Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015 pagal ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė apie priimtą sprendimą sužinojo 2015-08-26, kadangi tą dieną atsakovės įgaliotinė sužinojo apie atsakovės turto areštą. 2015-08-26 atsakovė ir jos įgaliotas asmuo sprendimo turinio nežinojo ir vien tik sužinojimas apie galimai teismo priimtą sprendimą nesudaro galimybės sužinoti aplinkybių sutinkamai su CPK 366 str., kadangi nebuvo žinomas sprendimo turinys. Atsakovė 2015-10-13 pakartotinai kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių pateikimo, teismas jį išsiuntė 2015-10-19. Taigi teismas nenustatė, kad atsakovei sprendimas už akių buvo įteiktas anksčiau nei 2015-10-19. Sprendimas už akių gautas 2015-10-22, ir prašymas dėl proceso atnaujimo pateiktas 2016-03-21 nepraleidus termino; atsakovė ieškovei turėjo pareigą mokėti tik už bendrojo naudojimo objekto priežiūrą, o skola buvo priteista ir už atsakovės buto tariamai suvartotą šaltą vandenį, elektros energiją ir kt. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovė prievolės pateikti skaitiklių rodmenis už šaltą vandenį ir elektos energiją nei pagal įstatymą, nei DSNB įstatus neturėjo. Teismas neturėjo remtis sąskaita, išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes ji neįrodo atsakovės prievolės ieškovei. UAB ,,Dzūkijos vandenys“ sąskaita – faktūra už paslaugas pateikta ne atsakovei (ne už atsakovės buto skaitiklių rodmenis), o būtent pirkėjui DNSB (duomenys neskelbtini), kuri neįrodo atsakovės skolos dydžio. Teismas nevertino to, kad ieškovės pateiktoje pažymoje ,,Dėl J. K. mokesčių bendrijai“ yra nurodyta 9 610,93 Lt suma už 1 378,9 kv. m., tačiau teismui nekilo abejonių, kad toks kiekis neprotingas, be to, atsakovė gyvena užsienyje ir butu nesinaudoja. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė skolinga ieškovui pagal pateiktus duomenis; teismas atsakovei dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, gavęs duomenis, kad atsakovė gyvena užsienyje, neįpareigojo ieškovės patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos. Įteikdamas dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismas užkirto kelią atsakovei į teisminę gynybą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtiniškumo principus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išvykdamas asmuo turi nurodyti tikslią gyvenamąją vietą, tačiau tai reiškia tik valstybės pavadinimą. Atsakovė tinkamai deklaravo duomenis apie tai, kad išvyksta gyventi į Vokietiją; teismas, turėdamas duomenų, kad atsakovė negyvena nurodytu adresu, sprendimą už akių siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, tokiu būdu grubiai pažeisdamas atsakovės teises į gynybą. Atsakovė laiku negavo sprendimo už akių ir prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme;ieškovo pareiga teismui nurodyti tiklsų atsakovės adresą, ieškovės atstovas susirašinėdamas su atsakovės įgaliotu asmeniu neinformavo jo apie teismo procesą, galimai siekiant, kad būtų priimtas sprendimas už akių, taip pat neinformavo teismo apie įgaliotą asmenį;teismo argumentas, kad sąskaitas ieškovė galėjo išrašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja tiek teisės normoms, tiek elementariems teisingumo ir protingumo principams. Nepagrįsta, kad pareigą už J. K. turėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors jokio ryšio su atsakove ši įmonė neturi; ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai dėl komunalinių paslaugų tiekimo jos butui. Nustačius, kad atsakovė gyvena Vokietijoje, teismas turėjo atsisakyti ieškinį priimti arba palikti jį nenagrinėtu.

daugiabučio namo nariai nėra sudarę tiesioginio atsiskaitymo sutarčių su kai kuriomis įmonėmis, atsiskaitydami pagal jų nuosavybei priklausančiuosiose patalpose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis. Nėra duomenų, kad atsakovė tiesiogiai mokėjo paslaugų tiekėjams. Byloje yra UAB ,,Dzūkijos vandenys“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas J. K.. atsakovė nurodė, kad ji 2014 m. kreipėsi su prašymu – pretenzija į UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ir gavo atsakymą. Byloje yra pažyma, atsakovės skola bendrijai 2015 m. vasario 28 d. yra paskaičiuota ir pasirašyta bendrijos pirmininko ir bendrijos buhalterės.atsakovė nuo buto įsigijimo įgaliojo A. Š. mokėti visus buto mokesčius, bendrija tinkamai informavo atsakovės įgaliotą asmenį apie paskaičiuotus mokesčius ir susidariusią skolą bendijai. J. K. yra DNSB narė, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojimus DNSB (duomenys neskelbtini). Atsakovė būdama tinkamai informuota apie privalomus mokėti mokesčius ir skolas bendrijai netinkamai vykdė pareigas bendijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos teismingumo.

