Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. pateiktą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas – A. R., skolininkas – S. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. liepos 1 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2021 m. liepos 19 d., išaiškinant dalyvaujantiems asmenims teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimus ir įrodymus.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje teigiama, jog „Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius <...> “. Aiškindamas šią CPK teisės normą, LAT 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020 nurodė, jog „30. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Si teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl šios priežasties manytina, kad, nežiūrint į tai, jog skolininko versija yra mažų mažiausiai nelogiška, esant įsiteisėjusiam sprendimui už akių bei jį išaiškinančiai nutarčiai, skolininkas minėtais teismo dokumentais nustatytų faktų ginčyti nebegali.

Motyvuojamoji dalis

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nuomonę dėl 2021 m. spalio 14 el. paklausimo (reg. Nr. 7D-3644), kuriame (pateikus foto su sklypais A ir B ir nurodžius, jog prieš 30 metų A ant sklypų ribos, perkasdamas šlaitą, pasistatė įgilintą garažą ir įrengė savo sklypo ribose atraminę sieną, kuri per tiek metų ties sklypu B dingo ir pradėjo slinkti žemės) klausiama, kuris sklypas atsakingas už atraminės sienos ties sklypų riba priežiūrą? Inspekcija informavo, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nurodyta: ,,8. Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.“ ,,32. Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys statinių naudotojai.“ Atsižvelgdami į šias teisės akto nuostatas ir į paklausimo turinį Inspekcija mano, kad atraminės sienutės priežiūrą turėtų vykdyti asmuo, ją naudojantis ar kuriam ši atraminė sienutė priklauso nuosavybės teise.

2. 2021 m. kovo 19 d. V. reikalavimą (kuriame pateikiant 3 nuotraukas pranešama, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pažeisdami riboženkliu nustatytą sklypo ribą, apie 53 centimetrus yra įsiterpę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai yra aiškiai atskirti riboženkliais, todėl taip pat reikalaujama imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų, kad iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) į jo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) neslinktų gruntas ir nepatektų paviršinės nuotekos, o jeigu per 2 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos šie pažeidimai nebus pašalinti, bus kreiptasi į teismą) su išieškotojo 2021 m. kovo 24 d. atsakymu (kuriame pateiktos 4 nuotraukos ir informuota, jog su reikalavimu sutinkama tik iš dalies, t. y. įsipareigojama pašalinti atraminės sienelės dalį, įsiterpusią į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bei informuota, jog šis išsikišimas buvo suformuotas buvusio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, įrengiant jo atraminę sienutę, kuri turėjo užtikrinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) stabilumą jam iškasus duobę garažui. Dėl reikalavimo imtis priemonių, kad neslinktų gruntas ir nepatektų paviršinės nuotekos, priminta, jog 2019 m. liepos 17 d. sprendimu teismas įpareigojo skolininką ,,pašalinti neteisėtai pačio įrengtą akmeninę atraminę sienelę ir sutvarkyti statybvietę. Iš Jūsų pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog iki šiol statybvietė nesutvarkyta, t. y. Jums pašalinus seną atraminę akmeninę sienelę, iškasinėjote man priklausantį sodo sklypo dalį, kur buvote įrengęs neteisėtai į mano sklypo ribas įterptą naują atraminę sienutę, kurią teismo sprendimu buvote priverstas nugriauti ir įpareigotas sutvarkyti statybvietę. Taigi, ne dėl mano kaltės ar neveikimo galimai slenka gruntas, o tai buvo nulemta Jūsų neteisėtais veiksmais savavališkai nukasant šlaitą, bei neveikimu tinkamai sutvarkyti statybvietę. Todėl jeigu nesiimsite veiksmų iki 2021 m. balandžio 18 d. imtinai sutvarkyti statybvietės (sutvarkyti nukastą šlaitą ir savo sklypo ribose įrengti atraminę sienutę) kreipsiuosi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio įvykdymo“) bei su skolininko 2021 m. balandžio 4 d. laišku (kur nurodyta, jog ,,Prieš keletą dienų grįžęs radau pamato iškyšą jau nugriautą. Nors tai turėjote būti padaręs prieš keliolika metų, bet visgi teisingi pokyčiai negali nedžiuginti. Todėl linkiu nesustoti ir iki galo sutvarkyti savo nuosavybę taip, kad nepažeistumėte gretimų sklypų savininkų teisėtų interesų. Jeigu jūs turite rašytinių ir notariškai patvirtintų susitarimų su ankstesniu savininku, apie kuriuos man nėra žinoma – drąsiai galite pateikti. Jei jie teisėti – žinoma, į juos bus atsižvelgta. Taigi sėkmės, pradžia gera, esate teisingame kelyje.“

