42 Eur (nes 5 267,17 + 2 044,13 + 3 381,16 + 6 794,48 + 1 539,90 + 17 034,58 = 36 061,42). Kadangi tiek Patikslintoje sutartyje, tiek ir suinteresuoto asmens atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose klaidingai nurodyta, jog pareiškėjui po santuokos nutraukimo atitektų bendro turto už 36 069,42 Eur, teismo nuomone, vien dėl šios priežasties Patikslinta sutartis negalėtų būti tvirtinama.

Pagrindinis ginčas tarp pareiškėjų iš vienos pusės ir suinteresuoto asmens iš kitos pusės kilo dėl verčių Ginčo turto (Namo ir Buto), kurį Patikslintoje sutartyje pareiškėjai prašo dalinti kaip sutuoktinių jungtinę nuosavybę (o ne kaip pareiškėjos asmeninę nuosavybę, kaip kad buvo nuspręsta Sprendime), tačiau natūra viską priteisiant pareiškėjai bendra 33 889 Eur verte (įvertinant Namą su priklausiniais 30 729 eurais ir Butą – 3 170 eurais), o suinteresuotas asmuo, kas matyti iš jo 2021 m. gegužės 27 d. rašytinių paaiškinimų (7 t., b. l. 5–8), siekia, kad Namas su priklausiniais, įvertintas 41 600 Eur suma, po santuokos nutraukimo kiekvienam iš pareiškėjų atitektų natūra lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį arba priteisiant visą namą natūroje pareiškėjai ir iš jos pareiškėjui priteisiant 20 800 Eur kompensaciją, o, kadangi pareiškėja yra perleidusi Buto nuosavybės teisę trečiajam asmeniui, Butas nedalintinas natūra, nustatant, kad pareiškėja turi sumokėti 1/2 buto vertės dydžio piniginę kompensaciją pareiškėjui, t. y. 1 855 Eur (3 710 Eur / 2), arba, kitaip sakant, suinteresuotas asmuo siekia, kad pareiškėjai atitektų Ginčo turto už 22 655 Eur (20 800 + 1 855 arba 41 600 – 20 800 + 3 710 – 1 855).

Kaip minėta, Sprendimu (3 t., b. l. 99–104) buvo patvirtinta pareiškėjų 2016 m. birželio 9 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2016 m. birželio 30 d. techninio pobūdžio patikslinimais), kurios 3.1.2 punktas numatė, jog ,,Pareiškėja santuokoje asmeninės nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą (toliau ir – Ginčo turtas):

1. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė – 540 Eur.

2. Pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 31 000 Eur vertės, pastatą–ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 500 Eur vertės, pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, pastatą–šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, kitus statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė – 129 313 Eur.

Kadangi procesas buvo atnaujintas dalyje dėl turto padalijimo ta apimtimi, kiek pareiškėjai nusprendė, kad Ginčo turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka jai, spręstina, jog bylą Ginčo turto pasidalinimo dalyje nagrinėjant iš naujo reikalinga nustatyti teisingas šio turto vidutines rinkos vertes bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Dėl Buto vertės

Dėl Buto vertės pažymėtina, jog pareiškėjai Patikslintoje sutartyje Butą visiškai pagrįstai vertina nebe 540 Eur suma, kaip kad buvo nurodyta Sprendime, o 3 170 Eur suma, kadangi tai yra Buto mokestinė vertė (masinio vertinimo data 2016 m. sausio 1 d.– 2020 m. gruodžio 31 d.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai, kai tuo tarpu suinteresuoto asmens nurodyta Buto vertė 3 710 Eur, teismo nuomone, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Dėl šios priežasties teismas už pagrindą ima būtent pareiškėjų Patikslintoje sutartyje nurodytą Buto vertę 3 170 Eur. Buto vertei esant 3 170 Eur, spręstina, jog kiekvienam pareiškėjui tenkanti Buto dalis yra po 1 585 Eur. Kadangi Butas, kaip nustatyta, pareiškėjos šiuo metu jau yra parduotas trečiajam asmeniui, iš jos pareiškėjui priteistina 1 585 Eur kompensacija už ½ dalį Buto, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo priklausiusio ir pareiškėjui.

