- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- eI-3541-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu (el. b. I t., b. l. 1–6), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, 5 000 000 Eur neturtinės žalos.
Paaiškino, kad ji kartu su trimis vaikais gyvena būste Kauno rajone. Kadangi jos vyras užsienietis, dėl dokumentų tvarkymo patogumo, jie deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, pareiškėjos ofise, kuriame nėra virtuvės, vonios. Pareiškėja teigia, kad tai neįpareigojo jos gyventi minėtame ofise ir jie ten niekada negyveno. Pareiškėja paprašė Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės (toliau – ir Kontrolierė) ginti jos vaikų būstą Kauno rajone nuo pasisavinimo. Kadangi pareiškėjos vaikų nėra Lietuvos mokykloje, buvo padaryta išvada, kad jie Lietuvoje negyvena ir jų teisių į būstą Lietuvoje nereikia ginti. Kontrolierė nenori ginti pareiškėjos vaikų teisių, net neatsižvelgdama į tai, kad vaikai registruoti poliklinikoje, kuri yra Kauno rajone, t. y. ten pat, kur yra pareiškėjos ir jos vaikų būstas. Skundai dėl antstolių veiksmų teismuose atmetami, melagingai nurodant, kad paduoti, nepasinaudojus ikiteismine tvarka, ieškovės būstas yra pasisavintas su visais vaikų daiktais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai. Pareiškėja kreipėsi į Kontrolierę prašydama apginti jos nepilnamečius vaikus nuo vykdomo iškeldinimo. Kontrolierė, nagrinėdama šiuos prašymus, nesiėmė visų reikiamų veiksmų, jog būtų apginti pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus. Tokiu savo neveikimu Kontrolierė pareiškėjai padarė neturtinę žalą.
Kontrolierė negina pareiškėjos vaikų, sudaro sąlygas jos vaikus tapatinti su kilnojamaisiais daiktais, siūlo kraustytis į prieglaudą Garliavoje, meluoja, kad siūlo geresnį arba lygiavertį būstą, nepagrįstai tapatina vaikų gyvenamąją vietą su mokymosi vieta, sudaro sąlygas antstoliui ignoruoti vaikų teises, gina tik G. B. interesus, teigia, kad pareiškėja piktnaudžiauja teise, gindama nuo jo vaikus, sudaro sąlygas kankinti pareiškėją ir vaikus, įžeidžia jos orumą teigdama, kad pareiškėja nesirūpina vaikų saugumu, meluoja, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Kauno rajono VTAS) bendradarbiauja su pareiškėja, iškraipo susiklosčiusias aplinkybes, proteguoja vaikų turto prievartavimą, atmeta visus pareiškėjos skundus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriame ji paaiškino, kad neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (el. b., III t., b. l. 71), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (el. b., II t., 1–6) su juo nesutinka ir prašo atmesti. Paaiškino, kad Kauno rajono VTAS turi konkrečias priemones įvertinti vaiko padėtį, surinkti visą reikiamą informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų ir nustatyti, ar reikia, ir jei taip, tai kokios pagalbos reikia vaikui. Kontrolierė, nagrinėdama pareiškėjos skundus dėl antstolio R. S. veiklos sustabdymo ir jos vaikų interesų apgynimo, kreipėsi į Kauno rajono VTAS su prašymu, pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl pareiškėjos skunduose išdėstytų aplinkybių ir argumentų, susijusių su pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kontrolierė nustatė, kad duomenų apie pareiškėjos vaikų mokymąsi Lietuvos Respublikoje nėra. Valstybinė ligonių kasa bei pati pareiškėja nepateikė duomenų apie vieno iš vaikų negalią ar sveikatos sutrikimus. Vaikai yra registruoti Kauno ir Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigose. Kauno rajono VTAS specialistai pareiškėjos prašymu lankėsi jos gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad vaikams augti, vystytis, ilsėtis sudarytos tinkamos socialinės sąlygos. Pareiškėja teigė, kad vaikai lanko mokymo įstaigas Londone, Didžiojoje Britanijoje. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-172-429/2016 nenurodyta nė vieno nepilnamečio vaiko, kuris būtų iškeldinamas iš G. B. nuosavybės teise priklausančio namo. Kauno rajono VTAS, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, domėjosi pareiškėjos vaikų gyvenimo bei socialinėmis sąlygomis, rinko informaciją apie vaikų ugdymą bei sveikatos užtikrinimą, iškeldinimo atveju pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams siūlė galimybę laikinai apsigyventi savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, taip pat siūlė nemokamą psichologo pagalbą, krizės atveju pasiūlė kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos (Vilniuje) savivaldybę ir jos socialinius partnerius. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo, inžinerinių statinių bei garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Įvertinusi visas aplinkybes ir tyrimo metu surinktus įrodymus, Kontrolierė neturėjo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Kauno rajono VTAS pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams pažeisti.