2021 m. lapkričio 16 d. išieškotojo advokatas pateikė: Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planus iš kadastrinių matavimų bylos; sklypų aerofotografijas, darytas 2015–2017 metais ir 2018–2020 metais; el. susirašinėjimą taikos sutarties sudarymo klausimu; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2000 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 45 ,,Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 ,,Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“ išrašą; Antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); sklypų nuotraukas, iš kurių galima matyti sklypų aukščius ir reljefą, 2 lapai.

Išieškotojas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog nuotraukoje, darytoje 2016 m. birželio mėnesį, matosi, jog žemė dar yra nekasinėta ir namas atrodo taip, kaip yra nurodyta kadastrinėje byloje, darytoje 2014 m., kurioje aiškiai matosi atraminės sienos, užregistruotos visose bylose ir stovėję ne ant ribos, kaip V. teigė, o jo (skolininko) sklype. Prieš kažką stumdamas skolininkas turėjo gauti projektą ir atitinkamus leidimus. Sienelė buvo neteisėtai išardyta buvo 2016 metais. Vaizdą prieš išardymą patvirtina 2016 metų birželio mėnesį daryta nuotrauka, kurioje matosi, kad viskas yra žalia, niekas neardyta, jokie medžiai neišrauti ir nebuvo pradėti kasinėjimai. Automobiliais buvo važiuojama 2012 metais, o šiuo atveju vidury nuotraukos nurodyta data yra 2016 metų birželio mėnesis. Sienelė nesimato, matosi tik žaluma. Žiūrint į nuotraukas, ant atraminės sienos matoma žaluma. Atraminė siena buvo pastatyta tam, kad kai buvo pastatytas garažas, kad sulaikytų šlaitą. Kadastrinėje byloje, darytoje 2014 m. liepos mėnesį, yra pateiktas planas ,,sklypo planas iš kadastrinės bylos”, kuriame matyti pažymėta atraminė sienelė, pilnai patenkanti į skolininko žemės sklypo ribą ir už ribų neišeinanti.

Teismas konstatuoja:

Antstolio ir išieškotojo prašymai tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 (toliau ir – Sprendimas už akių) nusprendė: ,,Įpareigoti atsakovą S. V., gim. (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“.

Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2021 m. liepos 27 d. nutartimi Nr. e2-6057-804/2019 išaiškino, kad ,,S. V., pašalinęs akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), turi sutvarkyti statybvietę atstatant ieškovo sklypo dalyje atraminę sienelę bei žemės sklypo šlaito dalį į iki atsakovo savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį.“

Antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gegužės 18 d. išieškotojo prašymą, Antstolio kontoroje registruotą 2021 m. gegužės 19 d., priimti vykdyti 2021 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6057-804/2019 ,,dėl statybvietės sutvarkymo, t. y. atsakovas S. V. po teismo sprendimo pašalino neteisėtai mano sklypo ribose pastatytą akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, bet iki šio laiko nesutvarkė jo gi paties nugriautą seną atraminę sienutę ir nukastą mano sklypo žemės šlaitą“. Išieškotojas prie 2021 m. gegužės 18 d. prašymo taip pat pateikė keturias nuotraukas.