Dėl Namo su priklausiniais vertės

Nors Sprendimu (3 t., b. l. 99–104) patvirtintos pareiškėjų 2016 m. birželio 9 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2016 m. birželio 30 d. techninio pobūdžio patikslinimais) 3.1.2 punkte 2 nurodyta, jog namo su priklausiniais bendra vertė yra 129 313 Eur, tačiau, teismo nuomone, tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kadangi sudėjus visas atskirai nurodytas Namo ir priklausinių vertes gaunama 34 109 Eur suma (31 000 + 2 500 + 203 + 203 + 203). Be to, kaip matyti tiek iš VĮ Registrų centro Mokestinės vertės paieškos pagal unikalų numerį (masinio vertinimo data 2016 m. sausio 1 d.– 2020 m. gruodžio 31 d.), tiek iš byloje esančių REGIA vidutinių rinkos verčių 2016 m. sausio 1 d. (masinis vertinimas) (3 t., b. l. 90–93), Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (mokestinė vertė) buvo 31 000 Eur (t. 3 b. l. 90), Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 500 Eur (t. 3 b. l. 91), Malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 203 Eur (t. 3 b. l. 92), Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 203 Eur (t. 3 b. l. 93). Kitų inžinerinių statinių (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė, kaip matyti iš 2016 m. birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, yra 208 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2003 m. spalio 29 d.). Sudėjus šias vidutines rinkos vertes gaunama bendra 34 114 Eur suma (31 000 + 2 500 + 203 +203 +208).

Pareiškėjai Patikslintoje sutartyje) Namo su priklausiniais vertę sumažino iki 30 729 Eur, kuriai pagrįsti pateikė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinį tyrimą (konsultaciją), atliktą pagal pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymą Nekilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto V. L. (turto vertės nustatymo data – 2016 m. liepos 15 d., turto vertės tyrimo pradžia – 2021 m. balandžio 14 d., turto vertės tyrimo pabaiga – 2021 m. balandžio 23 d.).

Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 17 d. atsiliepime vadovavosi 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (retrospektyvinėje) Nr. NT 21-05-31 (toliau ir – Vertinimo ataskaita), pagal kurią nurodyta, kad Namo su priklausiniais rinkos vertė pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. 2016 m. liepos 15 d., buvo 41 600 Eur.

2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai kvestionavo Vertinimo ataskaitos pagrįstumą ta apimtimi, kiek turto rinkos vertės vertinimą atlikęs vertintojas turto vertei nustatyti nepagrįstai taikęs lyginamąjį metodą ir rėmęsis sandoriais, kuriais buvo perleistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 3.2.1. lentelė, 20 psl.). Atsakydamas į šiuos argumentus suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-374 buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita Nr. ST/2015-49-11, kurioje be kitų duomenų yra pateiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto verčių zonų suskirstymas. Remiantis toje ataskaitoje pateikiamais duomenimis, (duomenys neskelbtini) patenka į tą pačią verčių zoną. Į bylą pateiktoje Ataskaitoje (15 psl.) yra nurodyta, kad, vertinant ginčo turtą, pasirenkant palyginamuosius sandorius, buvo pasirinkti sandoriai, sudaryti panašiausiose verčių zonose, atitinkamai tai atsispindi ir Ataskaitos 3.2.1 lentelėje, iš kurios matyti, jog palyginimui buvo paimti sandoriai, sudaryti (duomenys neskelbtini), t. y. kaime, kuris priskiriamas tai pačiai verčių zonai, kaip (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame yra ginčo turtas. Tokiu būdu, kaip teisiškai nepagrįsti atmestini pareiškėjų atstovų teiginiai, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo netinkamai pasirinkti palyginamieji sandoriai.

