Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7167-587/2017 pagal ieškovės V. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas antstolis R. S., tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, G. B. ir M. G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. F. 2017 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – dėti nedelsiant apsaugos priemones ant jos turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turtas yra nekilnojamas, turi didelę ekonominę ir materialinę vertę, saugo jos vaikus jų būste nuo pašalinių asmenų, kurie nori turtą pasisavinti kaip niekieno ( b.l. 41).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad ieškovė jau realizavo savo teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, ir teismas šį prašymą išsprendė 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismui reiškia tapatų reikalavimą, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 15 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, ji apskųsta atskiruoju skundu, atskirasis skundas 2017 m. kovo 2 d. teisėjos rezoliucija yra priimtas, todėl vengtina situacijų, kai byloje gali būti priimtos kelios nutartys tuo pačiu klausimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

P. V. F. 2017 m. kovo 3 d. pateikė dokumentą, pavadintą atskiruoju skundu. Atskirajame skunde ieškovė pacituoja Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį, ir vėl išdėsto reikalavimą nedelsiant dėti apsaugos priemones ant jos vaikų būsto, kol bus nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Kauno apylinkės teismas priėmė atskirąjį skundą. Konstatuotina, kad šiuo skundu pareiškėja skundžia 2017 m. kovo 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, tai yra specialios normos, kurios taikomos antstolio procesiniams veiksmams skųsti. Konkrečiai CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, teikiantis skundą pageidauja, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė ( kitas skundo egzempliorius teikiamas pačiam antstoliui). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK XXXI skyriuje nenumatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas galėtų būti sprendžiamas keletą kartų vis iš naujo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą stabdyti antstolio R. S. neteisėtai vykdomą pareigybinių funkcijų veiklą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų skubos tvarka, kitaip tariant, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas jos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė įrodymą, kad ji skundžia antstolio veiksmus: 2017 m. sausio 31 d. skundą dėl 2017 m. sausio 24 d. antstolio R. S. pranešimo dėl iškeldinimo Nr. S-704, registruotą antstolio R. S. kontoroje 2017 m. sausio 31 d. (priedas Nr.8 prie pradinio pareiškėjos skundo). Iš skundo antstoliui turinio matyti, kad antstolio buvo prašoma stabdyti 2017 m. vasario 3 d. pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), veiksmus. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad byla dėl šio skundo dėl antstolio veiksmų Kauno apylinkės teisme nėra nagrinėjama, pareiškimo dėl antstolio neveikimo taip pat nėra pateikta, todėl spręstina, kad pareiškėjos prašymas stabdyti 2017 m. vasario 3 d. iškeldinimo veiksmus buvo patenkintas ( CPK 510 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kauno apylinkės teismui 2017 m. vasario 8 d. nutartimi nustačius terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiškėja 2017 m. vasario 10 d. patikslino, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)., laikinai apribojant G. B. nuosavybės teisę į aukščiau aprašytą nekilnojamąjį turtą (areštuojant) iki visiško sprendimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. e2-7167-587/2017; atlikti įrašą viešame registre dėl G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), teisės perleidimo draudimo iki visiško sprendimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. e2-7167-587/2017. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pareiškėja 2017 m. vasario 21 d. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, skundas dar nėra išnagrinėtas.Spręstina, kad pareiškėja jau kreipėsi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, ir teismas šį ieškovės prašymą išsprendė 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, dėl šios nutarties yra prasidėjęs apeliacinis procesas. Todėl pakartotinį pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tapačiu ankstesniajam ir pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjos pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas, kai ji, padavusi atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodydama naujų aplinkybių paduoda pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžiai neatitinka civilinio proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų (CPK 7, 8 straipsniai). Kauno apygardos teismui ieškovė 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. kovo 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, o 2017 m. kovo 8 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. pateikė sveikatos priežiūros įstaigos išrašus. Argumentų, kodėl papildomi duomenys turi būti priimti apeliacinės instancijos teisme, kokią reikšmę jie turi klausimo nagrinėjimui, pareiškėja nepateikė. CPK 314 straipsnio norma draudžia priimti į bylą naujus įrodymus, todėl naujai pateikti įrodymai nepriimami ir nagrinėjant atskirąjį skundą nevertinami. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.