Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. V., jo atstovui advokatui Jonui Bložei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udalcovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui T. P. dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo ir atsakovo priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutartyje nebuvo nurodyta jokia informacija apie Automobilio variklio, važiuoklės sistemų trūkumus, starterio trūkumus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint Automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo Automobiliu nuvažiavus ilgesnį atstumą ir patvirtinti tik pristačius jį į automobilių remonto dirbtuves dėl padidinto variklio alyvos sunaudojimo ir identifikuoti, tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio asmens. Ieškovui įsigijus Automobilį, atliekant Automobilio apžiūrą paaiškėjo esminis trūkumas, ir kiti papildomai nustatyti trūkumai, dėl kurių Automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis jo perleidimo Ieškovui nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki Automobilio perdavimo Ieškovui, kurie paaiškėjo važiuojant Automobiliu, ir patvirtinti atlikus Automobilio variklio patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių Ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti Ieškovui, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių Automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Ieškovas jį ketino naudoti, todėl Atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje dalyvaujančių asmenų, atstovų paaiškinimais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2022-05-09 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Ieškovas iš Atsakovo už 8 950 Eur įsigijo automobilį Volvo V60, VIN. (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gamybos.

Byloje Ieškovas prašo atlyginti parduoto automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, o Atsakovas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo naudoto daikto kokybę

Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 31 punktą).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties nutraukimo

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, ieškovui buvo nurodyti atsakovui žinomi automobilio trūkumai, tačiau šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas.

Iš byloje pateiktos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad joje nurodyta automobilio rida – 255 000 km, automobilio trūkumai – dujų išmetimo sistemos, DPF (kietųjų dalelių valymo) filtro, pavarų svirties gedimai. Šalys taip pat pripažįsta, jog pirkėjas (ieškovas) buvo informuotas apie tai, jog automobiliui dažniau reikia papildyti variklio alyvą. Ieškovas teigia, kad eksploatuojant pirktą automobilį išgirdo pašalinius garsus. Vėliau buvo nustatyta, kad yra susidėvėjęs dešinės pusės pusašio lankstus šarnyras, galimas starterio gedimas.

Naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, bet tai nebūtinai reiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Ieškovas buvo informuotas apie DPF (kietųjų dalelių valymo) filtro gedimą, todėl su jo keitimu susijusios išlaidos, taip pat automobilio salono valymo ir padangų keitimo išlaidos negali būti kompensuojamos. Kiti remonto ar keitimo reikalaujantys automobilio trūkumai – pusašio šarnyro, starterio galimi gedimai, laikytini automobilio natūralaus nusidėvėjimo pasekme dėl ankstesnio naudojimo intensyvumo ir natūraliai būdingi automobiliui su 255 000 km rida. Be to, pats ieškovas automobiliu nuvažiavo dar apie 1 000 km, todėl pagrindo reikalauti atlyginti šių detalių remonto išlaidas ieškovas neturi.

Iš ieškovo pateikto 2022-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad dėl didelių variklinės alyvos sąnaudų yra įtariamas variklio gedimas, tačiau variklio alyvos nuotėkio nepastebėta. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kvalifikuotas „Volvo“ servisas) automobilio apžiūros lape nurodoma, kad variklio vožtuvų dangtelio tarpinė leidžia tepalą, tepaluojasi įsiurbimo kolektoriaus apačia. Esant tokiems prieštaringiems vertinimams ir šalims nesutinkant skirti ekspertizės automobilio defektams nustatyti, laikytina, kad byloje ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, jog jam parduotas automobilis yra su užslėptais, esminiais variklio gedimais, o šių trūkumų negalima pašalinti pakeičiant tik atskiras dalis (tarpines ir pan.), kurios gali būti natūraliai nusidėvėjusios dėl ilgo automobilio eksploatavimo. Variklio tepalų pratekėjimas nebuvo akivaizdžiai matomas, apie būtinybę juos papildyti pirkėjas buvo informuotas, pats ieškovas nurodė, kad pravažiavęs 700 km įpylė 0,5 l tepalo, t. y. žinojo ir vykdė pardavėjo nurodymus.

Dėl šių priežasčių tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Be to, ieškovas, manydamas, kad parduoto daikto trūkumai yra esminiai, nesiekia pasinaudoti savo, kaip pirkėjo teise, nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.

Tokį reikalavimą byloje pareiškė pardavėjas (atsakovas).

Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (4 punktas). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė esminio sutarties pažeidimo, papildomų susitarimų tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra. Todėl priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims vienai kitai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.