Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės–Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-335-1003/2016 atnaujinus procesą pagal pareiškėjų A. Š. ir T. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.3 Apeliantė neįrodė, kad jai atiteko daug mažiau turto nei pareiškėjui. Priešingai, apeliantės interesus atitiko gyvenamojo namo su priklausiniais, baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais padalijimas paliekant naudotis vienai bei vaikui skirtas 1500 Lt išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje keliamas teismo nutarties, kuria atnaujinus procesą atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl padalinto turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

15. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir atnaujino procesą vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintu pagrindu, t. y. kad teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepatikrinęs joje nurodyto turto, padarė teisės normos taikymo klaidą.

16. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Tai reiškia, kad šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai, patikrinant įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą pagal CPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, kurioje procesas atnaujintas, turi pasisakyti dėl pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik taip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjos nurodytas atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas turėjo patikrinti, ar teismas, 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką bendru pareiškimu ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalino visą santuokoje įgytą turtą, iš esmės nenukrypo nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo, ir ar pagrįstai pripažino asmenine T. Š. nuosavybe jo ūkininko ūkio turtą, įgytą santuokoje, ir nepažeidė apeliantės teisėtų interesų.

17. Šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad vien 2014 m. birželio 5 d. nutartimi konstatuotas proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, savaime negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu, todėl prašymas jį pakeisti negali būti atmestas. Visų pirma, konstatuotas proceso atnaujinimo pagrindas savaime nereiškia, jos teismo priimta sprendimo (nutarties) dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Antra, pirmosios instancijos teismas vertino, ar nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas lemia byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) dalies neteisėtumą bei būtinybę ją keisti ar naikinti. Trečia, apeliantės netinkamas CPK nuostatų supratimas bei subjektyvus jų vertinimas neleidžia pripažinti CPK 18 straipsnio ignoravimo. Apeliaciniame skunde nagrinėjamojoje byloje nurodomos nutartys, kuriomis apeliantė remiasi kaip precedentu, yra panaikintos konstatuojant ankstesnių teismų padarytus procesinius trūkumus, todėl atmestini argumentai, kad teismai privalėjo vadovautis nustatytomis reikšmingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, laikydamasis civilinio proceso kodekso nuostatų bei kasacinio teismo praktikos, išnagrinėjęs faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į 2016-01-26 pareiškimą dėl reikalavimų formuluotės pakeitimo, kuriuo pareiškėja teismo prašė panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pareiškėjų prašymą dėl turto padalijimo – palikti nenagrinėtą (4 t. 25-28 b. l.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, reiškia analogišką reikalavimą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį).

20. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šiuo atveju bylos baigtis – pareiškimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto padalijimo palikimas nenagrinėtu, – procesiškai yra negalima. Santuokos nutraukimo sutartyje bendru sutarimu turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas, todėl šiuo aspektu apeliantė reikšdama tokį reikalavimą nesilaikė imperatyvaus CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatyto reguliavimo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus tam pačiam sutuoktiniui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

22. Vertinant sutarties dėl santuokinio turto padalijimo teisėtumą teisės normų aspektu, būtina atsižvelgti į sudarytos sutarties specifiką. Įstatymas nustato teismo pareigą konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus, remiantis visų įrodymų analize ir siejant juos su taikytina materialinės teisės norma ginčo santykiams reguliuoti. Teismui suteikta diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju vertinti bylos aplinkybes, nustatytas turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

23. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas neįvertino Darginių ŽŪB pajų vertės, T. Š. ūkininko ūkio piniginių lėšų banko sąskaitose, nėra įrodymų, kad žemės ūkio technika T. Š. iš tiesų buvo įsigyta iki santuokos sudarymo. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

24. Skundžiamos nutarties turinys apeliacinės instancijos teismui patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje aptartas santuokoje įgyto turto padalijimas. Bylos duomenys patvirtina, kad T. Š. savo vardu buvo įregistravęs šią techniką: 2000-03-29 įregistravęs automobilį „Kamaz 55102“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-08-08 įregistravęs traktoriaus priekabą „GKB8350“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-06-28 – ratinį traktorių „Kirovec“, traktoriaus priekabą „OZTP-8572“, 2012-07-31 traktoriaus priekabą „GKB8350“, 2011-09-05 T. Š. už 15874,94 Eur (54813 Lt) pirko kombainą MF38, 2012-11-20 už 26283,02 Eur (90750 Lt) pirko sėjamąją „Rapid 300C“, 2012-09-13 už 386,34 Eur (1333,96 Lt) pirko krūmapjovę „Stihl FS100“, 2012-03-30 už 805,58 Eur (2781,51 Lt) grūdų sandėlyje įsirengė apsauginę signalizaciją (3 t. 8–11 b. l.). Teismas patikslina bylos faktinę aplinkybę, kad T. Š. ūkis įregistruotas dar 1997, o 2000-05-24 yra pažymėjimo išdavimo data (1 t. 22 b. l.). Taigi bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad dalis žemės ūkio technikos ir ūkininko ūkiui skirtų daiktų yra įsigyti iki 2000-11-04 santuokos sudarymo, dalis – santuokoje.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civiliniuose santykiuose įtvirtintu sutarties laisvės principu ir vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kurioje aptartas santuokoje įgyto turto padalijimas, šalys susitarė, jog T. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe šis turtas: 1) grūdų sandėlys, esantis (duomenys neskelbtini) ; 2) ūkininko T. Š. ūkis ir žemės ūkio technika: ratinis traktorius „Renault Ares 710“, ratinis traktorius „Kirovec K-701“, traktoriaus priekaba „GKB 8350“, traktoriaus priekaba „OZTP 8572“; 3) Darginių žemės ūkio bendrovės pajus, 80498 Lt vertės; 4) automobilis „Kamaz 55102“. Teismas, sutartyje neįvardintą kitą ūkininko ūkio turtą: kombainą MF38, sėjamąją „Rapid 300C“, krūmapjovę, signalizaciją pagrįstai laikė tiesiogiai susijusiu su ūkiu ir skirtu ūkininko ūkio poreikiams. Teismui akivaizdu, kad sutarties šalys suvokė, pripažino ir susitarė, kad ūkininko ūkis ir su juo susiję daiktai yra T. Š. asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad sutuoktinių susitarimu ūkininko ūkis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Aplinkybė, kad T. Š. ūkininko ūkio, įsteigto iki pareiškėjų santuokos sudarymo, dalis technikos, daiktų įsigyti pareiškėjų santuokoje už bendras lėšas, nepaneigia jų susitarimo, kad po santuokos nutraukimo ūkininko ūkis ir su juo susiję daiktai atitenka T. Š. asmeninėn nuosavybėn.