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

CPK 30 straipsnyje reglamentuoti teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą aspektai. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovės turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, ieškovė pasinaudodama alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklėmis, pagrįstai ieškinį reiškė Lietuvos Respublikos teismuose.

Dėl proceso atnaujinimo.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad DNSB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės J. K. priteisti 3 552,59 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Eur žyminį mokestį valstybei. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės adresą: (duomenys neskelbtini), Alytus. 2015 m. kovo 10 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto adresu išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nustatytas 14 dienų terminas. Procesinių dokumentų nepavyko atsakovei įteikti – ,,neatsiėmė pašte“. Teismas, patikrinęs gyventojų registro bei SODROS duomenis ir nustatęs, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir nėra galimybės skirti kuratorių, 2015 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovei įteikti 2015 m. kovo 27 d. viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovei per skelbime nurodytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2015 m. balandžio 17 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės (apeliantės) priteista nurodyta skola.

Pažymėtina, kad 2007-04-05 įgaliojimu J. K. įgaliojo A. Š. ir 2014-05-19 įgaliojimu – A. P. (be kitų įgaliojimuose nurodytų teisių ir pareigų) valdyti, naudoti ir disponuoti butu, adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus (A. P. įgaliojo viso nekilnojamojo turto apimtyje), apeliantės vardu mokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su J. K. priklausančiu nurodytu turtu ir kt. Taigi, atsakovė nuo 2007 m. balandžio mėnesio visiems mokėjimams už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, atlikti įgaliojimu pavedė įgaliotinei (ėms). Iš bylos duomenų suprastina, kad ieškovei apie A. Š. įgaliojimą buvo žinoma, tai patvirtina ieškovės susirašinėjimai su A. Š. dėl susidariusios skolos mokėjimo.

Įgaliotinė A. P., kuriai 2014-05-19 įgaliojimu suteikta teisė parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, 2015-08-27 kreipėsi į teismą, nurodydama, kad sužinojo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytus, areštą, prašė atsiųsti teismo 2015-04-17 nutartį (sprendimas už akių). Teismas 2015-09-02 išsiuntė įgaliotinei 2015-04-17 sprendimą už akių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įgaliotinei pakartotinai prašant ir nurodant, kad ji negavo sprendimo už akių, teismas dar kartą sprendimą už akių išsiuntė registruotu paštu 2015-10-19, kurį įgaliotinė gavo 2015-10-22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą sužinojo 2015-08-26, t. y. kada teikė prašymą dėl procesinio dokumento atsiuntimo, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu galėjo paduoti iki 2015-11-26. Laikė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti,

J. K., atstovaujama advokato S. J., prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydama, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, apeliantei buvo netinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteikti byloje priimti procesiniai dokumentai, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismui aplinkybė, kad ji buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos, buvo žinoma, dėl to atsakovė negalėjo žinoti, kad jos atžvilgiu gali būti iškelta civilinė byla. Taip pat nurodo, kad pažeistos teismingumo taisyklės, bei kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atskirajame skunde nurodė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas, kadangi sprendimą už akių gavo tik 2015 m. spalio 22 d.