Nors pareiškėjai ir kritikavo suinteresuoto asmens pateiktą Vertinimo ataskaitą ta apimtimi, kiek turto rinkos vertės vertinimą atlikęs vertintojas turto vertei nustatyti nepagrįstai taikęs lyginamąjį metodą ir rėmęsis sandoriais, kuriais buvo perleistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 3.2.1. lentelė, 20 psl.), tačiau teismas pritaria suinteresuoto asmens atstovo argumentams, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-374 patvirtinta Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita Nr. ST/2015-49-11, kurioje be kitų duomenų yra pateiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto verčių zonų suskirstymas, Kaišiadorių raj. savivaldybėje esantys (duomenys neskelbtini) patenka į tą pačią verčių zoną. Kadangi, kaip nurodyta Vertinimo ataskaitos 15 puslapyje, vertinant ginčo turtą pagal palyginamuosius sandorius buvo pasirinkti sandoriai, sudaryti panašiausiose verčių zonose (kas atsispindi ir Vertinimo ataskaitos 3.2.1 lentelėje, iš kurios matyti, jog palyginimui buvo paimti sandoriai, sudaryti (duomenys neskelbtini), t. y. kaime, kuris priskiriamas tai pačiai verčių zonai, kaip (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo turtas), kaip teisiškai nepagrįsti atmestini pareiškėjų atstovų teiginiai, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo netinkamai pasirinkti palyginamieji sandoriai.

Teismui neturint duomenų, kad kuri nors iš šių trijų Namo su priklausiniais verčių, nustatytų VĮ Registrų centro (pagal kurį vertė yra 34 114 Eur), teismo eksperto V. L. pagal pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymą atliktu išlaidų (kaštu) metodu Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertiniu tyrimu (konsultacija) (pagal kurį vertė yra 30 729 Eur) ir Turto vertintojo G. V. 2021 m. gegužės 17 d. surašyta lyginamuoju metodu atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (retrospektyvine) Nr. NT 21-05-31 (pagal kurią turto vertė yra 41 600 Eur), būtų atlikta neteisėtai ar kad kuri nors iš šių trijų verčių labiausiai atitiktų tikrąją Namo su priklausiniais vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai, šalims neprašant skirti teismo ekspertizės šiai vertei nustatyti, teismo nuomone, teisingiausia, sąžiningiausia ir protingiausia šioje situacijoje, dar labiau nedidinant šalių bylinėjimosi išlaidų ir nebeilginant ir taip jau užsitęsusio bylos proceso ir teismo iniciatyva neskiriant byloje teismo ekspertizės Namo su priklausiniais vertei nustatyti, būtų laikyti, jog Namo su priklausiniais vertė yra 35 481,5 Eur (30 729 + 41 600 +34 114) / 3), kas reikštų, jog pareiškėjams turėtų atitekti kiekvienam po 17 740,55 Eur Namo su priklausiniais vertės.

Namas su priklausiniais natūra skirtinas pareiškėjai (suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl to neišreiškė), atsižvelgiant į tai, kad šiam turtui sukurti buvo panaudotos ne tik bendros lėšos, bet ir pareiškėjos asmeninės lėšos, gautos jai pardavus paveldėtą ir dovanų gautą atitinkamą turtą. Būtent pareiškėjai natūra paskyrus visą Namą su priklausiniais, spręstina, jog ji atitinkamai pareiškėjui turėtų sumokėti 1/2 Namo su priklausiniais vertės kompensaciją, t. y. 17 740,55 Eur (35 481,5 Eur / 2).