26. Sutuoktiniai sutartyje patvirtino, kad daugiau neturi turto, kuris jiems priklausytų bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ateityje dėl turto padalijimo pretenzijų vienas kitam nereikš. Visus santuokoje įgytus daiktus, skirtus buičiai, pasidalijo bendru susitarimu ir pretenzijų dėl to vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta 2013-03-18, o teismas ją patvirtino tik 2013-05-03, todėl apeliantė, nesutikdama su sutarties sąlygomis, galėjo jas koreguoti ar prašyti teismo netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties. Be to, tvirtinant sutartį nė vienai šaliai advokatai neatstovavo, tai iš esmės patvirtina abiejų šalių suderintą valią, todėl nepagrįstai apeliuojama į tai, kad apeliantė byloje nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Svarbia aplinkybe pripažintinas teismo sprendimo, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, neapskundimas apeliacine tvarka faktas. Aptartos sutarties nuostatos tik sustipriną teismo įsitikinimą, kad bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktiniai pasidalino, todėl apeliantės argumentai, kad padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi, kad teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, parašyta aiškiai, pasirašyta tiek apeliantės, tiek pareiškėjo, sprendžia, kad teigti, jog apeliantė nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo. Teiginių apie apgaulę ar spaudimą pasirašyti sutartį jokiais įrodymais apeliantė nepagrindžia.

27. Neteisi apeliantė teigdama, kad teismas nenustatė, iki kada apeliantė turėjo faktinę galimybę ir kokia apimtimi kontroliuoti T. Š. ūkio veiklą, byloje nepateikti jokie ūkininko ūkio finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai.

28. Šiuo atveju apeliantė nepaneigė teismo padarytos išvados, kad laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2012-12-08 A. Š. aktyviai dalyvavo T. Š. ūkininko ūkio veikloje, veikė ūkio vardu pasirašinėdama paraiškas dėl tiesioginių išmokų gavimo, sutartis su žemės ūkio produkcijos pirkėjais, vykdė su ūkio buhalterine apskaita susijusias funkcijas, bankinius pavedimus, panaudodama kodų generatorių. Teismui nekyla abejonių, kad sutuoktinė buvo susipažinusi su ūkio finansiniais dokumentais, jai buvo žinoma ūkio finansinė padėtis, turimo turto sudėtis. Tiek byloje esantys T. Š. ūkininko ūkio balansai, tiek pelno (nuostolių) ataskaitos 2007-2011 finansinių metų neleidžia pagrįstais pripažinti apeliantės argumentų, kad jai nebuvo žinomos ūkio pajamos, kad T. Š. nuslėpė nuo jos tikrąją ūkio turtinę-finansinę padėtį (4 t., 65–76 b. l.).

29. Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pareiškėjai atiteko septynis kartus mažiau turto ir sutuoktiniai neturėjo teisės susitarti dėl aiškiai nelygiaverčių, pažeidžiančių vieno iš sutuoktinio interesus turto dalių, tačiau nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti, nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju priežastys, dėl ko šalys sprendė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sutartyje, yra aiškios, gyvenimiškos, nes pareiškėjos interesus atitiko gyvenamojo namo su visais priklausiniais, baldais, buitine technika bei kitais namų apyvokos daiktais padalijimas paliekant vienai naudotis turtu, be to, sutuoktinis įsipareigojo kas mėnesį teikti 1500 Lt vaiko išlaikymą. Apeliantė neįrodė, kad jai atiteko daug mažiau turto nei pareiškėjui. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, kad santuokos metu iš ūkio gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos interesams. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, suprato jos sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, jos turtinėms ir asmeninėms teisėms. Sutartyje šalių susitartas turto padalijimas nepažeidė apeliantės, pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Iš apeliantės pareiškėjas T. Š. prašo priteisti 726 Eurų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (5 t., 86–88 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 726 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliantės atskirąjį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės pareiškėjo T. Š. naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.