- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-354-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06221-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- T. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui T. P. dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo ir atsakovo T. P. priešieškinį ieškovui T. V. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 242 Eur už DPF filtro remonto, valymo, ratų keitimo darbus patirtas išlaidas; 34,05 Eur automobilio defektų nustatymo kaštus; 544,50 Eur sumokėtus UAB “Autopretenzija” už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; po 20,00 Eur/d. už automobilio laikiną nuomą patirtas išlaidas nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki paslėptų defektų pašalinimo; 4 917 Eur už automobilio remonto darbus patirtas išlaidas; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovo įsigijo (duomenys neskelbtini) automobilį, sumokėjo 8 950 Eur. Prieš įsigyjant automobilį su atsakovu buvo susisiekta telefonu. Ieškovas teiravosi apie automobilio būklę, trūkumus. Telefonu atsakovas nurodė, kad DPF filtrui buvo daryta regeneracija. Paminėjo, kad reikia papildyti variklio alyvos. Prieš pirkimą ieškovas kartu su sutuoktine automobilį apžiūrėjo pirkimo vietoje. Automobilis vizualiai atrodė tvarkingas. Buvo atliktas bandomasis važiavimas, trukęs iki 5 min., nuvažiuota iki 2-3 kilometrų. Bandomojo važiavimo metu pašalinių garsų, trikdžių, variklio galio trūkumų ar kažkokių kitų nesklandumų nepastebėta. Prieš įsigyjant automobilį jo patikra automobilių remonto dirbtuvėse nebuvo atlikta, kadangi buvo pasitikima atsakovu. Ieškovas sumokėjęs pinigus atsakovui ir sutvarkęs visus dokumentus, įsigytu automobiliu išvyko namo. Ieškovui su automobiliu nuvažiavus 10-15 kilometrų automobilio prietaisų skydelyje įsijungė raudonos spalvos indikatorius, informuojantis apie variklio veikimo nesklandumą. Automobilio variklis tuoj pat išjungtas. Ieškovas lanksčia jungtimi partempė automobilį į (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 10 d. automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves. Sekančią dieną ieškovui atvykus į automobilių remonto dirbtuves specialistai informavo, kad automobilio apžiūros metu nustatytas DPF filtro gedimas. Automobilio remonto dirbtuvės sutvarkė gedimą ir grąžino automobilį ieškovui. Ieškovas norėjo grąžinti automobilį atsakovui. Atsakovas nesutiko. Ieškovas nusprendė padengti automobilio DPF remonto išlaidas savo lėšomis. Praėjus keletui dienų prietaisų skydelyje pakartotinai įsijungė raudonos spalvos indikatorius, rodantis variklio veikimo sutrikimus (trūksta variklio alyvos variklyje), reikėjo papildyti dar 0,5 l variklio alyvos. Dar po kelių dienų pastebėjo, kad susukus vairą rate atsiranda pašalinis metalinis garsas, kuris panašus į varančiojo veleno lankstaus šarnyro (granatos) traškesį. Nuo paskutinio automobilio variklio alyvos papildymo nuvažiavus apie 700 km vėl įsijungė indikatorius informuojantis apie variklio alyvos trūkumą variklyje ir vėl reikėjo pripilti 0,5 l variklio alyvos. UAB „Autecha” atlikusi išsamią automobilio apžiūrą, nustatė, kad vizualiai apžiūrėjus variklį, patikrinus interkulerio sistemą (turbo kompresoriaus oro padavimo sistemą), žymesnio automobilio variklio alyvos nuotėkio nepastebėta. Automobilių remonto dirbtuvių daroma išvada, kad sudilusi automobilio variklio stūmoklinė grupė (stūmokliai, kompresoriniai ir tepaliniai žiedai ir cilindrų gilzės), ko pasėkoje dėl atsiradusio tarpo tarp stūmoklio ir nesandarių kompresinių žiedų ir tepalinių žiedų, bei cilindrų sienelių, yra didelės variklio alyvos sąnaudos. Dėl per didelio variklio alyvos naudojimo, kai ji dėl nesandarumo cilindruose dega degimo kameroje, kartu su kuro ir oro