Nagrinėdama pareiškėjos 2017 m. sausio 23 d. skundą dėl antstolio R. S. reikalavimo išsikraustyti iš būsto (duomenys neskelbtini), Kontrolierė nustatė, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą, pareiškėja privalėjo išsikelti iš G. B. nuosavybės teise priklausančio namo. Kauno apygardos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. liepos 8 d. šioje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį pareiškėja prašė stabdyti. Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas nenustatė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai apskundus antstolio R. S. veiksmus, tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas jos skundus atmetė. Nustačiusi šias aplinkybės Kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes jame keliami klausimai išnagrinėti teisme. Pareiškėja taip pat ne kartą kreipėsi į Įstaigą elektroniniais laiškais. Dėl kartotinių skundų bei piktnaudžiavimo jai suteiktomis teisėmis (raštų turinys dažnai būdavo nepagarbaus, įžūlaus turinio) susirašinėjimas su pareiškėja buvo nutrauktas.
Įstaigai negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes: 1) Įstaiga ištyrė gautus pareiškėjos skundus ir priėmė sprendimus; 2) vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių; 3) pareiškėjos nurodoma patirta neturtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais, argumentais ar skaičiavimais; 4) tarp Įstaigos, pareiškėjos manymu, neveikimo ir jos įvardijamos neturtinės žalos nėra būtino priežastinio ryšio.
Kontrolierės įstaiga, kaip Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, įgyvendinanti parlamentinę žmogaus teisių apsaugos kontrolę, negali atstovauti Valstybei ir būti atsakovu teisme. Be to, Kontrolierės sprendimai nepriskirtini tirti administracinių teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Atskirsdama į atsakovės atsiliepimą, pareiškėja paaiškino (el. b., III t., b. l. 4–5, 71), kad ji niekada Įstaigos darbuotojų nevadino necenzūriniais žodžiais. Dėl Kauno rajono VTAS darbuotojų 2017 m. sausio 27 d. apsilankymo aplinkybių paaiškino, kad jos prieš atvykdamos nesivargino paskambinti pareiškėjai telefonu ir suderinti savo ankstyvo vizito. Darbuotojų nustatytos aplinkybės, kad name niekas negyvena, nes joms skambinant į vartelius, jų niekas neatidarė, neatitiko realybės, nes pareiškėja tą dieną miegojo, o išgirdusi, kad kažkas atvažiavo atidarė balkoną ir darbuotojoms mojavo, tačiau darbuotojos išėjo, nesulaukusios, kol pareiškėja jas įleis į vidų. Nors policija su antstoliu paliudijo, kad būste yra vaikų kambariai ir daiktai, tačiau neprieštaravo tam, kad būtų laikoma, jog vyksta vienos pareiškėjos iškraustymas pagal teismo sprendimą. Iš pareiškėjos nurodytos vaizdo medžiagos matyti, kad antstolis įsiveržė pas sergančią pareiškėją ir jos dukrą į namus, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas nedalyvavo, nors buvo kviestas. Teigė, kad būstas nebuvo siūlytas, o buvo liepta važiuoti į Garliavos prieglaudą Kauno rajone, nors oficialiai tvirtinama, kad pareiškėja gyvena Vilniuje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą, kurią ji patyrė, pasak pareiškėjos, dėl Kontrolierės veiksmų nagrinėjant jos skundus ir neatliekant visų reikiamų veiksmų, kad būtų apgintos pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisės.