Taip pat nustatyta, jog Antstolis 2021 m. gegužės 24 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti 2021 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6057-804/2019 vykdyti, paskaičiavo vykdymo išlaidas ir skolininkui išsiuntė raginimą nedelsiant nuo raginimo gavimo dienos sutvarkyti statybvietę A. R. žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 30,04 Eur vykdymo išlaidas į Antstolio depozitinę sąskaitą. Raginimas skolininkui įteiktas asmeniškai 2021 m. gegužės 28 d. Pažymėtina, jog skolininkas 2021 m. gegužės 24 d. priimto Antstolio patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė, tokiu būdu pripažindamas, jog egzistavo teisinis pagrindas priverstiniam sprendimo vykdymui.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, jog skolininkas 2021 m. birželio 3 d. Antstoliui pateikė 2019 m. spalio 7 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, įvykdžius skolininko prašymą konstatuoti faktines aplinkybes ir užfiksuoti atraminės sienos, esančios tarp jam priklausančio sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir kaimyninio sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), išgriovimo faktą, buvo konstatuota: ,,2019 m. spalio 7 dieną 10 val. 40 min. atvykau prie pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvauja S. V. Konstatuotina, kad tarp sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso S. V.), ir kaimyninio sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvusi atraminė sienelė iš betono ir akmenų yra išgriauta (nuotraukos Nr. 2, 3). Matyti nestabilus gruntas. Ant sklypo ribos esanti medinė tvora taip pat laikosi nestabiliai (nuotrauka Nr. 4). Taip pat konstatuotina, kad tarp minėtų sklypų yra sukalti riboženkliai. Ties riboženkliu, esančiu prie (duomenys neskelbtini), matyti, kad pamatas, apie 50 cm, patenka į S. V. priklausančio sklypo teritoriją (nuotrauka Nr. 5). Už jau minėtos, nestabiliai besilaikančios, tvoros, į sklypų gilumą, yra sumontuota sklypus skirianti metalinė, žalios spalvos dažais nudažyta tvora. Ši tvora sumontuota už riboženklių į S. V. priklausančio sklypo pusę (nuotraukos Nr.6–10)“.

Be to, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti ir tai, jog 2021 m. birželio 4 d. skolininkas atsiuntė Antstoliui elektroninį laišką, kuriame nurodyta: ,,Kaip ir žadėjau siunčiu jums vakar dienos nuotraukas. Kaip jau matėte, teismo sprendimas buvo įvykdytas – sienelė nugriauta, statybinis laužas pašalintas, R. tvora atstatyta į vietą. Pusantrų metų žemės ir purvas iš sukelto R. sklypo byra ir šliaužia ant mano įvažiavimo, dėl ko nuotraukose matomas linoliaumas negali būti patrauktas – tik nuo jo galima tą purvą nukasti ir pašalinti. Ką būtent konkrečiai turi galvoje jūsų užsakovas sakydamas ,,sutvarkyti“ aš nežinau, jis man į tą klausimą neatsako. Bet gal maloniai teiktųsi jums išdėstyti? Jeigu jis nori, kad užsodinčiau našlaitėmis ar nasturtomis – bijau, kad negalėsiu jam padėti.“

Iš Antstolio teismui pateikto 2021 m. birželio 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Neįvykdymo aktas) matyti, jog 2021 m. birželio 16 d. apie 16 val. 35 min. Antstolis, nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ,,A. R. žemės sklypo dalis šlaito nukasta, iki statybų pradžios buvusi sienelė neatstatyta“. Pažymėtina, jog skolininkas šio Neįvykdymo akto įstatymo nustatyta tvarka taip pat neskundė, nors skundimo tvarka jam buvo išaiškinta, tokiu būdu patvirtindamas šio Antstolio veiksmo teisėtumą.

Teismui nekyla jokių abejonių, jog iki šiol yra neįvykdyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 dalis, kuria skolininkas buvo įpareigotas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ne tik pašalinti akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bet ir sutvarkyti statybvietę, kaip išaiškinta Sprendimą už akių priėmusio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi, ,,atstatant ieškovo sklypo dalyje atraminę sienelę bei žemės sklypo šlaito dalį į iki atsakovo savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį“.

Kaip nustatyta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, iki šiol nėra sutvarkyta statybvietė, nes nėra atstatyta žemės sklypo šlaito dalis į iki atsakovo (t. y. skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį.