mišiniu, variklio išmetimo sistema perteklinai išmeta sudegusias dujas su variklio alyvos degimo produktais, gadina išmetimo sistemą, ko pasėkoje sugedo DPF (kietųjų išmetimo dalelių surinkimo filtras). Susidėvėjęs dešinės pusės pusašio lankstus šarnyras, darant posūkį skleidžia pašalinius garsus. Starterio gedimas. Tikslią gedimo priežastį nustatyti reikalinga ardyti agregatus su defektais. Pažymėjo, kad žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas nebūtų įsigijęs šio automobilio. Sutartyje nebuvo nurodyta jokia informacija apie automobilio variklio, važiuoklės sistemų trūkumus, starterio trūkumus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo automobiliu nuvažiavus ilgesnį atstumą ir patvirtinti tik pristačius jį į automobilių remonto dirbtuves dėl padidinto variklio alyvos sunaudojimo ir identifikuoti, tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio asmens. Ieškovui įsigijus automobilį, atliekant automobilio apžiūrą paaiškėjo esminis trūkumas ir kiti papildomai nustatyti trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovui nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie paaiškėjo važiuojant automobiliu, ir patvirtinti atlikus automobilio variklio patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, mano, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį kuriuo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui 8 950 Eur.
4. Nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų bendra suma sudaro 6 877,55 Eur. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas nutraukti sutartį, nes šalys nepasiekė tokio rezultato, dėl kurio buvo tartasi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, ieškovui buvo nurodyti atsakovui žinomi automobilio trūkumai, tačiau šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas.
5.2. Naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, bet tai nebūtinai reiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan.
5.3. Ieškovas buvo informuotas apie DPF (kietųjų dalelių valymo) filtro gedimą, todėl su jo keitimu susijusios išlaidos, taip pat automobilio salono valymo ir padangų keitimo išlaidos negali būti kompensuojamos. Kiti remonto ar keitimo reikalaujantys automobilio trūkumai – pusašio šarnyro, starterio galimi gedimai, laikytini automobilio natūralaus nusidėvėjimo pasekme dėl ankstesnio naudojimo intensyvumo ir natūraliai būdingi automobiliui su 255 000 km rida. Be to, pats ieškovas automobiliu nuvažiavo dar apie 1 000 km, todėl pagrindo reikalauti atlyginti šių detalių remonto išlaidas ieškovas neturi.
5.4. Ieškovas, manydamas, kad parduoto daikto trūkumai yra esminiai, nesiekia pasinaudoti savo, kaip pirkėjo teise, nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.
5.5. Teismas nenustatė esminio sutarties pažeidimo, papildomų susitarimų tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra, todėl priešieškinis atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba panaikinti 2022 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas buvo informuotas, jog automobilis turi tokius rimtus trūkumus, kurie nustatyti UAB „Autecha“ automobilio apžiūros akte. Sutarties nuostatose „informacija apie trūkumus“ nurodyta tik DPF filtro ir pavarų svirties problema, jokie kiti atsakovo (pardavėjo) nurodymai apie automobilio tepalo suvartojimą nebuvo nurodyti. Informacijos apie automobilio trūkumus taip pat nebuvo pateikta ir automobilio viešame skelbime portale autoplius.lt. Ieškovas pirkdamas daiktą turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog vos (duomenys neskelbtini) metų senumo (duomenys neskelbtini) automobilis, kainuojantis beveik 9 000 Eur, po jo įsigijimo nereikalaus papildomų investicijų, kurie kaip vėliau paaiškėjo, kainuos >50 proc. automobilio vertės.
