- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-482-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00918-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Simonas Janušaitis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. dėl prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovės J. K. 2 858,14 Eur skolą už vandenį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 5-8).
2. Nurodė, kad atsakovės butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, kurį administruoja namo savininkų bendrija. Atsakovė nėra bendrijos narė, tačiau jai privalu vykdyti bendrijos narių sprendimus. Nuo buto įsigijimo 2007 metais atsakovė nemokėjo mokesčių bendrijai, nedeklaravo bute esančių elektros ir vandens energijos prietaisų rodmenų, nepateikė duomenų apie sunaudotą vandens, elektros energijos kiekį. Atsakovė savo butą nuomojo kitiems asmenims. 2007 m. balandžio 5 d. buto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad, kad ankstesnis buto savininkas J. S. skolų už butą neturėjo, visi mokesčiai buvo sumokėti. Už geriamąjį vandenį, kurį tiekė UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiskaitymas vyko per namo bendriją. Gyventojams kartą per mėnesį pateikus geriamojo vandens skaitiklių rodmenis bendrijai, bendrija juos pateikdavo UAB „Dzūkijos vandenys“, kuri išrašydavo sąskaitą, nurodydama sunaudoto vandens kainą, o sąskaitą apmokėdavo bendrija iš butų savininkų surinktų lėšų. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, todėl atsakovė turėjo pareigą už šalto vandens tiekimą atsiskaityti trečiajam asmeniui ne bet kaip, o per bendriją. Vandens kainą ir atsiskaitymo už geriamą vandenį būdą nustato ne bendrija, o Alytaus miesto taryba savo sprendimu, todėl bendrija tik apmoka pateiktas sąskaitas. Atsakovės bute suvartotas vandens kiekis įrodytas 2014 m. kovo 12 d. UAB „Dzūkijos vandenys“ surašytu vandens apskaitos mazgo patikrinimo aktu, 2014 m. kovo 27 d. vandens apskaitos mazgo keitimo aktais Nr. 097167 ir Nr. 097168.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su skolos dydžiu (T.4, b.l. 23-26, 39-41).
4. Nurodė, kad yra skolinga ne už tokį didelį sunaudoto šalto vandens kiekį. Tai nereali suma, toks vandens kiekis negalėjo būti sunaudotas, nes nuomininkai bute gyveno ne kiekvieną mėnesį. Be to, esant tokiam skirtumui, per 7 metus trečiasis asmuo nepareiškė jokių pretenzijų nei ieškovei, netikrino kitų gyventojų apskaitos rodmenų tikrumo. Paskaičiuojant prašomą priteisti sumą yra netikslumų, neaišku, ar bendrija skolą yra sumokėjusi, sąskaita išrašyta ne atsakovei. Ieškovė nepateikė mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Patikslintame ieškinyje nenurodyta jokių naujų aplinkybių, nepateikta naujų reikšmingų įrodymų. Fiksuojant paskutinius apskaitos prietaisų rodmenis, jų metrologinė patikra jau buvo pasibaigusi, todėl įvertinus, kad užfiksuotas suvartoto vandens kiekis yra virš 1300 kub. metrų, yra pagrįstos abejonės, kad toks vandens kiekis galėjo būti sunaudotas nesant skirtumo tarp įvadinio namo skaitiklio, bei tai, kad atsakovės bute faktiškai ilgą laiką nebuvo gyvenama. Ieškovė sąskaitą teikė UAB „Erdana“ 2 787,71 Eur sumai, nors pagal UAB „Dzūkijos vandenys“ 2014 m. kovo 21 d. sąskaitoje nurodytus tarifus kaina už 1379 kub. metrus turėjo būti 2 424,27 Eur. 2015 m. gegužės 28 d. ieškovės pažymoje ši kaina nurodyta dar kitaip 2 783,51 Eur. Atsakovės teikti duomenys apie karšto vandens suvartojimą 2013 m. rugsėjo – 2014 m. liepos mėnesių laikotarpiu pagrindžia, kad atsakovės bute negalėjo būti sunaudota 13 kartų daugiau šalto vandens nei karšto. UAB „Dzūkijos vandenys“ atsakovei niekada nėra reiškusi jokių reikalavimų dėl prievolės įvykdymo. Be to, vandens kaina per 7 metus kito ir skola negali būti apskaičiuota tik pagal paskutinį įkainį.