Nustatyta, kad Kontrolieriaus įstaigoje 2017 m. sausio 23 d. buvo gautas pareiškėjos skundas (el. b., II t., b. l. 143–144), kuriame ji paaiškino, kad antstolis R. S. reikalauja išsikraustyti tik su kilnojamais daiktais iš pareiškėjos lėšomis pastatyto gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė pagalbos, nes jos vaikai liks benamiais.
Kontrolieriaus įstaiga į pareiškėjos 2017 m. sausio 23 d. prašymą atsakė 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. (6.1.-2017-24)2-103 (el. b., II t., b. l. 200–201), kad Kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes jos keliami klausimai išnagrinėti teisme.
Kontrolieriaus įstaigoje 2017 m. vasario 7 d. buvo gautas pareiškėjos skundas (el. b., II t., b. l. 220–223), kuriame prašoma stabdyti antstolio R. S. neteisėtai vykdomą pareigybinių funkcijų veiklą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skubos tvarka ir apginti pareiškėjos nepilnamečių vaikų (vieno iš jų neįgalaus) interesus, teises, gynybos funkcijas vykdant pilnam apimtimi, skubos tvarka.
2017 m. kovo 21 d. Kontrolieriaus įstaigoje taip pat buvo gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pateiktas pareiškimas (el. b., II t., b. l. 215, 216), kuriame pareiškėja teigė, kad jai sunkiai sergant ir esant Londone, antstolis R. S. įsiveržė į namą, iš kurio pareiškėją bando iškraustyti, ir grobia vaikų turtą, prašė ginti jos vaikų teises.
Dėl pareiškėjos skundų tyrimo Kontrolierė 2017 m. balandžio 25 d. parengė pažymą Nr. (6.1.-2017-33/46/85)PER-65 (el. b., I t., b. l. 27–32), kurioje nusprendė pareiškėjos skundą dėl Kauno rajono VTAS netinkamo funkcijų vykdymo pripažinti nepagrįstu. Tokį sprendimą Kontrolierė priėmė nustačiusi, kad Kauno rajono VTAS, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, domėjosi pareiškėjos vaikų gyvenimo bei socialinėmis sąlygomis, rinko informaciją apie vaikų ugdymą bei sveikatos užtikrinimą; iškeldinimo atveju pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams siūlė galimybę laikinai apsigyventi savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, taip pat siūlė nemokamą psichologo pagalbą, bendradarbiavo su antstolio R. S. kontora, Kauno miesto VTAS.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) ir kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę pateikti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui skundą dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. Pagal Įstatymo 23 straipsnį vaiko teisių apsaugos kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva ir priima sprendimą (1 dalis); sprendime nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmenų veikos teisinis įvertinimas (2 dalis).
Pareiškėja teigia, kad jai žala kilo dėl to, kad Kontrolierė, nagrinėdama jos prašymus, nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad būtų apgintos jos vaikų teisės. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė pareiškėją iškeldinti per 30 dienų nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 iš G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su jai priklausančiu kilnojamuoju turtu (LITEKO duomenys). Kauno apygardos teismas pareiškėjos skundo netenkino, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą (LITEKO, Kauno apygardos teismas, civ. byla Nr. e2A-1094-480/2016). Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. galutinėje neskundžiamoje nutartyje pasisakė dėl pareiškėjos nepilnamečių vaikų iškeldinimo, konstatuodamas, kad byloje nenustatyta, kad priimtas sprendimas dėl iškeldinimo pažeis pareiškėjos nepilnamečių vaikų interesus, įvertinus tai, jog pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), o jų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis, 3.168 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis), bei tai, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 2016 m. liepos 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (el. b., II t., b. l. 232–233).
Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą stabdyti 2016 m. liepos 8 d. vykdomąjį raštą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO, Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. e2S-2187-173/2016, II t., b. l. 168–169).
Antstolio R. S. veiksmus pareiškėja skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24556-451/2016 pareiškėjos skundą atmetė (el. b., II t., b. l. 166–167). Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2S-2647-343/2016 (el. b., II t., b. l. 166–167) paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.
Pareiškėja 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismui padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai apribojant G. B. nuosavybės teisę (areštuojant) į nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. e2-7167-587/2017 ir atlikti įrašą viešame registre dėl teisės į minėtą turtą perleidimo draudimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-587/2017 pareiškėjos prašymą atmetė (el. b., II t., b. l. 327–329), o Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO, Kauno apygardos teismas, civ. byla Nr. e2S-1173-638/2017, II t., b. l. 208–211).
Pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti, kadangi ji jau realizavo savo teisę paduoti tokį prašymą, kurį Kauno apylinkės teismas išsprendė 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, o Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. e2S-1061-638/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą (el. b., II t., 408–411).
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. galutinėje neskundžiamoje nutartyje pasisakė dėl pareiškėjos nepilnamečių vaikų iškeldinimo, teismas šioje byloje daro išvadą, kad Kontrolierė pagrįstai, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. sausio 23 d. prašymą, remdamasi Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konstatavo, kad pareiškėjos prašyme keliami klausimai buvo išnagrinėti teisme (el. b., II t., b. l. 200–201)
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Kontrolierė nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad būtų apgintos jos nepilnamečių vaikų teisės, kadangi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymus (el. b., II t., b. l. 220–223), Kontrolierė 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi (el. b., II t., b. l. 240–242) į Kauno rajono VTAS ir antstolio R. S. kontorą, prašydama pateikti: 1) informaciją apie pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą šeimoje, jų gyvenimo, ugdymo, sveikatos priežiūros ir kt. sąlygas, tėvų pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir pan.; 2) informaciją apie negalią turinčio nepilnametės gyvenimo būdą, užimtumą, buities ir gyvenimo sąlygas; 3) informuoti, kokia parama yra teikiama šeimai bei kokios išmokos, pašalpos ir pan. yra skiriamos ir mokamos; 4) pateikti paaiškinimą, kokių veiksmų Kauno rajono VTAS imtasi/bus imtasi, siekiant apsaugoti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (nurodyti, su kokiomis institucijomis bendradarbiaujama, sprendžiant nepilnamečių teisių užtikrinimo bei pagalbos šeimai klausimą); 5) pateikti kitą turimą informaciją dėl nurodytų aplinkybių, pridėti informacijos teiginius liudijančių dokumentų kopijas bei informuoti apie numatomus sprendimus nepilnamečių ir jų artimųjų atžvilgiu, pagrindžiant tokių sprendimų priėmimą. Kontrolierė, gavusi medžiagą bei informaciją, atliko pareiškėjos skundų tyrimą, įvertino Kauno rajono VTAS funkcijų vykdymą, dėl pareiškėjos skundų parengė išsamią ir motyvuotą pažymą (el. b., I t., b. l. 27–32), kurią išsiuntė pareiškėjai (el. b., II t., b. l. 427).