6.2. Teismas ignoravo aplinkybę, jog iš bylos šalių ginčo sprendimo ikiteismine tvarka pats atsakovas sutiko, jog automobilis parduotas su trūkumais; atsakovas sutiko priimti automobilį atgal bei grąžinti sumokėtus pinigus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovas žinojo, jog automobilis nebuvo tokios techninės būklės, kokią pristatė pirkimo metu ieškovui, tačiau neįspėjęs ieškovo apie automobilio defektus 2022 m. gegužės 9 d. sudarė su ieškovu automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
6.3. Tiek darbų apimtys, tiek detalių kaina gali būti didesnė ir ieškovas dėl to prisiima riziką, jog remonto darbai gali kainuoti daugiau ir todėl juos turės dengti savo kaštais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalėjo automobilio remontuoti, todėl negalėjo pateikti tikslių remonto ir detalių kainų, tačiau byloje pateiktas UAB „Autecha“ defektinis aktas laikytinas pagrįstu ieškovo patiriamų ateityje remonto kaštų pagrindimu ir įrodymu.
6.4. Nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei automobilio skelbime nebuvo paminėta, kad automobilis suvartoja tepalų net 21/1000 km. Vien tik atsakovo paminėjimas žodžiu, kad automobiliui „reikia papildyti variklio alyvos iki 0.51 per tepalų keitimo intervalą“ yra tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi automobilis iš tiesų turi rimtų gedimų, kas nustatyta tiek iš ieškovo pretenzijų atsakovui, UAB „Autecha“ defektinio akto, šalių taikos sutarties, taip pat atsakovo pasiūlyta UAB „Sostena“ rado mažiausiai 3 gedimus, trūkumus.
6.5. Teismas ne tik, kad nepriteisė ieškovo prašomų remonto kaštų automobilio sutvarkymui, tačiau atmetė ir atsakovo priešieškinį, kuriuo pats atsakovas (pardavėjas) prašė grąžinti jam automobilį, o jis ieškovui (pirkėjui) sugrąžina už automobilį sumokėtus 8 950 Eur. Iš to darytina išvada, kad ginčas liko neišspręstas ir didžiausius nuostolius dėl to patiria būtent ieškovas.
6.6. Ieškovas nėra pradėjęs automobilio remonto darbų dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl neišardžius automobilio variklio visų darbų kaina nėra aiški, tačiau patys minimaliausi darbai kainuos mažiausiai 4 917 Eur. Ši suma laikytina ieškovo minimaliais nuostoliais, kurių ieškovas neprivalo kitaip įrodinėti, juolab pažeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog automobilio naudoti pagal paskirtį ieškovas negali, todėl teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, nors akivaizdu, kad atsakovas pirkimo - pardavimo sutartyje nutylėjo ne tik variklio tepalo suvartojimą, bet ir tai, jog automobilis turi kitų defektų, kurie numatyti UAB „Autecha“ defektiniame akte.
6.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, todėl teismas grubiai pažeidė ne tik šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, bet ir daikto pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės prezumpciją, kadangi byloje būtent atsakovas turėjo įrodinėti, kad daikto trūkumai atsirado po automobilio perdavimo dėl ieškovo netinkamo naudojimosi automobiliu.
6.8. Automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valstybinius numerius, tai reiškia, kad buvo registruotas ir eksploatuotas Lietuvoje. Taigi, jau vien ši papildoma aplinkybė leidžia spręsti, kad automobilio trūkumai atsakovui buvo ir turėjo būti žinomi. Būtent po automobilio įsigijimo praėjus vos mėnesio laikui ieškovas nustatė, kad automobilis be DPF gedimo turi šiuos trūkumus: susidėvėjusį dešinės pusės pusašio šarnyrą, o taip pat automobiliui būtinas starterio keitimas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nenustatyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį prie trūkumų turi būti nurodomas tepalo sunaudojimas. Juo labiau tokių reikalavimų nėra autoplius.lt skelbimuose.
7.2. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, parduodamas automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiais, daugiausia atsakovo sutuoktinės. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina taip pat ir CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostata, šalinanti atsakovo kaip pardavėjo atsakomybę, nes atsakovas pirkėjui atskleidė jam žinomus daikto trūkumus, tačiau pirkėjas savo rizika pirko daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
Šalies argumentai
7.3. Apeliaciniame skunde apeliantas jau kaip faktą nurodo, neva alyvos sąnaudos yra apie 2 l / 1000 km, iš to modeliuoja skaičiavimus į ateitį, nors tokių alyvos sąnaudų ieškovas nebuvo net nurodęs pirmosios instancijos teisme, jau nekalbant apie bet kokius tai galinčius patvirtinti įrodymus.