5. Trečiasis asmuo UAB „Dzūkijos vandenys“ su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės J. K. ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 2 858,14 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 858,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 524,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.4, b.l.80-86).
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovė nėra bendrijos narė, tačiau jai privalu vykdyti bendrijos narių sprendimus, nes daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Todėl ji privalėjo vykdyti bendrijos sprendimus - deklaruoti suvartoto šalto vandens kiekį pagal bute esančius apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal juos sumokėti bendrijai už deklaruotą vandens kiekį, kuri privalėjo sumokėti vandens tiekėjui pagal jo pateiktą sąskaitą. Atsakovei prievolės nevykdant, prievolę už ją trečiajam asmeniui įvykdė ieškovė, todėl įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovės visą, ką yra už ją sumokėjusi. Atmestini atsakovės argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė įvykdė prievolę už atsakovę. Prievolės už atsakovę įvykdymą patvirtina įrodymų visuma - apskaitos prietaisų patikros aktas ir jų keitimo aktai, iš kurių matyti patikros metu nustatyti prietaisų rodmenys, sunaudoto vandens kiekio skaičiuoklės, kuriose įvertintas 2014 metų atsakovės deklaruotas 13 kub. m. vandens kiekis, bei išminusuota vandens tiekėjo bendrijai taikoma nuolaida už rodmenų ir mokesčių surinkimą, trečiojo asmens bendrijai pateikta sąskaita faktūra bei trečiojo asmens pateikta pažyma apie atsiskaitymą dalimis pagal nurodyta PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės argumentai, kad per 7 metus ji negalėjo sunaudoti tokio vandens kiekio, nes bute negyveno, yra nepagrįsti ir yra tik atsakovės prielaidos. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, jog butu pagal įgaliojimą naudojosi A. Š., UAB „Erdana“ savininkė, ir butas buvo naudojamas statybininkų apgyvendinimui, ką patvirtina ne tik nurodytos bendrovės įstatai, bet ir liudytojos A. Š. parodymai bei aplinkybė, kad ant apskaitos prietaisų patikrinimo akto pasirašė patalpų nuomininkas bei kad butas yra su garažu ir vanduo gali būti naudojamas automobilių plovimui. Atsakovės argumentai, kad buvo fiksuojami apskaitos prietaisų, kurie buvo metrologiškai nepatikrinti, rodmenys, savaime nereiškia, kad jie netinkami naudoti ir klaidingai fiksuoja duomenis, nes patikrinimo metu, apskaitos prietaisų pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, atsakovė nevykdydama prievolės deklaruoti vandens kiekį, nebendradarbiavo su bendrija ir elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl ji negali remtis šia aplinkybe, kadangi trečiasis asmuo negalėjo patekti į patalpas ir pakeisti apskaitos prietaisų į metrologiškai patikrintus. Regresinio ieškinio suma yra pagrįsta, nes ieškovė turi teisę reikalauti tos sumos, kurią sumokėjo trečiajam asmeniui, todėl šiuo atveju nėra svarbu, kokia vandens kaina buvo paskaičiuota už 1 kub. m. sunaudoto vandens. Nustatyta, jog 1 kub. m. vandens kaina buvo paskaičiuota tokia, kokia buvo nustatyta PVM sąskaitos faktūros už sunaudotą vandenį pateikimo momentu, paaiškėjus sunaudoto vandens kiekiui. Atsižvelgus, kad ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė J. K., atstovaujama advokato Simono Janušaičio, prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.4, b.l. 96-100). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė skolos dydį, nes neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties motyvus, kad byloje turi būti išsiaiškinta, kaip skola apskaičiuota, kokiais pagrindais, turi būti aiškinamasi vandens ir nuotekų apskaičiavimo metodika, kai yra nepateikiami vandens skaitiklio rodmenys. Po bylos pradėjimo nagrinėti iš naujo ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, tik 2018 m. birželio 14 d. ieškiniu patikslino ieškinio teisinį pagrindą, t. y. ieškinio reikalavimą grindė CK 6.50 ir 6.51 straipsniais. Teismas nenustatė, kad prievolę už atsakovę įvykdė ieškovė ir kad ta prievolė buvo atsakovės. Byloje nėra įrodymų, kad kada nors UAB „Dzūkijos vandenys“ būtų pareiškusi kokį nors reikalavimą atsakovei. 2014 m. kovo 31 d. sąskaita DZV Nr. 000000801570 išrašyta ieškovei, o ne atsakovei, todėl jos apmokėjimas negali būti laikomas prievolės įvykdymu už kitą asmenį. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad UAB „Dzūkijos vandenys“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, o jos nesant, ieškovė niekaip negalėjo įvykdyti neegzistuojančios atsakovės prievolės. UAB „Dzūkijos vandenys“ paslaugų kainą skaičiavo pagal sąskaitos išrašymo metu galiojančius tarifus, tačiau apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tai negalėjo būti tinkamas skolos apskaičiavimo būdas. Nesutiktina ir su teismo išvada, kad nėra svarbu, kokia kaina 1 kub. m. vandens buvo paskaičiuota, o reikia vertinti tik tai, kiek faktiškai sumokėjo ieškovė trečiajam asmeniui. Teismas prievolės dydį vertino vien pagal keturis metus iki patikrinimo dienos pasibaigusio metrologinio galiojimo skaitiklių rodmenis. Tokiu atveju buto skaitiklių rodmenų aktų rodmenys turėjo būti pagrįsti kitais įrodymais, tačiau jokių kitų įrodymų byloje ieškovė ir (ar) UAB „Dzūkijos vandenys“ nepateikė, todėl rodmenys nebuvo įrodyti. UAB „Dzūkijos vandenys“ bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl skaitiklių keitimo ar patikrinimo tiesiogiai raštu ar kitaip į atsakovę niekada nesikreipė. Neaišku, kaip teismas nustatė, kad atsakovė „nebendradarbiavo“ su ieškove, todėl UAB „Dzūkijos vandenys“ negalėjo patekti į atsakovės patalpas. UAB „Dzūkijos vandenys“ su 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu pateikė ieškovės daugiabučio namo įvadinio skaitiklio ir gyventojų butų deklaruotų skaitiklių rodmenų duomenis bei skirtumus, iš kurių matyti, kad tokio vandens skirtumo tarp įvadinio namo skaitiklio, kokį ieškinyje nurodė ieškovė 2014 m. kovo 31 d. nebuvo. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepasisakė ir dėl aplinkybės, kad atsakovės bute per visus septynerius metus buvo gyvenama tik apie 6-8 mėnesius, ką patvirtino liudytojai, šios aplinkybės neneigė ir ieškovė. Šią aplinkybę vertinant su kitais įrodymais būtų galima teigti, kad atsakovės bute negalėjo būti sunaudota 1379 kub. m. vandens per tokį trumpą laikotarpį. Teismas nepasisakė ir nevertino, kad atsakovė pateikė duomenis apie šilto vandens sunaudojimą 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu, kurie pagrindžia, kad atsakovės bute negalėjo būti sunaudota 13 kartų daugiau šalto vandens nei šilto. Teismas byloje iš esmės nevertino atsakovės argumentų, neatsižvelgė į jos poziciją pagrindžiančius įrodymus.
Atsiliepimas
8.2. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ir neatsižvelgė, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą po ieškinio pateikimo. Teismas priteisė išlaidas už ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, nors sprendimas buvo panaikintas, o skundas buvo patenkintas. Be to, teismas neišsprendė atsakovės išlaidų priteisimo klausimo dėl apeliacinio skundo, nors tai padaryti buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas.
9. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 20186 metų lapkričio 134 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 107-114).
10. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama keturis kartus, įskaitant pirmąjį teismo sprendimą, priimtą už akių, ir visais atvejais ieškinys buvo patenkintas. Tai reiškia, kad skirtingiems teisėjams vertinant byloje esančius įrodymus, objektyviai buvo įsitikinta ieškinio pagrįstumu, dėl ko ieškinys keturis kartus buvo tenkintas. Vertinant aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas grąžindavo bylą nagrinėti iš naujo, negalima nuneigti kai kurių procesinių pažeidimų, kurie buvo padaryti pirmosios instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismui ištaisius procesinės teisės pažeidimus, ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir pateikus papildomus įrodymus dėl skolos paskaičiavimo, atsižvelgus į Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pati atsakovė nepagrindė savo teiginių jokiais įrodymais, tačiau sistemiškai klaidino teismą, nurodydama vis kitokias nesutikimo su ieškiniu aplinkybes. Atsakovės bute yra įrengti apskaitos prietaisai, kurie skaičiuoja sunaudoto vandens kiekį. Bendrija 2005 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. balandžio 26 d. ir kituose visuotinių susirinkimų protokoluose nustatė vandens skaitiklių parodymų pateikimo bendrijos pirmininkui tvarką. Atsakovė duomenų bendrijai apie suvartotą geriamąjį vandenį neteikė. Atsakovei nepateikus rodmenų už jos suvartotą vandenį, suvartoto vandens duomenys trečiajam asmeniui apie atsakovės bute sunaudotą vandenį nebuvo teikiami, dėl ko už atsakovės sunaudotą vandenį iki trečiasis asmuo atliko skaitiklių patikrinimą. Patikrinęs suvartoto šalto vandens apskaitą atsakovės bute ir 2014 m. kovo 27 d. užrašęs skaitiklių rodmenis bei juos sulyginęs su ankstesniais šio buto skaitiklių rodmenimis, ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą DZS Nr. 000000801570, kurioje atsispindėjo ir atsakovės sunaudotas vandens kiekis. Ieškovė sąskaitą trečiajam asmeniui apmokėjo, ką patvirtina UAB „Dzūkijos vandenys“ 2017 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. S-2805-17. Patikslinusi ieškinį ieškovė visiškai jį įrodė. Atsakovė, nors ir nebūdama bendrijos nare, privalėjo vykdyti bendrijos įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal ieškovės ir trečiojo asmens sutartinius įsipareigojimus. Duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi tiesioginę sutartį su trečiuoju asmeniu, kad ji būtų sumokėjusi už tiektą vandenį kitokia tvarka, byloje nėra. Keičiantis kainoms už suvartotą šaltą vandenį ieškovė negali teismui nurodyti ir pagrįsti šalto vandens kainų už konkretų laikotarpį, nes kainos nustatymas nėra ieškovei priskirta funkcija. Ieškovė pagrindė skolos dydį, skola atsakovės nenuginčyta jokiais kitais įrodymais. Skola buvo apmokėta iš ieškovės lėšų, šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, jos yra susijusios su šia byla. Ieškovė negali prisiimti atsakomybės už teismo padarytus procesinius pažeidimus, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos, nepriklausomai nuo ieškinio dydžio, o daugiausiai dėl pačios atsakovės kaltės, neigiant faktines aplinkybes ir jų savarankiškai neįrodinėjant. Nėra būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Trečiasis asmuo UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 118-121).