Kontrolierė 2017 m. balandžio 25 d. pažymoje tinkamai nustatė, kad Kauno rajono VTAS domėjosi pareiškėjos vaikų gyvenimo ir socialinėmis sąlygomis, rinko informaciją apie vaikų ugdymą ir sveikatos užtikrinimą, bendradarbiavo su antstolio R. S. kontora, Kauno miesto VTAS (el. b. I t., b. l. 31), kadangi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno rajono VTAS 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. VS-316 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrių (el. b., II t., b. l. 94), o 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. VS-317 į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentą (el. b., II t., b. l. 95), prašydamas informacijos apie pareiškėjos vaikų ugdymo įstaigos lankymą minėtų savivaldybių teritorijose; Kauno rajono VTAS 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. VS-323 (el. b., II t., b. l. 96) kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą, o 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. VS-322 (el. b., II t., b. l. 97) į Kauno teritorinę ligonių kasą, prašydamas informacijos apie pareiškėjos vaikų registraciją sveikatos priežiūros įstaigose; Kauno rajono VTAS specialistė 2017 m. sausio 27 d. informavo pareiškėją, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nepavyko įeiti į būstą ir pabendrauti su pareiškėja; taip pat paaiškino, kad krizės atveju pareiškėja gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir socialinius partnerius (el. b., II t., b. l. 171); Kauno rajono VTAS, vykdydama pareiškėjos 2017 m. sausio 31 d. gautą prašymą 2017 m. vasario 2 d. 8.00 val. atvykti adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėti jos dukters gyvenimo sąlygas (el. b., II t., b. l. 110), aplankė pareiškėjos šeimą jos nurodytu adresu ir 2017 m. vasario 2 d. surašė šeimos aplankymo aktą Nr. ŠD-94 (el. b., II t., b. l. 122), kuriame konstatavo, kad nepilnamečiams vaikams augti, vystytis, ilsėtis sudarytos tinkamos sąlygos ir apie tai pranešė pareiškėjai (el. b., II t., b. l. 124); Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. VS-430 (el. b. II t., b. l. 320) kreipėsi į Kauno miesto VTAS, prašydamas apsilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir pranešti, kokie asmenys šiuo adresu gyvena, ar jame gyvena nepilnamečių vaikų, įvertinti, ar esamos šio būsto buities, gyvenimo sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, augti, vystytis, ilsėtis.
Kontrolierė 2017 m. balandžio 25 d. pažymoje tinkamai nustatė, kad Kauno rajono VTAS pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams siūlė galimybę laikinai apsigyventi savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, taip pat siūlė nemokamą psichologo pagalbą, kadangi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno rajono VTAS specialistė 2017 m. vasario 8 d. pranešimu elektroniniu paštu (el. b., II t., b. l. 319), atsižvelgdama į tai, kad priverstinis vykdymas dėl iškeldinimo pareiškėjos dukrai gali sukelti emocinius išgyvenimus, pasiūlė pareiškėjai ir jos dukrai pasinaudoti nemokama psichologo pagalba; Kauno rajono VTAS specialistė 2017 m. sausio 27 d. išaiškino pareiškėjai, kad iškeldinimo atveju jai ir jos nepilnamečiams vaikams yra galimybė apsigyventi Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre (el. b., II t., b. l. 171).
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais dėl Kauno rajono VTAS netinkamo pareigų atlikimo, kadangi rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje administracinėje byloje patvirtina Kontrolierės 2017 m. balandžio 25 d. pažymoje padarytas išvadas, kad Kauno rajono VTAS tinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas funkcijas.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad gavęs pareiškėjos 2017 m. sausio 31 d. skundą (el. b., II t., b. l. 111–112) dėl antstolio R. S. vykdomo iškeldinimo stabdymo ir vaikų teisių gynimo, Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi į antstolio R. S. kontorą (el. b., II t., b. l. 120), prašydamas pranešti, kokie Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-172-429/2016 yra nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurie turi būti iškeldinti iš G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Negavęs iš antstolio atsakymo, Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 2 d. apsilankė pareiškėjos namuose, kur buvo pateikta 2016 m. liepos 8 d. vykdomojo rašto kopija, iš kurios Kauno rajono VTAS nustatė, kad minėtame vykdomajame rašte nenurodyta nė vieno nepilnamečio vaiko, kuris turi būti iškeldintas iš G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b., II t., b. l. 135–136). Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. VS-372 (el. b., II t., b. l. 135–136) atsakė pareiškėjai, kad CPK nėra numatytos Kauno rajono VTAS teisės stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus.