7.4. Taikos sutarties projektas rengtas ne šalių, o ieškovo nusamdytos UAB „Autopretenzija“, kas yra ne vienoje vietoje pažymėta pačioje sutartyje. Šalys taip ir nepasiekė susitarimo, ginčas taikiai nebuvo išspręstas, todėl kalbėti apie kokią nors projektų atskirų nuostatų teisinę reikšmę ar sukeliamas pasekmes nėra protingo pagrindo. Be to, ieškovui yra žinoma, kad atsakovo atstovas teikė koreguotą sutartį, tačiau ieškovo tuometinis atstovas UAB „Autopretenzija“ su korekcijomis nesutiko, nes buvo pakoreguotas ir sutarties 2 punktas, išbraukiant UAB „Autopretenzija“ įrašytus prisipažinimus.
7.5. Ieškovas savo ikiteisminėse pretenzijose, ieškinyje ir net apeliaciniame skunde (33 punkte) nurodo, kad automobilio dėl jo trūkumų pagal paskirtį naudoti negalima, tačiau tokius savo teiginius pats apeliantas paneigia savo veiksmais, t. y. nereikalaudamas nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją, o siekdamas išlaikyti nuosavybėje jo paties teigimu tokios blogos būklės automobilį, apie kurią žinodamas, jis automobilio nebūtų pirkęs, bei siekia prisiteisti teorines būsimas išlaidas, viršijančias pusę pirkimo-pardavimo kainos.
7.6. Akivaizdu, kad tokia UAB „Autopretenzija“ nepilnai užpildyta forma negali būti laikoma automobilio defektacijos aktu. 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „Sostena“ pateikė išvadas, kurios neatitinka ir aukščiau nurodytų išvadų: kalbama apie tepalo nuotėkį per vožtuvų dangtelio tarpinę, turbinos perteklinį vožtuvą, ties akseleratoriaus sklende, bei apie DPF filtrą (kuris ieškovo teigimu jau buvo suremontuotas birželio mėn.), neužsimenama apie dešinės pusės pusašio šarnyrą. Starteris apskritai nepaminėtas nei UAB „Autecha“, nei UAB „Sostena“ defektų aprašyme. Būtent po automobilio apžiūros „Sostenoje“ atsakovas įsitikino, kad ieškovo pretenzijos nepagrįstos ir apie tai 2022 m. rugsėjo 14 d. parašė ieškovui nurodydamas - „Mes ne labdaros kompanija“. Taigi ieškovas reikalauja atlyginti remonto išlaidas dalių, kurių konkretūs gedimai nenustatyti, jau nekalbant apie jų priežastis. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad 2022 m. birželio 10 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodytos remonto kainos nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Juo labiau, nenustačius konkretaus gedimo fakto, nurodomos net detalių kainos, pav., variklio remontui reikalingos dalys – 2 000 Eur. Vietoj pusašio šarnyro remonto nurodomas viso pusašio keitimas, starteris taip pat keičiamas nauju nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad starteris sugedęs ar pusašio šarnyras susidėvėjęs – šie tariami gedimai UAB „Autecha“ akte užrašyti iš paties ieškovo žodžių, UAB „Sostena“ defektų aprašyme jų nėra.
7.7. Ieškovo reikalavimas atlyginti 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui, yra nepagrįstas. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-276-777/2022, 30 punktas).
7.8. Visiškai nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo po 20 Eur už dieną automobilio laikinos nuomos patirtas išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad naudojosi nuomos paslaugomis prieš įsigyjant automobilį iš atsakovo. Bet kokiu atveju, ieškovas nepateikė jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, nuomos sutarties, nuompinigių sumokėjimo dokumentų ar pan., nors tokių paskutiniame teismo posėdyje klausė tiek atsakovo atstovas, tiek teismas.