Sudarius turto balansą ir nustačius, jog pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybe iki santuokos nutraukimo priklausė turto už 74 712,92 Eur (36 061,42 + 35 481,5 + 3 170), konstatuotina, jog kiekvienam iš pareiškėjui po santuokos nutraukimo turėtų atitekti turto už 37 356,46 Eur. Kadangi pareiškėjui pagal Sprendimą atiteko 36 061,42 Eur vertės žemės sklypai, konstatuotina, jog pareiškėja, kuriai priteistinas Ginčo turtas už 38 651,5 Eur (35 481,5 + 3 170), privalo kompensuoti pareiškėjui 1 295,04 Eur (38 651,5 – 37 356,46), ko pasekoje pareiškėjui atitektų tokios pačios vertės turtas kaip ir pareiškėjai (nes 36 061,42 + 1 295,04 = 37 356,46 Eur).

Nustačius, kad Patikslintoje sutartyje nurodyta Namo su priklausiniais, atitenkančių pareiškėjai, vertė (30 729 Eur) yra mažesnė nei teismo nustatytoji (35 481,5 Eur) ir kad pareiškėjui Sprendimu atitekusio turto vertė yra mažesnė nei pareiškėjai šiuo sprendimu atitenkančio turto vertė ir nėra numatyta pareiškėjos pareiškėjui mokėtina kompensacija, pareiškėjų 2021 m. balandžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsisakytina tvirtinti kaip neatitinkančią viešojo intereso, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžiančią pareiškėjo kreditoriaus Luminor Lizingas UAB interesus (CK 1.5, 1.137 straipsniai), kadangi nepagrįstai sumažinta tiek tarp pareiškėjų dalintino turto bendra vertė, tiek pareiškėjai atitenkančio turto vertė, tokiu būdu sudarant prielaidas, kad atitinkamai mažesnė turto dalis galėtų atitekti ir pareiškėjui, kartu tuo apsunkinant suinteresuotam asmeniui galimybę atgauti skolą iš pareiškėjo.

Dėl suinteresuoto asmens Luminor Lizingas UAB bylinėjimosi išlaidų

Iš 2019 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos faktūros LVP Nr. 3644 (t. 4 b. l. 131) ir 2019 m. spalio 14 d. Išrašo–mokėjimo detalės (t. 4 b. l. 132) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 1 185,80 Eur. Iš 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros LVP Nr. 3721 (t. 4 b. l. 178) ir 2020 m. sausio 21 d. Išrašo–mokėjimo detalės (t. 4, b. l. 180) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 635,25 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros LVP Nr. 3738 (t. 4 b. l. 179) ir 2020 m. sausio 21 d. Išrašo–mokėjimo detalės (t. 4 b. l. 181) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 508,20 Eur. Iš 2020 m. kovo 18 d. Sąskaitos Nr. LVP 3785 (t. 5 b. l. 39) ir 2020 m. gegužės 5 d. Išrašo–mokėjimo detalės (t. 5, b. l. 40) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 1 164,63 Eur. Iš 2021 m. gegužės 11 d. Išankstinės sąskaitos (t. 6 b. l. 131) ir sąskaitos išrašo (t. 6, b. l. 132) nustatyta, kad Luminor Lizingas UAB turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidas su PVM už nekilnojamojo turto vertinimą pagal sutartį Nr. NT 21-05-31 (50 proc. apmokėjimas). Iš 2021 m. gegužės 17 d. Išankstinės sąskaitos (t. 6 b. l. 133) ir sąskaitos išrašo (t. 6, b. l. 134) nustatyta, kad Luminor Lizingas UAB turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidas su PVM už nekilnojamojo turto vertinimą pagal sutartį Nr. NT 21-05-31 (galutinis apmokėjimas). Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sąskaitos Nr. LVP 3883 (t. 6 b. l. 139) ir Sąskaitos išrašo (t. 6 b. l. 140) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas sumokėjo 381,15 Eur. Iš 2021 m. kovo 31 d. Sąskaitos Nr. LVP 4028 (t. 6, b. l. 141) ir Sąskaitos išrašo (t. 6 b. l. 142) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui už teisines paslaugas byloje sumokėjo 719,95 Eur. Iš 2021 m. gegužės 18 d. Sąskaitos Nr. LVP 4063 (t. 6 b. l. 143) ir Sąskaitos išrašo (t. 6 b. l. 144) matyti, kad Luminor Lizingas UAB atstovui sumokėjo 677,60 Eur.