Dėl to, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs ir įpareigojimo atstatyti ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atraminę sienelę į iki atsakovo (t. y. skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį, teismas pažymi, jog tokio įpareigojimo net nėra įmanoma įvykdyti, kadangi jokie išieškotojo ir Antstolio surinkti bylos duomenys nepatvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios išieškotojo sklypo dalyje būtų buvusi pastatyta ir būtų stovėjusi akmeninė atraminė sienelė. Visi bylos duomenys (tiek rašytiniai įrodymai ir nuotraukos, tiek išieškotojo paaiškinimai) patvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios akmeninė atraminė sienelė stovėjo ne išieškotojo, bet išimtinai skolininko sklype. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip skolininko neįvykdytą Sprendimo už akių dalį vertina tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą.

Atsižvelgiant į Sprendimą už akių priėmusio teismo išaiškinimą, teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje pirmiausia reikalinga nustatyti, kokioje padėtyje (kokios būklės) iki atsakovo (skolininko) savavališkų statybų pradžios buvo ieškovo (t. y. išieškotojo) žemės sklypo šlaito dalis.

Skolininko teigimu, būtent 2016 m. liepos 7 d., t. y. 3 mėnesiai iki jam perkant sklypą, darytoje ginčytinos vietos nuotraukoje Nr. 1 (pateikta skolininko 2021 m. rugsėjo 17 d., 1 t., b. l. 65) aiškiai matyti, jog sklypus skyrusios atraminės sienelės tuo metu jau nebebuvo, nuotraukoje matyti tik pavieniai akmenys ir ant išieškotojo žemės sklypo šlaito augantys augalai, piktžolės, kurių šaknys tik kažkiek sulaikė link jo žemės sklypo byrantį ir čiuožiantį gruntą.

Tačiau, kadangi, kaip nustatyta, skolininkas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (kurios sudarymo dieną sumokėjo pardavėjui 10 000 Eur šalia prieš tai sumokėtų 500 Eur grynais, o likusią 20 000 Eur sumą sumokėjo iš gautos paskolos 2016 m. spalio 12 d.) ir pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. perdavimo–priėmimo aktą (įrašas galioja nuo 2016 m. spalio 3 d.), spręstina, jog skolininko 2016 m. liepos 7 d. daryta nuotrauka Nr. 1, kurioje šalių sklypus skiriančios sienelės (tokios, kaip pavaizduota išieškotojo ir Antstolio pateiktose nuotraukose iš Google) nebesimato, vienareikšmiškai nepatvirtina skolininko teiginio, jog, jam įsigijus sodo sklypą, akmeninės atraminės sienelės (tokios, kaip pavaizduota išieškotojo ir Antstolio pateiktose nuotraukose iš Google) jau nebebuvo. Šioje vietoje pažymėtina, jog skolininko parodymai yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, nes vienu metu jis aiškino, jog jau po pirmos įmokos sumokėjimo (t. y. po 2016 m. birželio 7 d.) sklype jis jau atlikinėjo tam tikrus darbus, tuo tarpu vėliau aiškino, kad tik sumokėjęs visus pinigus 2016 m. spalio 12 d. ir tapęs savininku pradėjo darbus. Be to, skolininkas negalėjo paaiškinti, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu buvo išrauti medžiai ir iškasinėtas gruntas sklype, kas užfiksuota 2016 m. liepos 7 d. jo paties darytoje nuotraukoje. Nors teismas skolininko versiją apie iki 2016 m. birželio 7 d. natūraliai sunykusią atraminę sienelę ir apie nežinia kokiu tikslu buvusio savininko išrautus ir paliktus vaismedžius vertina kaip mažiau tikėtiną už išieškotojo argumentus, jog tai vyko su skolininko valia, tačiau plačiau apie tai nepasisako, kadangi, kaip jau minėta prieš tai, nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti ne tai, kada išnyko atraminė sienelė, matoma 2012 m. darytose nuotraukose, o tai, o kokioje padėtyje (kokios būklės) iki skolininko savavališkų statybų pradžios buvo žemės sklypo šlaito dalis, kad būtų galima ją palyginti su šlaito būkle po atraminės sienelės išardymo ir statybinio grunto pašalinimo.