7.9. Ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, o jo pasirinktas tariamai pažeistų teisių gynybos būdas logiškai nesuderinamas su ieškovo deklaracijomis apie jo lūkesčius (nepirktų, jei būtų žinojęs, automobilio negalima eksploatuoti ir pan.), kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas iš tiesų siekia nesąžiningai atsinaujinti/pagerinti automobilį atsakovo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad pagal 2022 m. gegužės 9 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovo už 8 950 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. Ieškovo įsitikinimu, jam automobilis buvo parduotas su trūkumais, todėl jis kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti parduoto automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
Dėl ginčo
11. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
12. Apeliantas teigia, kad automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valstybinius numerius, tai reiškia, kad buvo registruotas ir eksploatuotas Lietuvoje. Jau vien ši papildoma aplinkybė leidžia spręsti, kad automobilio trūkumai atsakovui buvo ir turėjo būti žinomi. Būtent po automobilio įsigijimo praėjus vos mėnesio laikui ieškovas nustatė, kad automobilis be DPF gedimo turi šiuos trūkumus: susidėvėjusį dešinės pusės pusašio šarnyrą, o taip pat automobiliui būtinas starterio keitimas. Apelianto argumentai atmestini.
13. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
14. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
15. Taigi įstatymai ir aktuali teismų praktika nesieja pirkėjo žinojimo apie trūkumus su jų nurodymu (įforminimu) pirkimo-pardavimo sutartyje ar skelbime, pakanka negalėjimo nežinoti, jų akivaizdumo.
16. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma apie galimus variklio defektus. Pažymėtina ir tai, kad defektai nustatyti tik vizualiai apžiūrėjus variklį, nėra pakankamų įrodymų, kad yra būtent tokie variklio defektai, kurie yra nurodyti automobilio apžiūros akte, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad atsakovas pažeidė sutartį, nes automobilis buvo su paslėptais trūkumais.
17. Apeliantas teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti visi automobilio trūkumai, tai yra nebuvo nurodytas tepalo suvartojimas, apie tai nebuvo nurodyta ir automobilio pardavimo skelbime, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas buvo informuotas apie visus automobilio trūkumus. Apelianto argumentai atmestini.
18. Byloje nustatyta, kad pats ieškovas pripažino, jog apie tai, kad reikia nuolat papildyti variklio alyvos, atsakovas nurodė tiek ieškovui domintis telefonu apie automobilio trūkumus, tiek atvykus apžiūrėti automobilio. Taip pat ieškovas pripažino, kad pravažiavęs 700 km įpylė 0,5 l tepalo, taigi darytina išvada, kad pirkėjas žinojo apie tai, kad nuolat reikia papildyti variklio alyvos, tačiau ši informacija neturėjo įtakos jo apsisprendimui pirkti automobilį. Be to, turėdamas informaciją apie tam tikrus trūkumus, ieškovas kaip minimaliai rūpestingas asmuo, prieš pirkdamas automobilį galėjo/turėjo detaliau pasidomėti to priežastimis pasitelkdamas specialistus, tačiau to nepadarė, taigi prisiėmė galinčių atsirasti pasekmių riziką. Taip pat pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog reikia dažniau nei įprastai įpilti variklio alyvos ir dėl to ieškovas patiria papildomų sąnaudų nėra pagrindas daryti išvadą, kad jį nebūtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. (duomenys neskelbtini) apžiūrai į UAB „Sostena“ automobilį ieškovas pristatė sava eiga, bylą nagrinėjant teisme UAB „Autecha“ pranešė, kad jiems perduotas ieškovo automobilis remontuoti nėra pradėtas ir gali būti eksploatuojamas. Pažymėta ir tai, kad nors ieškovas teigia, kad automobilio dėl jo trūkumų pagal paskirtį naudoti negalima, tačiau nereikalauja nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją, siekia tik prisiteisti automobilio remonto išlaidas iš atsakovo.
19. Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą motyvuodamas, kad UAB „Autecha“ akte nurodyti automobilio starterio ir lanksčiojo šarnyro (granatos) defektai laikytini automobilio natūralaus nusidėvėjimo pasekme. Teigia, kad pagal minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimą, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje kasacinėje byloje išaiškinimai pateikti ir CK 6.363 straipsnio 11 dalis taikyta vartojimo teisiniuose santykiuose. Ši byla yra ne dėl vartojimo teisinių santykių, kadangi atsakovas parduodamas automobilį neveikė kaip verslininkas, todėl nurodyta kasacinio teismo nutartis šioje byloje negali būti taikoma.
21. Kaip minėta, sprendžiant dėl naudoto automobilio kokybės turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui, kadangi pirkdamas ne vienerius metus naudotą automobilį pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiti remonto ar keitimo reikalaujantys automobilio trūkumai – pusašio šarnyro, starterio galimi gedimai, laikytini automobilio natūralaus nusidėvėjimo pasekme dėl ankstesnio naudojimo intensyvumo ir natūraliai būdingi automobiliui su 255 000 km rida, be to, pats ieškovas automobiliu nuvažiavo dar apie 1 000 km.
22. Apeliantas teigia, kad atsakovas, teigdamas, jog automobilis neturėjo paslėptų defektų turėjo samdyti nepriklausomą ekspertizę ir tai įrodyti. Su šiais argumentai teisėjų kolegija nesutinka.
23. Įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.
24. Apeliantas teigia, kad nėra pradėjęs automobilio remonto darbų dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl neišardžius automobilio variklio visų darbų kaina nėra aiški, tačiau patys minimaliausi darbai kainuos mažiausiai 4 917 Eur. Ši suma laikytina ieškovo minimaliais nuostoliais, kurių ieškovas neprivalo kitaip įrodinėti, juolab pažeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pats ieškovas pripažįsta, kad automobilio remonto darbų kaina neaiški.
25. Kaip byloje nustatyta, iš automobilio trūkumų ieškovas nurodė DPF filtrą (242 Eur), pusašį (1 085 Eur), starterį (332 Eur), variklį (3 500 Eur). Paskutiniai trys trūkumai, kurių bendra suma ir yra reikalaujamos atlyginti remonto išlaidos 4 917 Eur, nepradėti šalinti, t. y. išlaidos realiai nepatirtos. UAB „Autecha“ 2022 m. birželio 10 d. defektinis aktas surašytas ant UAB „Autopretenzija“ formos. Šiame apžiūros akte nurodyta, jog tariami defektai nustatyti atlikus vizualią apžiūrą, nenurodyta, ar defektai paslėpti ar matomi, defektai nefiksuoti nuotraukomis ar video medžiaga, taigi toks aktas negali būti laikomas įrodymu patvirtinančiu trūkumų šalinimo išlaidas (CPK 178, 185 straipsniai). Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neprašė skirti ekspertizės nei jo teigimu galimiems variklio gedimams nustatyti, nei galimai nustatytų gedimų pašalinimo kainai. Akivaizdu, kad nesant tinkamų įrodymų apie variklio gedimus ir gedimų pašalinimų sąnaudas/kainas ieškovo reikalaujamos 4 917 Eur sumos priteisimas neatitiktų nei sąžiningumo, nei teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
26. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai įvertino šalių ikiteisminius santykius, t. y. jų derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo.
27. Teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertina byloje esančius įrodymus, susijusius su pareikštais reikalavimas. Tai, ką šalys aptarė ar dėl ko derėjosi ikiteisminėje ginčo stadijoje nėra teisminio nagrinėjimo/vertinimo dalykas. Be to, siūlymas ginčą baigti taikiai jokiu būdu nereiškia pretenzijos ar reikalavimų pripažinimo, tai tik reiškia, kad ieškoma būdų ginčą baigti taikiai.
28. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas parduodamas automobilį ieškovui nurodė visus jam žinomus automobilio trūkumus, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis turėjo trūkumų, kurie nurodyti automobilio apžiūros aktuose, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai.
Dėl kitų argumentų
Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 1 500 Eur. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui T. P. iš ieškovo T. V. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.