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad iškeldinimo procese nepagrįstai nedalyvavo Kauno rajono VTAS atstovas, kadangi CPK 769 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Pagal CPK 769 straipsni 3 dalį, jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas iškeldinimo procese būtų privalomas tuo atveju, kai vykdomajame rašte būtų nurodyti iškeldinami nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. vykdomajame rašte (el. b., II t., b. l. 232) nebuvo nurodyti pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, kaip iškeldinami asmenys. Be to, nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti savo veiksmus vykdymo procese, kai iškeldinamas asmuo, turintis nepilnamečių vaikų, kurie realiai yra ar gyvena būste, iš kurio keldinama jų motina, tačiau nepilnamečiai vaikai nėra nurodyti antstolio vykdomajame rašte kaip asmenys, kurie turi būti iškeldinami, Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 13d. raštu Nr. VS-435 (el. b., II t., b. l. 321–323) kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2017 m. kovo 6 d. rašte Nr. S-1102 (el. b., II t., b. l. 340–341) pateikė savo nuomonę, kad šiuo atveju antstoliui vykdymo metu nustačius, kad gyvenamojoje patalpoje, iš kurios turi būti vykdomas iškeldinimas, be iškeldinamo asmens gyvena ir vaikai, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente, antstolis turėtų apie tai pranešti išieškotojui G. B.; G. B. turėtų pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyvenančių nepilnamečių asmenų iškeldinimo; teismui ieškinį patenkinus, tokio teismo sprendimo vykdymo procese Kauno rajono VTAS turėtų dalyvauti išimtinai CPK 769 straipsnio 3 dalies nustatytu pagrindu. Taigi matyti, kad Kauno rajono VTAS aktyviais veiksmais siekė išspręsti jam kilusius neaiškumus dėl dalyvavimo iškeldinimo veiksmuose, siekdamas užtikrinti pareiškėjos vaikų teises. Taip pat nustatyta, kad Kauno rajono VTAS, 2017 m. vasario 1 d. gavęs antstolio R. S. 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 3 d. pranešimus dėl iškeldinimo (el. b., II t., b. l. 117–119, 126, 131–132), kuriuose nurodyta, kad iškeldinant pareiškėją iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra būtinas Kauno rajono VTAS darbuotojo dalyvavimas, 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. VS-365 (el. b., II t., b. l. 234–235) atsakė, kad šiuo atveju Kauno rajono VTAS atstovo dalyvavimas reikštų kompetencijos viršijimą, nes privalomas dalyvavimas šiuo atveju CPK nėra numatytas. Kauno rajono VTAS savo išsamiai išdėstytą poziciją, dėl privalomo Kauno rajono VTAS atstovo dalyvavimo iškeldinimo procese, pateikė pareiškėjai elektroniniu paštu (el. b., II t., b. l. 234–235).