Konstatuotina, jog suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos sudaro bendrą 5 772,58 Eur sumą (1 185,80 + 635,25 + 508,20 + 1 164,63 + 250 + 250 + 381,15 + 719,95 + 677,60).

Kadangi procesas byloje buvo atnaujintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (4 t., b. l. 103–117), visiškai patenkinus suinteresuoto asmens 2019 m. liepos 1 d. prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo, teismas priteisia suinteresuoto asmens 2019 m. liepos 23 d. advokatui pagal 2019 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą LVP Nr. 3644 (t. 4 b. l. 131–132) sumokėtą visą 1 185,80 Eur sumą, kurią sudaro: 1) honoraras už suteiktas teisines paslaugos pagal 2017 m. lapkričio 27 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo; 2) parengtas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bylos proceso atnaujinimo; 3) įrodymų rinkimas, susipažinimas su santuokos nutraukimo byla ir byla dėl skolos iš V. N. priteisimo; 4) gauti ir išanalizuoti duomenys iš V. N. privačios įmonės bankroto administratoriaus (iš viso 14 valandų, 1 valandos kaina – 70 Eur, papildomai taikant 21 proc. PVM mokestį).

Kadangi šioje byloje suinteresuotas asmuo, siekęs, kad pareiškėjui papildomai būtų priteista 22 655 Eur (20 800 + 1 855) vertės turto, laimėjo tik 1 295,04 Eur sumą (iš pareiškėjos priteistos pareiškėjui kompensacijos forma), spręstina, jog suinteresuoto asmens reikalavimai yra patenkinti tik 5,72 proc. (nes 1 295,04 Eur x 100 proc. / 22 655 Eur), kas reiškia, jog iš 4 586,78 Eur (635,25 + 508,20 + 1 164,63 + 250 + 250 + 381,15 + 719,95 + 677,60) bylinėjimosi išlaidų sumos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteitina tik 262,2 Eur.

Viso suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteitina 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atnaujinus procesą byloje teismas turėjo 23,05 Eur pašto išlaidų. Kadangi suinteresuoto asmens reikalavimai yra patenkinti tik 5,72 procentais, kas reiškia, jog 94,27 procentai jo reikalavimų buvo atmesti, iš suinteresuoto asmens priteistina 21,73 Eur šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 3 dalimis,

nusprendė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti pareiškėjų 2016 m. birželio 9 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su 2016 m. birželio 30 d. techninio pobūdžio patikslinimais) 3.1.2–3.1.5 punktus ir 3.1.8.2 punktą, kurie netenka galios.

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų 2021 m. balandžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nustatyti, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas taip pat taikomas butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (3 170 Eur vertės), o taip pat pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su ūkio ir kitais statiniais vertė 35 481,5 Eur); bendra šio viso išvardinto turto vertė 38 651,5 Eur.

Po pareiškėjų santuokos nutraukimo pareiškėjai L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atitenka natūra bei pripažįstamos asmeninės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 170 Eur vertės) (kuris L. N. yra parduotas iki teismo Spendimo priėmimo), taip pat į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (28 700 vertės), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su ūkio ir kitais statiniais vertė 35 481,5 Eur); bendra šio viso išvardinto turto vertė 38 651,5 Eur.

Iš pareiškėjos L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti pareiškėjui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 295,04 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 4 centų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

Kitų 2016 m. liepos 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-535-925/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų nekeisti.

Suinteresuotam asmeniui Luminor Lizingas UAB iš pareiškėjos L. N. priteiti 1 448 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Luminor Lizingas UAB valstybei 21,73 Eur (dvidešimt vieną eurą 73 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.