12. Atsiliepime nurodė, kad apeliantei nevykdant savo pareigos deklaruoti sunaudoto šalto vandens kiekį, šalto vandens tiekėjas neturėjo galimybių pakeisti apskaitos prietaisų, įvertinti ir apskaičiuoti apeliantės sunaudoto vandens ir pašalintų nuotekų tvarkymo kainos už kiekvieną mėnesį, todėl 2014 m. kovo mėnesį patekus į apeliantės butą ir užfiksavus sunaudoto vandens kiekį, trečiojo asmens suteiktos paslaugos kaina buvo apskaičiuota vadovaujantis tuo metu galiojančiomis kainomis. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantė negali reikalauti, jog paslaugos kaina už sunaudotą šaltą vandenį ir pašalintų nuotekų tvarkymą būtų skaičiuojama, atsižvelgiant į jų kitimą nuo 2007 metų. Apeliantės piktybinis pareigos deklaruoti šalto vandens skaitiklio rodmenis nevykdymas, trečiojo asmens informacijos apie būsimas šalto vandens apskaitos prietaisų patikras (keitimus) išviešinimas, patikrų atlikimas sudaro prielaidas teigti, kad apeliantė nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu nebendradarbiavo. Lentelėje yra išdėstyti duomenys apie vandens suvartojimą, deklaravimą ir skirtumą tarp jų už kiekvieną mėnesį atskirai. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime i apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
15. Teisėju kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmes yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Žodinio proceso būtinybę apeliantės atstovas argumentuoja aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes, turinčias esmines reikšmes teisingo sprendimo priėmimui.
16. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės prievolės bendrijai mokėti mokesčius už suvartotą vandenį.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176 str. 185 str.).
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įsteigta įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 4 str.) (T.1, b.l. 5-13). Ieškovė yra sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Dzūkijos vandenys“ bei kitomis komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ir moka mokesčius pagal skaitiklių parodymus, gyvenančių asmenų skaičių ar butų plotą (T.2, b.l. 63-68), t. y. namo gyventojai už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito per DNSB (duomenys neskelbtini).
20. Atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso butas, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, T.1, b.l. 3-4). UAB „Dzūkijos vandenys“ nėra sudarę tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su buto savininke.
21. Kaip jau minėta, daugiabučių namų savininkų bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Butų savininkai – bendrijos nariai vartoja tiekiamą vandenį, elektros energiją, šilumą, gauna kitas paslaugas, todėl jiems tenka prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas, kurią jie įvykdo per bendriją. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis numato bendrijos nario pareigas, viena iš kurių yra nustatyta 3 dalies 2 punkte - butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (21 str. 3 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prievolės, susijusios su daikto naudojimu ir valdymu, bendrijos narys neįvykdo ar netinkamai įvykdo, jam iškyla bendrieji prievolių nevykdymo teisiniai padariniai, t. y. atsiranda prievolė atlyginti nuostolius, susijusius su ankstesnės prievolės nevykdymu. Bendrijai įvykdžius prievolę už bendrijos narį trečiųjų asmenų naudai, bendrijos narys įgyja prievolę atsiskaityti su bendrija, kuri savo ruožtu turi regreso teisę reikalauti šio atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2004). Nagrinėdamas šią bylą Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog nevykdydamas šios prievolės, bendrijos narys pažeidžia kitų bendrijos narių teises, nes tada iš jų lėšų padengiamas įsiskolinimas.
22. Byloje nustatyta, kad bendrijai mokėtini mokesčiai, rinkliavos bei jų dydžiai yra nustatyti bendrijos narių susirinkimuose – 2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. balandžio 26 d. bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimuose (T.4, b. l. 9-10), iš kurių matyti, kad buvo nustatyta vandens skaitiklių parodymų pateikimo bendrijos pirmininkui tvarka, pagal kurią butų savininkai vieną kartą per mėnesį privalo pateikti skaitiklių rodmenis, kuriuos bendrija pateikia vandens tiekėjui UAB „Dzūkijos vandenys“, o vandens tiekėjas, pagal pateiktus bendrijos butų savininkų apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoja suvartoto vandens kiekį, kainą ir pateikia bendrijai PVM sąskaitą faktūrą, kurią apmoka bendrija iš butų savininkų surinktų lėšų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. gyventojų susirinkimo protokolu Nr. 3 (T.4, b. l. 9) bendrija pasirinko atsiskaitymo už šaltą vandenį ir nuotekų valymo variantą, kai daugiabučio namo butų savininkai atsiskaito bendrijai pagal butuose įrengtų skaitiklių parodymus, o tai reiškia, kaip patvirtino trečiojo asmens atstovas, kad apskaičiuojant sunaudoto vandens kiekį ir pateikiant sąskaitą bendrijai, nenaudojami įvadinio skaitiklio rodmenys, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie netinkamai apskaičiuotą bendrą daugiabučiam namui patiektą vandens kiekį.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 6 d.). Bendrijos narys ir buto savininkas gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens sprendimus teismo tvarka (CK 2.82 str. 4 d.), ginti savo teises kitais įstatymo numatytais būdais, tačiau, bendrijos narių susirinkimų nutarimų atsakovė neginčijo, jie nebuvo ir nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.