Teismo nuomone, netgi paties skolininko 2016 m. liepos 7 d. daryta ir į bylą pateikta nuotrauka Nr. 1, palyginus ją su situacija, užfiksuota nuotraukose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 10 prie 2019 m. spalio 7 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 6 d. paties skolininko darytose nuotraukose Nr. 16 ir Nr. 18, įrodo, jog išieškotojo šlaito dalis buvo nukasta ir neatstatyta netgi iki 2016 m. liepos 7 d. buvusio lygio tiek 2019 m. spalio 7 d. (kai antstolio A. B. buvo konstatuotas savavališkai pastatytos atraminės sienelės nugriovimas), tiek 2021 m. kovo 6 d., tiek 2021 m. gegužės 19 d. (kai Antstolis pradėjo vykdymo veiksmus), tiek 2021 m. birželio 16 d. (kai Antstolis sprendimo neįvykdymą užfiksavo vietoje), tiek ir šiuo metu. Pažymėtina, jog paties skolininko 2021 m. birželio 3 d. Antstoliui pateiktame 2019 m. spalio 7 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog ,,matyti nestabilus gruntas. Ant sklypo ribos esanti medinė tvora taip pat laikosi nestabiliai (nuotrauka Nr. 4)“, kai tuo tarpu netgi 2016 m. liepos 7 d. nuotraukoje Nr. 1 matyti stabiliai stovinti tvora išieškotojo žemės sklype ir visiškai kitoks šlaitas, kuris tuo metu nebuvo stačiai nukastas, o nuo tvoros į skolininko pusę nužemėjo laipsniškai, nes buvo prilaikomas nuotraukoje matomų akmenų, be to, buvo apaugęs augalais (galimai ir piktžolėmis), kurių šaknys trukdė gruntui slinkti. Pažymėtina, jog išieškotojo žemės sklypo prie tvoros šalia skolininko sklypo bei išieškotojo žemės sklypo šlaito būklę iki savavališkų statybų pradžios patvirtina ir išieškotojo 2021 m. liepos 12 d. pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 19–21) bei 2021 m. rugsėjo 30 d. Antstolio pateiktos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuotraukos Nr.1 ir Nr.2 (1 t., b. l. 86), kai tuo tarpu nukasto ir neatstatyto po savavališkai pastatytos sienelės pašalinimo sklypo šlaito būklė matyti iš išieškotojo 2021 m. liepos 12 d. pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 17–18) bei iš 2021 m. rugsėjo 30 d. Antstolio pateiktų nuotraukų Nr.5 ir Nr.6 (1 t., b. l. 86).

Teismas vertina ir tai, kad analogiškos versijos apie tai, kad neva skolininkas Sprendimą už akių visiškai įvykdė, buvo teikiamos ir Sprendimą už akių priėmusiam teismui, kartu pateikiant antstolio A. B. 2019 m. spalio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Sprendimą už akių priėmęs teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartyje c. b. Nr. e2-6057-804/2019 konstatavo, jog „Darytina išvada, jog atsakovas, iš akmenų pasistatęs atraminę sienelę, ne tik besiribojančią su ieškovo žemės sklypu, bet ir į ją įsiterpusią, ją pašalinęs ir nesutvarkęs statybvietės padarė esminės žalos ieškovo žemės sklypui, kas taip pat matyti iš bylos medžiagos – ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų kaip atrodė ieškovo žemės sklypo siena prieš statybos padarinių šalinimą ir po jų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atraminė sienelė ieškovo žemės sklype buvo iš visų pusių, tačiau po atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimo ieškovo žemės sklypo šlaito dalis yra be atraminės sienelės ir yra nestabili, šlaito dalis nukasta ir neatstatyta“. Ir būtent dėl šių priežasčių Sprendimą už akių priėmęs teismas, paties skolininko prašymu išaiškinęs Sprendimą už akių, konstatavo, „kad S. V., pašalinęs akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), turi sutvarkyti statybvietę atstatant ieškovo sklypo dalyje atraminę sienelę bei žemės sklypo šlaito dalį į iki atsakovo savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį“. Šios nutarties skolininkas taip pat neskundė. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, 2021 m. liepos 27 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje teigiama, jog „Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius <...> “. Aiškindamas šią CPK teisės normą, LAT 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020 nurodė, jog „30. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Si teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog, esant įsiteisėjusiam Sprendimui už akių bei jį išaiškinančiai nutarčiai, skolininkas minėtais teismo dokumentais nustatytų faktų ginčyti nebegali.

Teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog skolininkas, nors ir nugriovė neteisėtai pastatytą atraminę sienelę, iki šiol nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo, nes nėra sutvarkyta statybvietė taip, kaip tai numatyta Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartyje Nr. e2-6057-804/2019.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, (...) antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, (...) surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo (...) neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas (...). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo (...) neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (...) dieną išieškotojo naudai.

LAT praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (LAT 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (LAT 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, LAT 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m spalio 30 d. nutartis civilinė byla Nr. 2S-2749-910/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinė byla Nr. 2S-964-273/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (LAT 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu yra konstatuota, jog ir šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo (šiuo atveju – teismo sprendimo) – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme (šiuo atveju – teismo sprendime) nurodytu būdu (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas skolininkui skirti baudą už teismo sprendimo dalies neįvykdymą sąmoningais (kaltais) veiksmais po 2021 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo Sprendimą už akių išaiškinusi teismo nutartis. Vien tai, kad skolininkas per Sprendime už akių nustatytą jo įvykdymo 2 mėnesių terminą po Sprendimo už akių įsiteisėjimo nesikreipė į Sprendimą už akių priėmusį teismą dėl to Sprendimo už akių išaiškinimo, teismo nuomone, nėra pagrindas baudą skaičiuoti nuo šio termino pradžios, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, skolininkas įsivaizdavo (nors ir sąžiningai klysdamas), jog jis, nugriovęs atraminę sienelę ir pašalinęs statybinį gruntą, Sprendimą yra įvykdęs, ką, beje, konstatavo ir jo pasamdytas antstolis 2019 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tai, kad išieškotojas dėl 2019 m. liepos 17 d. Sprendimo už akių (įsiteisėjusio 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir turėjusio būti įvykdyti iki 2019 m. spalio 7 d.) dalies netinkamo įvykdymo tik 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Antstolį dėl priverstinio vykdymo, teismo nuomone, taip pat patvirtina skolininko sąžiningą suklydimą Sprendimą už akių laikant tinkamai įvykdytu.

Sistemiškai įvertinus visas nustatytas aplinkybes, padaryto pažeidimo mastą (tai, kad didžioji dalis Sprendimo už akių, apimanti neteisėtai pastatytos atraminės sienelės išieškotojo sklype pašalinimą, yra įvykdyta), tai, jog išieškotojas savo pažeistas teises dėl savavališkai iš dalies jos sklype pastatytos atraminės sienelės galėjo ginti ir kitu būdu (pavyzdžiui, nenugriaunant pastatytos sienelės), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, skolininkui skirtina tik 0,5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško Sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo išieškotojo naudai (CPK 3 straipsnio 8 dalis ir 771 straipsnio 6 dalis).

Išieškotojas 2021 m. spalio 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kur nurodyta, jog pagal 2021 m. spalio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas advokatui V. R. turės sumokėti 350 Eur už skolininko papildomai pateiktų dokumentų analizę; papildomų dokumentų byloje pateikimą; pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą teisme 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdyje; teisines konsultacijos pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2021 m. spalio 24 d. A. R. advokatui sumokėjo 350 Eur.

Įvertinus tai, kad bauda skolininkui paskirta tik nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., o ne už visą išieškotojo prašytą laikotarpį (t. y. skaičiuojant atgal už du metus ir beveik du mėnesius), t. y. už beveik dešimt kartų trumpesnį praeitą laikotarpį, be to, įvertinus tai, jog, teismo nuomone, išieškotojo reikalavimas dėl baudos paskyrimo už atraminės sienelės neatstatymą išieškotojo sklype pripažintas neįrodytu, spręstina, jog proporcingai patenkintų reikalavimų turiniui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teisinga, sąžininga ir protinga yra iš skolininko išieškotojui priteisti tik 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 771 straipsnio 6 ir 7 dalimis,

nutaria:

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,5 Eur (pusės euro) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško Sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo išieškotojo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas ir jos sumokėjimas neatleidžia jo nuo pareigos atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 įpareigotus atlikti veiksmus.

Priteisti A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininko S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 (trisdešimt) Eur advokato pagalbos išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.