CPK 368 straipsnyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 d.); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visetą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl termino praleidimo negali būti laikomi iš esmės pagrįstais. Iš bylos duomenų suprastina, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės įgaliotinei A. P. tapo žinoma apie butui adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kurio valdymo, naudojimo bei disponavimo teisė įgaliojimų pagrindu pavesta, taikyto arešto faktą, todėl ji kreipėsi į teismą prašydama pateikti 2016 m. balandžio 17 d. teismo procesinį sprendimą. Nežinodama teismo procesinio dokumento turinio įgaliotinė iš esmės negalėjo įgaliotosios vardu imtis tam tikrų veiksmų ar teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad įgaliotinė, sužinojusi apie teismo priimto procesinio sprendimo faktą, sukėlusį įgaliotajai tam tikras neigiamas pasekmes, ėmėsi aktyvių veiksmų, ne kartą kreipėsi į teismą dėl dokumento jai persiuntimo, ir 2015 m. spalio 22 d. registruotu paštu gavusi sprendimą už akių, kreipėsi į profesionalius teisininkus dėl juridinių paslaugų suteikimo (2015-10-26 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina tik įgaliotinės, bet ne įgaliotosios sužinojimo apie teismo procesinį sprendimą faktą. Byloje nėra duomenų, kad apie priimą sprendimą už akių buvo žinoma kitai įgaliotajai A. Š.. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą. Be to, pažymėtina, kad nėra praleistas naikinamasis 1 metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinama, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami visi procesiniai dokumentai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nesant galimybės byloje gauti įrodymus, kad apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pažymėjo, kad įgaliotinė A. Š. aktyviai bendradarbiavo su ieškove, žinojo apie skolą, o atsakovė išvykusi į Vokietiją, nedeklaravo gyvenamosios vietos pakeitimo užsienio valstybėje.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai J. K. siųsti vieną kartą, jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, tačiau šiuo adresu atsakovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ir faktiškai negyvena, nes dar 2014-05-19, t. y. prieš bylos nagrinėjimą, yra deklaravusi išvykimą į užsienį, kas teismui buvo žinoma bylos nagrinėjimo momentu. Teismas nenustatęs atsakovės Lietuvos Respublikoje gyvenamos ir darbo vietos apie procesinių dokumentų įteikimą apeliantei paskelbė viešo paskelbimo būdu. J. K. per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo apeliantės nurodomų aplinkybių), kuris apeliantei siųstas neregistruotu paštu ieškovės ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė dėl susidariusios skolos pretenzijas reiškė ir susirašinėjimas vyko su atsakovės įgaliotu asmeniu, tačiau atsakovės įgaliotinės žinojimas apie butui (duomenys neskelbtini), Alytus, galimai susidariusią skolą nepatvirtina atsakovės (atsakovės įgaliotinės) žinojimo apie J. K. atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą. Tik faktinis žinojimo apie iškeltą bylą aspektas užtikrina teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, t. y. atsakovė (atsakovės įgaliotinė) žinodama apie ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau su juo nesutikdama, turėtų teisę teikti atsiliepimą ir kt. Šiuo atveju tokia procesine teise teikti atsiliepimą į ieškinį atsakovė (jos atstovė (s)) objektyviai negalėjo pasinaudoti dėl realaus nežinojimo apie J. K. iškeltą civilinę bylą. Be to, apeliantė faktiškai gyvenanti užsienyje neturėjo pagrindo savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, kadangi tikėtina, ji negalėjo tikėtis, jog toks ieškinys jai apskritai gali būti pareikštas.

Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, nutylėjo aplinkybę apie tai, kad atsakovė nuo 2007 m. balandžio 5 d. buto adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais (tame tarpe ir mokesčių mokėjimo), buvo įgaliojusi A. Š., (b. l. 102), kuri dar iki bylos iškėlimo reikšdama prašymą-pretenziją UAB ,,Dzūkijos vandenys“, DNSB (duomenys neskelbtini), Alytus bendrijos pirmininkui nurodė korespondenciją siųsti adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2014 m. gegužės 19 d. atsakovė sudarė įgaliojimo sutartį su A. P. (b. l. 45-47), kuri taip pat buvo įgaliota disponuoti visu atsakovės nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvos Respublikoje, su teise sudaryti ir pasirašyti pirkimo – pardavimo ir kt. sandorius, mokėti visus mokesčius bei mokėjimus, susijusius su atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu žinojimas apie atsakovės įgaliotinę (es) teismui būtų sudaręs pagrindą aiškintis faktinę atsakovės gyvenamąją vietą ar imtis kitų procesinių priemonių įteikti atsakovei procesinius dokumentus per įgaliotinę (es) ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (Nunes Dias v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (Diaz Ochoa v. Spain, no. 423/03,22 June 2006, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantei (jos įgaliotiems asmenims) realiai buvo žinoma tiek apie J. K. atžvilgiu pareikštą ieškinį, tiek apie priimtą teismo sprendimą už akių, siekiant vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nesuteikiant atsakovei (apeliantui) galimybės išdėstyti savo pozicijos ginčo klausimu bei pateikti duomenis teisminio proceso metu. Teismas atsisakydamas atnaujinti civilinį procesą pažeidė apeliantės teisę į tinkamą teismo procesą, kadangi civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2016 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2-1610-179/2015 pagal ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.