24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai paskaičiuotų mokesčių už vandenį. Byloje pateikti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2012 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 03-91 Dėl UAB „Dzūkijos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 sprendimas Nr. T-106 Dėl UAB „Dzūkijos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo (T.4, b.l. 19-21), kad UAB „Dzūkijos vandenys“ mokesčius už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą skaičiuoja pagal savivaldybės tarybos nustatytus įkainius, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad yra neaiškūs įkainiai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad išrašant sąskaitas už vandenį ir nuotekas, tiekėja (UAB „Dzūkijos vandenys“) yra pritaikiusi nuolaidą juridiniam asmeniui (Bendrijai), kuria atitinkamai sumažinta iš atsakovės prašoma priteisti suma.
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki atsakovei įsigyjant butą pagal 2007 m. balandžio 5 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, ankstesnis buto savininkas J. S. skolų už butą neturėjo ir visi reikiami mokesčiai buvo sumokėti (T.2, b.l. 35-39). Atsakovės bute įrengti vandens apskaitos skaitikliai, tačiau ji nevykdė pareigos pateikti skaitiklių rodmenis bendrijos pirmininkui, jų nedeklaravo (T.1, b.l. 16-17; T.2, b.l. 16). Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. akto matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad karštas vanduo naudojamas iš dviejų vartojimo taškų (virtuvėje, esantis vartojimo taškas be karšto vandens apskaitos prietaiso), vonioje karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenys yra 576,2 kub. m, bute gyvena šeši žmonės (T.3, b.l. 31). 2014 m,. vasario mėnesio abonentų patikrinimo lentelėje nurodytas vieno (esančio virtuvėje) geriamo vandens apskaitos prietaiso rodmuo – 252 kub. m (T.3, b.l. 19-21). Iš 2014 m. kovo 12 d. trečiojo asmens UAB ,,Dzūkijos vandenys“ vandens apskaitos mazgo patikrinimo akto matyti, kad atsakovės bute buvo fiksuoti tokie šalto vandens rodmenys: virtuvėje – 267 kub. m, tualeto patalpoje (vonioje) – 1 300 kub. m, kad nebuvo nustatyta prietaisų, plombų, pajungimo, mazgų patalpų būklės ir kitų pažeidimų (T.2, b.l. 30). 2014 m. kovo 27 d. buvo pakeisti šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisai vonioje ir virtuvėje (T.2, b.l. 31-32). UAB „Dzūkijos vandenys“ 2014 m. kovo 27 d., t. y. po dviejų savaičių, patikrinus butuose įrengtus apskaitos prietaisus (šalto vandens skaitiklius) atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti tokie šalto vandens skaitiklių parodymai: vonioje – 1 302,45 kub. m (2014 m. kovo 27 d. vandens apskaitos mazgo keitimo aktas Nr. 097168), virtuvėje – 268,487 kub. m (2014 m. kovo 27 d. vandens apskaitos keitimo aktas Nr. 097167). Kadangi atsakovė nedeklaruodavo duomenų apie sunaudotą vandenį, įvertinus 2014 m. kovo mėnesį užfiksuotą suvartotą vandens kiekį bute Nr. 27 ir skaitiklių parodymus 268 kub. m. ir 1 302 kub. m (viso – 1 570 kub. m), iš jų atėmus paskutinius 2007 m. balandžio mėnesį deklaruotus skaitiklių duomenis 58 kub. m ir 120 kub. m (viso – 178 kub. m), nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. kovo 27 d. atsakovei priklausančiame bute turėjo būti sunaudota ne mažiau kaip 1 392 kub. m vandens (1 570 – 178). Atsižvelgiant į kitų butų savininkų deklaruotus skaitiklių duomenis, įvertinus galimą 13 kub. m paklaidą, nustatyta, atsakovės bute sunaudota 1 379 kub. m šalto vandens (T.2, b.l. 16). Kaip matyti iš UAB „Litesko“ darbuotojos 2017 m. lapkričio 7 d. el. laiško (T.3, b.l. 37), nustačius, kad bute gyvena šeši asmenys (2013 m. rugsėjo 26 d. aktas), nuo 2013 m. spalio mėnesio suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal normatyvus vienam žmogui – 2,1 kub. m, per mėnesį – 12,6 kub. m. Per laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio buvo priskaičiuotas vandens kiekis – 100,8 kub. m. Byloje taip pat pateikta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinio šalto vandens skaitiklio tikrinimo ir bendrijos deklaruoto suvartoto vandens kiekio suvestinė lentelė, iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pagal įvadinio skaitiklio duomenis apskaityta 31 431 kub. m, o bendrija deklaravusi – 27 753 kub. m.
