Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui S. V. dėl savininko teisių gynybos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovai neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „S.“, adresu (duomenys neskelbtini)., (toliau – Sklypas).

Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir aptvertas dalinai medine ir metaline (tinkline) tvora. Tvora buvo pastatyta Ieškovo sklypo ribose, neperžengiant gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)sodininkų bendrijoje „Samanėlė“, kurio savininkas atsakovas S. V., ribos.

2017 m. rugsėjo mėnesį, ieškovui esant Kanadoje, kurioje jis dabartiniu metu gyvena ir dirba, jo sesers sutuoktinis A. Š. informavo ieškovą, kad atsakovas savavališkai išmontavo dalį medinės ir metalinės tinklinės tvoros, bei ketina kažką statyti. Iš A. Š. jam atsiųstų nuotraukų ieškovas suprato, kad atsakovas galimai ketina statyti atraminę sienelę tvorai. Šios aplinkybės patvirtinamos į bylą pateikta nuotrauka.

Ieškovas 2017-09-17 atsakovui nusiuntė elektroninį laišką įspėdamas, kad visa atraminė sienelė privalo būti atsakovo sklypo ribose, į ką atsakovas atrašė, kad į atraminę sienelę tvoros stulpai bus įbetonuoti ant ribos. Nesutikdamas su atsakovo sprendimais dėl atraminės sienelės ir tvoros statybos vietos, 2017-09-20 ieškovas išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, pateikdamas prieštaravimus dėl atraminės sienelės ir tvoros statybos, bei buvo giliai įsitikinęs, kad pastarasis jam nežinant tokių statybų nevykdys.

Tačiau, 2018 metų rugpjūčio mėnesį, ieškovas grįžęs į Lietuvą ir nuvykęs į jam priklausantį sodo sklypą pamatė, kad išmontuota dalis jo medinės ir metalinės tinklinės tvoros, o vietoj jos atsakovas, nepaisant prieštaravimų, pasistatė akmeninę atraminę sienelę, peržengiant sklypo ribą į ieškovo žemės sklypo pusę, ant kurios ketina statyti metalinę tvorą. Taigi, atsakovas ignoravo ieškovo prieštaravimus dėl statomos atraminės sienelės bei tvoros, ir nepaisant to ją pastatė. Be to, atliekant statybos darbus atsakovas nukasė ieškovo žemės sklypo dirvožemio dalį, sunaikino pasodintus krūmus bei ištrypė veją.

2018-10-25 ieškovas skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas atlikti atsakovo veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei statybos vykdymo teisėtumo patikrinimą.

2018-11-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad sklypo šeimininkas stato atraminę sienelę ir tvorą. Prie statomos tvoros stovi į žemę įgilintas bei priblokuotas prie sodo pastato garažas. Atraminės sienelės aukštis yra 1,50 m, tvoros aukštis 1,10 m.

2018-11-22 Departamentas priėmė sprendimą (Nr. (23.2)-2D-16772) nutraukti nagrinėjimą dėl atraminės sienelės ir tvoros statybos teisėtumo, kadangi minėtiems statiniams neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2018-12-04 ieškovo užsakymu buvo atliktas žemės sklypo ribos posūkio taškų ženklinimo ir atraminės sienelės padėties nustatymas bei konstatuotos faktinės aplinkybės. Atliekant minėtus veiksmus žemės sklypas pakartotinai buvo paženklintas riboženkliais ir nustatyta, kad akmeninė atraminė sienelė su tvora į ieškovo žemės sklypą patenka nuo 6 cm iki 18 cm. Tai akivaizdžiai įrodo, kad akmeninė atraminė sienelė su tvora pastatyta ne tik kad ant sklypo ribos, bet ir konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą į ieškovo žemės sklypo pusę.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta statytojo prievolė, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą Statybų techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017), atraminė sienelė ir tvora klasifikuojamos kaip kitos paskirties inžineriniai statiniai, bei priskiriamos II ir I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (12 ir 16 punktai, 3 lentelės 3.1 ir 3.2 papunkčiai).

Remiantis Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu patvirtinu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkų statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), kuris yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai privalomi statant atraminę sienelę su užtvarą ant sklypo ribos (7 punktas, 7 priedo 1 ir 2 punktai). Atsakovas, iki atraminės sienelės su tvora statybos pradžios, privalėjo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko (ieškovo) rašytinį sutikimą. Kaip nurodė ieškovas, dėl tokio sutikimo gavimo atsakovas į ieškovą nesikreipė bei tokio sutikimo atsakovui ieškovas nėra davęs. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų gavęs ieškovo leidimą nėra.

Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (Civilinio kodekso 4.99 straipsnis). Taip pat, Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje teigiama, kad „savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu“.

Be to, atraminė sienelė pastatyta peržengiant sklypo ribą į ieškovo žemės sklypo pusę nuo 6 ik 18 centimetrų, o tai lėmė ieškovo žemės sklypo sumažėjimą (asmeninio turto praradimą). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2018-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo subjektinės nuosavybės teisės į jo žemės sklypą (asmeninę nuosavybę).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškovas patyrė 1275 Eur bylinėjimosi išlaidas (75 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 100 Eur už žemės sklypo posūkio taškų nužymėjimą, 1000 Eur už teisines paslaugas).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą S. V., gim. (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „S.“, adresu (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovui A. R. 1275,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Atsakovui S. V. paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose 2019-07-17 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6057-804/2019 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui S. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl savininko teisių gynybos, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovas gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą atitinkantį CPK 11 str. ir CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“