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad nepagrįstai jos vaikų faktinė gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), kadangi iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kontrolierė, nagrinėdama pareiškėjos skundus, nei 2017 m. sausio 30 d. atsakyme (el. b., II t., b. l. 200–201), nei 2017 m. balandžio 25 d. pažymoje (el. b., I t., b. l. 27–32) nesprendė klausimo dėl pareiškėjos nepilnamečių vaikų faktinės gyvenamosios vietos nustatymo ir neteikė savo išvados šiuo klausimu. Tiek 2017 m. sausio 30 d. atsakyme, tiek 2017 m. balandžio 25 d. pažymoje (4.3-4.5 punktuose) duomenys apie vaikų mokymosi vietą, sveikatos priežiūros įstaigas, šeimos aplankymo aplinkybes, yra minimi kaip pareiškėjos skundo tyrimo metu surinkti įrodymai. Kaip matyti, iš Įstaigos surinktos medžiagos, Kauno rajono VTAS atstovo nedalyvavimas vykdymo procese nebuvo grindžiamas ta aplinkybe, kad pareiškėjos vaikai faktiškai negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, Kauno rajono VTAS savo dalyvavimą iškeldinimo procese, kai nepilnamečiai vaikai nebuvo nurodyti vykdomajame dokumente, vertino kaip kompetencijos viršijimą ir dėl to jame nedalyvavo. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su jos vaikų faktinės gyvenamosios vietos nustatymu, t. y. dėl vaikų gyvenamosios vietos nepagrįsto tapatinimo su mokymosi vieta, dėl Kauno rajono VTAS darbuotojų apsilankymo aplinkybių.
Pagal CPK 510 straipsnį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui (1 dalis); jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (3 dalis). Iš nurodytų CPK nuostatų matyti, kad administraciniams teismas nepriskirta nagrinėti asmenų skundų dėl antstolių veiksmų, todėl teismas šioje byloje nenagrinėja pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos ir jos vaikų iškeldinimo veiksmais ir jų teisėtumu.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad būstas jai nebuvo siūlytas, o liepta važiuoti į prieglaudą Garliavoje, pažymėtina, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktą, vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (tokios pozicijos pareiškėjos atveju laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartyje). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno rajono VTAS specialistė 2017 m. sausio 27 d. išaiškino pareiškėjai, kad iškeldinimo atveju jai ir jos nepilnamečiams vaikams yra galimybė apsigyventi Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre, taip pat pasiūlė krizės atveju kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir socialinius partnerius (el. b., II t., b. l. 171). Taigi, Kauno rajono VTAS siūlė pareiškėjai pagalbą tiek Kaune, tiek Vilniuje, be to, Kauno rajono VTAS rinko informaciją dėl kitų vietų, kuriose pareiškėja galėtų gyventi su savo vaikais (Kauno rajono VTAS 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. VS-430 kreipėsi į Kauno miesto VTAS, prašydamas apsilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir pranešti, kokie asmenys šiuo adresu gyvena, ar jame gyvena nepilnamečių vaikų, įvertinti, ar esamos šio būsto buities, gyvenimo sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, augti, vystytis, ilsėtis) (el. b. II t., b. l. 320).
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Kauno rajono VTAS su ja nebendradarbiavo, jos vengė, kadangi iš administracinės bylos medžiagoje esančios susirašinėjimų su pareiškėja gausos matyti, kad Kauno rajono VTAS atsakinėjo į pareiškėjos klausimus, teikė jai informaciją, vykdė jos prašymus dėl šeimos aplankymo ir pan.
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad ji nepiktnaudžiavo teise, o tik gynė savo vaikų teises, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti; jeigu paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (el. b., II t., b. l. 212–214) ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Kontrolierė pagrįstai, nustačiusi, kad pareiškėja dėl to paties klausimo (jos nepilnamečių vaikų buvimo užsienio valstybėje) 2017 m. kovo 28 d. su prašymu į Kontrolieriaus įstaigą kreipėsi ne pirmą kartą, 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (3.20.-2017-368/369)2-539 (el. b., II t., b. l. 214) jai paaiškino, kuriais raštais pareiškėjai buvo atsakyta prašomu klausimu, ir pranešė, kad vadovaudamasi VAĮ 20 straipsnio 2 dalimi, susirašinėjimą vaikų buvimo užsienio valstybėje klausimu nutraukia.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė neteisėtų Kontrolieriaus įstaigos (Kontrolierės) veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, neužtikrinus pareiškėjos vaikų teisių. Remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, LVAT praktika, neįrodžius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjai neįrodžius ir teismui nenustačius Kontrolieriaus įstaigos (Kontrolierės) veiksmų neteisėtumo, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.