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės bute suvartotą vandens kiekį, juolab, kad atsakovė, nesutikdama su nurodytais kiekiais, savo atsikirtimus grindė vien tik deklaratyviais teiginiais apie negyvenamą butą, sunaudotą vandens kiekį, nepastebėtą suvartoto vandens kiekį ir pan., nors pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
27. UAB „Dzūkijos vandenys“ 2014 m. kovo 31 d. bendrijai pateikė PVM sąskaitą faktūrą 3 230,93 Eur (11 155,76 Lt) sumai už 2014 m kovo mėnesį (T.1, b.l. 15), kurią ieškovė apmokėjo dalimis (T.2, b.l. 73). Nurodytoje sąskaitoje faktūroje nurodytas suvartoto vandens kiekis – 1 572,9 kub. m, iš kurių, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 1 391,825 kub. m vandens yra suvartota bute Nr. 27 per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio iki 2014 m. kovo 31 d. (T.4, b.l. 18).
28. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovė yra mokėjusi ieškovei ar tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB „Dzūkijos vandenys“ už sunaudotą vandenį. Atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus byloje nustatytų aplinkybių dėl suvartoto vandens kiekio ir nenuginčijus ieškovės pateiktų 2 858,14 Eur dydžio skaičiavimų už suvartotą vandenį per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio iki 2014 m. kovo 31 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrija nuo turėjo pagrindą skaičiuoti atsakovei mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį, o atsakovė turėjo pareigą pateikti ieškovei duomenis apie sunaudotą vandens kiekį ir sumokėti už jį ieškovei, atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.) ir ieškinį tenkino.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliantė skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nes ieškovė ieškinio reikalavimus buvo sumažinusi. Su atokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes pagrindas bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos) priteisimui yra ne ieškinio suma, bet užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto). Nustatant jų dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, sykiu jos negali būti didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų apmokėjimo dydžiai.
31. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 1 439,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje ieškovė pateikė kelis procesinius dokumentus – ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką. Ieškovės interesus byloje atstovavo advokatė. Atsižvelgiant į šios bylos medžiagą, ginčo pobūdį, įrodymų kiekį ir apimtį, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo mažinti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, nes bendras jų dydis 1 439,18 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidų ir paslaugų pobūdis nurodytas ataskaitoje, paslaugos suteiktos, tad šios išlaidos pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, ieškinį patenkinęs, priteisė iš apeliantės ieškovei bylinėjimosi išlaidų.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
34. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200,00 Eur už advokato pagalbą (T.4, b.l. 115-117). Prašoma priteisti suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovei iš apeliantės priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
35. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės taip pat priteistina valstybei 13,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.